Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovams G. L., V. G., R. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. L.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1) paskirti S. T. atskirai naudotis žemės sklypo dalis D1 (65 m²) ir D2 (13 m²);

2) paskirti G. L. atskirai naudotis žemės sklypo dalis E1 (57 m²), E2 (29 m²), E3 (15 m²), E4 (13 m²), E5 (7 m²);

3) paskirti R. M. atskirai naudotis žemės sklypo dalį E6 (12 m²);

4) paskirti bendrai naudotis S. T., G. L. ir R. M. žemės sklypo dalis C2 (10 m²) ir B (70 m²);

5) paskirti bendrai naudotis S. T., G. L., R. M. ir V. G. žemės sklypo dalis A (134 m²), C1 (72 m²);

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 497 m², bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (166/497 dalys - 166 m²), atsakovui G. L. (264/497 dalys - 264 m²), atsakovui R. M. (36/497 dalys - 36 m²) ir atsakovei V. G. (31/497 dalis - 31 m²). Šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas 1A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas 134 m², bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir visiems atsakovams G. L., R. M. ir V. G., o namo priklausinys – ūkinis pastatas 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatymo plotas 77 m², bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (33/100 dalys), atsakovui R. M. (34/100 dalys), atsakovui G. L. ir trečiajam asmeniui I. L. (33/100 dalys, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) (e. b. 1 t. 12-21 l.).

21. Bylos duomenimis, ieškovės iniciatyva teisminiai procesai tarp bendraturčių vyksta nuo 2010 m. Nagrinėjamoje byloje ieškovė trečią kartą kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Dvi ankstesnės civilinės bylos (kurių teisminio proceso Nr. 2-05-3-18080-2010-0 ir Nr. 2-69-3-07044-2017-5) yra išnagrinėtos, jose įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovės reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmesti, ieškovės pateiktus naudojimosi žemės sklypu projektus įvertinus kaip netinkamus.

23. Atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo nurodymus, Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-727-1043/2020, peržiūrėtu apeliacinės instancijos teismo Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-865-555/2020, nustatė, kokia po gyvenamuoju namu 1A3p ir po ūkiniu pastatu 4I1p, esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai (e. b. 1 t. 59-79 l.):

23.1 Ieškovei priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 97,56 m² (su 1/3 dalimi bendro naudojimo patalpos B-5/25,52, be rūsio) ir ji proporcingai atitinka 43,16 m² gyvenamojo namo užstatymo ploto; atsakovui G. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 104,73 m² (su 1/3 dalimi bendro naudojimo patalpos B-5/25,52, be rūsio) ir proporcingai atitinka 46,34 m² gyvenamojo namo užstatymo ploto; atsakovui R. M. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 56,88 m² (su 1/3 dalimi bendro naudojimo patalpos B-5/25,52, be rūsio) ir ji proporcingai atitinka 25,17 m² gyvenamojo namo užstatymo ploto; atsakovei V. G. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 43,70 m², ji proporcingai atitinka 19,33 m² gyvenamojo namo užstatymo ploto;

23.2 ieškovei priklausanti ūkinio pastato dalis yra 33/100 proporcingai atitinka 25,41 m² ūkinio pastato užstatymo ploto; atsakovui G. L. priklausanti ūkinio pastato dalis yra 33/100 proporcingai atitinka 25,41 m² ūkinio pastato užstatymo ploto, atsakovui R. M. priklausanti ūkinio pastato dalis yra 34/100 proporcingai atitinka 26,18 m² ūkinio pastato užstatymo ploto.

1) žemės sklypo dalyje A/134, bendro naudojimo, po pastatu 1A3p, atsakovo G. L. nuosavybė yra 47 m², ieškovės nuosavybė – 43 m², atsakovo R. M. nuosavybė – 23 m², atsakovės V. G. nuosavybė –21 m²;

2) žemės sklypo dalyje B/70, bendro naudojimo, po pastatu 4I1p, 23 m² yra atsakovo G. L. nuosavybė, 23 m² – ieškovės nuosavybė, 24 m² – atsakovo R. M. ir G. L. nuosavybė, iš kurios 13 m² yra atsakovo R. M. nuosavybė ir 11 m² – atsakovo G. L. nuosavybė (R. M. priklausanti pastato dalis užima sklypo dalį, kuri NTR duomenimis priklauso G. L. pagal 2008 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.7KV-8618);

3) žemės sklypo dalyje C1/72, bendro naudojimo, lygiomis dalimis prie pastato 1A3p, 18 m² yra G. L. nuosavybė, 18 m² – ieškovės nuosavybė, 18 m² naudojasi R. M., nuosavybė yra G. L. (žemės sklypo dalis, kuria naudojasi R. M. prieiti ir prižiūrėti jam priklausančią, pastato 1A3p dalį priklauso G. L. pagal 2008 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-8618), 18 m² yra G. L. ir V. G. ir nuosavybė, iš kurios 8 m² – G. L. nuosavybė, 10 m² – V. G. nuosavybė ir (žemės sklypo dalis, kuria naudojasi V. G., prieiti ir prižiūrėti jai priklausančią pastato 1A3p dalį, priklauso G. L. pagal 2008 m. rugpjūčio 28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-8618);

4) žemės sklypo dalyje C2/10, bendro naudojimo, lygiomis dalimis prie pastato 1A3p, iš kurios 3 m² yra G. L. nuosavybė, 4 m² – ieškovės nuosavybė, 3 m² naudojasi R. M., nuosavybė yra G. L. (žemes sklypo dalis, kurią naudojasi R. M. prieiti ir prižiūrėti jam priklausančią pastato 4I1p dalį priklauso G. L. pagal 2008 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-8618);

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apeliantės teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantės parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas neatitinka idealiųjų ir realiųjų dalių adekvatumo taisyklės. Teismas klaidingai atliko idealiųjų ir realiųjų dalių vertinimą ir visiškai į jį visiškai neįsigilino. Apeliantė šiuos savo argumentus grindžia skaičiavimais, kokiomis žemės sklypo dalimis ir kokiu plotu ieškovė ir kiti atsakovai naudosis atskirai, ir kokiu plotu kiekvienoje bendro naudojimo dalyje naudosis bendrai su kitais bendraturčiais (16.3 punktas). Pagal ieškovės parengtą planą žemės sklype ieškovė atskirai naudosis 78 m² plotu (dalimis D1 ir D2), bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 88 m² plotu (žemės sklypo dalyse A, B, Cl ir C2), iš viso apeliantė naudosis 166 m², tiek jai ir priklauso nuosavybės teise. Atsakovas G. L. atskirai naudosis 121 m² plotu (dalimis EI, E2, E3, E4 ir E5), bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 91 m² plotu (žemės sklypo dalyse A, B, Cl ir C2), iš viso atsakovas G. L. naudosis 212 m², t. y. 52 m² mažiau nei jam priklauso nuosavybės teise, nes šiais 52 m² naudosis bendraturčiai R. M. ir V. G., kuriems neužtenka nuosavos žemės sklypo dalies. Atsakovas R. M. atskirai naudosis 12 m² plotu (dalimi E6), o bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 68 m² plotu (žemės sklypo dalyse A, B, Cl ir C2), iš viso atsakovas R. M. naudosis 80 m² ploto žemės sklypo dalimi, t. y. 44 m² daugiau, nei jam priklauso nuosavybės teise. Atsakovė V. G. bendrai su kitais bendraturčiais naudosis 39 m² ploto žemės sklypo dalyse A ir Cl, t. y. 8 m² daugiau, nei jai priklauso nuosavybės teise. Kadangi atsakovui G. L. nuosavybės teise priklauso 264 m² dalis žemės sklypo, iš kurios 98 m² yra bendro naudojimo, atsakovai R. M. ir V. G. turi teisę naudotis minėta atsakovo G. L. bendro naudojimo žemės sklypo dalimi ir tai niekaip nepažeidžia atsakovo G. L. teisių

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovės teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas pagal A. G. 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą neatitinka idealiųjų ir realiųjų dalių adekvatumo taisyklės.

28. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

29. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

30. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

31. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

32. Minėta, kad ginčo žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei (166/497 dalys) (166 m²), atsakovui G. L. (264/497 dalys) (264 m²), atsakovui R. M. (36/497 dalys) (36 m²) ir atsakovei V. G. (31/497 dalis) (31 m²).

33. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2019-05-23 duomenis (e. b. 1 t. 12-21), gyvenamojo namo užstatymo plotas yra 134 kv.m, kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu, proporcingai jo turimam plotui, nustatoma taip:

1) atsakovui G. L. nuosavybės teise priklauso 1 butas 1 aukšte, 96,22 m² bendrojo ploto ir dalis bendro naudojimo patalpos B-5 (1/3 x 25,52 m²), iš viso – 104,73 m² , jo turimą patalpų dalį gyvenamajame name proporcingai atitinka 46,34 kv.m žemės plotas, esantis gyvenamuoju namu užsatytame plote (104,73 /302.87 x134=46,34 m² ; čia 302,87 –visų bendraturčių butų plotų suma (104,73+56,88+48,37+48,37=302,87));

2) atsakovui R. M. nuosavybės teise priklauso 2 butas, 2 aukšte, 48,37 m² bendrojo ploto ir dalis bendro naudojimo patalpos B-5 (1/3 x 25,52 m²), iš viso – 56,88 m², jo turimą patalpų dalį gyvenamajame name proporcingai atitinka 25,17 m² žemės plotas, esantis gyvenamuoju namu užsatytame plote (56,88 /302.87 x 134 =25,17 m²);

3) atsakovei V. G. nuosavybės teise priklauso 2A butas, 2 aukšte, 48,37 m² bendro ploto, jos turimą patalpų dalį gyvenamajame name proporcingai atitinka 25,17 m² žemės plotas, esantis gyvenamuoju namu užsatytame plote (48,37 /302.87 x134 =19,33 m²);

4) ieškovei S. T. nuosavybės teise priklauso 3 butas, 4 aukšte, 89,05 m² bendrojo ploto, ir dalis bendro naudojimo patalpos B-5 (1/3 x 25,52 m²), iš viso – 97,56 m² , jos turimą patalpų dalį gyvenamajame name proporcingai atitinka 43,16 m² žemės plotas, esantis gyvenamuoju namu užsatytame plote (97,56 /302.87 x134 =43,16 m²).

34. Būtent tokie duomenys nustatyti ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais: Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-727-1043/2020 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-865-555/2020: ieškovei priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 97,56 m² ir ji proporcingai atitinka 43,16 m² gyvenamojo namo užstatymo ploto; atsakovui G. L. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 104,73 m² ir proporcingai atitinka 46,34 m² gyvenamojo namo užstatymo ploto; atsakovui R. M. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 56,88 m² ir ji proporcingai atitinka 25,17 m² gyvenamojo namo užstatymo ploto; atsakovei V. G. priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 43,70 m², ji proporcingai atitinka 19,33 m² gyvenamojo namo užstatymo ploto.

35. Kaip matyti iš ieškovės pateikto A. G. 2021 m. rugsėjo 8 d. sudaryto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekto, jame kiekvienam bendratučiui tenkanti žemės dalis po statiniais neatitinka dalių, nustatytų įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pagal ieškovės projektą gyvenamuoju namu 1A3p, užstatytame plote (134 kv.m) atsakovui G. L. tenka 47 kv.m, atsakovui R. M. – 23 kv.m, atsakovei V. G. – 21 kv. m, ieškovei – 43 kv.m. Neteisingai nurodžius kiekvienam bendraturčiui tenkančią žemės ploto dalį gyvenamuoju namu užstatytame plote, neteisingai nustatytas likęs plotas, kuris turi būti paskirstytas tarp bendraturčių, įvertinus bendro naudojimo žemės sklypo dalis ir atskirai naudojamas žemės sklypo dalis. Be to, ieškovės pateiktame projekte ūkinio pastato (garažo) nurodytas užstatymas plotas (70 kv.m) neatitinka VĮ Registrų centre nurodyto užstaymo ploto (77 kv.m).

36. Pagal ieškovės projektą ieškovei tektų asmeniniam naudojimui dalys D1/65 ir D2/13 (iš viso 78 m²), o atsakovui asmeniniam naudojimui tektų dalys E1/57, E2/29, E3/15, E4/13, E5/7 (iš viso 121 m²).

37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentams, kad atsakovui G. L. realioji ir idealioji žemės sklypo dalis pagal ieškovės parengtą projektą skiriasi išimtinai atsakovo nenaudai, nes patvirtinus tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovas naudotųsi žymiai mažesne nuosavybės dalimi, nei jis yra įgijęs. Atsakovui G. L. yra priskiriama mažesnė žemės sklypo dalis, ir ji susideda iš keleto atskirų dalių. Kitiems bendraturčiams priešingai, atitinkamai atsakovui A. M. – teiktų 44 m² daugiau nei priklauso pagal turimą nuosavybės dalį, o atsakovei V. G. – 8 m² daugiau nei priklauso pagal jos turimą nuosavybės dalį. Atsakovui yra priskiriama net 52 m² mažiau nei jam priklausytų pagal įgytos nuosavybės teisės į žemės sklypą dydį.

38. Atsakovas nurodė, kad jo šeimos asmeniniams poreikiams galėtų būti priskiriamos dvi žemės dalys pagal ieškovės projektą, t. y., E1/57, E3/15 bei didžiąja dalimi žemės sklypo dalis E4/13 (nes šia dalimi vis tiek bus priversti naudotis bendraturčiai patekdami iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą). Tai reiškia, kad atsakovas realiai asmeniniams poreikiams galės naudotis tik 85 m², net jei ir būtų įskaičiuota visa žemės sklypo dalis E4/13.

39. Įvertinus ieškovės nuosavybės dalį (166/497) ir jai prašomos paskirti asmeniniam naudojimui žemės sklypo dalis (65 m²ir 13 m²), matyti, kad asmeniniam jos naudojimui tenka 46,99 procentai žemės sklypo ploto, kuris turėtų atitekti pagal turimą nuosavybės dalį ((64+13)/166=0,4699)).

40. Įvertinus atsakovo nuosavybės teise turimą žemės sklypo dalį (264/497), ir jam tenkančias asmeniniam naudojimui dalis (85 m²) atsakovo šeima galėtų naudotis asmeniniams poreikiams žymiai mažesne jam priklausančio žemės sklypo ploto dalimi, t.y. tik 32,19 procentais (85/264=0,3219) turimos nuosavybės dalimis. Tai reiškia, kad ieškovė galės naudotis žymiai didesne žemės sklypo dalimi asmeninių poreikių tenkinimui pagal turimą nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad toks skirtingas turimos asmeninės nuosavybės naudojimas asmeninių poreikių tenkinimas leidžia teigti, kad prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nei kompromisinė, nei teisinga. Skirtingas turimos nuosavybės dalies naudojimas asmeninių poreikių tenkinimui, kai bendraturčiai neturi lygių ar beveik lygių galimybių naudotis nuosavybe, reiškia, kad tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia vieno iš bendraturčio teises, todėl ji negali būti pripažįstama teisinga ir teisėta.

41. Nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. G. 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektas neatitinka idealiųjų ir realiųjų dalių adekvatumo taisyklės. Ieškovės teikiamo naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto trūkumas laikytinas vienu iš esminių, sudarančiu pagrindą jį laikyti kaip savininko (šiuo atveju kitų bendraturčių) teisių užtikrinimą geriausiai neatliepiančiu.

42. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai įvertino rašytinius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kad apeliantė be teisinio pagrindo siekia vien atsakovo G. L. turimos bendrosios dalinės nuosavybės sąskaita padengti atsakovams R. M. ir V. G. trūkstamą žemės sklypo dalį. Atsakovas G. L. įgijo ankstesnės savininkės L. J. Z. turėtą žemės sklypo dalį. Pagal 1996 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P19/96-2028 L. J. Z. nupirko bendrosios dalinės nuosavybės teise 98 m², iš jų bendro naudojimo 98 m²; Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 01-1899 priedu jai buvo suteikta teisė nupirkti 98 m² žemės sklypo ne asmeninės nuosavybės teise, ne bendrosios dalinės nuosavybės teise asmeniniam naudojimui, o bendrosios dalinės nuosavybės teise bendram naudojimui. Todėl, apeliantės teigimu, ši žemės sklypo dalis gali būti priskirta bendram naudojimui net tuo atveju, kai su tuo nesutinka dabartinis šios žemės sklypo dalies savininkas G. L. ir tai negali būti laikoma jo teisių pažeidimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.

43. Pagal 1996 m. gegužės 23 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P19/96-2028 buvusi savininkė L. J. Z. nupirko bendrosios dalinės nuosavybės teise 98 m², iš jų bendro naudojimo 98 m², žemės sklypą (CBP-3137 priedas).

44. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 01-1899 priedo Piliečių, kuriems žemės sklypai parduodami privačios nuosavybės teise, sąraše nurodoma, kad L. J. Z. parduodama bendrosios dalinės nuosavybės teise bendrojo naudojimo 98 m² žemės sklypas (CBP-3137 priedas).

45. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė ar buvusi savininkė L. J. Z. ar atsakovai žemės sklypo dalį (-is) būtų įsigiję kaip atskirą (-as) savarankišką (-as) nekilnojamojo turto objektą (-us), o ne kaip bendrąją dalinę nuosavybę; išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad žemės sklypas yra vientisas, naudojimosi juo tvarka nėra nustatyta, kitų daiktinių teisių į jį nėra įregistruota; šalims yra nustatytos tik dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, kad ji be teisinio pagrindo siekia vien atsakovo G. L. turimos bendrosios dalinės nuosavybės sąskaita padengti atsakovams R. M. ir V. G. trūkstamą žemės sklypo dalį (po pastatais ir juos aptarnauti) pagal siūlomą projektą.

46. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad ieškovės projekte nurodoma žemės sklypo dalis bendro naudojimo po ūkiniu pastatu 411 p yra 70 m², tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše su istorija (2023 m. sausio 9 d.) ūkinio pastato (411 p) užstatymo plotas yra 77 m², o ne 70 m². Atsakovė nurodo, kad registre padaryta klaida, ūkinio pastato faktinis užstatymo plotas yra 70 m², tą patvirtino ir matininkas, atlikęs faktinius matavimus plano rengimo metu. Su nurodytu argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

47. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše su istorija (2023 m. sausio 9 d.) ūkinio pastato (4I1p) užstatymo plotas nurodytas 77 m² (DOK-3586), tačiau A. G. 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarytame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte (CBP-3137 priedas) ūkinio pastato 4I1p užstatymo plotas nurodytas nurodomas 70 m², t. y. 7 m² mažesnis. CK 4.262 straipsnyje reglamentuojama, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalį Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Duomenys teikiami šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovės projekte nurodyta žemės sklypo dalis bendram naudojimo po ūkiniu pastatu 4I1p (70 m²) neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše su istorija (2023 m. sausio 9 d.) nurodyto ūkinio pastato 4I1p užstatymo ploto - 77 m².

48. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad ji nesiekia kompromiso, bet vis vien atsakovui G. L. siūlo paskirti naudotis didžiąja dalimi tas pačias žemės sklypo dalis. Apeliantė nurodo, kad siekiant nepažeisti faktinio naudojimosi kriterijaus, žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas negalėjo būti keičiamas iš esmės. Žemės sklypo dalis, kurią apeliantė prašė paskirti jai atskirai naudotis ankstesnėse bylose ir šioje byloje, yra iš esmės yra ta pati žemės sklypo dalis už ūkio pastato, o ploto pakitimą lėmė pagal teismų pastabas įtraukta bendro naudojimo riba aplink gyvenamąjį namą ir prie ūkinio pastato sienos bei aplinkybė, kad atsakovas G. L. užėmė praėjimą į šią žemės sklypo dalį.

49. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus 2019 m. spalio 1 d. A. Č. parengtą projektą (civilinėje byloje Nr. e2-727-1043/2020) ir 2021 m. rugsėjo 8 d. A. G. parengtą projektą nagrinėjamoje byloje matyti, kad ankstesnėje byloje pagal 2019 m. spalio 1 d. A. Č. parengtą projektą ieškovė prašė paskirti atsakovui G. L. žemės sklypo dalis B/121, B/15, B/7, kurios savo buvimo esme atitinka žemės sklypo dalis E1/57, E2/29, E4/13, E5/7, nurodytas 2021 m. rugsėjo 8 d. A. G. parengtame projekte nagrinėjamoje byloje. Įvertinus šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, nepaisant ilgo bylinėjimosi dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, nesiekia kompromiso, atsakovui vis vien siūlant priskirti naudotis žemės sklypo dalis, kurios didžiąja dalimi išliko tos pačios (skirtingi dydžiai, forma).

50. Apeliantės teigimu, teismas formaliai vertino jos argumentus dėl žemės sklypo dalies E4 priskyrimo naudotis atsakovui. Atsakovui G. L. priskirtinos naudotis žemės sklypo dalys E4 ir E3 yra greta, dėl to gali būti naudojamos kaip viena didelė žemės sklypo dalis. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad E4 reikalinga bendram naudojimui, kitiems bendraturčiams nueiti į ūkinį pastatą (garažą). Ūkinis pastatas (garažas) priklauso bendraturčiams dalimis, todėl prie jo esantys įvažiavimo plotai E6, D2 ir E3 gali būti priskirti prie to bendraturčio ūkinio pastato dalies (garažo) dalies. Ūkinio pastato toliausia dalis yra R. M., todėl jam priskirta žemės sklypo dalis E6, po to apeliantės, todėl jai priskirta žemės sklypo dalis D2, o arčiausiai yra G. L., todėl jam priskirta dalis E3. Jei, teismo teigimu, dalis E4 būtų bendro naudojimo, siekiant lengvesnio patekimo į ūkinį pastatą (garažą), bendraturčiai vis tiek turėtų naudotis pravažiavimu. Atsakovas R. M. sutiko su apeliantės ieškiniu, todėl taip pat sutiko su minėtu patekimu į ūkinį pastatą (garažą). Dėl to laikytina, kad priešingai nei nurodo teismas, bendraturčiams nekyla jokių nepatogumų. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko nepagrįstais.

51. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-865-555/2020 23 punkte nustatyta, jog byloje svarstyta ir spręsta, kad sklypo dalimi B/15 (nagrinėjamoje byloje didžiąja dalimi atitinka E4/13) turi poreikį naudoti visi žemės sklypo bendraturčiai patekimui į garažą; esant tokiam poreikiui ir priskyrus šią žemės sklypo dalį atsakovui G. L., nebus galimybės įgyvendinti teismo sprendimo, kad paskirtąja dalimi naudotųsi tik atsakovas. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame sprendime, nepaisant to, ieškovė pakartotinai siūlo nustatyti, kad žemės sklypo dalis E4/13 (kuri lyginant su B/15 yra sumažinta 2 m²) ir yra ne su tokiu smailėjančiu kampu, būtų priskirta atsakovui G. L.. Tačiau atliktas šios žemės sklypo dalies pakoregavimas nekeičia įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos aplinkybės, kad šia dalimi turi poreikį naudotis visi bendraturčiai. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovė V. G., nurodžiusi, kad toje dalyje ir ji statydavosi automobilį, ne tik L.

52. Nors apeliantė nurodo, kad toliausiai esanti ūkinio pastato (garažo) 4I1p dalis yra atsakovo R. M., todėl jam priskirtina žemės sklypo dalis E6, tai atsispindi ir A. G. 2021 m. rugsėjo 8 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte, tačiau iš projekto matyti, kad minėta dalis, kuria turėtų naudotis R. M., apima atsakovo G. L. turimos bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Projekte nurodoma, kad žemės sklypo dalimi E6/12 naudojasi R. M., tačiau nuosavybė atsakovo G. L.. Tai taip pat patvirtina žemės sklypu naudojimosi tvarkos ydingumą.

53. Apeliantė nurodo, kad teismas tik formaliai vertino aplinkybes dėl ieškovei ir atsakovui priskirtinų žemės sklypo dalių išsidėstymo, neįsigilino į tikrąją faktinę situaciją, kad atsakovas G. L. gyvena pirmame namo aukšte, sklypo dalyje E1 įrengtas atskiras įėjimas, ankstesniuose teismo procesuose sutiko su šios dalies priskyrimu jam, kad žemės sklypo dalys E2 ir E1 susijungia ir išsidėsčiusios aplink pusę gyvenamojo namo, į šią dalį nukreipti atsakovo langai, šios dalies priskyrimas atsakovui G. L. nepažeidžia jo ir kitų bendrasavininkų interesų, atitinka nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, yra patogi, racionali. Sklypo dalis E4 atitinka atsakovo G. L. interesus, ankstesniuose procesuose jis teigė, kad asfaltuotą sklypo dalį E4 jie naudoja automobiliui statyti. Atsakovas G. L. nuolatos teigia, jog dalis E5/7 jam „nereikalinga“, bet faktiškai ją valdo. Buvusi savininkė L. J. Z., kurios namo ir žemės sklypo dalį įsigijo G. L., naudojosi ir prižiūrėjo gėlių darželį po jos buto langu. Žemės sklypo dalis E3 skirta naudotis atsakovo G. L. ūkinio pastato dalimi (garažu), todėl ši dalis jam priskirtina neišvengiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

54. Nors apeliantė teigia, kad dalis E2 iš esmės nėra atskira žemės sklypo dalis, nes ji susijungia su dalimi E1, tačiau šiuos argumentus paneigia A. G. 2021 m. rugsėjo 8 d. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektas, iš kurio matyti, kad žemės sklypo dalis E1/57 yra priešingoje pusėje, nei žemės sklypo dalis E2/29.

55. Žemės sklypo dalių E5/7 ir E2/29, esančių prie pagrindinio įėjimo į namą, kurios reprezentuoja gyvenamąjį namą, priskyrimas vienam iš bendraturčių jau yra įvertintas ankstesniuose teismo sprendimuose. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-865-555/2020 23 punkte nurodyta, jog nustačius apeliantės (ieškovės) siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, tik vienam iš bendraturčių tektų pareiga savo lėšomis ir jėgomis prižiūrėti reprezentacinę žemės sklypo dalį, kuri yra išdėsčiusi greta pagrindinio įėjimo į gyvenamąjį namą. Kadangi gyvenamasis namas ir žemės sklypas yra valdomas kelių bendraturčių, visos bendros daikto išlaikymo išlaidos, kurios turėtų tekti visiems bendraturčiams, pagal (apeliantės) ieškovės pateiktą pasiūlymą nesąžiningai perkeliamos vienam iš bendraturčių.

56. Apeliantė nurodė, kad asfaltuota žemės sklypo dalis E4/13 yra G. L. naudojama automobiliui statyti, šios dalies priskyrimas atitinka jų poreikius bei lūkesčius. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad ši žemės sklypo dalis galėtų būti priskirta atsakovo šeimos asmeniniams poreikiams. Tačiau atsakovas taip pat nurodo, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tuo abejoti, kad šia dalimi vis tiek bus priversti naudotis ir kiti bendraturčiai, patekdami iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą. Be to, kaip nustatyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-865-555/2020 nustatyta aplinkybė, kad šia dalimi turi poreikį naudotis visi bendraturčiai.

57. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovui G. L. prašomos priskirti naudotis keturios žemės sklypo dalys yra išsidėsčiusios prie įvažiavimo į namų valdą ir prie gyvenamojo namo įėjimo, ir tik viena dalis galėtų būti naudojama asmeniniams atsakovo G. L. šeimos poreikiams; atsakovui priskiriamos žemės sklypo dalys E4, E5, E2, E1 yra išsidėstę aplink gyvenamąjį namą su 1 m praėjimu, tuo tarpu ieškovė prašo jai priskirti asmeniniam naudojimui du beveik taisyklingos stačiakampės formos žemės sklypo dalis, kurių viena yra vidinėje žemės sklypo dalyje.

58. Apeliantės teigimu, teismas neįsigilino ir tinkamai neįvertino apeliantės parengto naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano, tą patvirtina teismo klaida, neteisingai nurodant atstumą tarp taškų 7 ir 8 (8,20 m) (sklypo dalyje D1/65), kai šis atstumas yra 7,37 m.

59. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nustatė, kad žemės sklypo dalies D1/65 atstumas tarp taškų 7 ir 8 yra 8,20 m, tačiau šis rašymo apsirikimas nepaneigia teismo išvados, kad ieškovės nurodomos faktinės ribos teikiant naują ieškinį bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą kinta. Žemės sklypo dalies D1/65 atstumas tarp taškų 7 ir 8 yra 7.37 m, tarp taškų 7 ir 6 atstumas yra 8.20 m, o pagal civilinėje byloje Nr. e2-727-1043/2020 pateiktą planą žemės sklypo dalies A/73 atstumas tarp taškų 4 ir 5 yra 8,37 m, atstumas tarp taškų 4 ir 3 yra 7,82 m. Nors atstumą tarp taškų 7 ir 8 ieškovė sumažino dėl 1 metro atstumo palei garažo sieną, ir dėl to jai priskirtinas atskirai naudotis žemės sklypo dalies plotas sumažėjo atitinkama 1 metro pločio juosta, tačiau reikalavimas palikti 1 metro atstumą prie bendrų pastatų jų priežiūrai yra esminis reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad žemės sklypo dalies D1/65 atstumas tarp taškų 7 ir 6 yra 8,20 m, t. y. 0,38 m pasislinkta į atsakovui G. L. priskiriamo žemės sklypo dalį E1.

60. Apeliantė teigia, ir ieškinyje, ir teismo posėdžiuose nurodžiusi, kad po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirta kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Apeliantė buvo įsitikinusi savo skaičiavimų teisingumu, ir ginčo dėl to nebuvo, nes nei teismas, nei atsakovai neprašė atsakovės paaiškinti skaičiavimo metodiką, patys šių aplinkybių nesiaiškino. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nepagrindžia, kad prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka tarp bendraturčių yra racionali ir atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą.

61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. sprendimą ir perdavė bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo nurodė, kad reikalinga nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai.

62. Pagal 2021 m. rugsėjo 8 d. A. G. parengtą projektą nagrinėjamoje byloje bendrojo naudojimo po pastatu (gyvenamuoju namu) 47 m² priskirta G. L., 43 m² S. T., 23 m² R. M., 21 m² V. G.. Nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, kad rengiant projektą visiškai neatsižvelgta į Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-727-1043/2020 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi Nr. e2A-865-555/2020 nustatytas (nurodytas) po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtas kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

64. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nenukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

66. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (2023-11-10 DOK-27557) apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

67. Atsakovas G. L. prašo priteisti iš ieškovės 1 600 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, pagrįstų 2023 m. spalio 17 d. pinigų priėmimo kvitu (2023-11-20 DOK-28337).

68. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovui priteisiama 1 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (2023 m. II ketvirčio bruto 2000,10 Eur x 1,3 už atsiliepimą į apeliacinį skundą) (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.