- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-641-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13856-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., J. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-641-460/2015
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-13856-2013-0)
2015 m. gegužės 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-575-618/2014 pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. G., J. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir pareiškėjo V. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
pareiškėjas 2013-12-02 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, t. y. kad pareiškėjas priėmė palikimo dalį, atsiradusią po tėvo P. G. mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas P. G.. Teigė, kad iki pat tėvo mirties jis su tėvu palaikė artimus santykius, kartu dirbo sode, padėdavo tėvui prižiūrėti jo automobilį. Po tėvo mirties pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti jam priklausiusius daiktus: automobilių remonto įrankius, automobilio padangų komplektą su diskais, automobilio mechaninę pompą, sodo darbo įrankius (kastuvus, grėblius, šakes, sodo žirkles), du rietimus dirbtinės odos. Paaiškino, kad po tėvo mirties mama J. G. liko gyventi bute, kuris nuosavybės teise priklausė tėvams, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad po tėvo mirties jis patyrė emocinius išgyvenimus, kurį laiką negalėjo atsigauti, jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nežinojo, jog palikimo priėmimo procesą buvo pradėjusios jo mama J. G. ir sesuo G. G.. Šios aplinkybės jam tapo žinomos 2013 metų pabaigoje, t. y. kai mama bei sesuo kreipėsi į teismą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Paaiškino, kad po tėvo mirties mama jam perdavė tam tikrus tėvo daiktus, nurodydama, kad šie daiktai jai nereikalingi. Ji 2000 metų birželio mėnesį jam davė garažo, kuriame buvo laikomi tam tikri tėvo daiktai raktus, kad jis galėtų norimus daiktus iš tėvų garažo persivežti į savo garažą. Nuvykęs į garažą, jis pasiėmė daiktus, kuriuos manė, kad galės panaudoti: įvairius sodo įrankius, padangų komplektą, šachmatus. Pareiškėjas nurodė, kad mama jam vėliau taip pat perdavė odos rietimus. Pareiškėjas nurodo, kad šios slinkybės parodo, kad jis pradėjo valdyti tėvui priklausiusį turtą ir tokiu būdu priėmė palikimo dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas niekada nepalaikė artimų santykių su tėvais. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog po tėvo mirties jis pradėjo valdyti tėvui nuosavybės teise priklausiusius daiktus, t. y. automobilių remonto įrankius, automobilio padangų komplektą su diskais, automobilio mechaninę pompą, tačiau šiuos daiktus šalių tėvas P. G. dar iki mirties pardavė kartu su jam priklausiusiu automobiliu, o pareiškėjo nurodytus sodo įrankius po tėvo mirties jos ir pareiškėjo mama J. G. padovanojo kaimynams. Paaiškino, kad pareiškėjas niekuomet nesirūpino savo tėvais. Paaiškino, kad tėvams priklausė garažas, kuriame buvo laikomi pareiškėjo nurodyti tėvui P. G. priklausę daiktai. Raktus nuo šio garažo po tėvo mirties turėjo mama J. G. ir iš mamos pasakojimų ji žino, kad pareiškėjui mama neperdavė nei garažo raktų, nei garaže esančių daiktų. Suinteresuotas asmuo taip pat paaiškino, kad pareiškėjo nurodyti sodo įrankiai buvo padovanoti kaimynams, kadangi mamai šių daiktų nereikėjo, nes ji nebeturėjo jokio sodo ar daržo.
Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad po sutuoktinio mirties visas jo turimas turtas yra jos žinioje ir niekas kitas šio turto nevaldo. Paaiškino, kad nors pareiškėjas nurodė, kad ji po P. G. mirties perdavė jam sodo įrankius, tačiau ji šiuos daiktus atidavė kaimynams, kadangi jai pačiai nurodyti daiktai buvo nebereikalingi. Taip pat pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad ji jam davė garažo, kuriame buvo jos sutuoktinio P. G. daiktai, kadangi nurodyto garažo raktai visuomet buvo pas ją ir ji šių raktų pareiškėjui niekada neperdavė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-29 sprendimu pareiškimą atmetė. Nusprendė priteisti iš pareiškėjo V. G. 620 Lt (179,56 Eur) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą; priteisti iš atsakovo V. G. į valstybės biudžetą 24 Lt (6,95 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, jog nors pareiškėjas nurodė, kad jis priėmė tėvo P. G. palikimą po jo mirties faktiškai pradėdamas valdyti daiktus, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie atliktus veiksmus, kuriais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą, Be to, jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paėmęs paveldėtus daiktus, jis elgėsi kaip paveldėto turto savininkas. Pažymėjo, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas priėmė palikimo dalį, atsiradusią po tėvo P. G. mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo apylinkės teismo 2014-12-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas padarė netinkamą išvadą nurodydamas tai, jog po tėvo P. G. mirties jau pradėtus valdyti daiktus pareiškėjui perdavė motina J. G.. Nurodė, kad jokių daiktų pareiškėjui perdavusi nebuvo, negalėjo išsamiai paaiškinti, kaip pas pareiškėją atsirado paveldėti daiktai. Liudytoju apklaustas P. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad po pareiškėjo tėvo mirties jis padėjo V. G. atlaisvinti parduodamą garažą, jame buvo laikomi pareiškime nurodyti daiktai. Taip pat minėtas liudytojas patvirtino, kad paimti iš garažo daiktai buvo išvežti pareiškėjo. Pažymėjo, kad tai įrodo, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties pradėjo valdyti paimtus daiktus, t. y. pradėjo valdyti palikimo dalį. Tvirtina, kad J. G. kreipėsi į teismą prieš pareiškėją, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tai patvirtinama 2014-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-575-618/2014, kurią priėmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Mano, jog gindama, kaip tuo metu mane, savo pažeistas teises, J. G. kreipimosi į teismą metu žinojo apie tai, jog dalį po pareiškėjo tėvo mirties likusio turto paveldėjo jos sūnus V. G., tačiau minėtas aplinkybes nuo teismo nuslėpė, įtraukdama į procesą tik savo dukrą G. G.. Tikina, jog šioje byloje suinteresuoto asmens J. G. parodymais tikėti negalima, kadangi jie prieštarauja bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų, t. y. S. J. ir P. J. parodymams, o taip pat ir pareiškėjo parodymams. Suinteresuotam asmeniui J. G. buvo padaryta kito suinteresuoto asmens įtaka veikti prieš savo sūnų, t. y. pareiškėją. Dėl šios priežasties teismas, netinkamai įvertinęs susidariusių aplinkybių visumą, priėmė nepagrįstą sprendimą, padarė netinkamą aplinkybių įvertinimą, pareiškimo esmę nukreipęs į ginčą tarp proceso šalių. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, kadangi J. G. jokių paveldėjimo teisių į mirusio P. G. turtą 2000 m. gegužės, birželio mėn. laikotarpiui, kaip ir G. G., teisiškai neturėjo. Be to, J. G. atsisakymą nuo minėtų teisių patvirtino notariškai. Pirmosios instancijos teismo teiginiai dėl to, jog palikimą po vyro mirties priėmė J. G., neturi jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios priežasties naikintinas kaip nepagrįstas bei neteisėtas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paėmęs paveldėtus daiktus, jis elgėsi kaip |m turto savininkas. Mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas priėmė palikimo dalį, atsiradusią po mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, todėl teigia, kad pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas po tėvo mirties nesiekė priimti jo palikimo, neatliko tam jokių veiksmų, tuo labiau aktyvių. Tėvo turtą pasiėmė ne savo iniciatyva, o gavo iš mamos ir tai nebuvo tikslas priimti palikimą. Tikina, kad pareiškėjas jokių tėvo daiktų neturėjo ir nevaldė, bei kad raktų nuo garažo J. G. jam nebuvo davusi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1948-11-12 Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota P. G. ir J. G. santuoka (įrašo Nr. 751) (t. 1, b. l. 6). V. G. tėvai, įrašyti gimimo liudijime P. G. ir J. G. (t. 1, b. l. 68–69). G. G. tėvai, įrašyti gimimo liudijime P. G. ir J. G. (t. 1, b. l. 37). P. G. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 1, b. l. 7). 2000-03-23 G. G. kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo (t. 1, b. l. 112). 2000-03-23 pareiškimu Klaipėdos miesto 5-ajam notarų biurui J. G. nurodė, kad atsisako nuo jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies mirus sutuoktiniui P. G. dukros G. G. naudai (t. 1, b. l. 113).
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Nagrinėjamu atveju apeliantas reikalavimą pripažinti, kad jis po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė savo veiksmais pasiimant kai kuriuos tėvui priklausiusius daiktus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė teisingą išvadą, kad šie pareiškėjo veiksmai, kuriuos jis atliko, neįrodo, kad jais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis apylinkės teismo išvadomis, nes tik įvertinus konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes, turi būti nustatoma reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad įpėdinis, paėmęs vieną ar kelis kilnojamuosius daiktus, elgiasi kaip paveldėto turto savininkas, visuma.
Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą, nes palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Palikimo priėmimu taip pat paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, šeimos suvenyrų, relikvijų ir pan. pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007).
Šiai bylai aktualu ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2001 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis, ne tik priėmė valdyti tam tikrus daiktus, tačiau ir atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog apeliantas, nors ir priėmęs tam tikrus daiktus valdyti, nebuvo aktyvus. Teismų praktikoje faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.). Nagrinėjamu atveju apeliantas po tėvo mirties nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantas išreiškė norą priimti po jo tėvo mirties esantį palikimą (CPK 12, 178, 197 straipsniai).
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad būtina įvertinti, ar apeliantas, vertinant jo elgesį paėmus kai kuriuos daiktus, elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Šiuo atveju nėra nustatyta jokių duomenų, kurie akivaizdžiai patvirtintų, kad jis rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį. Akcentuotina, kad naudojimasis kai kuriais palikėjo kilnojamaisiais daiktais nereiškia teisės į palikimo priėmimą realizavimo, būtent aktyvūs veiksmai, nukreipti į daiktus, įeinančius į palikimo sudėtį, suteikia prielaidas palikimo priėmimui. Tai reiškia, kad apeliantas nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą, šiuo atveju, kas liečia butą, jis nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan. (CPK 12, 178, 197 straipsniai).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto veiksmai nėra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo faktui nustatyti.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimus į apeliacinį skundą surašiusioms šaliai. Suinteresuoti asmenys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Minėtos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo suinteresuotam asmeniui G. G. iš apelianto priteistina 28,96 EUR (100 Lt) bylinėjimosi išlaidų, suinteresuotam asmeniui J. G. priteistina 127,38 EUR (439,82 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 99 straipsnis, CPK 443 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Suinteresuotam asmeniui G. G. iš apelianto V. G. priteisti 28,96 EUR (100 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Suinteresuotam asmeniui J. G. iš apelianto V. G. priteisti 127,38 EUR (439,82 Lt) bylinėjimosi išlaidų.