Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės, veikdama (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. B. ir A. S. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. B. ir A. S., tretiesiems asmenims (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrui, V. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

15. Šalys, trečiasis asmuo kartu su procesiniais dokumentais pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, todėl priima byloje dalyvaujančių asmenų įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje

Faktinės bylos aplinkybės

16. Atsakovai D. B. ir A. S. yra L. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovų šeima (duomenys neskelbtini) įrašyta į (duomenys neskelbtini) socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus apskaitą dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros ir socialinių įgūdžių stokos. Nepilnametis L. S. ne kartą yra paimtas iš šeimos ir apgyvendintas pas (duomenys neskelbtini) V. B.. (duomenys neskelbtini) rašte iš policijos įstaigos, kuriame nurodoma, kad suinteresuotų asmenų adresu (duomenys neskelbtini), 2023-2024 metais policijos pareigūnai vyko 32 kartus, iš jų 11 pranešimų gauta dėl smurto artimoje aplinkoje. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas leido paimti nepilnametį vaiką iš tėvų D. B. ir A. S..

17. (duomenys neskelbtini) atliktų vaiko situacijos vertinimo anketose nurodoma, kad vaikų motina girtauja, negali pasirūpinti vaiku, vaikui nėra užtikrinta saugi aplinka. Atvejo vadybos procesas buvo inicijuotas nuo (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos socialinės paslaugos. Jos teikiamos nenuosekliai, nes dažnu atveju namuose nepavyksta rasti šeimos narių arba jie tikslingai neįsileidžia darbuotojų.

18. (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija iš vaiko lankomos ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad L. S. nuolat praleidžia pamokas, turi elgesio problemų, su kai kuriais mokytojais bendrauja nepagarbiai, ne visada atlieka namų darbus, vaiko pažanga ir elgesiu tėvai domisi retai. Vaikas ne visada turi reikiamas priemones. Buvo sudarytas pagalbos planas, tačiau situacija iš esmės lieka ta pati ((duomenys neskelbtini)).

19. (duomenys neskelbtini) vykusiame atvejo vadybos posėdyje, kuriame dalyvavo abu tėvai, vertinta, kad D. B. su socialines paslaugas teikiančiais specialistais bendradarbiauja minimaliai, pasyviai vykdo pagalbos priemones, alkoholio problemos iš esmės nesprendžia, lankymasis pas specialistus epizodinis. A. S. sprendžiant šeimos problemas nedalyvauja, į sūnaus gyvenimą įsitraukia minimaliai. (duomenys neskelbtini) vykusiame atvejo vadybos posėdyje, D. B. nepasirodė. (duomenys neskelbtini) D. B. atleista iš darbo su nedraudiminiu laikotarpiu. Nuo (duomenys neskelbtini) ji buvo pradėjusi lankyti moterų savitarpio pagalbos grupes, apsilankė 2 kartus. Kitoms paslaugos (duomenys neskelbtini) bendruomeniniuose šeimos namuose nesiregistravo. (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje nurodoma, kad D. B. paskutinį kartą pas psichiatrą lankėsi (duomenys neskelbtini). Moteris nuo (duomenys neskelbtini) buvo nepasiekiama, socialinė darbuotoja į namus nepakliūdavo, atsiliepus telefonu D. kalbėdavo nerišliai, nurodydavo, kad turi tam tikrų problemų, tačiau neįvardindavo kokių, pagalbos atsisakydavo. A. S. jokioms paslaugoms (duomenys neskelbtini) bendruomeniniuose šeimos namuose nesiregistravo. (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje, nurodoma, kad A. S. nesinaudoja jokiomis Centro paslaugomis. Nuo (duomenys neskelbtini) A. S. visiškai nebendradarbiavo su socialiniu darbuotoju darbui su šeimomis, dėl susitikimų su vaiku nesikreipė į (duomenys neskelbtini) centrą, nenurodo tikslaus gyvenamosios vietos adreso.

20. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), leista paimti nepilnametį vaiką iš jo įstatyminių atstovų D. B. ir A. S.. (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui įsteigta laikinoji globa, nepilnamečio laikinąja globėja paskirta jo (duomenys neskelbtini) V. B., nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta su laikinąja globėja.

21. (duomenys neskelbtini) Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas su priedais, kuriame nurodoma, kad šeimai atvejo vadyba taikoma nuo (duomenys neskelbtini). Visą atvejo vadybos taikymo laikotarpį pagrindinė šeimoje kylančios problemos – D. B. alkoholio vartojimas, A. S. nusišalinimas nuo pagalbos šeimai, nebendradarbiavimas su specialistais, negebėjimas tinkamai atliepti nepilnamečio L. S. poreikių. Socialines paslaugos teikiamos nenuosekliai, nes dažnu atveju namuose nepavyksta rasti šeimos narių arba jie tikslingai neįsileidžia darbuotojų. D. B. galimai vengia socialinio darbuotojo tada, kai yra vartojamas alkoholis. Kai klientė alkoholio nevartoja, su socialine darbuotoja bendrauja, tačiau aktyvių veiksmų spręsti kylančias problemas nesiima. A. S. visiškai nusišalinęs nuo socialinių paslaugų, praktiškai nebendrauja su socialine darbuotoja, jis nerandamas D. B. gyvenamosios vietos adresu, o kitos gyvenamosios vietos adresą atsisako nurodyti. Gautame rašte iš gydymo įstaigos matyti, kad D. B. nustatytas (duomenys neskelbtini). Kadangi D. B. nėra motyvuota priimti ilgalaikės pagalbos ir nepripažįsta turinti alkoholio vartojimo problemą, teigiamų rezultatų pasiekti nepavyksta. Kai moteris būna apsvaigusi nuo alkoholio būna agresyvi, alkoholio vartojimas tęsiasi ne vieną dieną. Teikiant socialines paslaugas šeimai, vertinant šeimos gebėjimą ir motyvaciją spręsti problemas galima daryti išvadą, kad tėvai negeba tinkamai vykdyti tėvų pareigų. D. B. yra priklausoma nuo alkoholio, dedamos pastangos spręsti priklausomybės problemą neveiksmingos. A. S. visiškai neidentifikuoja šeimoje kylančių problemų, nepriima socialinių paslaugų, nevykdo nei vieno pagalbos planuose numatyto įsipareigojimo, visas tėvo pareigas permeta vaiko (duomenys neskelbtini).

22. (duomenys neskelbtini) atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvavo tik A. S.. D. B. atvejo vadybos posėdyje nedalyvavo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

23. Iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) Pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovai šiuo metu vykdo pagalbos plano įsipareigojimus, alkoholio piktnaudžiavimo fiksuota nebuvo, su socialiniu darbuotoju bendrauja. Kelianti nerimą situacija vaiko netinkamas elgesys viešoje erdvėje, netinkamas draugų ratas, kur galimai vaiką įtraukia į delikventinį elgesį, galimai tėvų negebėjimas panaudoti tėvų valdžios. Atsakovams buvo akcentuojamos vaiko elgesio problemos, netinkamas laisvalaikio leidimas, tėvų valdžios panaudojimas, o ne vaikui „pataikavimas“, norų/užgaidų pildymas. Apsilankymų metu šeimoje, kada L. būdavo namuose, pastebima jo agresija/pyktis/nenoras bendrauti su specialistais/ignoravimas. Labai sunku suprasti, ar vaiko elgesį galimai įtakoja jo turima diagnozė, ar neigiamos patirtys vaikystėje, ar galimos auklėjimo spragos, galbūt nebuvimas aiškių taisyklių, ribų, pasekmių. Plane numatytos pagalbos šeimai priemonės: socialinių paslaugų tęsimas (Socialinis darbuotojas teikia socialines paslaugas, numatytas socialinių paslaugų kataloge 1 k. per savaitę šeimos namuose), bendradarbiavimo užtikrinimas (Bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju darbui su šeimomis, atvejo vadybininku, ugdymo įstaigos ir kitais specialistais. Atsiliepti į skambučius, perskambinti, nesislapstyti), emocinės ir psichologinės būsenos gerinimas (A. ir D. lankyti psichologo konsultacijas. Dirbti su psichologu, akcentuojantis į problemų pripažinimą, tarpasmeninių santykių problemų sprendimą, gyvenimo vertybių susidėliojimą. Stengtis vengti konfliktinių situacijų tarp šeimos narių, kurios įtakotų neigiamus tarpusavio santykius bei emocinę įtampą), priklausomybės problemų sprendimas (D. reguliariai dirbti su psichiatru dėl priklausomybės nuo alkoholio. Vykdyti gydytojo sudarytą gydymo planą ir/ar teikiamas rekomendacijas. Gerti gydytojo paskirtus vaistus dėl alkoholio vartojimo prevencijos, stabilios emocinės būsenos. D. siekiant ilgalaikių teigiamų pokyčių sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, ieškoti palaikymo AA savitarpio pagalbos grupėse), blaivaus gyvenimo būdo siekimas (D. B. ir A. S. nevartoti alkoholio), finansinės situacijos gerinimas (D. B. išlaikyti darbo vietą, o A. S. intensyviai ieškoti oficialios darbo vietos, siekti įsitvirtinti darbo rinkoje, nekeisti darbų), teigiamo pokyčio šeimoje siekimas, dalyvavimas nepilnamečio vaiko gyvenime (Kartu su globėja nuvesti sūnų pas reikiamus gydytojus ir laikytis jų rekomendacijų, dalyvauti vaiko ugdymo procese. Nusimatyti skatinimo ir drausminimo priemones, akcentuojant nepilnamečio skatinimą. Laikytis numatytų skatinimo/drausminimo priemonių, nenusileisti sūnui, išlaikyti susitarimus. Teikti finansinį išlaikymą sūnui. Nežadėti vaikui to, ko negalima įgyvendinti), tėvystės įgūdžių ugdymas (D. ir A. lankyti specializuotus tėvystės įgūdžių kursus tėvams auginantiems, specialiuosius poreikius turinčius vaikus, kad įgytų žinių apie vaiko raidos ypatumus įvairiais amžiaus tarpsniais, gebėtų tinkamai atliepti sūnaus fizinius ir emocinius poreikius, gebėtų nustatyti ribas, taisykles ir kitus svarbius aspektus), tėvų ir L. susitikimų organizavimas, dalyvaujant specialistams (Organizuoti 1 kartą per mėnesį stebimus tėvų ir vaiko susitikimus, siekiant įvertinti tėvystės įgūdžius, gebėjimą tinkamai įtakoti vaiką, nustatyti jam ribas ir taisykles. Globėjai ir tėvams užtikrinti, kad L. S. dalyvautų susitikimuose). Pasiūlyta šeimai tęsti socialines paslaugas, taip pat tęsti L. S. laikinąją globą.

24. (duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad L. S. nori grįžti gyventi pas tėvus, jaučia artimiausią ryšį su mama ir su tėčiu, labiausiai pasitiki mama.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo

25. Apeliantai teigia, kad teismo sprendimo priėmimo dieną nebuvo nė vienos sąlygos, kurią konstatavus būtų buvę galimą apriboti tėvų valdžią. Teigia, jog teismo sprendime teisingai konstatuota, kad atsakovai deda maksimalias pastangas, atsakovai bendrauja su vaiku. Pagrindinė problema buvo atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau atsakovė ėmėsi medicininių priemonių ir užsikodavo. Būtent tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl kildavo ginčai tarp šalių. Ši problema yra visiškai išspręsta. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino pačio vaiko poreikių ir priimdamas šį sprendimą visų pirma pažeidė teisėtus vaiko interesus. Šiuo konkrečiu atveju situacija yra priešinga nei ta, kurią konstatavo teismas. Kaip buvo minėta aukščiau, tėvai deda maksimalias pastangas, kad jų elgesys pasikeistų ir jis keičiasi. Svarbiausia yra tai, kad pats vaikas pageidauja būti su tėvais.

26. Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžia neterminuotai gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

27. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

28. Teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo ar neatlikimo yra tėvų ar vieno iš jų kaltė.

29. Aplinkybės, susijusios su (ne)terminuotu tėvų valdžios apribojimu, yra vertinamojo pobūdžio. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne prieš kelis mėnesius, pusę ar daugiau metų, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Be to, tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, kurie šalims yra žinomi ir išsamiai detalizuoti pirmosios instancijos teismo sprendime, dėl to pakartotinai nenurodomi, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėms, kad atsakovė turi priklausomybę alkoholiui; iki ieškovui kreipiantis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovė D. B. prastai tvarkėsi su alkoholio vartojimo problema, namuose kildavo konfliktai, atsakovas A. S. galimai buvo nusišalinęs nuo tėvo pareigų, visą atsakomybę permesdavo laikinajai globėjai, atsakovai nenuosekliai bendradarbiavo su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, nevykdė pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų, atsakovai rekomendacijų nevykdė, nei pas psichologus, nei į tėvystės kursus nesiregistravo, namuose visada būdavo matyti netvarka.

31. Tačiau teisingai pirmosios instancijos teismas pastebėjo ir įvertino tai, jog šiai dienai situacija yra pasikeitusi, atsakovė savo priklausomybę siekia gydyti; atsakovė ėmėsi medicininių priemonių ir užsikodavo. Po ieškovo kreipimosi į teismą atsakovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini), jai buvo paskirtas kompleksinis ambulatorinis gydymo kursas metams nuo priklausomybės alkoholiui. Nuo to laiko, atsakovės teigimu, ji alkoholio visiškai nevartoja. Šią aplinkybę patvirtino ne tik atsakovas A. S., parodęs, kad atsakovė alkoholio nevartoja visiškai, jis taip pat stengiasi alkoholio nevartoti, namuose alkoholio nėra, ir trečiasis asmuo V. B., (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) Pagalbos plane Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad alkoholiu piktnaudžiavimo fiksuota nebuvo. Abu atsakovai užsiregistravo į tėvystės kursus, juos lanko kartu, su socialiniu darbuotojų bendrauja, atsakovas A. S. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrą dėl susitikimų su sūnumi organizavimo. Atsakovai tvirtina, kad teikia išlaikymą nepilnamečiam vaikui, šią aplinkybę patvirtino ir V. B., nurodžiusi, kad tėvai nuperka visko, ko reikia vaikui, vežioja jį į būrelius, pasiima iš mokyklos, nuveža pas gydytojus.

32. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų elgesys pasikeitė tik labai neseniai, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad tėvai taip elgsis ir ateityje. Pažymėtina, jog, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nagrinėjamu atveju vertintina, jog praėjo per trumpas laiko tarpas, kad būtų galima daryti išvadą, jog atsakovai visiškai pakeitė savo elgesį ir gyvenimo būdą taip, kad buvęs gyvenimo būdas, kuris pažeidė šalių nepilnamečio sūnaus interesus, nebebus vėl vedamas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ar nebūtų duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pozityvus pokytis – atsakovė dirba, atsakovai stengiasi teikti išlaikymą vaikui, atsakovė lankosi gydymo įstaigose, stengiasi bendrauti su vaiku, atsakovams rūpi nepilnamečio sūnaus likimas, jie nuo vaiko priežiūros nėra nusišalinę. Pozityvus pokytis nėra toks greitas ir trunka dar trumpą laiką, todėl dar yra reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kad atsakovai įrodytų, jog stengiasi, kad teigiami pokyčiai yra ne trumpalaikiai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju D. B. ir A. S. nėra pagrindo neterminuotai apriboti tėvų valdžią, o atsakovų tėvų valdžią tikslinga apriboti laikinai. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

34. Apeliantai nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino paties vaiko poreikių ir priimdamas šį sprendimą visų pirma pažeidė teisėtus vaiko interesus. Apeliantų nuomone šiuo atveju svarbiausia yra tai, kad pats vaikas pageidauja būti su tėvais. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras ir išsiaiškinti vaiko norus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 konstatavo, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtinta nuostata, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Nagrinėjamu atveju vaiko nuomonė buvo išklausyta ir (duomenys neskelbtini) Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad L. S. nori grįžti gyventi pas tėvus.

35. Pažymėtina, jog priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. EŽTT yra nurodęs, kad vaiko nuomonė nėra visa lemianti, svarbiausia – geriausių vaiko interesų užtikrinimas, o teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos, turi atsižvelgti į atitinkamų aplinkybių visumą; vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau vien ji nėra lemiama, o galutinis sprendimas turi būti grindžiamas geriausiais vaiko interesais (pvz., EŽTT 2023 m. vasario 14 d. sprendimas byloje Byčenko prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10477/21). Nagrinėjamu atveju nors apeliantų sūnus išreiškia norą gyventi su tėvais, tačiau apeliantams dar reikia laiko, kad jie galėtų įveikti savo problemas ir pasiruoštų tinkamai auginti, auklėti savo sūnų. Šiuo atveju geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitinka laikinai apriboti tėvų valdžią jo atžvilgiu bei nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąja globėja (duomenys neskelbtini) V. B.. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, jog tarp apeliantų ir sūnaus yra nenutrūkęs ryšys ir sūnus nori gyventi su jais, parodo, kad situacija keičiasi į gerąją pusę ir yra tikimybė panaikinti laikinąjį apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliantams išlieka teisė, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis su ieškiniu į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jiems neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.