Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-09-22 · Civilinė byla Nr. e2-1232-206/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-22
Bylos Nr.
e2-1232-206/2017
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00164-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Kulberkienė
Ieškovas
UAB „Vėtrungės būstas“
Atsakovas
A. S.
Civilinė byla Nr. e2-1232-206/2017Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00164-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.
KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 22 d.Kretinga
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Kulberkienė,sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,dalyvaujant atsakovės atstovui S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vėtrungės būstas“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 25,67 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė teikia daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė skolos susidarymo laikotarpiu turėjo nuosavybės teise priklausantį butą ir jai dalinės nuosavybės teise priklausė namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalėjo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovė tinkamai nevykdė savo prievolės mokėti mokesčius, todėl įsiskolinimas laikotarpyje nuo 2010-12-01 iki 2011-04-30 už namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas sudaro 25,67 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) , atsakovė įsigijo iš dviejų savininkių, kurioms butas priklausė lygiomis dalimis. Tuo metu namo savo buhalterinės apskaitos dokumentuose minimam butui buvo suteikęs du abonentus „(duomenys neskelbtini) " ir „(duomenys neskelbtini)" (tikrasis (oficialus) abonento numeris buvo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip buvo padaryta todėl, kad buto savininkės nesusitarė kuri ir kiek priskaičiuotų mokesčių turi mokėti namą administruojančiai bendrovei „Ąžuolyno valda". VĮ „Registrų centras" minimo buto atskyrimas (atidalijimas ar pan.) registruotas niekada nebuvo. Ieškovė skolos paskaičiavimą įrodinėja abonento „(duomenys neskelbtini)“ ataskaita, tačiau kito abonento, t.y. „(duomenys neskelbtini)" ataskaita į bylą nepateikta, todėl nėra pagrindo teigti esant atsakovę įsiskolinus. 2011-07-29 atsakovė butą pardavė pirkėjai Ž. U.; sandorio sudarymo metu buvo pateiktos visos reikalingos pažymos ir dokumentai, patvirtinantys įsiskolinimo nebuvimą. Taip pat atsakovei nesuprantamas pasirinktas skolos paskaičiavimo laikotarpis, nes atsakovė nuosavybės teises į butą turėjo nuo 2010-07-12 iki 2011-07-29, o ieškovė atsakovei mokesčius skaičiavo tik nuo 2010-12-01 iki 2011-04-30. Mano, kad ieškovė, skaičiuodama susidariusį įsiskolinimą, nesilaikė 2010-10-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1- 1848 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimų nuostatų patvirtinimo" patvirtintų nuostatų, kurie nustatė bendrosios nuosavybės administravimo išlaidų tarifus. Nurodė, kad atsakovei nei adresu (duomenys neskelbtini), nei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu niekada nebuvo siunčiami atsiskaitymo lapeliai (sąskaitos), kuriuose būtų nurodytos mokėtinos sumos (įsiskolinimas) už namo administravimo paslaugas. Buto (duomenys neskelbtini), pirkėja Z. U. taip pat nėra gavusi už namo administravimo paslaugas teikiamo atsiskaitymo lapelio (pranešimo), kuriame būtų pažymėtas įsiskolinimas už administravimo paslaugas. Esant priešingai, pirkėja būtų informavusi atsakovę, atkreipusi jos dėmesį ar pareikalavusi apmokėti (padengti) esamą įsiskolinimą

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu (patikslintu) nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nemotyvuotą ir neargumentuotą, iš esmės paaiškino atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovės į bylą pateikta abonento skolų valdymo ataskaita neapima viso laikotarpio, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atsakovės nuosavybė, todėl ataskaita neįrodo atsakovės įsiskolinimo. Prašė priteisti iš ieškovės teisinės pagalbos išlaidas atsakovės naudai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos, atsakovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-07-12 iki 2011-07-29 atsakovei A. S. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Vėtrungės būstas” teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, kaip buvusios daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų savininkės, pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdė savo prievolės mokėti priskaičiuotus mokesčius už ieškovės suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė įsiskolinimo nepripažįsta, teigia, kad už ieškovės suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra pilnai atsiskaičiusi, todėl neturi pareigos mokėti reikalaujamos sumos.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio procerso kodekso (toliau - CPK) 12 str., 178 str.). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2 d. ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011).

Ieškovė nurodo, kad atsakovės įsiskolinimas, tenkantis butui už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2011-04-30 priskaičiuotus mokesčius už namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą, ir komunalines paslaugas, iš viso yra 25,67 Eur. Ieškovas pažymi, jog kartu su ieškiniu pateikiamoje skolos valdymo ataskaitoje matoma, kad skola yra susidariusi laikotarpiu, kai buto savininkė buvo atsakovė t.y. nuo 2010-12-01 iki 2011-04-30, tuo tarpu atsakovei nuosavybės teise butas priklausė nuo 2010-07-12, todėl pagrįstai laikytina, jog nurodyta skola yra atsakovės. Ieškovas nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpis apskaičiuotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 str. nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 d. skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Lietuvos Respublikos CK 6.55 str. 2 d. numato, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Atsižvelgiant į šias įstatymo leidėjo nustatytas įmokų paskirstytas taisykles, ieškovas atitinkamai paskaičiavo skolos susidarymo laikotarpį.

Nagrinėjamoje byloje iš ieškovės į bylą pateiktos skolų valdymos ataskaitos negalima padaryti vienareikšmiškos nuomonės apie atsakovės įsiskolinimą, nes atasakaita pateikta tik už pačiai ieškovei žinomai pasirinktą ataskaitinį laikotarpį, t.y. neapima viso nuosavybės teisių į butą turėjimo laikotarpio (nuo 2010-07-12 iki 2011-07-29). Taip pat iš minėtos atasakaitos nustatyta, kad įsiskolinimas ataskaitos pradžiai, t.y. 2010 m. gruodžio mėn. buvo 225,34 Eur ir tik 2013 m. birželio mėn. jis tapo lygus ieškovės prašomai iš atsakovės priteisti sumai (25,67 Eur).

Teismas sutinka su atsakovės atstovo pastebėjimais, jog iš ataskaitos nustatyta, kad už 2010 metų gruodžio mėnesį (7,97 Eur), 2011 metų sausio (7,42 Eur), vasario (8,27 Eur), kovo (7,02 Eur) ir balandžio (6,86 Eur) mėnesius atsakovei iš viso priskaičiuota 37,54 Eur įvairių mokesčių. Iš Ataskaitos matyti, kad atsakovė 2010 metų gruodžio mėnesį (14,58 Eur), 2011 metų kovo mėnesį (15,69 Eur) ir balandžio mėnesį (7,02 Eur) sumokėjo ieškovei 37,29 Eur. Be to, ieškovė išskaičiavo balandžio mėnesį atsakovei priskaičiuotą 6,86 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ataskaitoje nurodytu laikotarpiu atsakovei priskaičiuota 30,68 Eur (37,54 Eur - 6,86 Eur), o atsakovė sumokėjo 37,29 Eur įvairių mokesčių, todėl gaunasi, kad ataskaitoje nurodytu laikotarpiu atsakovė sumokėjo ieškovei 6,61 Eur daugiau mokesčių nei priskaičiuota, todėl ieškovės į bylą pateikta ataskaita neįrodo atsakovės įsiskolinimo. Reikšminga šioje byloje ir tai, kad ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, nepasinaudojo savo galimybe pateikti į bylą papildomus įrodymus atsakovės įsiskolinimui pagrįsti, o taip pat dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti papildomus paaiškinimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pagal pateiktus rašytinius įrodymus nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl negali būti tenkintinas.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti iš ieškovės teisinės pagalbos išlaidas atsakovės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, šis atsakovės atstovo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Kulberkienė