Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-13-253/2015

2015 m. vasario 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovams E. D., D. L., ieškovų atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui, atsakovei M. J., atsakovės atstovui advokatui Deividui Gagiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų J. D., E. D., E. L., D. L. bei atsakovės M. J. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. D., E. D., E. L., D. L. ieškinį atsakovei M. J., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės M. J. priešieškinį dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), tvarką pagal 2011-02-09 UAB „Domo projektas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą:

ieškovai E. L. ir D. L. naudojasi Žemės sklypo dalimi, kurios plotas 489 kv. m., žemės sklypo plane pažymėta raudonai, indeksu „C“; ieškovai J. D. ir E. D. naudojasi Žemės sklypo dalimis, kurių plotas atitinkami yra 94 kv. m. ir 47 kv.m., žemės sklypo plane pažymėta geltonai, indeksais „B“ ir F“; atsakovė M. J. naudojasi Žemės sklypo dalimis, kurių plotas atitinkamai yra 101 kv.m. ir 49 kv. m., žemės sklypo plane pažymėta mėlynai, indeksais „A“ ir „E“;bendraturčiai E. L., D. L., J. D. ir E. D. bei M. J. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, kurios bendras plotas 87 kv. m., žemės sklypo plane pažymėta tamsiai mėlynai, indeksu „D“.

Taip pat, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį prašė atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes atsakovės M. J. siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka, pažeidžia kitų bendraturčių – visų ieškovų teises ir teisėtus lūkesčius.

Ieškovai nurodė, kad atsakovė M. J. iš ieškovų E. L. ir D. L. 2007-05-04 nusipirko 199/867 dalis žemės sklypo bei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Žemės sklype (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovė M. J. naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta plane: atskirai – pažymėta indeksu „A“ – 177 kv. m., bendrai – pažymėta indeksu „D“ – 22 kv.m. Prie pirkimo–pardavimo sutarties buvo pridėtas priedas – 0,0867 ha ploto Žemės sklypo planas, parengtas atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. 2007-05-23 ieškovai J. D. ir E. D. iš E. L. ir D. L. nusipirko 170/867 dalis žemės sklypo bei 9291/18372 dalis buto–patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Žemės sklype (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo numatyta, kad J. D. ir E. D. atskirai naudosis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“ (148 kv. m.), o bendrai su kitais bendraturčiais naudosis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „D“ (22 kv. m). Po kurio laiko, buvo atlikti nauji šalims tenkančių žemės sklypo dalių matavimai ir paaiškėjo, kad 2007-04-20 S. U. geodezinių darbų įmonės parengtas Žemės sklypo planas neatitinka faktinių Žemės sklypo naudojimosi aplinkybių, neteisingai apskaičiuota ieškovų E. L., D. L. ir atsakovės M. J. faktiškai naudojama žemės sklypo dalis. Ieškovai E. L., D. L. faktiškai valdo ir naudoja 518 kv. m. iš bendro žemės sklypo ploto, nors nuosavybės teise jiems priklauso tik 498 kv. m. Tuo tarpu atsakovė M. J. faktiškai valdo ir naudoja 179 kv. m iš bendro žemės sklypo ploto, nors nuosavybės teise jai priklauso 199 kv. m. Nustačius bendro šalių valdomo žemės sklypo bendraturčių dalių neatitikimus, t. y. skirtumus tarp faktiškai valdomų ir teisiškai nuosavybės teise valdomų žemės sklypo dalių, tarp bendraturčių prasidėjo nesutarimai, kuriuos galima pašalinti pakeitus anksčiau nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Pripažinti 2007-05-23 sutarties dalį, patvirtintos Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. K., reg. Nr. K1AK-10331, sudarytos tarp ieškovų E. L., D. L. ir J. D., E. D., dėl žemės sklypo dalies pardavimo, pažymėtos 2007-04-20 S. U. geodezinių darbų įmonės plane raide „B“, vakarinėje dalyje besiribojančioje su (duomenys neskelbtini) (sklypo koordinatės 1-2), rytinėje dalyje besiribojančioje su atsakovei M. J. priklausančia žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, negaliojančia ir taikyti restituciją, tą žemės sklypo dalį grąžinant ieškovams E. L. ir D. L.;Nustatyti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Altiplanas“ 2013-04-19 parengtą planą:

atsakovei M. J. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (177 kv.m.);ieškovams E. L., D. L. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (24 kv.m.) ir „C“ (458 kv.m.);ieškovams J. D., E. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (92 kv.m.) ir „C“ (32 kv.m.);ieškovams E. L., D. L., J. D., E. D. ir atsakovei M. J. paskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ (84 kv.m.).

Priteisti solidariai iš ieškovų atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas, ieškovai E. D., D. L., apeliacinio skundo reikalavimus palaikė, prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, patvirtinti ieškovų siūlomą naudojimosi Žemės sklypo tvarka pakeitimo projektą parengtą pagal UAB „Domo projektai“ žemės sklypo planą, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinys atmestas, palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ir atsakovė M. J. apeliacinio skundo reikalavimus palaikė ir prašė atmesti ieškovų apeliacinį skundą, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą ir patvirtinti E. P. parengtą naudojimosi tvarką, pažymėtą indeksu 2.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės apeliacinis skundas tinkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovų E. L., D. L., J. D., E. D. ir atsakovės M. J., kaip žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), bendraturčių, kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Atsakovė M. J. priešieškiniu taip pat ginčijo 2007-05-23 tarp ieškovų sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kaip pažeidžiančią atsakovės, kaip bendraturtės, pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrąja nuosavybe esančią turto dalį.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad E. L. nuosavybės teise priklauso 498/867 dalys, M. J. – 199/867 dalys, o J. ir E. D. – 170/867 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtame žemės sklype esančiame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai – registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat numatyta gyvenamoji (dviejų butų pastatai) šio pastato paskirtis (t. 1, b. l. 8–13). Byloje nustatyta, kad 2007-05-04 tarp ieškovų E. L. ir D. L. (pardavėjų) ir atsakovės M. J. (pirkėjos) sudaryta 199/867 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartyje taip pat numatyta, kad atsakovė M. J. naudosis žemės sklypo dalimi pažymėta plane indeksais: atskirai – pažymėta indeksu „A“ – 177 kv.m., bendrai – pažymėta indeksu „D“ - 22 kv.m. (t. 1, b. l. 14–17, 28–35). Taip pat nustatyta, kad 2007-05-23 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai J. D. ir E. D. iš ieškovų E. L. ir D. L. nusipirko patalpas, sudarančias 9291/18372 dalis pirmo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bei 170/867 dalis Žemės sklypo. Šia sutartimi susitarta, kad ieškovai J. D. ir E. D. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B (148 kv. m.), o bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide D (22 kv. m) (t. 1, b. l. 14–17, 23–27). 2007-05-23 pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat numatyta, kad pardavėjai, t. y. E. L. ir D. L., atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (177 kv. m) ir žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide C (475 kv.m), o bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide D (22 kv.m.) ir žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide D (23 kv.m.).

Dėl reikalavimo sandorio dalį pripažinti negaliojančia.

Apeliaciniu skundu atsakovė M. J. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog praleistas ieškinio senaties terminas ir nepagrįstai nepripažino negaliojančia atsakovės priešieškiniu ginčijamos sandorio dalies. Priešieškiniu atsakovė M. J. prašė pripažinti 2007-05-23 sutarties, sudarytos tarp ieškovų E. L., D. L. ir J. D., E. D., patvirtintos Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. K., dalį dėl pardavimo žemės sklypo dalies, pažymėtos 2007-04-20 S. U. geodezinių darbų įmonės plane raide „B“, vakarinėje dalyje besiribojančioje su (duomenys neskelbtini) (sklypo koordinatės 1-2), rytinėje dalyje besiribojančioje su atsakovei M. J. priklausančia žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, negaliojančia ir taikyti restituciją – tą žemės sklypo dalį grąžinti ieškovams E. L. ir D. L.. Šį reikalavimą atsakovė grindė argumentais, kad ginčijama sandorio dalis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, sudaryta pažeidžiant CK 4.79 str. numatytą bendraturtės pirmenybės teisę pirkti ir prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei.

CK 4.79 str. 1 d. nustatyta bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šios pirmenybės teisės gynimo būdas – teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad bendraturčiui būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad S. U. geodezinių darbų įmonės parengtas planas Palangos miesto žemėtvarkos skyriuje suderintas ir VĮ „Registrų centras“ įregistruotas tik 2007-05-21, tačiau šie faktiniai duomenys neįrodo, kad atsakovei nebuvo žinoma naudojimosi Žemės sklypu tvarka. 2007-05-04 pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, kad prie sutarties pridedamas 0,0867 ha Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas. 2007-05-04 sandorio teisėtumas nagrinėjamoje byloje nekvestionuojamas. Nors atsakovė teigia, kad 2007-01-15 preliminari pirkimo–pardavimo sutartis neleistina įrodinėjimo priemonė, tačiau prie šios sutarties pridėtas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos sklypo genplanas pasirašytas atsakovės, be to, S. U. geodezinių darbų įmonės planas buvo parengtas dar 2007-04-20, t. y. iki atsakovės 2007-05-04 sandorio sudarymo, o 2007-05-04 pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat įtrauktos sąlygos dėl atsakovei tenkančios naudojimosi Žemės sklypu dalių tvarkos (t. 1, b. l. 71, 14–17). Pažymėtina, kad šį planą atsakovė pateikė VĮ „Registrų centras“ kartu su 2007-05-25 prašymu dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo (t. 1, b. l. 144–152). Nėra duomenų, kad būtų pasikeitę Žemės sklypo duomenys plano įregistravimo VĮ „Registrų centras“ metu, o atsakovės nuosavybės teisės į Žemės sklypo dalį viešajame registre įregistruotos. Įvertinus bylos duomenų visumą, 2007-05-04 bei 2007-05-23 sandorių sudarymo bei įregistravimo viešame registre laiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė sandorio sudarymo metu galėjo žinoti numatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovė, manydama, kad CK 4.79 str. 1 d. numatytos jos, kaip bendraturtės, teisės pažeistos, turėjo galimybę jas ginti CK 4.79 str. 3 d. nustatytu terminu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindą taikyti ieškinio senatį bei atsakovės nurodytų priežasčių nelaikė svarbiomis terminui atnaujinti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčija 2007-05-23 pirkimo–pardavimo sandorio dalį ir pažymi, kad nereiškia reikalavimo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas, nes sandoryje neišskirta žemės sklypo kaina, tačiau pažymi, kad reiškia reikalavimą dėl 2007-05-23 sandorio panaikinimo bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Apeliantė M. J. nurodo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – CK 4.79 str. 2 d., 6.397 str. 1 d., Žemės įstatymo 30 str. 1–2 d., o taip pat viešajai tvarkai ir gerai moralei; be to, vadovaujantis CK 1.78 str. 5 d. niekinio sandorio pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas privalo konstatuoti ex officio. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes, nenustatė sandorio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, visuomenės interesams ir viešajai tvarkai.

Atsižvelgiant į CK 6.393 str. 4 d. bei 6.398 str. nuostatas, taip pat į 2007-05-04 pirkimo–pardavimo sutarties 4.1–4.3 punktų sąlygas, sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą M. J. perėjo nuo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo momento. Tačiau pažymėtina, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (CK 6.393 str. 3 d.). Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2007-05-23 pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovų sudarymo metu atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, tarp jų – į Žemės sklypo dalį, viešame registre nebuvo įregistruotos. Šios daiktinės teisės į Žemės sklypo dalį išviešintos tik 2007-05-30. Tuo tarpu ieškovų J. ir E. D. sudarytos 2007-05-23 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisė į Žemės sklypo dalį viešajame registre įregistruota 2007-05-23. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas 2007-05-23 sandoris CK 4.79 str. 1 d. taikymo aspektu buvo patvirtintas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų.

Atsakovė M. J. priešieškinyje nurodė, kad 2007-05-23 sandoris, sudarytas pažeidžiant pirmenybės teisę pirkti, prieštarauja gerai moralei. Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.). Viešąją tvarką įtvirtina imperatyviosios teisės normos. Remiantis CK 1.81 str., turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo. Atsakovės teigimu, 2007-05-04 sandorį patvirtinusi notarė J. D. sukūrė sąlygas sau ir savo sutuoktiniui įsigyti žemės sklypo dalį, pažeidžiant atsakovės, kaip šio žemės sklypo bendraturtės, teises ir teisėtus interesus, įtvirtintus CK 4.79 str. Taip pat atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad pažeidžiant CK 6.397 str. 1–2 d. nuostatas ginčijamame sandoryje nėra išskirta žemės sklypo kaina, todėl atsakovė, nežinodama žemės sklypo kainos, negalėjo reikšti reikalavimo pagal CK 4.79 str. 3 d. dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Pažymėtina, kad CK 4.79 str. 1 d. įstatyminė nuostata įtvirtina pirmenybės teisę pirkti daiktą tik daikto bendraturčiams ir tik į bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju 2007-05-23 pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotos ieškovams E. ir D. L. nuosavybės teise priklausančio pirmo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) patalpos. Atsakovė nėra minėto atskiro nekilnojamojo turto objekto bendraturtė, dėl to ji neturėjo pirmenybės teisės pirkti minėto turto. Vadovaujantis CK 6.394 str. 1–2 d. nuostatomis, pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas, jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, perduoda ir nuosavybės teisę į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Be to, pažymėtina, kad CK 4.79 str., kuriame nustatytos bendrosios nuosavybės dalies perleidimo specialiosios sąlygos, kitiems bendraturčiams suteikiama pirmenybės teisė įsigyti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį tik tais atvejais, kai jis turi galimybę pasiūlyti tas pačias sandorio sąlygas. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad pasinaudodama CK 4.79 str. 2 d. numatyta bendraturtės pirmenybės teise įsigyti kito bendraturčio parduodamą daikto dalį, būtų įsigijusi dalį J. ir E. D. parduotos žemės sklypo dalies, pažymėtą indeksu „B“. Tad šiuo atveju atsakovė netgi nesiekė įsigyti visą 2007-05-23 pirkimo–pardavimo sutartimi parduodamą turtą, o tik jo dalį, ir neturėjo siekio pasiūlyti tų pačių sandorio sąlygų, kuriomis sudaryta 2007-05-23 pirkimo–pardavimo sutartis.

Tokių faktinių bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo konstatuoti atsakovės, kaip bendrąja nuosavybe esančio žemės sklypo bendraturtės, teisių ir teisėtų interesų, įtvirtintų CK 4.79 str., pažeidimo. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismas išvadomis, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, kaip tai numato CK 1.81 str. Padariusi minėtas išvadas teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui šiuo aspektu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad 170/867 dalių Žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta 2007-05-23 pirkimo–pardavimo sutartimi (įrašas nuo 2007-05-23), o 199/867 dalių Žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta 2007-05-04 pirkimo–pardavimo sutartimi (įrašas nuo 2007-05-30) (t. 1, b. l. 11). Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių apibrėžta pagal 2007-04-20 žemės sklypo planą, parengtą S. U. geodezinių darbų įmonės (t. 1, b. l. 14–17).

Iš šalių paaiškinimų ir bylos duomenų nustatyta, kad po kelerių metų naudojimosi Žemės sklypu tarp šalių kilo ginčai ir paaiškėjo aplinkybė, jog minėtame žemės sklype esančio gyvenamojo namo ribos neatitinka viešame registre įregistruotame S. U. geodezinių darbų įmonės 2007-04-20 sudarytame žemės sklypo plane užfiksuotų gyvenamojo namo ribų; paaiškėjus, jog gyvenamojo namo ribos yra pasikeitusios, pakito naudojimosi žemės sklypu ribos ir, šalių nuomone, būtina pakeisti naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.74 str., 4.75 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių nurodytas faktines aplinkybes dėl gyvenamojo namo ribų pasikeitimo ir tai, kad S. U. geodezinių darbų įmonės projektas neatitinka realiai šiuo metu susiklosčiusios situacijos, pripažįsta, kad naujai paaiškėjusios objektyvios aplinkybės turi reikšmę Žemės sklypo naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui ir, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, sudaro pakankamą pagrindą keisti 2007-05-04 bei 2007-05-23 pirkimo–pardavimo sutartyse numatytus ir faktinius bendro daikto naudojimo santykius ir naudojimo tvarką. Be to, iš 2007-05-04 bei 2007-05-23 pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatų, susijusių su naudojimosi Žemės sklypu tvarka, matyti, kad jose apibrėžta naudojimosi Žemės sklypu tvarka yra ydinga, kadangi 2007-05-23 pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjams E. L. ir D. L. taip pat numatyta atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A (177 kv.m) ir bendrai su kitais bendraturčiais naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide D (22 kv.m.), t. y. tomis pačiomis dalimis, kurios 2007-05-04 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priskirtos naudotis atsakovei M. J..

Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į žemės, kaip turto objekto, specifiką, šalys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką. Nagrinėjamoje byloje šalys pateikė keletą naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planų variantų (t. 1, b. l. b. l. 36; t. 2, b. l. 47; t. 3, b. l. 109–110; t. 3, b. l. 138–139).

Apeliantų (ieškovų) E. L. ir D. L., J. D. ir E. D. nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Domo projektas“ 2011-02-09 žemės sklypo planą (t. 1, b. l. 36).

Nustatyta, kad ginčo Žemės sklypo plotas yra 867 kv.m. Negalima sutikti su ieškovų apeliacinio skundo teiginiu, kad pagal UAB „Domo projektas“ 2011-02-09 žemės sklypo planą bendrai naudojamos žemės sklypo dalies sąskaita kinta tik kiekvienam bendraturčiui tenkanti asmeniškai naudotis žemės sklypo dalis. Iš UAB „Domo projektas“ parengto plano duomenų matyti, kad pagal šį planą ne tik sumažėtų atsakovei M. J. asmeniškai naudotis tenkanti žemės sklypo dalis ir padidėtų bendrai naudojama žemės sklypo dalis, tačiau atsakovei naudojimuisi tektų tik 179 kv.m. ploto žemės sklypo, t. y. 20 kv.m. sumažėtų jos turimos žemės sklypo dalies (199 kv.m.) nuosavybės dalis ir plotas. Apeliantai teigia, kad pagal minėtą projektą ieškovams J. D. ir E. D. asmeniškai naudotis tektų 141 kv.m. Žemės sklypo dalimi, t. y. net 7 kv.m. mažiau nei buvo nustatyta S. U. geodezinių darbų įmonės parengto žemės sklypo plano pagrindu. Nors šiems ieškovams bendrai naudojamos žemės sklypo dalies sąskaita sumažėtų asmeniškai naudotis tenkanti Žemės sklypo dalis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad bendra ieškovams J. D. ir E. D. tenkanti naudotis Žemės sklypo dalis pagal UAB „Domo projektas“ planą atitiktų jiems nuosavybės teise priklausančią dalį, t. y. 170 kv.m. Tuo tarpu ieškovams E. L. ir D. L. nuosavybės teise priklauso 498 kv.m. Žemės sklypo, tačiau pagal minėtą projektą jiems naudotis tenkanti Žemės sklypo dalis padidėtų 20 kv.m., t. y. padidėtų tiek atskirai, tiek bendrai su kitais bendraturčiais naudojamos dalys. Naudojimosi bendru sklypu tvarka turi būti adekvati bendraturčių turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Remiantis CK 4.81 str. 1 d., naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tad bendraturčiams paskiriamos naudotis realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956 2007-06-22; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010). Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia galimybė realiai neegzistuoja. Pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką atsakovei M. J. ir ieškovams E. L. ir D. L. tenkančios naudotis Žemės sklypo dalys neatitinka nuosavybės teise priklausančių idealiųjų žemės sklypo dalių. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovai kompensavimo atsakovei už nuosavybės dalies sumažinimą formos, būdų ir tvarkos nenurodė, o atsakovė išreiškė nesutikimą su kompensacijos taikymu. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų siūloma naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal UAB „Domo projektas“ 2011-02-09 parengtą žemės sklypo planą neatitiks adekvatumo kriterijaus, iš esmės pažeis atsakovės M. J. interesus, dėl to ieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal minėtą planą skundžiamu sprendimu atmestas pagrįstai.

Atsakovė teigia, kad turėjo teisėtus lūkesčius naudotis Žemės sklypu vakarinėje pusėje beveik iki tvoros. Tuo tarpu ieškovų teigimu, šalims visada buvo žinoma, jog Žemės sklypo dalimi, skirta automobiliams statyti, lygiomis dalimis per pusę naudosis tiek ieškovai J. ir E. D., tiek atsakovė, dėl to atsakovė negalėjo pagrįstai tikėtis, jog viena naudosis žemės sklypo dalimi beveik iki pat tvoros. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovei tokia naudojimosi tvarka turėjo būti žinoma iš 2007-01-15 preliminariosios sutarties turinio bei S. U. geodezinių darbų įmonės projekto. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2005-12-14 buvo išduotas Palangos miesto savivaldybės leidimas E. L. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai į dvibutį gyvenamąjį namą (t. 2, b. l. 49). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalims paaiškėjo nauja faktinė aplinkybė – kad gyvenamojo namo vieta neatitinka S. U. geodezinių darbų įmonės plane pažymėtos gyvenamojo namo vietos. Taigi paaiškėjo, kad atsakovei skirta asmeniškai naudotis 177 kv.m. Žemės sklypo dalis, S. U. geodezinių darbų įmonės plane pažymėta raide „A“, realiai nesudaro 177 kv.m., tuo tarpu ieškovai E. ir D. L. atskirai faktiškai valdo ir naudoja 518 kv.m. sklypo dalį. Dėl to Žemės sklypo dalys, kuriomis šalys realiai naudojasi minėto plano pagrindu, faktiškai neatitinka ieškovams E. ir D. L. bei atsakovei nuosavybės teise priklausančių Žemės sklypo dalių.

Sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo siektina išlaikyti visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginti su kitais, apribotos. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamu atveju pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio naudojimui yra skirtas Žemės sklypas, yra dviejų butų gyvenamasis namas (t. 1, b. l. 8). Remiantis bylos duomenimis, patalpų dalys pirmame bute (adresu (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso ieškovams, o antrasis butas (adresu (duomenys neskelbtini)) šiame gyvenamajame name nuosavybės teise priklauso atsakovei (t. 1, b. l. 25–27, 34–35). Dėl to kaip nepagrįsti ir neįrodyti atmetami ieškovų argumentai, kad ieškovams J. ir E. D. priklauso atskiras butas minėtame gyvenamajame name. Ši aplinkybė ieškovams E. ir D. L. bei J. ir E. D. buvo žinoma 2007-05-23 pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu. Pažymėtina, kad ieškovė J. D., kaip notarė, taip pat tvirtino atsakovės 2007-05-04 sudarytą pirkimo–pardavimo sandorį, kurio objektu buvo ir antrasis butas minėtame gyvenamajame name. Į šią aplinkybę dėl gyvenamojo pastato tikslinės naudojimo paskirties atsižvelgtina sprendžiant dėl šalių naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Atsakovė M. J. apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Altiplanas“ 2013-04-19 žemės sklypo planą (t. 2, b. l. 47). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pagal atsakovės siūlomą UAB „Altiplanas“ parengtą žemės sklypo planą, kadangi naudojimosi tvarka nėra pakankamai detali. Minėtame plane nenumatyta, kokiomis dalimis, atitinkančiomis nuosavybės teise priklausančias dalis, kiekviena iš šalių naudosis bendrai.

Iš šalių bylos nagrinėjimo metu pateiktų pozicijų dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos matyti, kad nustatyti atsakovei atskirai naudotis Žemės sklypo dalimi kitoje vietoje, nedidinat jos bendrai naudojamos dalies, racionaliai nėra galima. Tuo tarpu vien tik atsakovei atskirai tenkančios naudotis žemės sklypo dalies sumažinimas, padidinant jai bendrai naudotis priskirtą Žemės sklypo dalį, kaip tai numatyta ieškovų pateiktame UAB „Domo projektas“ 2014-12-03 parengtame žemės sklypo plane, nelaikytinas proporcingu. Tokia naudojimosi daiktu tvarka iš esmės suteiktų apsaugą tik ieškovų E. ir D. L. bei J. ir E. D. interesams vieno iš bendraturčių (atsakovės) teisių suvaržymo sąskaita. Darant šią išvadą taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, dėl pakitusios gyvenamojo namo vietos padidėjo būtent ieškovams E. ir D. L. (pardavėjams, statytojams) asmeniškai naudotis priskirta dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovų siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, naudojantis žemės sklypo ir gyvenamojo namo išdėstymu ir ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą E. P. 2014-11-17 parengtą žemės sklypo naudojimosi ribų planą – pirmąjį pasiūlymą (t. 3, b. l. 109). Priskyrimas ieškovams J. ir E. D. asmeniškai naudotis siaura sklypo dalimi po ieškovų E. ir D. L. langais ir prie terasos, taip pat sklypo dalimi prie įėjimo į pastatą, kaip bendro naudojimo ir transporto priemonių pravažiavimui skirta vieta, nėra pakankamai racionalus nuosavybės valdymo aspektu ir patogus bendraturčiams.

Ištyrusi ir įvertinusi bylos duomenų visumą, įvertinusi šalių nesutarimą ir naudojimo tvarkos pakeitimo būtinybę lėmusias priežastis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad susidariusioje faktinėje situacijoje šalių interesus labiausiai atitinka naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal byloje esantį E. P. 2014-0-11-17 parengtą žemės sklypo naudojimosi ribų planą – antrąjį pasiūlymą (t. 3, b. l. 110). Šioje naudojimosi tvarkoje išskirtos šalims atskirai tenkančios naudotis dalys, išskirtos bendrai su kitais bendraturčiais naudojamose dalyse šalims tenkančios dalys, jos išdėstytos racionaliai, atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas skirtas naudojimuisi dviejų butų gyvenamuoju namu. Pagal šį projektą kiekvienam iš bendraturčių skiriamas naudotis plotas atitinka bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą dalį.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovų atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą išdėstytus argumentus dėl atsakovės plano neatitikimo Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatoms. Ieškovų pabrėžiamas ir minėto statybos techninio reglamento 188 punkte numatytas leidimas, jeigu tai neprieštarauja minėto reglamento reikalavimams, dviem greta esantiems pastatams projektuoti vieną įvažiavimą, ne siauresnį kaip 5,5 m; tokiu atveju įvažiavimo ašis turi sutapti su sklypų ribos linija, jei sklypų savininkai nesusitaria kitaip. Ši nuostata neaktuali nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija nenustatė, o šalys neįrodė, kad minėtame plane numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka teisėtumo reikalavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia naudojimosi tvarka šiomis faktinėmis aplinkybėmis labiausiai atitinka teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus (CK 4.75, 4.81 str.). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir atsakovės priešieškinį tenkinant iš dalies nustatyti naudojimosi Žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal E. P. 2014-0-11-17 parengtą žemės sklypo naudojimosi ribų planą – antrąjį pasiūlymą (t. 3, b. l. 110).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 2 d. numato bendrąją taisyklę, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinos iš antrosios šalies išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str.). Išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka iš esmės ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovų ieškinys atmestas, paliktina nepakeista. Atsakovės M. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (1/2) – skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės priešieškinys, keistina ir atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies (1/2), nustatant naują naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal atsakovės pateiktą naudojimosi tvarkos variantą.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovų už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis nepriteistinas. Atsakovė už pareikštą priešieškinį sumokėjo 310,29 Lt bei 310 Lt už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 45, t. 3, b. l. 63–64). Tačiau žyminis mokestis sumokėtas tik už priešieškinio reikalavimą dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia. Atmetus atsakovės priešieškinio bei apeliacinio skundo dalis, susijusias su šiuo reikalavimu, žyminis mokestis atsakovei nepriteistinas. Atsakovei pateikiant priešieškinį bei apeliacinį skundą už priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nesumokėtas 139 Lt žyminis mokestis, tokio pat dydžio žyminis mokestis nesumokėtas ir pateikiant apeliacinį skundą (CPK (redakcija iki 2015-01-01) 80 str. 1 d. 5 p., 4 d., 82 str.). Šioje dalyje tenkinus atsakovės apeliacinį skundą bei priešieškinį, šis žyminis mokestis sudarantis 80,51 Eur (278 Lt) priteistinas iš ieškovų valstybei, iš kiekvieno ieškovo priteisiant po 20,13 Eur (CPK 79 str., 93 str. 2, 3 d.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstytinos.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė turėjo 6 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (t. 2, b. l. 110–114). Taip pat atsakovė patyrė 6 310 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 96–98). Šios bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytinais įrodymais, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85, nustatytų maksimalių dydžių. Iš dalies (1/2) tenkinus atsakovės priešieškinį ir apeliacinį skundą bei atsižvelgiant į bylos apimtį bei tai, kad atsakovė teikė atsiliepimus į ieškovų ieškinį bei apeliacinį skundą, kurie atmesti, atsakovei iš ieškovų priteistina 1 303,29 Eur (4 500 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir 1 370,63 Eur (4 732,50 Lt) apeliacinės instancijos teisme, šias sumas priteisiant iš ieškovų lygiomis dalimis atitinkamai po 325,82 Eur ir 342,66 Eur.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovai turėjo rašytiniais įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų: ieškovė J. D. – 1 210 Lt (t. 2, b. l. 58–59; t. 3, b. l. 6); ieškovas E. D. – 1 500 Lt ir 900 Lt (t. 2, b. l. 108–109; t. 3, b. l. 7, 9, 12; t. 3, b. l. 17), iš viso – 2 400 Lt; o ieškovas D. L. – 1 210 Lt (t. 2, b. l. 60–61). Apeliacinės instancijos teisme rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos: ieškovės J. D. – 2 250 Lt (t. 3, 146) ir ieškovo E. D. – 2 610 Lt ir 440 Eur (t. 3, 124–125, 155). Įvertinus, kad ieškovų ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimai atmesti, tačiau atsižvelgiant į bylos apimtį bei tai ieškovai teikė atsiliepimus į atsakovės priešieškinį bei apeliacinį skundą, kurie tenkinti iš dalies, iš atsakovės ieškovams, patyrusiems bylinėjimosi išlaidų, priteistina bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dalis: ieškovei J. D. – 87,61 Eur (302,5 Lt); ieškovui E. D. – 173,77 Eur (600 Lt), o D. L. – 87,61 Eur (302,5 Lt); taip pat priteistina bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme: ieškovei J. D. – 162,91 Eur (562,50 Lt) ir ieškovui E. D. – 298,98 Eur (188,98 Eur (652,50 Lt) + 110 Eur).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014-04-17 sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovės M. J. priešieškinys atmestas visiškai ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal E. P. 2014-11-17 parengtą žemės sklypo naudojimosi ribų planą:

atsakovei M. J. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis: atskirai dalimi, pažymėta indeksu „A“ – 177 kv.m. ir 22/67 dalies bendrai su bendraturčiais E. L., D. L., J. D. ir E. D. naudotinos dalies, pažymėtos indeksu „D“ – 22 kv.m.ieškovams J. D. ir E. D. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimis: dalimi, pažymėta indeksu „B“ – 93 kv.m., dalimi, pažymėta indeksu „F“ – 14 kv.m., dalimi, pažymėta indeksu „G“ – 15 kv.m.; taip pat paskirti naudotis 22/67 dalies bendrai su bendraturčiais E. L., D. L. ir M. J. naudotinos dalies, pažymėtos indeksu „D“ – 22 kv.m., bei naudotis ½ dalies bendrai su bendraturčiais E. L., D. L. naudotinos dalies, pažymėtos indeksu „E“ – 26 kv.m.ieškovams E. L., D. L. paskirti atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ – 449 kv.m.; taip pat paskirti naudotis 23/67 dalies bendrai su bendraturčiais J. D., E. D. ir M. J. naudotinos dalies, pažymėtos indeksu „D“ – 23 kv.m, bei naudotis ½ dalies bendrai su J. D. ir E. D. naudotinos dalies, pažymėtos indeksu „E“ – 26 kv.m.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų J. D., E. D., E. L. ir D. L. po 325,82 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir po 342,66 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei M. J..

Priteisti iš atsakovės M. J. pirmosios instancijos teisme ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas: J. D. – 87,61 Eur, E. D. – 173,77 Eur ir D. L. – 87,61 Eur.

Priteisti iš atsakovės M. J. apeliacinės instancijos teisme ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas: J. D. – 162,91 Eur ir E. D. – 298,98 Eur.

Priteisti iš ieškovų J. D., E. D., E. L., D. L. po 20,13 Eur žyminio mokesčio Valstybei.