- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-1426-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00754-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-9139-476/2025, pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo be aukciono priimti sprendimą suteikti teisę naudoti žvejybos plotą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. M. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be aukciono priimti sprendimą suteikti ieškovui teisę naudoti žvejybos plotą – dalį (duomenys neskelbtini) tvenkinio, 5,45 ha, esančio (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį sprendimus suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priima vandens telkinio valdytojas, suderinęs su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.
4. Teismas nustatė, kad vandens ūkio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) 545/787 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), 242/787 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui N. M.. Ieškovas kreipėsi į NŽT su 2024 m. liepos 26 d. prašymu suteikti teisę be aukciono naudoti žvejybos plotą 5,45 ha (duomenys neskelbtini) tvenkinyje. NŽT 2025 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1SD-6082-(15.3.48 Mr) atsisakė suteikti teisę N. M. be aukciono naudoti žvejybos plotą (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, nustačius, kad N. M. neatitinka Mėgėjų žvejybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto kriterijų.
5. Teismas atkreipė dėmesį kai skunde suformuluotas savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra tiesiogiai susijęs su viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, tokiu atveju skundą padavęs asmuo tame pačiame skunde turi suformuluoti reikalavimą ir dėl tokio administracinio sprendimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-47-438/2020, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1197-822/2023, yra išaiškinta, kad tokiu atveju skunde suformuluotas reikalavimas dėl administracinio sprendimo, su kuriuo siejamas skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis.
6. Teismas nurodė, kad ieškovas pirmiausia turi suformuluoti reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos priimto administracinio sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti N. M. prašymą, bei aiškiai pateikti nesutikimo su priimtu administraciniu sprendimu motyvus.
7. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą, be kita ko, šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos administraciniam teismui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti.
8. Remdamasis nurodytu, teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas N. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 30 kalendorinių dienų terminą nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo datos be aukciono priimti sprendimą suteikti teisę N. M. naudoti žvejybos plotą – dalį (duomenys neskelbtini) tvenkinio, 5,45 ha, esančio (duomenys neskelbtini), ir toks reikalavimas iš esmės reiškia reikalavimą dėl dalies žemės sklypo nuomos, todėl yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
9.2. Apeliantas remiasi 2024 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-334-1065/2024, kurioje atsakove buvo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ir kurioje nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Šiuo atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismams (bendrosios kompetencijos) nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.
13. Apeliantas teismui pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 30 kalendorinių dienų terminą nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo datos be aukciono priimti sprendimą suteikti teisę N. M. naudoti žvejybos plotą – dalį (duomenys neskelbtini) tvenkinio, 5,45 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 242/787 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra vandens ūkio, žemės sklypo plotas yra 7,8700 ha, vandens telkinių plotas – 7,2700 ha, kitos žemės plotas – 0,6000 ha. NŽT 2014 m. gegužės 19 d. suteikė ieškovui teisę naudoti 5,45 ha žvejybos plotą, t. y. dalį (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žvejybos plotas). Ieškovas ne kartą kreipėsi į NŽT, kad ji be aukciono priimtų sprendimą suteikti teisę ieškovui naudoti minėtą žvejybos plotą, tačiau NŽT aukščiau nurodyto sprendimo nepriėmė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl teisės ieškovui suteikimo naudoti žvejybos plotą (be aukciono).
14. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, kadangi tokio pobūdžio byla yra teisminga administraciniam teismui. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas nepilnai suformulavo savo materialinį reikalavimą, išaiškindamas ieškovui, kad jis papildomai turėtų skųsti NŽT 2025 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1SD-6082-(15.3.48 Mr), kuriuo NŽT atsisakė suteikti ieškovui teisę be aukciono naudoti žvejybos plotą (duomenys neskelbtini) tvenkinyje.
15. CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovas savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rūšinis teismingumas (lot. competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis. Proceso teisės normų, nustatančių rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, pažeidimas yra vienas absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023).
16. Kaip minėta, ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatomis. Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius, susijusius su mėgėjų žvejyba, žuvų išteklių apsauga ir racionaliu jų naudojimu. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį sprendimus suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priima vandens telkinio valdytojas, suderinęs su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.
17. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. vasario 23 d. nutartyje Nr. T-XX-15-09 nurodė, kad gamtos išteklių naudojimas patenka į aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo sritį (Aplinkos apsaugos įstatymo 2, 3 straipsniai), o teisės normos, reguliuojančios gamtos išteklių naudojimą, priskirtinos viešajai teisei. Žuvų ištekliai yra gamtos išteklių dalis ir šių išteklių naudojimą taip pat reglamentuoja specialūs aplinkos apsaugos įstatymai. Vienas iš tokių įstatymų yra Mėgėjų žūklės įstatymas, apibrėžiantis žuvų išteklių naudojimo sąlygas ir tvarką, vykdant mėgėjišką žūklę. Apskrities viršininkui (nagrinėjamu atveju – NŽT) yra priskirtos tam tikros funkcijos mėgėjiškos žūklės organizavimo bei atitinkamų žuvų išteklių naudojimo srityje (Mėgėjiškos žūklės įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Atlikdamas šias funkcijas, apskrities viršininkas įgyvendina specialaus Mėgėjiškos žūklės įstatymo ir kitų jo pagrindu priimtų teisės aktų nuostatas ir tokiu būdu iš esmės vykdo viešojo administravimo veiklą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Leidimas naudoti žūklės plotus bei apskrities viršininko sprendimas išduoti leidimą naudoti žūklės plotus pagal savo pobūdį yra specialia tvarka priimti administraciniai aktai, kuriais konkrečiai yra įgyvendinamos Mėgėjų žūklės įstatymo nuostatos. Atitinkamų institucijų veiklą, priimant šiuos aktus, savo esme yra viešojo administravimo veikla. Tai, jog, išduodant leidimus naudoti žūklės plotus, yra vykdomi aukcionai, šios veiklos viešojo administravimo pobūdžio nekeičia. Šie aukcionai yra detaliai reglamentuojami specialiosiomis teisės normomis (Mėgėjiškos žūklės įstatymo 5, 6 straipsniai, Vyriausybės 2005 m. sausio 20 d. nutarimu Nr.44 patvirtinti Aukcionų dėl leidimo naudoti žūklės plotus valstybiniuose vandens telkiniuose rengimo nuostatai) ir yra viešojo administravimo procedūrų dėl leidimų naudoti žūklės plotus išdavimo sudėtinė dalis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo keliamas ginčas būtent ir yra susijęs su leidimo naudoti žūklės plotus išdavimo (panaikinimo) viešojo administravimo procedūromis, todėl jis turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Taigi, ieškovo reikalavimas, kuris taip pat yra susijęs su leidimo naudoti žūklės plotus išdavimu, vadovaujantis minėta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi, yra teismingas administraciniam teismui. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad Regionų apygardos administraciniame teisme 2022 m. gruodžio 29 d. buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-5878-422/2022, kurioje buvo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą ir įpareigoti NŽT išnagrinėti prašymo dalį dėl suteikimo naudoti žvejybos plotą iš naujo.
19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis apelianto atskirajame skunde nurodytu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-334-1065/2024, jau vien todėl, kad šios bylos ir ieškovo nurodytos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos – nurodytoje byloje ieškovė teikė prašymus NŽT dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti, minėtoje byloje nebuvo keliamas rūšinio teismingumo klausimas, be to, apeliacinės instancijos teismo nesaisto pirmosios instancijos teismo pateikti išaiškinimai (precedentai) civilinėse bylose, kurios nebuvo peržiūrėtos apeliacine ir kasacine tvarka.
20. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, tinkamai taikė CPK normas. Todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, o Šiaulių apylinkės teismo 2025m. gegužės 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.