Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 9SD-1479-(14.9.137 E.) teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl suteikimo naudoti žvejybos plotą iš naujo.

Pareiškėjas siekia, kad būtų jam suteikta teisė naudoti žvejybos plotą dirbtiniame vandens telkinyje, kurio plotas 4,28 ha, esančiame (duomenys neskelbtini)karjere (identifikavimo kodas 1306002) tarp Radvilų ir Vandžiogalos gatvių (toliau – ir Vandens telkinys), t. y., kad minėtas vandens telkinys būtų išnuomotas mėgėjiškai žvejybai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas į NŽT Kėdainių skyrių šiuo klausimu pirmą kartą kreipėsi 2021 m. gegužės 18 d. su prašymu (reg. Nr. 9FP-1567), prašydamas nurodyti galimybes išsinuomoti Vandens telkinį arba nurodyti priežastis, dėl kurių nėra galimybės išsinuomoti šį vandens telkinį. NŽT Kėdainių skyriaus 2021m. birželio 15 d. raštu Nr. 9SD-3168-(14.9.137 E.) buvo paaiškinta pareiškėjui, kad nėra galimybės išsinuomoti Vandens telkinį, nes jis nėra įtrauktas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, o pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, leidimai naudoti žvejybos plotą gali būti išduodami tik valstybinės reikšmės vandens telkiniams, įtrauktiems į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas NŽT Kėdainių skyriui 2021 m. liepos 2 d. pateikė prašymą, (reg. Nr. 9FP-2067), kuriuo prašė Skyrių kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl Vandens telkinio, kaip valstybinės reikšmės vandens telkinio, įregistravimo Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre (toliau – ir UETK). NŽT Kėdainių skyriaus 2021 m. liepos 30 d. raštu Nr. 9SD-3868-(14.9.137 E.) jis buvo informuotas, kad NŽT Kėdainių skyrius 2021 m. liepos 29 d. raštu Nr. 9SD-3865- (14.9.137 E.) kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl Vandens telkinio įregistravimo UETK.

Bylos duomenys patvirtina, jog Aplinkos apsaugos agentūra 2021-08-09 raštu Nr. (25)-A4E-9258 informavo NŽT Kėdainių skyrių, jog norint įregistruoti minėtą Vandens telkinį UETK, Agentūrai turi būti pateiktas vandens telkinio savininko prašymas bei valstybinės reikšmės vandens telkinio statusą pagrindžianti informacija.

Byloje nustatyta, jog NŽT Kėdainių skyrius 2021m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 9SD-4578-(14.9.137 E.) pareiškėją informavo, jog nesikreips į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl Vandens telkinio įregistravimo ir priskyrimo Valstybinės reikšmės vandens telkiniams, paminėdama Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. AS-3441, kuriame nurodyta, jog Vandens telkinys yra reikalingas bendruomenių poreikiams.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2021m. spalio 4 d. kreipėsi su prašymu (reg. Nr. 1GP-3313) į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas nurodyti tvarką ir teisės aktus, remiantis kuriais Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys kreipiasi ar atsisako kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl vandens telkinio priskyrimo Valstybinės reikšmės vandens telkiniams, taip pat nurodyti priežastis, dėl kurių vandens telkinio reikalingumas bendruomenių poreikiams sudaro pagrindą nesikreipti dėl vandens telkinio priskyrimo valstybinės reikšmės vandens telkiniams.

Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. lSS-1700-(5.59 E.) pareiškėjui buvo atsakyta, jog Skyriaus 2021m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. 9SD-4578-(14.9.137 E.), kuriuo Skyrius atsisakė kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, minimas vandens telkinys gali būti registruojamas UETK, tačiau tuo pačiu raštu pareiškėjui nurodyta, jog Vandens telkinys pagal Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. TS-330 yra priskiriamas rekreacinėms teritorijoms, todėl net ir įregistravus minėtą Vandens telkinį UETK, vadovaujantis Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 5 punktu, leidimas naudoti žvejybos plotą negali būti išduodamas.

Bylos duomenimis, 2021 m. gruodžio 30 d. NŽT Kėdainių skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. 9FP-3620), kuriuo pakartotinai prašoma Skyriaus kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl ginčo vandens telkinio įregistravimo UETK, kaip valstybinės reikšmės vandens telkinio. Atsakant į minėtą prašymą NŽT Kėdainių skyriaus 2022 m. sausio 25 d. raštu Nr. 9SD-299-(14.9.137 E.) pareiškėjas buvo informuotas, kad Skyrius 2022 m. sausio 20 d. raštu Nr.9SD-247-(14.9.137 E.) kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl Vandens telkinio priskyrimo valstybinės reikšmės vandens telkiniams. Taip pat šiame rašte buvo pažymėta, kad pareiškėjo paklausimas dėl suteikimo naudoti žvejybos plotą vandens telkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), bus sprendžiamas, gavus atsakymą iš Aplinkos apsaugos agentūros.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. kreipėsi į NŽT Kėdainių skyrių su prašymu (reg. Nr. 9FP-630), prašydamas suteikti informaciją apie jo 2021m. gruodžio 30 d. pateikto Skyriui prašymo (reg. Nr. 9FP-3620) nagrinėjimą. Teismas pažymi, jog būtent 2022 m. kovo 10 d. pareiškėjo prašymo pagrindu buvo priimtas šioje byloje skundžiamas NŽT Kėdainių skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. raštas Nr. 9SD-1479-(14.9.137 E.). Skundžiamame rašte nurodyta, jog į 2022 m. kovo 10 d. pateiktą prašymą, NŽT Kėdainių skyrius informuoja, jog dirbtinis nepratekamas paviršinio vandens telkinys, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre suteikiant pavadinimą „Pėdžių karjeras“ ir identifikavimo kodą „1306002“.

Skundžiamame rašte nurodyta, jog į klausimą dėl suteikimo naudoti žvejybos plotą vandens telkinyje (Pėdžių karjere) pareiškėjui buvo atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. lSS-1700-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 19 straipsniu, Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 5 punktu, leidimas naudoti žvejybos plotą Pėdžių karjere negali būti išduodamas. Atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas minėto atsakymo neskundė.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo, Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Žuvininkystės įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta, jog mėgėjų žvejyba vidaus ir jūrų vandenyse leidžiama Mėgėjų žvejybos įstatymo nustatyta tvarka.

Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, jog sprendimus suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priima vandens telkinio valdytojas, suderinęs su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.

Byloje nėra ginčo, jog minėto vandens telkinio valdytoja yra Nacionalinė žemės tarnyba, į kurio teritorinį padalinį, t. y. NŽT Kėdainių skyrių kreipėsi pareiškėjas, siekdamas realizuoti teisę naudoti žvejybos plotą ginčo objekte.

Pažymėtina, jog pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, leidimai naudoti žvejybos plotą gali būti išduodami tik valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose.

Pagal Vandens įstatymo 4 straipsnį, valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės vidaus vandenys (1 dalis). Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskiriami šie paviršiniai vandens telkiniai: 1) ežerai; 2) upės ir jose įrengti tvenkiniai; 3) valstybinėje žemėje esantys dirbtiniai vandens telkiniai, kurie yra valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objektų teritorijose ir teritorijose, kurios atitinka teisės aktais nustatytus Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų atrankos kriterijus ir yra įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintus tokių teritorijų sąrašus, išskyrus privačius akvakultūros tvenkinius ir nepratekamus dirbtinius vandens telkinius.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas Vandens telkinys atitiktų pirmiau nurodytus Valstybinės reikšmės vidaus vandenims taikomus kriterijus. Tačiau pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalį prie valstybinės reikšmės vidaus vandenų priskiriami ir dirbtiniai vandens telkiniai, kurie teritorijų planavimo dokumentais arba savivaldybių tarybų sprendimais priskirti rekreacinėms teritorijoms (4p.).

Teismas pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys NŽT Kėdainių skyrius pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvais. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2018-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A871-525/2018).

Iš bylos duomenų matyti, jog, kai pareiškėjas kreipėsi į NŽT Kėdainių skyrių rūpimu klausimu (2021 m. pavasarį, vasarą), minėtas vandens telkinys buvo valstybinėje žemėje, tačiau kaip valstybinės reikšmės tvenkinio statusas jam patvirtintas tik 2022 m. sausio 28 d. Aplinkos apsaugos agentūrai raštu Nr. (25)-A4E-1025 (atsakant į NŽT Kėdainių skyriaus 2022 m. sausio 20 d. gautą prašymą įregistruoti ginčo vandens telkinį į Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą), konstatavus, jog ginčo tvenkinys atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio kriterijų. Todėl sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog Nacionalinei žemės tarnybai priimant 2021 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. lSS-1700-(5.59 E.) nebuvo susiklosčiusi tokia pat teisės aiškinimo ir taikymo situacija, kokia buvo susiklosčiusi skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 9SD-1479-(14.9.137 E.) priėmimo metu, todėl negalima buvo tvirtinti, jog pareiškėjo prašymas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą buvo išspręstas Nacionalinei žemės tarnybai priimant

2021 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. lSS-1700-(5.59 E.) ir pareiškėjo 2022 m. kovo 10 d. prašymo negalima traktuoti kaip pakartotinio.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 10 d. prašymą NŽT Kėdainių skyriui dėl informacijos suteikimo iš esmės pateikė dėl to, kad NŽT Kėdainių skyriaus 2022 m. sausio 25 d. raštu Nr. 9SD-299-(14.9.137 E.) institucijos buvo informuotas, jog Skyrius 2022 m. sausio 20 d. raštu Nr.9SD-247-(14.9.137 E.), reaguodamas į ankstesnį pareiškėjo prašymą (2021-12-30), kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl Vandens telkinio priskyrimo valstybinės reikšmės vandens telkiniams ir pareiškėjo esminis prašymas dėl suteikimo naudoti žvejybos plotą bus sprendžiamas gavus atsakymą iš Aplinkos apsaugos agentūros.

Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas iki 2022 m. kovo 10 d. jokios informacijos iš NŽT Kėdainių skyriaus nei apie gautą atsakymą iš Aplinkos apsaugos agentūros (2022 m. sausio 28 d. raštą Nr. (25)-A4E-1025), nei apie jo prašymo galutinį nagrinėjimą, kuris buvo siejamas su gautu atsakymu iš Agentūros, negavo, nors NŽT Kėdainių skyrius buvo įsipareigojęs 2022-01-25 raštu tai atlikti. Nepateikus aiškaus atsakymo, teismo vertinimu, buvo pažeisti Gero administravimo principai. Skundžiamas atsakymas vertintinas kaip neišsamus ir turintis trūkumų pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį tuo požiūriu, jog pareiškėjui jame nebuvo aiškiai ir konkrečiai išdėstyta, koks atsakymas ir kada buvo gautas iš Aplinkos apsaugos agentūros, kokią įtaką jis turi pareiškėjo prašymo rezultatui.

Tačiau, teismo vertinimu, pirmiau nurodyti šioje byloje skundžiamo sprendimo trūkumai nelaikytini esminiais, kurie sudarytų pagrindą jo panaikinimui ir įpareigojimui išnagrinėti prašymo dalį dėl suteikimo naudoti žvejybos plotą iš naujo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti vandens telkiniai, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žvejybos plotą, tai: 1) upės; 2) valstybiniuose rezervatuose ir valstybinių parkų rezervatuose esantys vandens telkiniai; 3) vertingų gamtinių kompleksų ir biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu ypač svarbūs vandens telkiniai; 4) žuvų migracijai, nerštui ypač svarbūs vandens telkiniai; 5) rekreacijai svarbūs vandens telkiniai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2007 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui prašymą Nr. 6-238 „Dėl neprivatizuojamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini)seniūnijoje“, kuriuo buvo prašoma į neprivatizuojamų žemės sklypų sąrašą įtraukti 4,28 ha ploto Pėdžių kaimo smėlio- žvyro karjerą, minėtame prašyme nurodyta, kad šiame karjere didžiąją ploto dalį sudaro vandens telkinys, kuriame vasaros metu maudosi Pėdžių ir aplinkinių kaimų gyventojai, todėl šis plotas reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti. Byloje taip pat nustatyta, jog Kėdainių rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūno prašymą, 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. TS-330 „Dėl siūlymo neprivatizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) seniūnijoje“ nusprendė siūlyti neprivatizuoti 4,28 ha smėlio ir žvyro karjerą Pėdžių kaime, kaip reikalingą bendroms gyventojų reikmėms tenkinti (1.2 p.) ir teikti šį sprendimą Kauno apskrities viršininkui (2p.).

Bylos duomenimis, Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2021 m. vasario 23 d. raštu Nr. AS-787 „Dėl žemės sklypų suprojektavimo“ kreipėsi į NŽT Kėdainių skyrių suformuoti ir patvirtinti siūlomo neprivatizuoti Pėdžių k. (karjero) – 4,28 ha žemės sklypo dydį bei ribas. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjui susirašinėjant su kompetentinga institucija dėl suteikimo naudoti ginčo žvejybos plotą, NŽT Kėdainių skyrius 2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais gavo papildomų duomenų, t. y. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021-09-02 raštą Nr. 6-73, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į NŽT Kėdainių skyriaus 2021-08-10 raštą Nr. 9SD-4004-(14.9.137 E.), buvo apklausti (duomenys neskelbtini) ir kitų aplinkinių kaimų atstovai ir visų bendruomenių atstovai išreiškė vieningą nuomonę, kad šis vandens telkinys reikalingas bendruomenės poreikiams.

Į bylą pateiktas NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. 9VĮ-207-(14.9.2.) įrodo, jog minėtu įsakymu buvo patvirtintas Kauno apskrities Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašas, į kurį įtrauktas ir Pėdžių kaimo karjeras (sklypo (Nr. 1-1-4). Nurodytam žemės sklypui nustatyta naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – naudingųjų iškasenų teritorijos. Byloje nustatyta, jog NŽT Kėdainių skyriaus vedėjo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 9VĮ-994-(14.9.2.), reaguojant į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos prašymą, buvo pakeista žemės sklypo (Nr. 1-1-4) Pėdžių kaime žemės sklypo naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas į – „vandens ūkio paskirties žemė, rekreaciniai vandens telkiniai“.

Taigi, nors Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. lSS-1700-(5.59 E.) priėmimo metu Pėdžių karjeras nebuvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos upių, ežerų, ir tvenkinių kadastrą ir nebuvo patvirtintas jo, kaip valstybinės reikšmės tvenkinio statusas, tačiau pagal bylos duomenis akivaizdu, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. lapkričio 10 d. rašto Nr. 1SS-1700-(5.59 E.) turinio pareiškėjui tapo žinoma, jog pagal Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. TS- 330 minėtas vandens telkinys pasiūlytas neprivatizuoti, kadangi yra reikalingas bendroms gyventojų reikmėms tenkinti, todėl pagal Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 5 punktą pareiškėjui negalės būti išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą. Tai, kad Pėdžių karjeras yra pripažįstamas rekreacijai svarbiu vandens telkiniu bendroms gyventojų reikmėms nurodyta ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 14 d. rašte S2-3369, adresuotame pareiškėjui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2232/2011, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1033-520/2016).

Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pareiškėjui dar iki skundžiamo šioje byloje rašto priėmimo buvo žinomos ir suprantamos priežastys bei aplinkybės, lėmusios šį sprendimą, t. y. buvo žinoma, kad vandens telkinys atitinka Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintą kriterijų, nes yra pripažįstamas rekreacijai svarbiu vandens telkiniu ir dėl šios aplinkybės negalės būti išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą minėtame vandens telkinyje (Mėgėjų žvejybos įstatymo 6 straipsnio 7dalis), todėl teisėtai Institucijos buvo atsisakyta suteikti naudoti žvejybos plotą, pareiškėjui nesukeliant ateityje dėl to nepagrįstų lūkesčių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje skundžiamo NŽT Kėdainių skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. rašto Nr. 9SD-1479-(14.9.137 E.) panaikinimas dėl pirmiau nurodytų trūkumų ir perdavimas atsakovui klausimą spręsti iš naujo, kai visiškai aiškus materialinio teisinio santykio pasibaigimo faktinis bei teisinis pagrindas, būtų formalus teisingumo įvykdymas, nederantis su teismo pareiga užtikrinti teisėtumą viešosios teisės reguliuojamuose teisiniuose santykiuose laikantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo reikalavimų, juolab, kad iš esmės išnagrinėjus bylą, faktinė ir teisinė skundžiamo rašto motyvacija pareiškėjui tapo žinoma ir aiški. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1534-415/2021).

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus jas teisinio reglamentavimo požiūriu, darytina išvada, jog skundžiamo rašto panaikinimui ir išvestinio pobūdžio reikalavimui įpareigoti atlikti veiksmus nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.