Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3.4. Skunde apeliantas nurodo argumentus, susijusius su jo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį bei šio jo nubaudimo įtaka vėlesniems jam inkriminuotiems administraciniams nusižengimams, teisės vairuoti transporto priemones jam svarba.

4.2. J. P. skundą pateikė po skundžiamo nutarimo priėmimo ir įsiteisėjimo praėjus daugiau negu pusės metų laikotarpiui. Pagal teismų praktiką, sistemiškai vertinant ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, darytina išvada, kad administracinių nusižengimų bylose numatytas terminas prašymui dėl apskundimo termino atnaujinimo paduoti (tiek dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tiek dėl bylą išnagrinėjus apylinkės teisme priimto nutarimo) negali būti ilgesnis už 6 mėnesių terminą, numatytą BPK nusikalstamos veikos padarymo atveju.

4.3. Pagal teismų praktiką, teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisiu įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Šiuo atveju J. P. taip nesielgė, todėl nėra pagrindo jam atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2023 m. sausio 4 d. nutarimo paduoti.

5. Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Esminiai šioje proceso stadijoje keliami klausimai yra tai, ar apeliantas J. P. buvo tinkamai informuotas apie 2022 m. gruodžio 13 d. jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą bei 2023 m. sausio 4 d. priimtą nutarimą, ar atskirajame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl ne teismo tvarka 2023 m. sausio 4 d. priimto nutarimo paduoti. Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus bei byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo pastarajam praleidus tokio skundo padavimo terminą, o jo nurodomos šio termino praleidimo priežastys nelaikomos objektyviomis ir nuo jo valios nepriklausančiomis.

8. Šioje byloje nustatyta, kad automobilis „Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 31). Dėl to 2022 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Institucijos gavo pranešimą dėl 2021 m. gruodžio 7 d. 10.58 val. administracinio nusižengimo (greičio viršijimo, užfiksuoto greičio matavimo prietaisu „Poliscan FM1“) su prašymu pateikti duomenis apie šios transporto priemonės vairuotoją. J. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, šiuos duomenis privalėjo pateikti per 3 darbo dienas, tačiau tai padarė 2022 m. spalio 12 d. Pastarajame pranešime apie transporto priemonę vairavusį asmenį J. P. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 7 d. 10.58 val. jis pats naudojosi automobiliu „Cayenne Diesel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Taip pat šiame pranešime J. P. nurodė ir el. pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo sutiko gauti procesinius dokumentus šioje byloje (žr. pranešime esančią pastabą – b. l. 30). Esant tokioms aplinkybėms atmestini kaip visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad tiek 2022 m. gruodžio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas, tiek 2023 m. sausio 4 d. nutarimas jam buvo netikėti ir iki jų priėmimo jis nieko nežinojo apie prieš jį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

9. ANK 573 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar regi­struose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvauja­ntiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti proce­sinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Taigi, kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvau­jančio asmens elektroninio pašto adresas yra nurodytas Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar regi­struose, taip pat kai pats asmuo nurodo elektroninį paštą, juo galima siųsti procesinius dokumentus.

10. Byloje nustatyta, kad tiek 2022 m. gruodžio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas, tiek 2023 m. sausio 4 d. nutarimas J. P., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo išsiųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurį nurodė tiek pats J. P., tiek ir bendrovė buvo tokį patį adresą buvo nurodžiusi VĮ „Re­gistrų centras“ Juridinių asmenų registre. Remiantis Lietuvos Respublikos ci­vilinio kodekso (toliau – CK) 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo l straipsnio l dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės regi­stras. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucija tiek 2022 m. gruodžio 13 d. administracinio nusižengimo protokolą, tiek 2023 m. sausio 4 d. nutarimą J. P. išsiuntė tinkamu ir jo paties pageidaujamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio l dalies nuostatų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys turėjo gauti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstus procesinius dokumentus.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duo­menų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. P. gavo Institucijos siųstus procesinius dokumentus (negautas patvir­tinimas ar pranešimas, jog aptariami dokumentai, siųsti J. P., buvo pristatyti ar perskaityti), tačiau Institucija, procesinius dokumentus J. P. išsiuntusi tinkamu, ANK nustatytu būdu, atlikti tam tik­rus papildomus veiksmus, siekdama įsitikinti, jog siųsti dokumentai adresatą pasiekė, neprivalėjo, o duomenų, kad siunta nepristatyta arba kitaip nepasiekė adresato, Institucijoje nebuvo gauta. Be to, nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtas elektroninio pašto adresas yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Juolab, kad tiek pats J. P. šį elektroninio pašto adresą, kaip kontaktinį, nurodė ir savo skunde apylinkės teismui. Tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra naudojamas tiek šios bendrovės reikmėms, tiek asmeniškai jos direktoriaus J. P.. Vadinasi, J. P., būdamas bendrovės vadovu, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jis būtų tinkamai informuotas apie šiuo elektroniniu paštu gaunamus pranešimus ar procesinius dokumentus, susijusius su bendrove ar jos darbuotojais. Atsižvelgiant į visa tai darytina išvada, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra tinkamas kontaktas, jis atitinka ANK 573 straipsnio l dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo elektroninio pašto adresu išsiųsti procesiniai dokumentai atitinka ANK nustatytą dokumentų įteikimo tvarką.

12. Kaip jau minėta, tiek J. P. 2022 m. gruodžio 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tiek 2023 m. sausio 4 d. priimtas nutarimas jam buvo išsiųsti atitinkamai tomis pačiomis dienomis elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Nutarime J. P. buvo išaiškinta nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarka, aiškiai nurodant, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos. Taip pat išaiškinta paskirtų nuobaudų vykdymo tvarka ir sąlygos. Kadangi pagal ANK 573 straipsnio 4 dalį nutarimas J. P. laikomas įteiktu 2023 m. sausio 5 d. (po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną), 20 kalendorinių dienų terminas pateikti skundą dėl šio nutarimo baigėsi 2023 m. sausio 25 d. Tuo tarpu skundas dėl šio nutarimo buvo gautas 2024 m. balandžio 22 d., t. y. nustatytą terminą praleidus net 15 mėnesių. Taigi, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, kad J. P. skundą dėl 2023 m. sausio 4 d. nutarimo padavė praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Tokiu būdu apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, teisingai ir motyvuotai atsisakė priimti J. P. skundą dėl 2023 m. sausio 4 d. nutarimo. Apygardos teismas iš esmės sutinka su tokia apylinkės teismo nutartimi ir šiuo klausimu daryti kitokių išvadų neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

13. Nors ANK 623 straipsnio nuostatose, reglamentuojančiose administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priimto nutarimo apskundimo terminus, nėra numatytas terminas, per kurį gali būti paduotas prašymas šį praleistą terminą atnaujinti, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 646 straipsnio 5 dalyje numatytas procesinis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas ar pratęstas, t. y. jam suėjus, asmuo praranda galimybę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-80-365/2020, AN2-74-908/2023, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-152-478/2021, AN2-23-954/2022). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju yra aktualus analogijos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso atitinkamos normos (BPK 314 straipsnio 4 dalies) taikymu. Pagal ją, prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jei nuo nuosprendžio ar nutarties paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Tokiu būdu, įvertinus aptartas ANK ir BPK nuostatas, darytina išvada, jog J. P. prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo iš esmės negali būti vertinamas, nes nuo nutarimo priėmimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (šiuo atveju net 15 mėnesių).

14. Kita vertus, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad nagrinėjamu atveju J. P. nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl ko nebūtų galėjęs laiku, t. y. per įstatyme numatytą 20 kalendorinių dienų terminą ar per 6 mėnesių naikinamąjį terminą, pateikti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo. Šios J. P. nurodomos priežastys, susijusios su jo išvyka į (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio mėnesį, automatiškai nuo banko sąskaitos nurašomomis baudomis už administracinius nusižengimus ir pan., tokio pagrindo nesudaro.

15. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde J. P. dėstomais teiginiais apie ribotą jo galimybę sužinoti apie jam ne teismo tvarka priimtą nutarimą dėl to, kad jis 2023 m. sausio mėnesį buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), kad baudos už administracinius nusižengimus automatiškai nurašomos nuo banko sąskaitos, kad 2023 m. sausio 4 d. nutarimas jam buvo priimtas pernelyg skubotai. Vertindamas visas šias aplinkybes, apygardos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog 2022 m. gruodžio 13 d. administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyti bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta ir šis protokolas J. P. jo paties nurodytu ir jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išviešintu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti tą pačią dieną, t. y. kaip galima suprasti, J. P. dar esant Lietuvos Respublikoje. Tačiau J. P. neprašė šią bylą Institucijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka ar bylos nagrinėjimą atidėti, dėl ko jo byla buvo išnagrinėta 2023 m. sausio 4 d. rašytinio proceso tvarka jam nedalyvaujant ir tą pačią dieną buvo priimtas nutarimas jį nubausti. Vis tai atitinka ANK 616 straipsnyje numatytus reikalavimus. Antra, J. P. trumpalaikė kelionė į (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio mėnesį niekaip negalėjo turėti įtakos jo susipažinimui tiek su jam 2022 m. gruodžio 13 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu, tiek su vėliau 2023 m. sausio 4 d. jam priimtu nutarimu. Galų gale, tai jis galėjo padaryti tiek kelionės į (duomenys neskelbtini) metu (byloje nėra duomenų, kad šios kelionės metu jam buvo apribota galimybė naudotis ryšio priemonėmis ar internetu), tiek grįžęs iš kelionės. Taigi, kalbant apie skundo argumentus, prisijungti prie elektroninio pašto, „mano VMI“ ar kitų platformų, kurioms yra naudojamos išorinio prisijungimo priemonės, J. P. galėjo ir anksčiau, jei būtų buvęs atsakingas pilietis. Juolab, kaip jau minėta, jis pats šioje byloje sutiko elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gauti procesinius dokumentus, susijusius su 2021 m. gruodžio 7 d. administraciniu nusižengimu. Tuo tarpu kitų argumentų, kurie nulėmė skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikimo ženklų praleidimą net 15 mėnesių, apeliantas nenurodė. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės apygardos teismui leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju pats J. P. nesielgė rūpestingai, jog nustatytais procesiniais terminais apskųstų 2023 m. sausio 4 d. nutarimą, o jo nurodytos šio termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ar pateisinamomis.

16. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, šios bylos aplinkybės nėra analogiškos ar labai panašios į aplinkybes, nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024. Pastarojoje byloje pareiškėjas pats asmeniškai nebuvo nurodęs savo elektroninio pašto adreso, elektroninio pašto adresas, kuriuo pareiškėjui buvo siunčiami procesiniais dokumentai, nebuvo naudojamas kartu juridinio asmens bei jo vadovo. Dėl šių priežasčių šioje byloje nėra pagrindo vadovautis minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

17. Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su administracinio nusižengimo faktinėmis aplinkybėmis, J. P. kalte padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, teisės vairuoti transporto priemones jam svarba, apygardos teismas išsamiau nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

18. Atsižvelgęs į visų pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį, todėl ji paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.