Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. S. ir J. S. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, notarei S. B. dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Ieškovai ir atsakovė 2006 m. sausio 19 d. sudarė kredito sutartį Nr. 06-002802-FA/06-002863-FA. Kredito sutartimi Nr. 06-002802-FA ieškovams buvo suteiktas 92 678 Eur dydžio kreditas gyvenamajam namui statyti. Kredito sutartimi Nr. 06-002863-FA ieškovams suteiktas 8 688 Eur dydžio kreditas, skirtas avansui už gyvenamojo namo statybą. Kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 19 d. Kredito grąžinimui užtikrinti atsakovės naudai buvo įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

8. Kredito sutartis buvo pakeista papildomais susitarimais: 2006 m. rugpjūčio 10 d., 2006 m. spalio 19 d., 2007 m. sausio 26 d., 2007 m. gegužės 16 d., 2009 m. balandžio 9 d., 2009 m. spalio 8 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 30 d., 2013 m. liepos 11 d.

9. 2009 m. balandžio 9 d. susitarime Nr. 06-002802-FA/06-002863-FA/07-047740-FA/09-029580-FA-5 dėl sutarties sąlygų pakeitimo (toliau – susitarimas 1) šalys susitarė, kad ieškovams iki 2009 m. birželio 15 d. atidedamas 1 648,88 Eur pagal sutartį mokamų palūkanų mokėjimas. Atsižvelgiant į tai, buvo pakeistos ir papildytos sutarties sąlygos, išdėstant jas nauja redakcija: pagrindinės kredito Nr. 06-002802-FA sąlygos – 148 271,32 Eur dydžio kreditas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), statyti; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 1,3 proc., metinė palūkanų norma – 2,924 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.; pagrindinės kredito Nr. 06-002863-FA sąlygos – 8 566,60 Eur dydžio sumos kreditas, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), avansinis statybos finansavimas; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 1,3 proc., metinė palūkanų norma – 2,924 proc., kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.; pagrindinės kredito Nr. 07-047740-FA sąlygos: 14 282,17 Eur dydžio kreditas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aplinkai sutvarkyti; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 1,5 proc., metinė palūkanų norma – 3,124 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.; pagrindinės kredito Nr. 09-029580-FA sąlygos: 1 648,88 Eur dydžio kreditas, pagal sutartį nesumokėtų palūkanų grąžinimas; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis EURIBOR, marža – 1,5 proc., metinė palūkanų norma – 3,124 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.

10. 2009 m. spalio 8 d. šalys pasirašė susitarimą Nr. 06-002802-FA/06-002863-FA/07-047740-FA/09-029580-FA-6 dėl sutarties sąlygų pakeitimo (toliau – susitarimas 2); šalys susitarė, kad kredito gavėjams iki 2010 m. vasario 15 d. atidedamas pagal sutartį mokėtinų palūkanų mokėjimas, už kreditą Nr. 06-002802-FA ir kreditą Nr. 09-029580-FA nuo susitarimo pasirašymo apskaičiuotų palūkanų suma – 1 819,90 Eur; už kreditą iki susitarimo pasirašymo dienos apskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma – 651,63 Eur; iš viso – 2 462,53 Eur. 2010 m. vasario 15 d. palūkanų, kurių mokėjimas atidėtas šiuo susitarimu, suma (2 462,53 Eur) padidina kredito gavėjų negražinto kredito Nr. 09-029580-FA sumą nuo 1 648,88 Eur iki 4 111,41 Eur. Taip pat šalys susitarė pakeisti ir papildyti sutarties sąlygas, išdėstant jas nauja redakcija: pagrindinės kredito Nr. 06-002802-FA sąlygos: 148 271,32 Eur dydžio kreditas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), statyti; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,3 proc., metinė palūkanų norma – 3,340 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.; pagrindinės kredito Nr. 06-002863-FA sąlygos: 8 566,60 Eur dydžio kreditas, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), avansinis statybos finansavimas; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,3 proc., metinė palūkanų norma – 3,340 proc., kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.; pagrindinės kredito Nr. 07-047740-FA sąlygos: 14 282,17 Eur dydžio kreditas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aplinkai sutvarkyti; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,5 proc., metinė palūkanų norma – 3,540 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.; pagrindinės kredito Nr. 09-029580-FA sąlygos: 4 111,41 Eur dydžio sumos kreditas, pagal sutartį nesumokėtų palūkanų grąžinimas; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,5 proc., metinė palūkanų norma – 3,540 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.

11. 2010 m. birželio 30 d. šalys sudarė susitarimą Nr. 06-002802-FA/06-002863-FA/07-047740-FA/09-029580-FA-7 dėl sutarties sąlygų pakeitimo (toliau – susitarimas 3); sutarties šalys susitarė, kad kredito gavėjams iki 2010 m. rugsėjo 15 d. atidedamas pagal sutartį mokėtinų palūkanų mokėjimas: už paimtą ir negrąžintą kreditą nuo susitarimo pasirašymo apskaičiuota palūkanų suma – 1 333,64 Eur, už paimtą ir negrąžintą kreditą iki susitarimo pasirašymo dienos apskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma – 2 145,19 Eur, iš viso – 3 478,83 Eur. 2010 m. rugsėjo 15 d. palūkanų, kurių mokėjimas atidėtas susitarimu, suma (3 478,83 Eur) padidina kredito gavėjų negražinto kredito Nr. 09-029580-FA sumą nuo 4 111,41 Eur iki 7 590,24 Eur. Taip pat šalys susitarė pakeisti ir papildyti sutarties sąlygas, išdėstant jas nauja redakcija: pagrindinės kredito Nr. 06-002802-FA sąlygos: 148 271,32 Eur dydžio kreditas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), statyti; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,6 proc., metinė palūkanų norma – 3,556 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.; pagrindinės kredito Nr. 06-002863-FA sąlygos: 8 566,60 Eur dydžio kreditas, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), avansinis statybos finansavimas; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,6 proc., metinė palūkanų norma – 3,556 proc., kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.; pagrindinės kredito Nr. 07-047740-FA sąlygos: 14 282,17 Eur dydžio kreditas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aplinkai sutvarkyti; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,6 proc., metinė palūkanų norma – 3,556 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.; pagrindinės kredito Nr. 09-029580-FA sąlygos: 7 590,24 Eur dydžio kreditas, pagal sutartį nesumokėtų palūkanų grąžinimas; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,6 proc., metinė palūkanų norma – 3,556 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.

12. 2011 m. lapkričio 30 d. šalys sudarė susitarimą Nr. 06-002802-FA/06-002863-FA/07-047740-FA/09-029580-FA-8 dėl sutarties sąlygų pakeitimo (toliau – susitarimas 4); sutarties šalys susitarė, kad kredito gavėjams iki 2011 m. lapkričio 30 d. atidedamas pagal sutartį mokėtinų palūkanų mokėjimas: už paimtą ir negrąžintą kreditą nuo susitarimo pasirašymo apskaičiuota palūkanų suma – 3 084,23 Eur. 2011 m. lapkričio 30 d. palūkanų, kurių mokėjimas atidėtas susitarimu, suma (3 084,23 Eur) padidina kredito gavėjų negražinto kredito Nr. 09-029580-FA sumą nuo 7 590,24 Eur iki 10 383,97 Eur. Taip pat šalys susitarė pakeisti ir papildyti sutarties sąlygas, išdėstant jas nauja redakcija: pagrindinės kredito Nr. 06-002802-FA sąlygos: 147 738,24 Eur dydžio kreditas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), statyti; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,6 proc., metinė palūkanų norma – 4,334 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.; pagrindinės kredito Nr. 06-002863-FA sąlygos: 8 484,77 Eur dydžio kreditas, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos finansavimas; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,6 proc., metinė palūkanų norma – 4,334 proc., kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.; pagrindinės kredito Nr. 07-047740-FA sąlygos: 14 145,23 Eur dydžio kreditas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aplinkai sutvarkyti; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,6 proc., metinė palūkanų norma – 4,334 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.; pagrindinės kredito Nr. 09-029580-FA sąlygos: 10 383,97 Eur dydžio kreditas, pagal sutartį nesumokėtų palūkanų grąžinimas; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,6 proc., metinė palūkanų norma – 4,334 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2045 m. sausio 15 d.

13. 2013 m. liepos 11 d. šalys sudarė susitarimą Nr. 06-002802-FA/06-002863-FA/07-047740-FA/09-029580-FA-9 dėl sutarties sąlygų pakeitimo (toliau – susitarimas 5), šalys susitarė pakeisti ir papildyti sutarties sąlygas, išdėstant jas nauja redakcija: pagrindinės kredito Nr. 06-002802-FA sąlygos: 143 938,82 Eur dydžio kreditas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), statyti; palūkanos kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,6 proc., metinė palūkanų norma – 2,926 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2044 m. gruodžio 30 d.; pagrindinės kredito Nr. 06-002863-FA sąlygos: 8 266,31 Eur dydžio kreditas, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), avansinis statybos finansavimas; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,6 proc., metinė palūkanų norma – 2,926 proc., kredito grąžinimo terminas – 2044 m. gruodžio 30 d.; pagrindinės kredito Nr. 07-047740-FA sąlygos: 13 781,09 Eur dydžio kreditas, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aplinkai sutvarkyti; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,6 proc., metinė palūkanų norma – 2,926 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2044 m. gruodžio 30 d.; pagrindinės kredito Nr. 09-029580-FA sąlygos: 9 273,16 Eur dydžio kreditas, pagal sutartį nesumokėtų palūkanų grąžinimas; palūkanos – kintamosios, kintamoji dalis – EURIBOR, marža – 2,6 proc., metinė palūkanų norma – 2,926 proc.; kredito grąžinimo terminas – 2024 m. vasario 29 d.

14. Ieškovai 2018 m. gruodžio 4 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės atstovą, prašydami sumažinti mėnesio įmoką iki 500 Eur, nes dėl 2009 metais atidėtų mokėjimų ir padidėjusios palūkanų maržos padidėjo ir mėnesio įmoka. Ieškovų prašymas patenkintas nebuvo.

22. Iš ieškovo M. S. banko sąskaitos dalinio išrašo nustatyta, kad jam nustatyti disponavimo 184 885,03 Eur suma apribojimai. Iš antstolės L. P. pažymos nustatyta, kad iš ieškovės J. S. išieškoma 1 173,75 Eur skola, 727,76 Eur palūkanos; iš ieškovo M. S. – 6 060,82 Eur skola, 3 388,63 Eur palūkanos. Iš antstolio M. M. pažymos nustatyta, kad ieškovų solidarių prievolių likutis sudaro 165 745 Eur ir 165 583,65 Eur, asmeninė ieškovės J. S. prievolė – 1 217,09 Eur. Iš antstolės I. B. pažymos nustatyta, kad iš ieškovo M. S. išieškoma 3 790,78 Eur skola. Iš antstolės R. V. pažymos nustatyta, kad iš ieškovės J. S. išieškoma 3 343,70 Eur skola. Iš antstolio A. S. pažymos nustatyta, kad iš Ieškovės J. S. išieškomas 4 755,53 Eur įsiskolinimas. Iš antstolės V. V. pažymų nustatyta, kad iš ieškovės J. S. solidariai su ieškovu M. S. išieškoma 5 895,44 Eur skola; iš ieškovo M. S. išieškoma 144,08 Eur skola, iš ieškovo M. S. išieškoma 67 731,02 Eur skola; iš ieškovo M. S. solidariai su ieškove J. S. išieškoma 5 895,28 Eur skola.

23. Iš dalinės ieškovams suteikto kredito panaudojimo ataskaitos (už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 3 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d., t. y. iki susitarimų, kuriais buvo padidinta paskolos marža, sudarymo) nustatyta, kad nuo 2007 m. balandžio 3 d., kai buvo išmokėta visa kredito Nr. 06-002802-FA suma – 150 602 Eur, bendra (už visas kredito dalis) įmoka buvo 800–1 000 Eur.

24. Iš duomenų apie 2004–2014 m. bankinio sektoriaus kreditavimo rinkos palūkanų normų dydžius nustatyta, kad paskoloms, išduodamoms būstui įsigyti, palūkanų norma 2009 m. balandžio mėn. buvo 4,52 proc., 2009 m. spalio mėn. – 3,64 proc., 2010 m. birželio mėn. – 3,38 proc., 2011 m. lapkričio mėn. – 3,76 proc., 2013 m. liepos mėn. – 2,32 proc.

25. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su ieškovais, taip pat ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento sutarimus dėl kredito sutarties pakeitimo, panaikinti notarės išduotus vykdomuosius įrašus.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo

26. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

27. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai, taikytini vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis).

28. Sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tiek sutartyje numatytais atvejais, tiek įstatyme nustatyta tvarka dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalys).

29. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kokiais atvejais atsakovė vienašališkai gali nutraukti sutartį ir kas yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Sutarties Bendrosios dalies 11.2.1 punkte numatyta, kad bankas turi teisę, ne mažiau nei prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėjus, vienašališkai nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai iki sutarties nutraukimo dienos grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjai kartu ar bet kuris iš jų atskirai ilgiau nei 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatyto kredito dalies ir (ar) nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir (ar) kitų mokėjimų.

32. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nuspręsdamas, ar ilgalaikėse hipoteka užtikrintose paskolos sutartyse nustatyta sąlyga dėl tokių sutarčių nutraukimo prieš terminą, kai nesumokamos pagal sutartį nustatytos įmokos, yra sąžininga, išaiškino, kad, norint sužinoti, ar dėl sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų „neatitikimas“ vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar ir prireikus – kiek dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su numatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje. Be to, šiuo tikslu gali pasirodyti svarbu įvertinti teisinę situaciją, kurioje yra minėtas vartotojas, atsižvelgiant į nacionalinės teisės nuostatose įtvirtintas priemones, kad būtų užkirstas kelias naudoti nesąžiningas sąlygas (Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo (duomenys neskelbtini), C-415/11, 68 punktas). Aptardamas sąlygą dėl pirmalaikio ilgalaikių sutarčių pasibaigimo per nustatytą laikotarpį skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų, Teisingumo Teismas konstatavo, kad nacionalinis teismas, visų pirma, turi patikrinti, ar pardavėjo arba tiekėjo teisė reikalauti grąžinti visą paskolą priklauso nuo to, kad vartotojas neįvykdo pareigos, kuri aptariamiems sutartiniams santykiams yra esminė, ar ši teisė įtvirtinta tais atvejais, kai toks neįvykdymas yra pakankamai svarbus, palyginti su paskolos trukme ir suma, ar tokia teise nukrypstama nuo šioje srityje taikytinų nuostatų ir ar nacionalinėje teisėje nustatyta atitinkamų ir veiksmingų priemonių, leidžiančių vartotojui, kuriam taikoma tokia sąlyga, pašalinti minėto reikalavimo grąžinti visą paskolą pasekmes.

33. Nors ieškinyje nebuvo pareikštas reikalavimas sutarties punkto, kurio pagrindu sutartis buvo nutraukta, sąlygą pripažinti nesąžininga, tai neatleidžia bylą nagrinėjančio teismo nuo pareigos minėtos sąlygos atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (pagal pareigas).

34. Nagrinėjamu atveju kredito sutarties 11.2.1 punkte šalys susitarė, kad bankas gali vienašališkai nutraukti sutartį, jei kredito gavėjai padaro esminių sutarties pažeidimų. Pagal 11.2.1.1 punktą, esminiu sutarties pažeidimu laikomas atvejis, kai kredito gavėjai ilgiau nei 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir (ar) nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir (ar) kitų mokėjimų.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kreditavimo sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, yra pripažįstamos kaip prieštaraujančios bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžiančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1, 2 dalys), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012).

36. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, jog šalių sudarytoje kredito sutartyje įtvirtintas aptariamas vienašalis sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindas iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir ieškovų kaip vartotojų teises ir interesus, nes pastato juos į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis, taigi sutarties 11.2.1.1 punktas pripažintinas nesąžiningu ir negaliojančiu nuo kredito sutarties sudarymo dienos. Tačiau tai per se (savaime) nereiškia, jog turėtų būti tenkinamas ieškovų reikalavimas pripažinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu, nes turi būti įvertinta, ar kredito sutarties vienašalis nutraukimas atitiko CK 6.217 ir 6.209 straipsnių reikalavimus.

37. CK 6.209 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų. Jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jog pastaroji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą, arba pasibaigus šiam terminui sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus. Pagal CK 6.209 straipsnio 3 dalį, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai pasibaigus šiam terminui ji gali sutartį nutraukti. Jeigu papildomas terminas nustatytas neprotingai trumpas, tai jis turi būti atitinkamai pailgintas. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą. Pagal CK 6.209 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 3 dalis netaikoma, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

39. Nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

41. Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

42. Šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas) priemonę. Pripažįstant sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo svarbumą sutartiniams santykiams, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Dažnai šį pasirinkimą lemia kitos sutarties šalies veiksmai ir elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus, o esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui – pažeidimo mastas ir reikšmė. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašalio sutarties nutraukimo galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).

43. Nagrinėjamu atveju 2020 m. spalio 19 d. bankas pateikė ieškovams pretenziją Nr. SR/20–18407, joje nurodė, kad ieškovai vėluoja vykdyti finansinius įsipareigojimus ir pradelsta skolos suma sudaro 6 985,20 Eur. Ieškovams buvo suteiktas terminas iki 2020 m. lapkričio 23 d. padengti pradelstą įsiskolinimą. Atsakydami į pretenziją, ieškovai kreipėsi į atsakovę, nurodydami, kad patiria ne tik finansinių sunkumų, bet ir dėl prasidėjusios pasaulinės COVID-19 pandemijos susiduria su sunkumais dėl darbų. Ieškovai taip pat nurodė, kad gali mokėti ir mokės tik 500 Eur dydžio mėnesio įmoką. 2021 m. sausio 13 d. ieškovai gavo atsakovės pretenziją Nr. SR/21–588, joje nurodyta, kad ieškovai nesumokėjo 12 paskolos grąžinimo įmokų, kartu su uždelstomis įmokomis tai sudaro 8 466,17 Eur dydžio sumą; jei ieškovai nesumokės pradelsto įsiskolinimo, atsakovė nuo 2021 m. vasario 17 d. vienašališkai nutrauks sutartį. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė per visą sutartinių santykių laikotarpį kredito sutartį pakeitė kelis kartus, per tą laiką 15 mėnesių terminui buvo atidėti kredito dalių, 11 mėnesių terminui – palūkanų mokėjimai, tačiau sutartiniai įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi. Nuo 2019 m. kovo mėn. iki spalio mėn., 2020 m. sausio–vasario mėn., rugpjūčio–gruodžio mėn. nepadaryta nė viena įmoka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškovais, ilgą laiką skatino ieškovus atkurti mokumą ir išlaikyti sutartinius santykius, sutarties nutraukti neskubėjo. Tačiau, sprendžiant iš turimų duomenų, ieškovai savo mokumo neatkūrė, pablogino savo finansinę padėtį, prisiimdami papildomus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Kadangi ieškovai sistemiškai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tai suteikė pagrindą atsakovei nesitikėti, kad sutartis bus vykdoma ir įvykdyta ateityje. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, ieškovas M. S. Lietuvoje nedirba nuo 2010 m. rugsėjo 15 d., apie darbą užsienyje ir ten gaunamas pajamas duomenų nepateikė. Ieškovė J. S. Lietuvoje nedirba nuo 2010 m. rugsėjo 7 d., duomenų apie darbą užsienyje ir ten gaunamas pajamas teismui nepateikė. Ieškovai turi apie 80 000 Eur finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, dėl to bankui įkeistam turtui ir ieškovų banko sąskaitoms taikomas areštas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai nenurodė, kaip ir per kokį terminą planuoja padengti įsiskolinimus kitiems kreditoriams, kad galėtų tinkamai vykdyti įsipareigojimus atsakovei. Ieškovai duomenų apie turimas santaupas ar kitą nekilnojamąjį turtą nepateikė. Ieškovų elgesys nesuteikia pagrindo nuspręsti, jog jie siekia išsaugoti sutartį: iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ieškovai į Lietuvą grįžti neplanuoja, ieško galimybių atsakovei įkeistą nekilnojamąjį turtą parduoti tam, kad atsiskaitytų su atsakove pagal sutartį.

45. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar ieškovų vėlavimas įvykdyti dalį prievolės yra pakankamai svarbus, palyginti su paskolos trukme ir suma, ar toks pažeidimas nėra mažareikšmis; taip pat nevertino ieškovų argumentų dėl jų gaunamų pajamų ir ieškovų pateiktų duomenų apie atliekamus mokėjimus bankui, nenustatė, ar tuo atveju, jei kredito sutartis būtų atnaujinta, ieškovai būtų finansiškai pajėgūs ją tinkamai ir laiku vykdyti. Pirmosios instancijos sprendime išsamiai aptarti duomenys, susiję su ieškovų finansine padėtimi, taip pat įvertintas sutarties pažeidimų sistemiškumas, trukmė, ieškovų elgesys, tikimybė, jog sutartis ateityje būtų vykdoma. Visi šie duomenys įvertinti kompleksiškai ir padaryta pagrįsta išvada, jog atsakovė teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

46. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą ieškovų reikalavimams pripažinti negaliojančiais 2009 m. balandžio 9 d., 2009 spalio 8 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 30 d. pasirašytus susitarimus. Ieškovai laikėsi pozicijos, jog turi būti įvertintas subjektyvusis senaties termino pradžios momentas – kada ieškovai suprato apie savo teisių pažeidimą. 2018 gruodžio 4 d. ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl sutarties pakeitimo; ieškovų nuomone, nuo šios datos turi būti skaičiuojamas senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokia ieškovų pozicija, nes, pasirašant susitarimus, sutartys būdavo išdėstomos nauja redakcija, nurodoma taikytina palūkanų norma, sudaromas kredito grąžinimo grafikas, jame nurodoma ir mėnesio įmoka, jau sudarydami susitarimus, ieškovai matė, kaip keičiasi palūkanų norma, kokia bus mėnesio įmoka, taigi būtent susitarimų pasirašymo dieną sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Teismas pažymėjo, jog ieškovai nenurodė svarbių aplinkybių, kodėl bendrasis ieškinio senaties terminas buvo praleistas, todėl nėra pagrindo jo atnaujinti. Taigi teismas, pritaikęs ieškinio senaties terminą, atmetė ieškinio dalį dėl nurodytų sutarimų dėl sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiais.

47. Ieškovai mano, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties termino pradžią nustatė pagal objektyvųjį momentą, t. y. nuo susitarimų pasirašymo, tuo tarpu ieškinio senaties terminas turėjo būti nustatytas pagal subjektyvųjį momentą, t. y. momentą, kada ieškovai suprato, jog jų teisės pažeistos. Ieškovai nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą kaip vartotojai suprato tik 2018 gruodžio 4 d., kai kreipėsi į atsakovę dėl sutarties pakeitimo. Taigi ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo šios datos.

48. Pasisakydama dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo, kolegija pažymi, jog Civilinio kodekso normos ieškinio senaties termino pradžią sieja su momentu, kuriuo asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020 ir kt.). Pripažinęs, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

49. Kolegija pažymi, jog, kaip nurodo ieškovai, iš esmės jų teisės pažeidimai, susiję su ginčijamais susitarimais dėl sutarties pakeitimo, pasireiškia tuo, jog susitarimais buvo vienašališkai, pasinaudojant sunkia ieškovų padėtimi, padidinta palūkanų marža. Atsižvelgdama į nurodytą teisės pažeidimo pobūdį, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog, taikant rūpestingo ir apdairaus asmens standartą, manytina, jog ieškovai apie savo teisių pažeidimus turėjo sužinoti susitarimų pasirašymo momentu; kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasirašant susitarimus, sutartys būdavo išdėstomos nauja redakcija, nurodoma taikytina palūkanų norma, sudaromas kredito grąžinimo grafikas, jame nurodoma mėnesio įmoka, taigi, jau sudarydami susitarimus, ieškovai matė, kaip keičiasi palūkanų norma ir kokia bus mėnesio įmoka. Ieškinys teismui pateiktas 2021 m. lapkričio 29 d., taigi reikalavimai dėl 2009 m. balandžio 9 d., 2009 spalio 8 d., 2010 m. birželio 30 d. susitarimų dėl sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiais pateikti praleidus ieškinio senaties terminą. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog senaties terminas praleistas ir dėl 2011 m. lapkričio 30 d. susitarimo: atsižvelgiant į jo sudarymo ir ieškinio pateikimo datas, konstatuotina, jog senaties terminas ginčyti šį susitarimą nepraleistas.

50. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatyme nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012).

51. Nagrinėjamu atveju ieškovai laikėsi pozicijos, jog senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 4 d., tačiau, jei teismas manytų, jog senaties terminas praleistas, prašė jį atnaujinti; pažymėjo, kad senaties terminas praleistas nežymiai, siekiama apginti ieškovų kaip vartotojų teises. Kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, tai, jog siekiama apginti ieškovų kaip vartotojų teises, vertindama situaciją kompleksiškai, atsižvelgdama į tai, jog senaties terminas praleistas dėl trijų susitarimų, tačiau nepraleistas dėl ketvirtojo ir penktojo susitarimo, o visi šie susitarimai ginčijami tuo pačiu pagrindu – dėl padidintos maržos, mano, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga peržiūrėti visus susitarimus, taigi praleistas senaties terminas ginčyti 2009 m. balandžio 9 d., 2009 spalio 8 d., 2010 m. birželio 30 d. susitarimus atnaujintinas. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nėra svarbių priežasčių atnaujinti praleistą senaties terminą, situaciją įvertino pernelyg formaliai, taip neužtikrino ieškovams realios galbūt pažeistų teisių gynybos.

Dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais

53. Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos, taip pat dėl to, jog dėl susidėjusių aplinkybių asmuo buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamos bylos atveju būtent ieškovai turėjo įrodyti aplinkybes, jog sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar susidėjusių aplinkybių labai nepalankiomis sąlygomis (CPK 178 straipsnis).

54. Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas).

55. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorį galima pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl ekonominio spaudimo tik esant tokių sąlygų visumai: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2013).

57. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, ištyrus susitarimų turinį, šalių paaiškinimus, duotus teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, darytina išvada, kad susitarimų sudarymo priežastis buvo ne atsakovės siekis padidinti palūkanas, o ieškovų negalėjimas vykdyti kredito sutarties joje nustatytomis sąlygomis; kadangi buvo susidariusios nepriemokos, buvo būtina restruktūrizuoti sutartį ir padidinti paskolos sumą. Nesutiktina su ieškovų pozicija, kad susitarimai buvo naudingi tik atsakovei, – akivaizdu, jog ieškovams susidūrus su finansiniais sunkumais susitarimais buvo siekiama suteikti ieškovams galimybę išsaugoti sutartį. Atsakovė pažymėjo, kad, restruktūrizuodama sutartį, ji turėjo iš naujo įvertinti ieškovų kreditingumą, galimybes laiku ir tinkamai vykdyti sutartį, taip pat tokiu atveju įvertinami rinkoje galiojantys palūkanų normų dydžiai. Iš duomenų apie 2004–2014 m. bankinio sektoriaus kreditavimo rinkos palūkanų normų dydžius nustatyta, kad 2009 metų susitarimuose dėl sutarties pakeitimo numatytos metinės palūkanų normos neviršijo tuo metu rinkoje galiojusios palūkanų normos (metinė palūkanų norma buvo netgi mažesnė nei pradinėje kredito sutartyje), 2010 metų susitarime metinė palūkanų norma 0,176 proc. viršijo tuo metu rinkoje galiojusias palūkanų normas, 2011 metų susitarime – 0,574 proc., 2013 m. susitarime – 0,6 proc. Pažymėtina, jog finansų įstaigai yra keliami griežti veiklos rizikos valdymo reikalavimai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad sutartis dėl susidariusių ieškovų nepriemokų buvo restruktūrizuojama ne vieną kartą, ieškovai papildomų sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių atsakovei nepateikė, darytina išvada, kad atsakovei tenkanti rizika dėl sutarties vykdymo išaugo, todėl susitarimuose nustatytos palūkanos atitiko tuo metu tarp šalių susiklosčiusią situaciją. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog su kiekvienu vėlesniu susitarimu nustatoma metinė palūkanų norma vis daugiau viršijo rinkoje galiojusias palūkanas, tačiau manytina, jog toks didėjimas buvo nulemtas to, kad kiekvienu sudaromu susitarimu buvo būtina minimizuoti vis didėjančią sutarties neįvykdymo riziką. Be to, 2,6 proc. dydžio marža pirmąjį kartą numatyta 2010 metų susitarime ir vėliau keliama nebuvo. Kaip jau minėta, sudarant pirmuosius 2009 metų susitarimus metinė palūkanų norma neviršijo tuo metu rinkoje galiojusios palūkanų normos. Kolegija pritaria atsakovės pozicijai, jog ieškovai, matydami, kad atsakovės pasiūlytos restruktūrizavimo sąlygos galbūt neatitiko tuo metu rinkoje galiojusių sąlygų, turėjo galimybę rinktis kitą finansų įstaigą. Ieškovai, susidūrę su finansiniais sunkumais, patys siekė restruktūrizuoti sutartį, sutiko su banko pateiktomis sutarties restruktūrizavimo sąlygomis. Objektyvių įrodymų, jog bankas tyčiniais nesąžiningais veiksmais – apgaule, ekonominiu spaudimu ar pasinaudodamas nepalankiomis ieškovams susiklosčiusiomis aplinkybėmis, paveikė ieškovų valią sudaryti ne tokį sandorį, kokį jie ketino sudaryti, byloje nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo pripažinti susitarimus dėl sutarties pakeitimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu.

58. Kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas reikalavimus dėl susitarimų 1, 2, 3, 4 pripažinimo negaliojančiais atmetė kaip pateiktus praleidus ieškinio senaties terminą, nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl materialiųjų reikalavimų esmės, nes, atnaujinus praleistą ieškinio senaties terminą ir reikalavimus dėl visų susitarimų dėl sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiais išnagrinėjus iš esmės, šie reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti materialiąja prasme.

Dėl notaro vykdomųjų įrašų panaikinimo

59. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai reikalavimą panaikinti notaro išduotus vykdomuosius įrašus grindė tuo, kad notarė neįvertino, ar kreditorius turi teisę patenkinti kreditinį reikalavimą, įskaitant ir tai, ar kreditoriaus pateiktas prašymas yra pagrįstas. Nurodė, kad įrašai turi būti panaikinti todėl, kad yra ginčijamas kredito sąlygų teisėtumas, kredito suma ir susitarimų teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai, nenustatytas pagrindas panaikinti šalių sudarytus susitarimus dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o nauji argumentai, kodėl turi būti panaikinti notaro išduoti vykdomieji įrašai, nepateikti, reikalavimą panaikinti notaro išduotus vykdomuosius įrašus atmetė kaip nepagrįstą.

61. Vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 1 dalimi, jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 491 straipsniu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintame Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka ir forma.

62. Atlikdami vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus rašytinį prašymą, notarai privalo vadovautis Aprašo 4 punktu, kuriame nustatyta, kad vykdomuosius įrašus notaras atlieka naudodamas vykdomojo įrašo formą (Aprašo priedas). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima (Aprašo 15 punktas).

63. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įstatymų reglamentavimas lemia, jog notaras tikrina hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodytų duomenų atitiktį Hipotekos registre nurodytiems duomenims ir netikrina kitų duomenų atitikties ir už juos neatsako (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 1, 3 dalys). Įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Todėl notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Tuo tarpu išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis).

64. Remiantis nurodytu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog notaras vykdomojo įrašo atlikimo procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų įvertinimą dėl jų atitikties Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčo. Notarė nurodė, kad, prieš atlikdama vykdomąjį įrašą, 2021 m. balandžio 7 d. išsiuntė ieškovams pranešimus, juose buvo pasiūlyta ne vėliau nei per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos sumokėti atsakovei skolą ir apie prievolės įvykdymą pranešti notaro biurui. Iki 2021 m. balandžio 27 d. notarė negavo informacijos apie prievolės įvykdymą, taip pat nebuvo pateikta duomenų dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo.

65. Ieškovams ginčijant vykdomuosius įrašus tik materialiojo kreditorės reikalavimo nepagrįstumo aspektu, nenurodant jokio savarankiško procesinio notarinių įrašų negaliojimo pagrindo, materialiuosius ieškovų reikalavimų atmetęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų reikalavimo panaikinti notarės išduotus vykdomuosius įrašus.

66. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

67. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovų materialieji reikalavimai atmesti, yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nėra, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

68. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

69. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

70. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartimi apeliantams M. S. ir J. S. iki sprendimo priėmimo dienos buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies – 75 Eur – mokėjimas. Apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš ieškovų priteistina po 37,5 Eur atidėto žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų M. S. ir J. S. valstybei po 37,5 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio. Šios valstybei priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.