Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-03-01 · Civilinė byla Nr. 2-1878-577/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-01Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-20Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-01
Bylos Nr.
2-1878-577/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02123-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
D. U.
Trečiasis asmuo
R. A.
Kategorijos
  • 2.5.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1878-577/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02123-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.; 3.2.6.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič,sekretoriaujant Martai Makutunovič,dalyvaujant ieškovės atstovui D. P.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Deca Trade“ ieškinį atsakovui D. U. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė BUAB Deca Trade“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. U., R. A. (R. A.) dėl žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimų atsakovo R. A. atžvilgiu; prašė atsisakymą nuo ieškinio atsakovo R. A. atžvilgiu priimti, bylą šioje dalyje nutraukti. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-23 nutartimi ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų priėmė, civilinės bylos dalį dėl ieškovės BUAB „Deca Trade“ reikalavimų, pareikštų atsakovo R. A. atžvilgiu, nutraukė. Pakeitė R. A. procesinę padėtį iš atsakovo į 3-čiąjį asmenį.

2. Ieškovė ieškinyje bei jos atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog bankroto administratoriui išanalizavus ieškovės bankroto procese gautus duomenis, buvo nustatyta, kad įmonės UAB „Deca Trade“ vadovu iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo D. U.. Paskutinio VĮ „Registrų centras“ teikto UAB „Deca Trade“ 2010 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis bendrovės turtas sudaro 119 985,23 Eur. Duomenų, kad nuo 2010 m. bendrovės turtas sumažėjo, nėra; bankroto administratoriui iki šiol nėra perduoti įmonės dokumentai ir įmonės turtas, todėl, anot ieškovės atstovo, bendrovei padaryta 119 985,23 Eur žala, kurią privalo atlyginti neįvykdęs pareigos perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą bendrovės vadovas. Prašo CK 2.87 str., CK 245-6.249 str. pagrindu iš atsakovo D. U. ieškovei priteisti 119 985,23 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas D. U. atsiliepime su ieškiniu nesutiko; nurodė, kad jis UAB „Deka Trade“ vadovauti pradėjo tik 2010 m. lapkričio mėnesį ir joks turtas ankstesnio vadovo jam perduotas nebuvo; D. U. vadovavimo laikotarpiu (per du mėnesius) nebuvo ir negalėjo būti sukauptas ar įgytas ieškovės nurodomas ieškinyje turtas. Atsakovas nesudarinėjo ir netvirtino bendrovės 2010 m. balanso, jis nėra pasirašytas atsakovo, todėl balanse nurodytais duomenimis vadovautis nėra pagrindo. Be to, anot atsakovo, BUAB „Deca Trade“ akcijos buvo parduotos ir perduotos kartu su bendrovės dokumentais ir turtu R. A. dar 2011 m., o atsakovas D. U. UAB „Deca Trade“ vadovo pareigas ėjo tik iki 2011-06-27. Akcentavo, jog ieškovės atstovas yra pripažinęs, kad atsakovas D. U. nebuvo iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „Deca Trade“ vadovas, kad akcijas bei turtą buvo perdavęs R. A., pats prašė nagrinėjančio bankroto bylą teismo palikti jo prašymą dėl baudos skyrimo D. U. už teismo įpareigojimo dėl turto bei dokumento perdavimo teismui nevykdymą paskyrimo palikti nenagrinėtą. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

4. Atsakovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gauti atsakovo bei jo atstovo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą; atsakovas prašyme nurodė, kad teismo paskirta posėdžio data jam nėra tinkama, nes nuo 2019-01-17 darbdavys suplanavęs atsakovui komandiruotę, nupirkti lėktuvo bilietai, komandiruotės pradžia 2019-02-12. Atsakovo atstovas prašyme nurodė, jog atsakovo atstovas turėjo techninių problemų per EPP įkelti įrodymus dėl atsakovo numatomos komandiruotės, todėl atsakovas pats pateikė teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo. Negalint dalyvauti šaliai, kurios dalyvavimas pripažintas būtinu, manąs, kad atstovo dalyvavimas posėdyje tampa nereikšmingas; prašo perkelti posėdį kitai datai.

4.1. CPK 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo, jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. CPK 246 straipsnyje neįtvirtintas neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), sąrašas; neatvykimo priežasčių ir jų svarbos įvertinimo klausimas paliktas teismo diskrecijai, tačiau nustatytas nebaigtinis sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės.

4.2. Nagrinėjamu atveju byloje buvo paskirti keli parengiamieji posėdžiai; ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, atsakovo atstovo prašymu (dėl atstovo ligos) buvo pratęstas terminas atsiliepimams pateikti; 2019-01-29 paskirtas posėdis buvo atidėtas dėl atsakovo ligos, prašyme dėl kitos posėdžio datos paskyrimo nebuvo nurodyta dėl atsakovo numatomos komandiruotės. Atsakovo atstovas į posėdį neatvyko be jokios pateisinamos priežasties. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo bei jo atstovo neatvykimo priežastį nelaikyti svarbia ir bylą nagrinėti atsakovui bei jo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

4.3. Akcentuotina, kad atsakovo atstovui buvo išaiškinta, kad jis turi teisę pateikti papildomus įrodymus, o taip pat galimybė parengiamojo posėdžio metu teismui spręsti dėl bylos nagrinėjimo iš esmės (tuo atveju, jeigu daugiau įrodymų nebus pateikta, teismas nuspręs, kad pasirengta bylos nagrinėjimui). Atsakovo atstovas kartu su prašymu atidėti posėdį pateikė papildomus įrodymus, tačiau visi atstovo teikiami įrodymai jau yra pateikti į bylą; naujų įrodymų nepateikta. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog, teismui pasinaudojus CPK jam suteikta teise spręsti dėl bylos nagrinėjimo pradžios, nereikia gauti šalių sutikimo tam, kad iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas galėtų pradėti žodinį bylos nagrinėjimą. Tuo tikslu teismas tik turi įsitikinti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Priėjęs prie tokios išvados teismas turi teisę iš karto pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015). Taigi, atsakovas ir jo atstovas, neatvykdami į parengiamąjį teismo posėdį, prisiėmė ir tokią riziką.

5. Trečiasis asmuo R. A. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam yra žinoma. Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Esant tokioms aplinkybėms byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.). Procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį) nurodė, kad niekada nėra buvęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, UAB „Deca Trade“ akcijų nėra pirkęs. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-12-20 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Deca Trade“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Z68“. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovas D. U. įregistruotas įmonės vadovu nuo 2010-11-09 iki 2017-01-19 (iki bankroto bylos iškėlimo), įmonės akcininku nuo 2010-11-09 iki 2011-01-31; nuo 2011-01-31 įmonės akcininku viešame registre įregistruotas R. A.. Sodros duomenimis atsakovo D. U. UAB „Deca Trade“ draudimo laikotarpis iki 2011-06-27. 2011-01-25 perdavimo –priėmimo akte nurodoma, kad D. U. R. A. perdavė, o R. A. priėmė 100 paprastųjų UAB „Deca Tade“ akcijų, kurių kiekvienos vertė yra 100 Lt, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, kasos likutį pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, antspaudą. Į bylą pateiktas UAB „Deca Trade“ vienintelio akcininko sprendimas atleisti bendrovės direktorių D. U. iš direktoriaus pareigų nuo 2011-06-27 pagal LR DK 127 str. 1 d. (pačiam prašant).

7. Ieškovės atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas įregistruotas paskutiniuoju ieškovės vadovu, paskutinio registrui teikto 2010-10-31 įmonės balanso duomenimis įmonės turtas sudarė 119 985,23 Eur, iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui joks turtas nebuvo perduotas, prašo CK 2.87 str. pagrindu iš atsakovo ieškovei priteisti 119 985,23 Eur žalos atlyginimo. Atsakovas procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad: a/ atsakovas 2011-01-25 pardavė ir perdavė įmonės akcijas kartu su bendrovės dokumentais ir turtu R. A.; b/ R. A. 2011-06-27 buvo atleistas iš vadovo pareigų; c/ 2010 m. įmonės balanso atsakovas nebuvo sudaręs, tvirtinęs ar kam nors teikęs; atsakovas 2011 m. sausio mėnesį tik formaliai kurį laiką ėjo bendrovės vadovo pareigas; d/ atsakovui pradėjus eiti įmonės pareigas, ankstesnio įmonės direktoriaus joks turtas atsakovui nebuvo perduotas, o per du mėnesius nuo 2010-11-09 iki akcijų pardavimo joks turtas įmonėje negalėjo būti sukauptas.

8. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o to paties straipsnio 7 dalyje įrašyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti visiškai [...]. Kasacinio teismo praktikoje formuojama taisyklė, kad pagal tai, ar buvo laikytasi paminėtoje teisės normoje įtvirtintų reikalavimų, sprendžiama apie juridinio asmens valdymo organo nario veiksmų neteisėtumą ir kaltę, o tokio asmens civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti įmonei padarytą žalą, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo (atsakovų) veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Juridinio asmens valdymo organo nario civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015 ir kt.).

9. Pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

10. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu apeliuoja į tai, kad reikalavimai pareikšti netinkamam atsakovui; anot atsakovo, iš UAB „Deca Trade“ vadovo pareigų jis buvo atleistas dar 2011-06-27, savo argumentus grindžia sprendimo 6 p. paminėtais 2011-01-25 perdavimo-priėmimo aktu, vienintelio bendrovės akcininko sprendimu dėl jo atleidimo iš vadovo pareigų, išrašu iš Sodros duomenų. Ieškovės atstovas, remdamasis trečiojo asmens R. A. atsiliepime nurodytais paaiškinimais, kad pastarasis nėra buvęs Lietuvoje ir nėra pirkęs bendrovės „Deca Trade“ akcijų, tvirtina, jog atsakomybė kyla atsakovui D. U., nes viešo registro duomenimis jis įregistruotas įmonės vadovu, ėjusiu pareigas nuo 2010-11-09 iki 2017-01-19 (iki bankroto bylos iškėlimo). Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodomų visuma nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui D. U. CK 2.87 str. nuostatų kontekste gali kilti civilinė atsakomybė už ieškovės prašomą priteisti žalą.

10.1 . Visų pirma, pažymėtina tai, kad į bylą pateikti: 2011-01-25 akcijų priėmimo-perdavimo aktas, kuriame be kita ko nurodoma, kad pirkėjui R. A. pardavėjo D. U. perduotos bendrovės „Deca Trade“ akcijos, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kasos likutis pagal buhalterinės apskaitos dokumentus, bendrovės anspaudas nėra nuginčytas ar paneigtas kokiais nors kitais rašytiniais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovės akcininku nuo 2011-01-31 įregistruotas R. A., šis įregistruotas teisinis faktas irgi niekuo nėra paneigtas. Vien ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo R. A. procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad nėra susijęs su bendrove „Deca Trade“, nesudaro pagrindo nesivadovauti aptartais rašytiniais įrodymais ir viešo registro duomenimis; kaip minėta, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta. Nagrinėjamo ginčo kontekste Migracijos departamento pateikta informacija apie išduotas vizas nėra informatyvi; nurodymas, kad duomenys apie 2011-2012 išduotas R. A. vizas nesaugomi, nes duomenų saugojimo laikas 5 metai, nei patvirtina, nei nepaneigia trečiojo asmens duotų paaiškinimų, kad jis nėra buvęs Lietuvoje.

10.2 . Antra, iš bendrovės vienintelio akcininko R. A. įsakymo matyti, kad atsakovas – bendrovės direktorius D. U. iš direktoriaus pareigų atleidžiamas nuo 2011-06-27 pagal LR DK 127 str. 1 d. (pačiam prašant). Sodros informacinėje sistemoje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas D. U. figūravo kaip UAB „Deca Trade“ apdraustasis, gaunantis atlyginimą laikotarpiu nuo 2010-11-02 iki 2011-06-27. Tai reiškia, kad ieškovė su atsakovu nutraukė darbinius santykius nuo 2011-06-27. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktos informacijos matyti, kad bendrovė „Deca Trade“ 2010 m. balandžio 2 d. sudarė Finansinės atskaitomybės ir kitų dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį Nr. 44/12998; leidimas 2011-06-27 Nr. 44/3 teikti bendrovei finansinių ataskaitų rinkinius elektroniniu būdu suteiktas įgaliotam asmeniui V. G.; leidimą suteikė tuo metu vadovu registruotas D. U.. Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, 2011-07-01 12.56 min. pradėjo pildyti ir 2011-07-01 elektroniniu būdu interaktyviai pateikė V. G.; balansas atsakovo nepasirašytas, pateiktas po D. U. atleidimo iš darbo.

10.3 . Trečia, bendrovės vadovas keičiamas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nustatyta tvarka; šio straipsnio 6 d. įtvirtinta, kad apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą išvadoms, kad: a/ buvęs įmonės vadovas nėra atsakingas už viešame registre esančių duomenų apie vadovą pakeitimą; b/ nustačius, kad vadovo darbo santykiai su bendrove yra pasibaigę, vien registro įrašas apie įmonės vadovą negali šiam asmeniui sukelti teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kad po 2011-06-27 atsakovas bendrovėje faktiškai vykdė vadovo pareigas, atliko vadovui būdingas funkcijas ar kaip nors kitaip apskritai buvo susietas su bendrove „Deca Trade“.

10.4 . Nesant duomenų, paneigiančių atsakovo D. U. darbinių santykių su UAB „Deca Trade“ nutraukimo, akcijų pirkimo-pardavimo, bedrovės buhalterinių dokumentų, turto, antspaudo perdavimo faktą, sprendimo 10.1-10.4 aptarti teisinis reglamentavimas, įrodymai bei padarytos išvados sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė neįrodė reikalavimų dėl žalos priteisimo iš atsakovo D. U. pagrįstumo (CPK 178 str.).

10.5 . Byloje pateiktų įrodymų visuma paneigia ieškovės argumentus, kad būtent atsakovui D. U. atsiranda civilinė atsakomybė dėl ĮBĮ 10 str. 7 d. nustatytos bendrovės vadovui pareigos iškėlus bankroto bylą perduoti administratoriui įmonės turtą nevykdymo; ieškovė nagrinėjamo ginčo kontekste neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų (neteisėto (ne)veikimo), nei padarytos žalos, nei kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų; ieškovės reikalavimai nepagrįsti, todėl netenkintini (CPK 178 str., CK 2.87 str., 6.246-6.249 str.).).

11. Vilniaus apygardos teismo 2017-10-25, 2017-11-13 nutartimis atsakovo D. U. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259, 260, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2017-10-25, 2017-11-13 nutartimis atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič