- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- A5.-1638-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01229-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. L.
- Institucija
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. L., būdamas MB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi (atsakingu asmeniu), organizuodamas (duomenys neskelbtini) paslaugą iš įmonės (duomenys neskelbtini) salono adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. kovo 8 d. susitarė dėl (duomenys neskelbtini) išvežiojimo su P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Už (duomenys neskelbtini) išvežiojimą pagal užsakymus nuo 2020 m. kovo 8 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. P. Ž. buvo mokamas sutartas atlyginimas, buvo suteiktos darbo priemonės (automobilis), buvo nurodyta, kokius konkrečius užsakymus reikia atlikti, t.y. buvo aptartos darbo funkcijos, darbo vieta, priemonės tiesioginiam darbui atlikti, buvo dirbama darbdavio naudai ir paklūstama darbo organizavimo tvarkai. Tačiau su minėtu darbuotoju P. Ž. MB (duomenys neskelbtini) direktorius D. L. nebuvo sudaręs ir pasirašęs darbo sutarties bei apie šiuos faktiškai susiklosčiusius darbo teisinius santykius nebuvo laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui, tokiais savo veiksmais D. L. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei apdarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog supranta dėl ko jam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Paaiškino, jog pripažįsta kaltę dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytų veiksmų. Teigia, jog supranta, kad atsakomybė už tokio pobūdžio veiksmus tenka bendrovės vadovui. Paaiškino, jog užfiksuoti byloje jo paaiškinimai yra teisingi, nuoširdžiai gailisi dėl šių veiksmų, su patikrinimo aktu yra susipažinęs, patikino, jog tokios klaidos nepasikartos, nes tai jam yra skaudi pamoka, dėl kurios jis stipriai išgyvena, dėl ko sutriko net jo miego režimas, padarė išvadas ir patikino, jog suprato, kad taip elgtis negalima. Teismo posėdžio metu viešai atsiprašė. Kitą dieną po pažeidimo fiksavimo nedelsiant pranešė apie P. Ž. darbo pradžią VSDFV Vilniaus skyriui, nes MB (duomenys neskelbtini) yra registruota Vilniuje.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. L. tyrimo metu 2020 m. balandžio 29 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad MB (duomenys neskelbtini) jis įkūrė (duomenys neskelbtini), įmonės pagrindinė veikla yra (duomenys neskelbtini). Šiuo metu įmonė turi du (duomenys neskelbtini) salonus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu įmonėje dirba 5 darbuotojai. 2020 m. balandžio 10 d. FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams atlikus jo įmonės (duomenys neskelbtini) salono adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, be kita ko, tai, kad dirbo vienas darbuotojas P. Ž., kuris išvežiodavo (duomenys neskelbtini) pagal užsakymus. Jis su P. Ž., kaip įmonės MB (duomenys neskelbtini), nebuvo sudaręs rašytinės darbo sutarties ir informavęs VSDFV teritorinio skyriaus, todėl, kad minėtas darbuotojas dirbo ne kas dieną, o tada, kai būdavo daugiau užsakymų. P. Ž. jo įmonėje dirbo nuo 2020 m. kovo 8 d. Per visą P. Ž. dirbtą laikotarpį jam buvo išmokėta ne mažiau kaip 100 Eur darbo užmokesčio už išvežiotas (duomenys neskelbtini) pagal užsakymus. P. Ž. išvežioti (duomenys neskelbtini) įmonė buvo suteikusi automobilį „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po FNTT patikrinimo 2020 m. balandžio 11 d., P. Ž. buvo įdarbintas jo įmonėje ir apie įdarbinimą pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir pripažįsta kaltę (b. l. 13).
2020 m. balandžio 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. patikrinimo akte Nr. 04/12-1-25-3981-A2 užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 10 d., atlikus patikrinimą MB (duomenys neskelbtini), reg. Adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) salone, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, be kita ko, ir tai, kad minėtame (duomenys neskelbtini) salone nuo 2020 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) dirbo P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris niekur tuo metu nedirbo ir nebuvo su MB (duomenys neskelbtini) sudaręs rašytinės darbo sutarties. Patikrinus P. Ž. duomenis VSDFV duomenų bazėje nustatyta, kad jis yra nuo (duomenys neskelbtini) užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie SADM. Nustatyta, kad P. Ž. MB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo suteikę įmonei priklausantį automobilį „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už vieną (duomenys neskelbtini) užsakymo pristatymą buvo sutarta mokėti po 3 Eur grynais pinigais. Per visą minėtą laikotarpį, kurį dirbo P. Ž., jam A. R. direktoriaus liepimu už (duomenys neskelbtini) pristatymą sumokėjo ne mažiau kaip 100 Eur darbo užmokestį. Patikrinimo metu nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. balandžio 11 d. pranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie P. Ž. įdarbinimą (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių SODRA duomenų matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) dirba 5 asmenys, tarp jų P. Ž., darbo pradžios data – 2020 m. balandžio 11 d. (b. l. 20).
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija apie MB (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtos įmonės vadovas (direktorius) yra D. L. (b. l. 32).
P. Ž. 2020 m. balandžio 10 d. paaiškinime nurodė, kad jis nėra sudaręs darbo sutarties su MB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jis pristato A. R. parašu. (duomenys neskelbtini) pristatymui naudoja automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį naudoti (duomenys neskelbtini) pristatymui perdavė A.. Automobilis priklauso MB (duomenys neskelbtini). Balandžio 10 d. jis pristatė 4-5 užsakymus, tiksliai nepamena. Iš A. už pristatymus kaip padėką yra gavęs apie 20 eurų, tiksliai nepamena. Per balandį yra išvežiojęs apie 15 (duomenys neskelbtini) per keletą kartų (b. l. 10).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyj, t.y. nustatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. L. nurodė, kad jis savo kaltę pripažįsta, teigė, jog tada, kai būdavo daugiau internetinių užsakymų dėl Vyriausybės paskelbto karantino, nuo 2020 m. kovo 8 d. jo įmonėje MB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) salone, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbo P. Ž., kurį į pagalbą pasitelkė MB (duomenys neskelbtini), darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta todėl, kad šis asmuo dirbdavo ne kiekvieną dieną, o tik tada, kai dėl užsakymų padidėjmo būdavo poreikis. Šiame kontekste pažymėtina, kad esant darbo sutarties santykiams apskritai draudžiama dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties. Todėl dar prieš pradedant P. Ž. vykdyti (duomenys neskelbtini) pristatymą, D. L., kaip MB (duomenys neskelbtini) direktorius, turėjo su juo sudaryti darbo sutartį, ir mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios privalėjo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui , tačiau to nepadarė.
Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 str. 1 d. kilti. ( Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-337/2019). D. L. teisme teigė, jog jis neginčija nelegalaus darbo fakto, nurodė, jog jam buvo žinoma, kad esant poreikiui, dirbdavo P. Ž., su kuriuo darbo sutartis nebuvo sudaryta ir prieš jo darbo pradžią nebuvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniams skyriui. Paaiškino, kad jis, žino, kad jis, kaip įmonės vadovas, t.y. kaip asmuo, nešantis atsakomybę už visos įmonės veiklą, yra atsakingas už tai, kad tokie dalykai daugiau nepasikartotų. Nurodė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) pristatymui P. Ž. naudojo MB (duomenys neskelbtini) automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam už šiuos darbus per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 8 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. buvo sumokėta ne mažiau kaip 100 Eur darbo užmokesčio už išvežiotas (duomenys neskelbtini) pagal užsakymus. Taigi, byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, t.y. įrodyta, kad D. L., būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kartu būdamas atsakingu už asmenų įdarbinimą asmeniu, nuo 2020 m. kovo 8 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. MB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame (duomenys neskelbtini) leido dirbti P. Ž., kai su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą nepranešta teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui, todėl D. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Nuobaudos skyrimas.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta galimybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims skirti baudą nuo 1 000 iki 5 000 eurų.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-334/2018). Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, todėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos paskiriant D. L. baudą netaikytinos.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Šiuo konkrečiu atveju bylos medžiaga liudija, jog darbuotoja dirbo nelegaliai gana trumpą laiko tarpą – vieną mėnesį ir galimai ne pastoviai, todėl faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. Taip pat atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę – duomenų apie baustumą ar teistumą nepateikta, pažeidimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad jis pripažino pažeidimą ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir daro išvadą, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus jam ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. L. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20113954075.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.