- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1554-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28916-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- D. Z.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei D. Z. (D. Z.) dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. E. A. (A. E. A.), gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu A. A.; 2) nustatyti vaiko motinos D. Z. bendravimo su sūnumi tvarką.
2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, o (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. E. A. Ieškovas, siekdamas, kad vaikas nematytų šeimyninių barnių, 2018 m. rugsėjo 6 d. išėjo laikinai gyventi atskirai. Nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios vaikas būdavo ir su ieškovu, ir su atsakove: 2018 m. rugsėjo 6-8 dienomis vaikas nakvojo pas atsakovę, 9-12 dienomis buvo su ieškovu (duomenys neskelbtini), 13-15 dienomis vaikas nakvojo su ieškove. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų. Ieškovas pažymėjo, jog nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. jų sūnus liko su motina ne abiejų tėvų bendru sutarimu, o tik atsakovės iniciatyva, nepaisant to, kad ieškovas tam priešinosi ir visais įmanomais būdais siekė išsaugoti šeimą. Atsakovė dar 2018 m. birželio mėnesį informavo ieškovą, jog ketina su sūnumi išvykti gyventi į Vokietiją, o atsakovės tėvai patvirtino, kad ji realiai domisi galimybe Vokietijoje įsidarbinti, susirasti gyvenamąjį plotą, vaikui lankyti darželį, taigi, ketina su vaiku persikelti nuolat gyventi į šią šalį. Atsakovės ryšys su Lietuva yra labai silpnas (ji yra Ukrainos pilietė, nemoka lietuvių kalbos, yra nedirbanti, pajamų neturi), todėl šalims nustojus gyventi kartu, jos galimybės gyventi Lietuvoje ir auklėti vaiką lietuvių kalba tapo labai ribotos. Atsakovės tėvai gyvena Ukrainoje, todėl jos ryšys su nurodyta valstybe yra stipresnis. Šiuo metu šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo grupę, vaikas nuo pat gimimo gyvena Lietuvoje, čia yra susiformavę jo socialiniai ryšiai. Atsakovės išvykimas su vaiku į užsienį apsunkintų vaiko bendravimą su tėvu, atitolintų juos emociškai, kas taip pat neatitinka vaiko interesų, todėl vaikas turi gyventi Lietuvoje, juo labiau kad ieškovas turi visas galimybes – tiek finansines, tiek laiko prasme pasirūpinti sūnumi. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovas atsakovei užtikrintų maksimalias galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo kasdieniame gyvenime. Nors šiai dienai ieškovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, bet jis jau dabar gyvena trijų kambarių tėvams priklausančiame bute, kur vaikui yra įrengtas kambarys su visomis reikalingomis priemonėmis ir baldais. Vaiko ir močiutės santykiai yra artimi ir šilti, ieškovo mama neprieštarauja, kad ateityje sūnus gyventų jos bute kartu su anūku, ji sutinka padėti anūką auginti ir prižiūrėti, rūpintis jo buitimi. Atsakovė Lietuvoje jokio turto, artimųjų ir giminaičių neturi. Ieškovas nurodė, kad neprieštarauja, jog mama su vaiku bendrautų tiek, kiek pageidauja.
3. Siekiant, kad būtų teisiškai užtikrinta motinos teisė bendrauti su vaiku ir nekiltų dėl to jokių abejonių, ieškovas siūlė nustatyti maksimalią motinos bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią: 1) motina turi teisę bendrauti su sūnumi pirmą ir trečią kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20.00 val.; 2) motina turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną trečiadienį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. ir jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.; 3) motina turi teisę bendrauti su vaiku poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val. pristatydama vaiką į jo gyvenamąją vietą; 4) motina turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujuosius metus (sausio 1 d.), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17.00 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindama vaiką iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 5) motina turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienius poriniais kalendoriniais metais, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val., jeigu tai ne darbo diena, arba 17.00 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val., jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba iki sekančios dienos 20 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena; 6) motina turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienius neporiniais kalendoriniais metais 3 (tris) val., pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos, apie konkrečią vaiko pasiėmimo valandą ir vietą įspėjusi vaiko tėvą ne vėliau, kaip prieš 2 (dvi) kalendorines dienas; 7) motina turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovas A. A. nurodė, kad trejus metus vaikas augo pagal judėjų religijos tradicijas, vaikas žino, kad yra žydas, noriai dalyvauja žydų religinėse šventėse, todėl tėvas nori, kad taip būtų ir toliau. Ieškovas nurodė, jog problemų su alkoholiu neturi, anksčiau išgerdavo kartą per mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovės nuotaika labai dažnai kinta, dėl to vaikui būna sunku, kartais jis nenori eiti pas ieškovę. Paskutiniu metu vaikui dažnos isterijos, nes jis nori būti su abiem tėvais. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė patikslintą ieškinį tenkinti, papildomai nurodė, jog ieškovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, tačiau nori lygiai su atsakove (per pusę) dalyvauti vaiko gyvenime, nes abiejų tėvų teisės vaikui yra lygios.
Atsiliepimas
5. Atsakovė D. Z. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.
6. Atsakovė nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. sutuoktiniai gyvena atskirai. Sūnus nuo pat gimimo gyveno ir šiuo metu gyvena su ja, ji juo rūpinasi, visą savo dėmesį skiria tik jam, sūnus labai prisirišęs prie jos, jam labai reikalinga motinos globa. Atsakovė nurodė, jog sudarė geras sąlygas sūnui augti ir vystytis: būtent ji savo lėšomis, ieškovui teikiant nepakankamą materialinį išlaikymą sūnui, suteikė jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.
7. Atsakovė nurodė, jog artimiausiu metu ji neturi jokių realių ketinimų išvykti iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją gyventi ir dirbti. Šiuo metu ji kartu su sūnumi gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), šio buto nuomos sutartis sudaryta vieneriems metams, yra pateikusi prašymą priimti sūnų į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, esančią šalia dabartinės gyvenamosios vietos. Atsakovė nurodė, jog dirba nuotoliniu būdu Vokietijos įmonėje (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke, turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir intensyviai ieško Lietuvoje darbo. Atsakovė pabrėžė, jog tinkamai rūpinasi sūnumi, niekada jo nėra išvežusi iš Lietuvos ir artimiausiu metu neketina to daryti, o juolab be atskiro teismo leidimo ar ieškovo rašytinio sutikimo, be to, ieškovui sudaro visas galimybes bendrauti su sūnumi. Atsakovė įsitikinusi, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu neatitiktų prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovas yra buvęs nestabilios psichinės būklės, prieš ją naudojo psichologinę prievartą. Atsakovė paaiškino, kad ji išsikraustė iš buvusios gyvenamosios vietos tenkindama ieškovo tėvų reikalavimą palikti jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas. Ieškovo tėvų reikalavimas dėl patalpų apleidimo buvo pareikštas tuomet, kai atsakovė kreipėsi į policiją dėl prieš ją naudojamo psichologinio smurto. Kadangi atmestinas ieškovo reikalavimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl atsakovės bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.
8. Teismo posėdžio metu atsakovė D. Z. nurodė, jog su ieškovo patikslintais reikalavimais taip pat nesutinka. Paaiškino, jog jai kyla labai didelių nepatogumų, kai vaikas Šabo metu (judėjų kassavaitinė šventė) yra su ieškovu, nes tuo metu ieškovas nesinaudoja telefonu. Kartą vaikas Šabo metu pateko į ligoninę, nes svečiuose susitrenkė galvą, tačiau ieškovas apie tai jai nepranešė, visas aplinkybes ji sužinojo tik pasibaigus Šabui. Atsakovės įsitikinimu, Šabo metu vaikui geriau būti su ja. Atsakovė nurodė, jog norėtų, kad tomis dienomis, kai vaikui būna papildomi užsiėmimai, ieškovas vaiką paimtų po darželio (15.30 val.) ir vežtų į užsiėmimus. Darželis dirba tik iki 15.30 val., o ji dirba iki 18.00 val., todėl nuvežti vaiką į užsiėmimus galimybių neturi. Atsakovė tikisi, kad nuo rugsėjo vaikas lankys darželį, kuris dirba iki 18.00 – 18.30 val. Paaiškino, jog dabar vaiką paima auklė, atveda jį namo, vaikas pavalgo. Pažymėjo, jog ji neturi tokių finansinių galimybių, kokias turi ieškovas, todėl blogėja jos santykiai su vaiku, nes ieškovas pataikauja vaikui, pildo visas jo užgaidas, taip manipuliuodamas situacija. Atsakovės atstovė papildomai nurodė, jog ieškovas savo ieškiniu pareikštų reikalavimų nebepalaiko, tačiau ieškinio neatsisakė, patikslinto ieškinio nepateikė, kad atsakovė žinotų nuo ko gintis, todėl ieškinio reikalavimai dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo atmestini. Atmestus ieškinį, atsakovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atstovė pažymėjo, jog pagal teismų praktiką vaiko poreikis yra turėti stabilią namų aplinką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 3K-3-99/969/2016). Ieškovo siūlymas nustatyti, kad tėvai su vaiku bendrauja 50/50 neatitiktų vaiko interesų, nes vaikas nežinotų, kur jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir išsprendęs, kaip ieškovas laikinai turi bendrauti su vaiku, toks bendravimas ir vyksta. Atsakovė jokių priekaištų tokiai bendravimo tvarkai neišreiškė ir ji yra gera, tačiau gali būti tikslinama.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą Nr. 1SD-/18 (8.1.27E) ir buities tyrimo aktą Nr.1TSD-391, kuriuose nurodyta, kad nepilnametis A. E. A. kartu su mama D. Z. gyvena nuomojamame trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini), berniukui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. Berniukas lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini), pastebėtas glaudus vaiko ir motinos ryšys. D. Z. dirba nuotoliniu būdu Vokietijos (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininke. Atsakovės teigimu, tėvas reguliariai bendrauja su sūnumi, šiuo metu perka daug žaislų, padeda jį prižiūrėti. D. Z. sakė, kad ji ieško darbo Lietuvoje, išsinuomojo butą metams, jai patinka šis būstas, šalia yra darželis, todėl niekur neplanuoja išvažiuoti. Ieškovas gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Būstas priklauso ieškovo tėvams, švarus, tvarkingas. Sūnui yra skirtas atskiras kambarys, yra visi reikiami baldai. A. A. yra (duomenys neskelbtini) savininkas ir vadovas. Ieškovo paaiškinimais, jis dažnai pasiima vaiką iš darželio, savaitgalį – visai dienai, nerimauja, kad sutuoktinė neišvežtų sūnaus į užsienį. Tiek pas motiną, tiek pas tėvą sudarytos tinkamos sąlygos sūnui augti, vystytis, ugdytis, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad abu tėvai rūpinasi sūnumi, jį prižiūri, institucijos vertinimu, geriausius vaiko interesus atitiktų geranoriškas tėvų susitarimas dėl sūnaus auklėjimo, ugdymo, bendravimo.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad A. E. A. šiuo metu gyvena su mama nuomojamame būste, vaikas turi atskirą kambarį, nėra nustatyta, kad mama netinkamai įgyvendintų motinos teises sūnui. Šeima žinoma, nes kreipėsi tiek ieškovas, tiek atsakovė, tėvai buvo kviečiami į pokalbį, tačiau dėl bendravimo su vaiku tėvams nepavyko geranoriškai susitarti. Šiai dienai ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neliko. Atstovės vertinimu, gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko interesus. Ginčas kilo dėl bendravimo tvarkos. Tėvai turi maksimaliai bendrauti su vaiku. Jokių duomenų, kad maksimalus tėvo bendravimas daro vaikui žalą, nepateikta. Tėvas labai aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, bendrauja su vaiku. Turėtų būti maksimali tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, tačiau praktikoje bendravimo tvarka 50/50 nenustatoma. Pažymėjo, kad vaikas turėtų žinoti savo nuolatinę gyvenamąją vietą, jam reikalingas stabilumas. Atstovė nurodė, jog palaiko teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatytą tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnamečio A. E. A. gyvenamąją vietą kartu su motina D. Z., nustatė tėvo A. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią: 1) iki vaikui sukas 7 (septyneri) metai, tėvas kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką sekmadienį nuo 9.30 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo pirmadienio 19.00 val. iki 19.30 val.; 2) vaikui sulaukus 7 (septynerių) metų, tėvas kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, o tuo atveju, jeigu ugdymo procesas nevyksta, nuo 16.30 val. iki 17.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.; 3) A. A. privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) informuoti sūnaus motiną D. Z. SMS žinute, elektroniniu paštu arba telefono skambučiu, jeigu jis negalės bendrauti su vaiku jam pagal nustatytą tvarką priklausantį savaitgalį arba negalės atvykti pasiimti vaiką nustatytu laiku, o D. Z. privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) informuoti A. A. SMS žinute, elektroniniu paštu arba telefono skambučiu, jeigu vaikas negalės vykti su ieškovu dėl ligos; 4) tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės darbo dienomis: pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį tomis savaitėmis, kai bendravimas su vaiku savaitgalį nenustatytas, pasiimdamas vaiką nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, arba iš jo gyvenamosios vietos, jeigu vaikas tą dieną ugdymo procese nedalyvauja, nuo 16.30 val. iki 17.30 val. ir tą pačią dieną iki 19.00 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, bei antradienį ir ketvirtadienį tomis savaitėmis, kai bendravimas su vaiku savaitgalį nustatytas, pasiimdamas vaiką nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui arba iš jo gyvenamosios vietos, jeigu vaikas tą dieną ugdymo procese nedalyvauja nuo 16.30 val. iki 17.30 val. ir tą pačią dieną iki 19.00 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą; 5) tėvas A. A. privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš 3 (tris) val.) informuoti vaiko motiną D. Z. SMS žinute, elektroniniu paštu arba telefono skambučiu, jeigu jis negalės bendrauti su vaiku jam pagal nustatytą tvarką priklausančią darbo dieną arba negalės atvykti pasiimti vaiką nustatytu laiku, o atsakovė privalo kuo skubiau informuoti ieškovą SMS žinute, elektroniniu paštu arba telefono skambučiu, jeigu vaikas suserga ar atsiranda kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių vaikas tą dieną negalės vykti su ieškovu; 6) tėvas A. A. įpareigotinas ne vėliau kaip per 1 (vieną) val. informuoti vaiko motiną D. Z. apie jo ir sūnaus bendravimo metu įvykusias su sūnumi susijusias nekasdienes situacijas (liga, trauma ir pan.); 7) vaiko ligos atveju ieškovas gali dienos metu nuo 10.00 val. iki 19.30 val., atsižvelgus į vaiko dienos režimą ir gydymo planą, aplankyti sergantį vaiką, prieš 1 (vieną) val. SMS žinute arba telefono skambučiu informavęs atsakovę apie atvykimą; 8) Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną (liepos 1 d.) tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 19.00 val., o tuo atveju, jeigu tėvo gimtadienio diena bus darbo diena, tėvas pasiima sūnų iš jo lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; 9) jeigu Motinos diena yra savaitgalis, kurį pagal nustatytą bendravimo tvarką su sūnumi praleidžia tėvas A. A., jis grąžina vaiką Motinos dieną nuo 9.30 val. iki 10.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 10) neporiniais metais su sūnumi per jo gimimo dieną (liepos 15 d.) bendrauja tėvas A. A., poriniais metais su sūnumi bendrauja motina D. Z.. Tuo atveju, jeigu vaiko gimimo diena bus nedarbo diena ir nesutaps su tėvo bendravimu su sūnumi savaitgaliais, tėvas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 9.30 val. iki 10.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 19.00 val., o tuo atveju, jeigu ši diena bus darbo diena, tėvas pasiima sūnų iš jo lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui arba iš jo gyvenamosios vietos nuo 16.30 val. iki 17.00 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 19.00 val. 11) Naujųjų metų sutikimo švenčių metu poriniais metais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. nuo 9.30 val. iki 10.00 val. arba ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos ir grąžiną sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sausio 1 d. 20.00 val. 12) tėvas kasmet turi teisę į 4 (keturių) savaičių atostogas su vaiku, kurias gali paskirstyti savaitėmis arba panaudoti visas iš karto, prieš 2 (du) mėnesius, suderinęs su atsakove atostogų laiką; 13) tėvo bendravimo su vaiku tvarka savaitgaliais ir darbo dienomis, švenčių dienos, vasaros atostogos, kurias ieškovas turėjo teisę praleisti su sūnumi, tačiau nepraleido, nekompensuojami. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo ieškovei 954,60 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 60,08 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 20,03 Eur žyminį mokestį ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
12. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, ji nenutraukta, tačiau nuo 2018 m. spalio 6 d. sutuoktiniai gyvena skyrium. Šalių nepilnametis vaikas A. E. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena su atsakove. Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su juo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas savo poziciją iš esmės pakeitė, nurodydamas, jog neprieštarauja, kad sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Teismas pripažino, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, jo motina, tėvų susitarimu. Teismas nenustatė, kad motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis sūnumi ar elgiasi prieš vaiko interesus, todėl sūnaus A. E. A. gyvenamąją vietą nustatė su motina D. Z.
Žemesnės instancijos teismas
13. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą riboti maksimalų skyrium gyvenančio ieškovo bendravimą su sūnumi. Vis dėlto teismas sprendė, kad ieškovo teismo posėdžio metu pareikštas prašymas dėl maksimalaus bendravimo su vaiku, kai vaikas gyvena su ieškovu kas antrą savaitę (ne mažiau kaip dvi savaites per mėnesį), iš esmės prieštarauja CK 3.169 straipsnio nuostatoms dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium, tai neatitinka teismo patvirtinto šalių susitarimo dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ir pagal vaiko amžių ir gyvenimo ritmą nėra tinkamas įgyvendinant vaiko teisę bendrauti su tėvu. Bemaž ketverių metų vaikas turi turėti vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, tai reikalinga darniai jo raidai.
14. Teismas nenustatė ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, kad atsakovė siekia visiškai sužlugdyti ieškovo ir sūnaus emocinį ryšį, verčiau atiduodama vaiką auklės priežiūrai, o ne jam (ieškovui), kuris dėl savo darbo grafiko turi visas galimybes tinkamos kokybės bendravimui su vaiku. Siekdamas užtikrinti skyrium gyvenančio ieškovo dalyvavimą vaiką auklėjant ir ugdant, teismas išimtinai vaiko interesais nustatė nuolatinį ir tiesioginį ieškovo bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis), remdamasis bylos nagrinėjimo metu sėkmingai taikyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi nustatyta ieškovo laikina bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka su pakeitimais, kurie yra būtini dėl bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių laikinos bendravimo tvarkos trūkumų, bei papildydamas ją laikinojoje bendravimo tvarkoje neaptartais, tačiau nuolatinėje bendravimo tvarkoje būtinais punktais dėl ieškovo bendravimo su vaiku atostogų metu, per šventes.
15. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovas griežtai laikosi Šabo taisyklių (judėjų kassavaitinė šventė, prasidedanti penktadienio saulėlydžio metu ir pasibaigianti šeštadienio vakare, kai yra laikomasi griežtų taisyklių – nevairuojama, nesinaudojama telefonu ir pan.). Šabo metu šeštadienį ieškovo bendravimo su sūnumi metu buvo iškilęs pavojus vaiko sveikatai, jis buvo nuvežtas į ligoninę, o ieškovas apie tai atsakovės neinformavo. Atsakovė teigė, kad ji Šabo metu negali susisiekti su ieškovu ir gauti informacijos apie sūnų.
16. Teismas sprendė, kad ieškovas nesiekė kompromiso, nesiūlė racionalių ir abiem šalims priimtinų bendravimo su vaiku variantų Šabo metu, todėl teismas, visų pirma, nustatė pagal esamą situaciją galimą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką savaitgaliais: iki vaikui sukaks septyneri metai ir jis pats galės komunikuoti naudodamasis telefonu, ieškovas paima vaiką sekmadienį nuo 9.30 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo pirmadienio 19.00 val. iki 19.30 val. Šalių sūnui sulaukus septynerių metų, ieškovas su sūnumi bendrauja tokiu pat eiliškumu, tačiau jau nuo penktadienio, pasibaigus ugdymo procesui, o tuo atveju, jeigu ugdymo procesas nevyksta, nuo 16.30 val. iki 17.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.
17. Teismas taip pat nustatė ieškovo bendravimo laiką su sūnumi darbo dienomis. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, išskyrus religines šventes, kitos šventės jam nėra aktualios, tačiau konkrečių švenčių, kurių metu norėtų bendrauti su sūnumi, nepaminėjo. Atsakovė išdėstė, kokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka yra tinkama vaikui ir priimtina jai šalių, vaiko asmeninių ir kalendorinių švenčių metu, kuri, teismo įsitikinimu, vaiko interesams neprieštarauja, yra vienodai palanki abiem tėvams, dėl to teismas ja rėmėsi nustatydamas ieškovo bendravimo su vaiku tvarką.
18. Įvertinęs tai, kad šalys geranoriškai negali susitarti dėl bendravimo su vaiku, teismas, pasinaudodamas jam suteikta teise viršyti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 376 straipsnio 4 dalis), nustatė, kad ieškovas kasmet turi teisę į 4 savaičių atostogas su vaiku, kurias gali paskirstyti savaitėmis arba panaudoti visas iš karto, prieš 2 mėnesius, suderinęs su atsakove atostogų laiką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Ieškovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Atsakovas prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui remdamasis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Apelianto įsitikinimu, pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, siekė kuo greičiau „užbaigti“ bylos nagrinėjimą, ignoravo ieškovo prašymą apklausti liudytojais rabinus, kurie teismui būtų atkleidę judėjų religijos papročius ir esmę, šiuo savo sprendimu iš ieškovo ir jo sūnaus A. E. A. atėmė teisę laisvai išpažinti savo religiją pagal nusistovėjusias tradicijas ir papročius. Teismas be jokių objektyvių priežasčių bendravimo su vaiko prioritetą atidavė atsakovei. Byloje nėra pateikto patikslinto ieškinio nei priešieškinio, bet teismas patenkino ieškinį iš dalies (nors patikslintų reikalavimų išdėstytu raštu nebuvo, kaip ir atsakovės procesinio dokumento, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama). Tačiau nepaisant visų paminėtų dalykų, teismas priimdamas sprendimą patenkino 75 proc. atsakovės prašymų, išdėstytų žodžiu teismo posėdžio metu. Pasak ieškovo, teismas neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai sumažino vaiko ir tėvo bendravimo laiką, kuri buvo nusistovėjusi teismui priėmus 2019 m. vasario 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
1.2. Teismas be pagrindo nutarė, kad sūnui ir tėvui švęsti Šabą yra pavojinga, kol vaikui nesukaks 7 metai ir jis bus pajėgus pats komunikuoti telefonu. Teismas nesigilino į judėjų religijos papročius, ypatybes, ignoravo faktą, jog ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė pagal judėjų religijos taisykles, gimus sūnui jis buvo apipjaustytas, lankė žydų darželį. Toks teismo sprendimas dalyje dėl vaiko ir tėvo bendravimo Šabo metu yra grubiausias kišimasis į minties, sąžinės ir religijos laivę, saugomą Europos Žmogaus Teisių konvencijos (EŽTK) 9 straipsniu. Teismas skundžiamu sprendimu, nenurodydamas jokių motyvų, pablogino ieškovo ir sūnaus matymosi tvarką bei esmingai apribojo jų religijos laisvę užkirsdamas kelią laisvai išpažinti savo (judėjų) religiją pagal jos nusistovėjusias tradicijas ir papročius.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Teismas vadovavosi išimtai atsakovės interesais ir priimtu sprendimu sudarė regimybę, jog apeliantas turės galimybę lygiai su mama dalyvauti jų sūnaus auklėjime ir nebus kliūčių bendravimui. Tačiau jeigu teismo sprendimą praktiškai pritaikyti konkrečiam mėnesiui (pavyzdžiui, kalendoriaus pagalba), labai aiškiai matyti bendravimo disproporcija tėvo nenaudai. Pirma, tėvas net 15 dienų (tarp jų Šabas) išvis nemato vaiko. Dvi dienas per mėnesį (neporinių savaičių) sekmadieniais tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir turi grąžinti pirmadienį 19.30 val., kitomis dienomis (iš viso yra 11 tokių dienų, tėvas turi teisę paimti vaiką nuo 16.30 iki 17.30 ir grąžinti į gyvenamąją vietą iki 19 val.). Kitaip tariant, teismas įtvirtino tėvo kaip vairuotojo pareigą paimti vaiką iš ugdymo įstaigos ir nuvežti į užklasinės veiklos būrelį, bei grąžinti į gyvenamąją vietą. Būtent per visas transporto spūstis, tėvui skiriamas laikas bendravimui su sūnumi. Iš 672 valandų, kurias vidutiniškai sudaro vieną kalendorinį mėnesį, teismo sprendimu tėvui buvo skirta 48 valandos kokybiško laiko (du sekmadienius per mėnesį) su sūnumi. Pasitelkus aritmetiką aiškiai matyti, kad pagal teismo sprendimą ieškovas mato vaiką 12,1 proc. laiko, o atsakovė gavo 87,9 proc.
1.4. Apelianto nuomone, teismas pažeidė ir eilę procesinių nuostatų, nesudarydamas galimybių šalims pateikti tinkamus procesinius dokumentus (tarp jų – patikslintą ieškinį, priešieškinį).
2. Atsakovė D. Z. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl apeliacijos apimties
5. Civilinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą. Pirmą kartą Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo A. A. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2020 m. birželio 30 d. nutartimi išnagrinėjęs ieškovo A. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacine tvarka skundžiama ta apimtimi, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos savaitgaliais, iki vaikui sukaks septyneri metai (pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktas). Pagal ją ieškovas kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką sekmadienį nuo 9.30 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo pirmadienio 19.00 val. iki 19.30 val. (nutarties 40 punktas).
7. Kasacinis teismas minėtoje 2020 m. birželio 30 d. nutartyje padarė išvadą, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos savaitgaliais, iki vaikui sukaks septyneri metai (pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos 1 punktas), ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (nutarties 53 punktas). Kasacinis teismas pažymėjo, kad nors iš ieškovo kasacinio skundo argumentų matyti ieškovo noras bendrauti su sūnumi iki sūnui sueis septyneri metai savaitgalio laikotarpiu, apimančiu šeštadienius, spręsti dėl konkretaus tokio bendravimo laiko nustatymo, vaiko perdavimo ir grąžinimo tvarkos galima tik nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovo ir atsakovės užimtumu ir jų galimybėmis įgyvendinti vienokią ar kitokią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką (nutarties 55 punktas). Kasacinis teismas nurodė, jog nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs ieškovo ir atsakovės galimybes užtikrinti vaiko perdavimą ir grąžinimą penktadieniais – sekmadieniais konkrečiu laiku, nepilnamečio vaiko dienotvarkę, poreikius ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, turėtų spręsti dėl konkretaus ieškovo bendravimo su sūnumi savaitgaliais laiko, vaiko perdavimo bei grąžinimo tvarkos (nutarties 56 punktas).
8. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į kasacinio teismo motyvus, konstatuotina, kad šioje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos savaitgaliais, iki vaikui sukaks septyneri metai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo esmės
9. Ieškovas pradiniame ieškinyje, siekdamas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo ir atsakovės D. Z. bendravimo su sūnumi tvarką, pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais siūlė, kad „motina turi teisę bendrauti su sūnumi pirmą ir trečią kalendorinio mėnesio savaitgalį pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir jį pristatydama į vaiko gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20.00 val.“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pakeitė poziciją, nurodydamas, kad nebepalaiko savo reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir neprieštarauja, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina, bet kad tai nebūtų kliūtis jam dalyvauti auklėjant vaiką, bendraujant su juo.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi iš dalies patenkinus šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, pagal kurią be kita ko nustatyta, kad ieškovas kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ar ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. (nutarties rezoliucinės dalies 1 punktas).
11. Pirmosios instancijos teismas, 2019 m. birželio 19 d. sprendimu tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, tuo pačiu nustatė ieškovui tokią savaitgaliais su vaiku bendravimo tvarką: „iki vaikui sukaks 7 (septyneri) metai, tėvas A. A. kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką sekmadienį nuo 9.30 val. iki 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo pirmadienio 19.00 val. iki 19.30 val.“ (bendravimo tvarkos 1 punktas); vaikui A. E. A. sulaukus 7 (septynerių) metų, tėvas A. A. kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką A. E. A. penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, o tuo atveju, jeigu ugdymo procesas nevyksta, nuo 16.30 val. iki 17.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. (bendravimo tvarkos 2 punktas). Taigi iš esmės ieškovo bendravimo tvarka su vaiku savaitgaliais buvo diferencijuota, atsižvelgiant į vaiko amžių: nustatyta skirtinga tėvo su sūnumi bendravimo tvarka iki vaikui sukaks septyneri metai ir po to.
12. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad su tokia bendravimo tvarka su vaiku savaitgaliais nesutinka, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė, jog sūnui ir tėvui švęsti Šabą yra pavojinga, kol vaikui nesukaks 7 metai ir jis bus pajėgus pats komunikuoti telefonu. Teigė, kad teismas nesigilino į judėjų religijos papročius, ypatybes, toks teismo sprendimas dalyje dėl vaiko ir tėvo bendravimo Šabo metu yra grubiausias kišimasis į minties, sąžinės ir religijos laivę, saugomą Europos Žmogaus Teisių konvencijos 9 straipsniu.
13. Paminėtina, kad kasacinis teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartyje pripažino, jog ta apimtimi, kuria ieškovui apskritai nebuvo suteikta teisė bendrauti su sūnumi šeštadieniais, buvo apribota ieškovo teisė į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalis). Kartu nurodė, kad taip buvo apribota ir Konvencijos 9 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta ieškovo religijos laisvė, apimanti, be kita ko, ieškovo laisvę išpažinti savo religiją, kartu su sūnumi atliekant apeigas ir mokant sūnų tikėjimo, ta apimtimi, kuria ieškovas neteko galimybės atlikti pirmiau nurodytų veiksmų šeštadieniais. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo motyvus ir įvertinus apeliacinio skundo ribas šioje byloje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau papildomai nepasisako.
14. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą iš naujo, atsižvelgdamas į kasacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje išdėstytus motyvus ir siekdamas objektyviai išspręsti šalių ginčą dėl ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi savaitgaliais laiko bei tvarkos, 2020 m. liepos 2 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti papildomus paaiškinimus bei įrodymus apie jų galimybes užtikrinti vaiko perdavimą ir grąžinimą penktadieniais-sekmadieniais konkrečiu laiku, nepilnamečio vaiko dienotvarkę, poreikius ir kitas svarbias susijusias aplinkybes. Teismo nustatytu terminu šalys nepateikė jokių paaiškinimų, pasiūlymų, kaip jos įsivaizduoja konkrečią tėvo bendravimo su sūnumi iki jam sukaks septyneri metai tvarką, todėl visos faktinės aplinkybės vertintinos ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu (ieškovu) nustatytina, vadovaujantis byloje jau esamų įrodymų visuma, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pirmosios instancijos teisme siūlytą bendravimo su vaiku savaitgaliais tvarką, laikiną bendravimo tvarką nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi, 2019 m. birželio 19 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, taip pat šalių argumentus, išdėstytus tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, CK nuostatas, numatančias lygias tėvų teises vaikų atžvilgiu, kasacinio teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pačios šalys neteikė daugiau jokių pasiūlymų, kaip konkrečiai įsivaizduoja bendravimo su sūnumi iki jam sukaks septyneri metai tvarką, sprendžia, kad šiuo atveju geriausiai šalių ir jų nepilnamečio vaiko interesus atitinka tokia bendravimo tvarka: „iki vaikui sukas 7 (septyneri) metai, tėvas kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, o tuo atveju, jeigu ugdymo procesas nevyksta, nuo 16.30 val. iki 17.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje nėra pagrindo nustatyti iš esmės skirtingą vaiko bendravimo su tėvu tvarką skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais.
18. Atsakovės argumentai, kad ieškovo telefonas dėl religinių įsitikinimų šeštadienį per Šabą išjungtas, todėl kilus nekasdienei situacijai (vaiko ligai, traumai, kt.) ieškovas negalėtų apie tai pranešti atsakovei ir dėl to šeštadienio sūnus neturėtų praleisti su tėvu, laikytini nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2019 m. birželio 19 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje numatyta, kad tėvas (ieškovas) A. A. įpareigotinas ne vėliau kaip per 1 (vieną) val. informuoti vaiko motiną D. Z. apie jo ir sūnaus bendravimo metu įvykusias su sūnumi susijusias nekasdienes situacijas (liga, trauma ir pan.) (bendravimo tvarkos 6 punktas). Taigi teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka įpareigoja ieškovą apie nekasdienes situacijas, susijusias su šalių nepilnamečių vaiku, pranešti atsakovei nedelsiant – ne vėliau kaip per vieną valandą, o pasirinkti, kokiu būdu ieškovas tą padarys – pats tiesiogiai ar pasitelkdamas kitus asmenis (auklę ar kt.), yra ieškovo prerogatyva. Šiuo atveju esminę reikšmę turi motinos informavimo apie su vaiku susijusią neordinarią situaciją faktas, o ne būdas, kaip ieškovas tą padarys. Aplinkybė, kad ieškovas Šabo metu nesinaudoja telefonu, todėl nebūtų galimybės jam bet kokiu klausimu prisiskambinti, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi, kaip nurodė pati atsakovė teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji nėra linkusi, jog tiek jai praleidžiant laiką su vaiku, tiek ieškovui praleidžiant laiką su sūnumi, bet kuri šalis reguliariai tikrintų (skambintų ir pan.), kaip kiekvienas iš jų leidžia laiką su sūnumi. Taigi, atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju spręstina, jog galimybė ir pareiga kontaktuoti šalims yra reikšminga tik iškilus nekasdienei situacijai su vaiku, o tas yra nustatyta teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 6 punktu.
19. Paminėtina, kad bendravimo tvarkos 6 punkte numatytą pareigą informuoti atsakovę apie su vaiku susijusias nekasdienes situacijas ieškovas privalo vykdyti, o už jos nevykdymą jam gali būti taikomos sankcijos (CPK 771 straipsnis). Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą faktinę situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tokia galimybė numatyta CK 3.175 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi, esant priežasčių, dėl kurių bent vienas iš tėvų negalėtų vykdyti savo kaip tėvo (motinos) pareigų nustatytos bendravimo tvarkos aspektu, jis turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaiku tvarką negu esama.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje nesant duomenų, kad 50 nutarties punkte nurodyta bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir (ar) teisėtus interesus, konstatuotina, kad bendravimo tvarka, kuomet tėvas su sūnumi turi galimybę praleisti kartu ne tik sekmadienį, tačiau ir penktadienio vakarą bei šeštadienį, geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, taip pat tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tėvo ir vaiko bendravimo ilgesnis laikas savaitgalį sudarys vaikui ne tik „proginio“ bendravimo įspūdį, kuomet bendravimas su tėvu reiškia tik pramogavimą, tačiau sudarys galimybes įtraukti vaiką į tėvo kasdienybę, buitį, įpročius, todėl labiau atitiks įprastinės namų aplinkos sąlygas ir formuos kasdienio tėvo ir vaiko bendravimo įgūdžius, kiek tas įmanoma pagal esamą situaciją tėvams gyvenant skyrium.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su tėvo bendravimo su vaiku tvarkos iki vaikui sukaks septyneri metai nustatymu, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą, dėl ko ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos savaitgaliais nustatymo iki vaikui sukaks septyneri metai keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
24. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 2 000 Eur už advokato teisinę pagalbą; apeliacinės instancijos teisme – 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kasacinės instancijos teisme – 75 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą. Taigi ieškovo bylinėjimosi išlaidas iš viso sudaro 2 225 Eur (2 000 Eur + 75 Eur + 75 Eur + 75 Eur).
25. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 1 964,75 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus dėl kasacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų – 2020 m. vasario 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (suma – 1 633,50 Eur) už teisines paslaugas suteikimo (susipažinimas su kasaciniu skundu, teismų praktikos analizė ir atsiliepimo į kasacinį skundą parengimas), tačiau pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina realiai tik 1 400 Eur sumos sumokėjimą. Taigi ieškovės bylinėjimosi išlaidas iš viso sudaro 3 364,75 Eur (1 964,75 Eur + 1 400 Eur).
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo ieškinys patenkintas 25 proc.: iš ieškovo pareikštų dviejų reikalavimų pirmas šalių išspręstas taikiai, kitas ieškovo teismo posėdyje pateiktas reikalavimas patenkintas remiantis atsakovės prašoma bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalių ginčas iš esmės kilo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo savaitgaliais iki vaikui sukaks septyneri metai, ir patenkinus ieškovo reikalavimą su vaiku bendrauti ir šeštadieniais, sprendžia, kad pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį, ieškovo ieškinys patenkintas 50 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos, pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos vadovaujantis šias proporcija.
27. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis.
28. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 112,50 Eur (2 225 Eur x 50 proc / 100 proc.), o atsakovei iš ieškovo priteistina 1 682,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 364,75 Eur x 50 proc. / 100 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atlikus priešpriešinį mokėjimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 569,88 Eur (1 682,38 Eur – 1 112,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
29. Ieškovas pirmosios instancijos teisme buvo sumokėjęs žyminį mokestį tik už vieną iš dviejų pareikštų neturtinių reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimo daliai iš ieškovo ir atsakovės priteistina po 37,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,11 Eur) kartu su kiekvienos iš šalių į valstybės biudžetą mokėtina žyminio mokesčio suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš ieškovo priteistina 2,56 Eur, o iš atsakovės – 2,55 Eur į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
ieškovo apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti ieškovo A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. E. A. (A. E. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkos 1 ir 2 punktą, juos sujungti ir išdėstyti taip:
„1) tėvas A. A. kas antrą savaitgalį nelyginėmis metų savaitėmis pasiima vaiką A. E. A. penktadienį iš vaiko ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, o tuo atveju, jeigu ugdymo procesas nevyksta, nuo 16.30 val. iki 17.00 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir pristatydamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val.“.
2019 m. birželio 19 d. sprendimu nustatytos tėvo bendravimo su A. A. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. E. A. tvarkos 3-13 punktus laikyti atitinkamai 2-12 punktais.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria atsakovei D. Z. (D. Z.) iš ieškovo A. A. (A. A.) priteistos bylinėjimosi išlaidos ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovo A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei D. Z. (D. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 569,88 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Pakeisti sprendimo dalis, kuriomis iš ieškovo ir atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą ir jas išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovo A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 40,06 Eur (keturiasdešimties eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės D. Z. (D. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 40,05 Eur (keturiasdešimties eurų 05 ct) bylinėjimosi išlaidas.“
Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.