- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-587-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01179-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- Mažeikių sodininkų bendrijos, Mažeikių sodininkų bendrijai „Obuoliukas“
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
- 2.11.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Mažeikių sodininkų bendrijos ,,Obuoliukas‘‘ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir A. P. ieškinį atsakovei Mažeikių sodininkų bendrijai „Obuoliukas“ dėl atsakovės valdybos pirmininko pranešimo panaikinimo ir įpareigojimo suderinti projektą, išvadą byloje teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. gegužės 23 d. Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos pirmininko J. B. pranešimą ir įpareigoti per teismo nustatytą terminą suderinti 2022 m. gegužės 5 d. S. Š. parengtą projekto sprendinių brėžinį; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, panaikino Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ (duomenys neskelbtini) J. B. 2022 m. gegužės 23 d. pranešimą ir įpareigojo per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti 2022 m. gegužės 5 d. S. Š. parengtą projektą; priteisė iš atsakovės Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ ieškovų A. P. ir A. P. naudai 125,00 Eur žyminį mokestį.
3. Teismas konstatavo, kad pagal numatytą teisinį reglamentavimą pirmenybė išsipirkti valstybinės žemės sklypą suteikiama sodininkų bendrijai ir, tik jai atsisakius mėgėjų sodo teritorijoje esančio bendro naudojimo žemės ploto, kiti asmenys įgauną teisę minėtą žemės plotą išsipirkti. Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos (duomenys neskelbtini) J. B. pranešimą, kuriuo atsisakoma suderinti projektą, motyvuoja tuo, jog norimas prijungti valstybinis žemės sklypas yra būtinas sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti, nes tai drenažinės sistemos dalis, tačiau bendrijos visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolas patvirtina, jog sodininkų bendrija atsisakė minėtą valstybinį žemės ruožą pirkti, nuomoti ar ką nors jame statyti.
4. Teismas sprendė, kad, sodininkų bendrijai atsisakius įsigyti pasiūlytą žemės sklypą išvardintų norminius teisės aktų pagrindu, teisė įsigyti tokį žemės sklypą pereina kitiems asmenims, turintiems teisę be aukciono įsigyti projektuojamą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, t. y. šiuo konkrečiu atveju – ieškovams, kurie pradėjo rengti projektą tikslu suformuoti laisvą valstybinį sklypą ir prijungti prie esamo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Teismas nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigė, jog ginčo sklypas yra būtinas sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti dėl jame esančios drenažinės sistemos dalies, nes šią informaciją paneigė tiek išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovo M. N. teismo posėdžio metu duoti papildomi paaiškinimai dėl išvados, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus pateiktoje išvadoje nurodytos analogiškos aplinkybės, kad ginčo žemės sklype valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių nėra. Kad minėtame žemės sklype nėra jokios drenažinės sistemos, patvirtina ir ieškovų paaiškinimai, nes tokiu atveju būtų nustatyti apribojimai dėl drenažo apsaugos zonų sodinti vaiskrūmius, vaismedžius, statyti gyvenamuosius namus ir kitus statinius, o atsakovė viso proceso metu nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ginčo teritorijoje būtų taikomi kokie nors apribojimai ar įregistruoti melioraciniai įrenginiai.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal ieškovų pateiktus duomenis griovys ties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija, vykdant valstybės pareigūnų nurodymą, 2000 metais buvo kanalizuotas 1 metro diametro gelžbetoniniais vamzdžiais. Sklypo plano ir projekto vadovės I. K. rašte dėl projekto, parengto 1998 metais sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog buvo vykdoma privaloma griovio kanalizacija. 1998 metais buvo parengtas sodo namelio statybos projektas, o kad būtų išduotas leidimas statybai, turėjo būti kanalizuotas griovys, kas ir buvo padaryta. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Mažeikių rajono agentūros viršininkas žemės sklypo projektą derino su pastaba, kad būtų kanalizuojamas griovys ties sklypo riba. 2022 m. gegužės 10 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus išduota pažyma Dėl melioracijos sistemų priklausomybės Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovei priklausančių melioracinių įrenginių sklype nėra. Todėl teismas vertino nepagrįstais atsakovės argumentus, jog drenažo griovys, kaip melioracijos drenažo įrenginys, priklauso sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų.
7. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai savo atsisakymą derinti ieškovų pateiktą projektą taip pat motyvuoja tuo, jog ieškovų rengiamas projektas pažeidžia ne tik Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ narių teises, bet ir J. L. teises, kuri taip pat nori įsigyti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo dalį, kadangi įsiterpęs žemės sklypas ribojasi ir su jos sklypu. Sodininkų bendrijai atsisakius pirkti ginčo sklypą iš valstybės, Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2021 m. spalio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo J. ir R. L. apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau J. ir R. L. į raštą per nustatytą terminą neatsakė ir pirkti žemės sklypo pageidavimo neišreiškė, todėl laikytina, kad jie atsisakė įgyvendinti turimą teisę įsigyti žemės sklypą.
8. Teismas nurodė, kad, atsakovės teigimu, minimas drenažo griovys, kurio negalima leisti išsipirkti, nes jis tarnauja sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ visų sodų sausinimui, jau nuo 2000 m. yra kanalizuotas, t. y. užverstas įmontavus pralaidą, todėl žemės sklypo dalį, įrengtą virš pralaidos, įsigijus ieškovams, niekaip nepasikeis šio drenažo griovio paskirtis ar atliekama sodų nusausinimo funkcija. Tačiau po ieškovų atliktų veiksmų, siekiant įgyti minėtą žemės sklypą, atsakovė siūlė ieškovams įsigyti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo dalį iki kanalo vidurio, t. y. pusę sklypo, nors toks atsakovės pasiūlymas akivaizdžiai prieštarauja pačios atsakovės išdėstytai pozicijai dėl valstybinėje žemėje esančios drenažo sistemos dalies ir negalimumo įgyti minėtą sklypą, nes jis būtinas sodininkų poreikiams tenkinti. Todėl teismas, įvertinęs minėtus prieštaravimus, padarė išvadą, kad atsakovės motyvai dėl drenažinės sistemos ginčo sklype bei sklypo reikalingumo sodininkų bendrijos poreikiams yra tik formaliai surastos priežastys, siekiant sutrukdyti ieškovams įsigyti visą žemės sklypo ruožą.
9. Teismas nustatė, kad nors Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos pirmininkas, atsisakydamas suderinti ieškovų prašomą projektą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo, nurodė, kad vadovavosi visuotinio narių susirinkimo 2017 m. spalio 1 d. sprendimu, kuriuo buvo nutarta neduoti leidimo privatizuoti kanalizuotą kanalą ieškovei A. P., tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad neorganizavo visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo ir iš naujo nesprendė klausimo dėl leidimo ieškovei privatizuoti kanalą suteikimo, o asmeniškai pats priėmė sprendimą nederinti projekto. Todėl teismas padarė išvadą, kad valdybos pirmininkas neturėjo jokio teisinio pagrindo vienašališkai nuspręsti nepritarti derinti projekto ir tokiais veiksmais viršijo jam priskirtus įgaliojimus, vienašališkai nuspręsdamas nepritarti ieškovų projekto derinimui. SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta, kad bendrijos visuotinis narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, o to paties įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.
10. Teismas konstatavo, kad kompetentingų institucijų teismui pateiktose išvadose nurodyta, jog ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, o ieškovai turi teisę pirkti įsiterpusį žemės sklypą, kadangi Mažeikių sodininkų bendrija „Obuoliukas“ atsisakė jį pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių sklype nėra, besiribojančių žemės sklypų savininkams buvo išsiųsti pranešimai dėl galimybės teikti pasiūlymus ir prašymus, pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinį žemės plotą. Todėl, įvertinęs bylos aplinkybes, teismas ieškovų ieškinį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
11. Apeliaciniu skundu Mažeikių sodininkų bendrija „Obuoliukas“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti; priteisti atsakovei iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas bylinėjimosi išlaidas 600,00 Eur ir sumokėtą žyminį mokestį 109,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė A. P. parodė, jog tam, kad galėtų gauti leidimą pasistatyti namą Mažeikių sodininkų bendrijoje „Obuoliukas“, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gautas statybos pareigūnų nurodymas kanalizuoti drenažinį kanalą ties sklypo riba. 2000 m. drenažinis kanalas ties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritorija, vykdant valstybės pareigūnų nurodymą, buvo kanalizuotas 1 metro diametro gelžbetoniniais vamzdžiais. Tuo metu iš Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ buvo gautas valdybos posėdžio nutarimas, kuriuo sodininkų bendrijos valdyba leido S. Č. sklype Nr. (duomenys neskelbtini) kanalizuoti ir išsipirkti drenažinį kanalą ties sklypo riba. Drenažinis kanalas buvo kanalizuotas tam, kad ieškovė gautų leidimą namo statybai, tačiau kanalizuotas drenažinis kanalas taip ir nebuvo išpirktas. 2004-01-07 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, kuriuo remiantis buvo sudarytas ir bendrijos narių susirinkimo patvirtintas bendrojo naudojimo objektų aprašas, kuriame taip pat yra įtrauktas anksčiau minėtas drenažinis kanalas (SBĮ 7 str., 4 p.). Bendrijos įstatuose bei vidaus tvarkos taisyklių, kurių privalu laikytis tiek sodininkų bendrijos nariams, tiek ne nariams, 2 skyriaus 9 punkte sakoma, kad be bendrijos valdymo organo leidimo, negalima užimti bendrojo naudojimo žemės plotų. Todėl, įsigaliojus SBĮ, kadangi kanalizuotas drenažinis kanalas iki 2004-01-07 nebuvo privatizuotas, ankstesnis bendrijos valdybos leidimas neteko galios, nes nei pirmininkas, nei valdybos nariai vienašališkai tokio leidimo be visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo negali duoti. Todėl ieškovų argumentai, kad bendrijos (duomenys neskelbtini) J. B. nederina parengto projekto, yra visiškai nepagrįsti, nes be bendrijos visuotinio susirinkimo leidimo vienašališkai, pirmininkas projekto derinti negali.
11.2. Ieškovai nėra sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ nariai. Dar 2017-10-01 bendrijos visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta neduoti leidimo privatizuoti kanalizuoto drenažinio kanalo ieškovei A. P. ( tuo metu bendrijos (duomenys neskelbtini) buvo I. R.). 2023-04-15 visuotinis bendrijos susirinkimas vėl netenkino A. P. prašymo privatizuoti kanalizuoto drenažinio kanalo, kadangi tai yra dalis visos drenažinės sistemos ir ji yra reikalinga sodininkų bendrijos poreikiams, t.y. vandens nutekėjimui. Baiminamasi, kad, privatizavus dalį drenažinio kanalo ( pvz. jis gali būti užverstas), sutriks viso sodo vandens nutekėjimas, galimas sodo patvinimas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai A. P. ir A. P. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; atsakovės apeliacinio skundo netenkinti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovė meluoja, kad „buvo gautas statybos pareigūnų nurodymas kanalizuoti drenažini kanalą ties sklypo riba“. Teismui ir atsakovui buvo pateiktas 1998 m. gruodžio mėn. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) suderintas planas, iš kurio matyti, kad nurodymą davė ne statybos pareigūnas, o Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas, nurodydamas kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija.
12.2. Atsakovė pastoviai akcentuoja drenažinį kanalą, kurio sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ teritorijoje nėra, yra tik grioviai. Atsakovė viso proceso metu nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ginčo teritorijoje būtų taikomi kokie nors apribojimai ar įregistruoti melioraciniai įrenginiai.
12.3. Atsakovė meluoja, kad, įsigaliojus 2004-01-07 SBĮ, juo remiantis buvo sudarytas ir bendrijos narių susirinkimo patvirtintas bendrojo naudojimo objektų aprašas. 2004 m. jokio bendrojo naudojimo objektų aprašo nebuvo sudaryta. Tik teismui pareikalavus, 2023-04-15 atsakovės buvo sukurptas „tariamas aprašas“. Atsakovė meluoja, kad 2023-04-15 visuotinis bendrijos narių susirinkimas netenkino A. P. prašymo privatizuoti griovio. Susirinkimui buvo pateiktas 2023-04-01 A. P. prašymas įpareigoti Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos pirmininką suderinti ir pasirašyti (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Dėl šio prašymo J. B. pasiūlė, kad reikia balsuoti, atidedant ieškovų prašymą iki bus priimtas teismo sprendimas ir svarstymas buvo atidėtas.
12.4. Šis ginčas kilęs ne dėl bendrijos leidimo kanalizuoti griovį, o dėl sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos (duomenys neskelbtini) J. B. nesutikimo suderinti projektą. J. B. veiksmai, vilkinant projekto suderinimą, vertinami kaip kyšio prievartavimas.
12.5. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad, privatizavus dalį griovio ties sklypo teritorija jis gali būti užverstas. Jau 2000 m. griovys buvo kanalizuotas, t.y. užverstas įmontavus pralaidą. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus teismas jau yra išnagrinėjęs ir priėmęs teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl projekto sprendinių suderinimo.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei A. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Mažeikių sodininkų bendrijoje „Obuoliukas“, besiribojantis su ginčo žemės sklypu. 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovė A. P. kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl žemės sklypo projekto rengimo. 2021 m. spalio 11 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ pirmininkui apie tai, kad yra gautas A. P. prašymas dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimo su besiribojančiu jos žemės sklypu ir pasiūlė per 30 dienų pateikti prašymą parduoti žemės sklypą bendrijai bei pateikti sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo. 2021 m. lapkričio 3 d. sodininkų bendrija pateikė savivaldybei 2020 m. rugpjūčio 23 d. sodininkų bendrijos pakartotinio visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolą Nr. 3, kuriame nurodyta, kad nesiruošia pirkti šio valstybės žemės ruožo, nuomoti ir jame ką nors statyti. 2021 m. lapkričio 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija informavo A. P. ir Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ pirmininką, kad sodininkų bendrija nepateikė prašymo parduoti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrijai, todėl tęsiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto procesas pagal A. P. prašymą adresu (duomenys neskelbtini), per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą www.zpdris.lt.
16. Matininkas S. Š. vadovaudamasis 2021 m. gruodžio 16 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, pradėjo rengti projektą, kurio tikslas suformuoti laisvą valstybinį sklypą ir prijungti prie esamo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Projekto brėžinys buvo išsiųstas Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ (duomenys neskelbtini) J. B. suderinti. 2022 m. gegužės 23 d. Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos (duomenys neskelbtini) J. B. pranešimu informavo, kad Mažeikių sodininkų bendrija „Obuoliukas“ nesutinka suderinti projekto, kadangi projektas pažeidžia Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ narių teises – norimas prijungti valstybinis žemės sklypas yra būtinas sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti, nes tai drenažinės sistemos dalis.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
17. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Motyvų, kodėl šiuo atveju yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje, nenurodė. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis apeliacinės bylos nagrinėjimas galimas tuomet, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą (CPK 322 straipsnis).
18. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pasisakoma, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama – toks sprendimas galimas tik išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti išimtinėmis aplinkybėmis (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nuspręsti dėl teismo posėdžio formos teisė palikta teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso būtinumo ir teismo neįpareigoja. Be to, teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas aukštesnės instancijos teismuose gali būti pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
19. Nagrinėjamu atveju šalys, atsakovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, teikė paaiškinimus ir neabejotinai turėjo visas galimybes pateikti visus, jų manymu, ginčui išspręsti reikšmingus paaiškinimus, susijus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais ar jų turinio vertinimu. Vadinasi, šalių teisė būti išklausytoms buvo joms užtikrinta ir faktiškai realizuota. Taip pat šalių pozicija išsamiai išdėstyta pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl šis ieškovų prašymas netenkintinas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliacinį skundą atsakovė iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – sodininkų bendriją ,,Obuolikas‘‘ atstovaujantis bendrijos pirmininkas nurodė, jog ieškovai nepagrįstai teigia, kad bendrijos (duomenys neskelbtini) J. B. nederina parengto projekto, nes be bendrijos visuotinio susirinkimo leidimo vienašališkai pirmininkas projekto derinti negali.
21. Apeliantė visų pirma nurodė, kad 2000 m. drenažinis kanalas ties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritorija, buvo kanalizuotas 1 metro diametro gelžbetoniniais vamzdžiais, tuo metu iš Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ buvo gautas valdybos posėdžio nutarimas, kuriuo sodininkų bendrijos valdyba leido S. Č. sklype Nr. (duomenys neskelbtini) kanalizuoti ir išsipirkti drenažinį kanalą ties sklypo riba. Apelianė teigia, kad kanalizuotas drenažinis kanalas taip ir nebuvo išpirktas, o 2004-01-07 įsigaliojus Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymui, į bendrojo naudojimo objektų aprašą įtraukus minėtą drenažinį kanalą, ankstesnis bendrijos valdybos leidimas neteko galios, nes nei pirmininkas, nei valdybos nariai vienašališkai tokio leidimo be visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo negali.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis cicivilinėje byloje Nr.e3K-3-174-695/2020), kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių pareiga pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimą gali grįsti tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų teismas negali peržengti apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, išskyrus civilinio proceso normose nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
23. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013).
25. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).
26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nebuvo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos posėdžio nutarimo, kuriuo sodininkų bendrijos valdyba leido S. Č. sklype Nr. (duomenys neskelbtini) kanalizuoti ir išsipirkti griovį ties sklypo riba, teisėtumo ar jo galiojimo. Kadangi tokio reikalavimo teismui pateikta nebuvo, šalys dėl tokio reikalavimo atgumentų neteikė ir teismas dėl šio dokumento galiojimo nepasisakė. Todėl apeliantės skunde keliamas klausimas dėl valdybos posėdžio nutarimo galiojimo išeina už ieškinio ribų ir negali būti vertinamas apeliacinėje instancijoje.
27. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose paminėjo, kad toks nutarimas dėl leidimo S. Č. sklype Nr. (duomenys neskelbtini) kanalizuoti ir išsipirkti griovį buvo išduotas, tačiau nevertino nei jo teisėtumo, nei galiojimo, o vadovavosi eile kitų motyvų, kodėl ieškovų ieškinį tenkino. Be to, tokio leidimo išdavimas, vertinant visus į bylą pateiktus įrodymus, tik patvirtina, kad sodininkų bendrija, išduodama tokį leidimą, nematė jokių kliūčių leisti S. Č. sklype Nr. (duomenys neskelbtini) kanalizuoti ir išsipirkti griovį.
28. Apeliantė teigia, kad dar 2017-10-01 bendrijos visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta neduoti leidimo privatizuoti kanalizuoto drenažinio kanalo ieškovei A. P. ( tuo metu bendrijos pirmininkė buvo I. R.), todėl bendrijos pirmininkas 2022-05-23 apie tai ir informavo ieškovus. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2022 m. gegužės 12 d. ieškovams išsiuntus prašymą Mažeikių sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ valdybos (duomenys neskelbtini) J. B. dėl projekto suderinimo, jis privalėjo kviesti bendrijos narių susirinkimą ir spręsti šį prašymą iš naujo, tačiau to nepadarė. Jei bendrijos pirmininkas būtų pateikęs ieškovų prašymą svarstyti bendrijos susirinkimui, teisme būtų sprendžiamas ginčas dėl susirinkimo metu priimto nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo. Tačiau bendrijos pirmininkas neneigia, kad susirinkimas ieškovų prašymui spręsti nebuvo organizuotas.
29. Apeliantė nurodė, kad 2023-04-15 visuotinis bendrijos susirinkimas vėl netenkino A. P. prašymo privatizuoti kanalizuoto drenažinio kanalo, kadangi tai yra dalis visos drenažinės sistemos ir ji yra reikalinga sodininkų bendrijos poreikiams. Tačiau teisėjų kolegja pažymi, kad šis dokumentas teismo nebuvo išreikalautas į bylą, kaip nesusijęs su ieškinio dalyku, atsakovės atstovai J. B. ir advokatas M. K. prieštaravo, kad šis dokumentas būtų išreikalautas. Todėl atsakovė negali remtis įrodymais, kurie nebuvo pateikti ir nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas negali jų vertinti.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.