Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Deimantei Martinaitienei, Jekaterinai Mažonienei, Lilijai Drizgienei,

atsakovės Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovams – valdybos pirmininkui J. B. ir advokatui Mindaugui Klemeniui,

išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Michailui Norbutui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir A. P. ieškinį atsakovei Mažeikių sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl atsakovės valdybos pirmininko pranešimo panaikinimo ir įpareigojimo suderinti projektą, išvadą byloje duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. P. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, jog turimais duomenimis grioviai užversti, juos buvo leista išsipirkti 48 sklypų savininkams, tarp jų ir valdybos pirmininko sklype yra užverstas bei privatizuotas griovys. Sodininkų bendrija leidžia išsipirkti griovius bendrijos nariams, o kitiems asmenims, kaip ieškovei A. P., kuri įvykdė valstybės pareigūnų nurodymą kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija (duomenys neskelbtini), išsipirkti jokiu būdu neleidžiama. Prašo panaikinti Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko J. B. 2022 m. gegužės 23 d. pranešimą ir įpareigoti Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininką J. B. patvirtinti 2022 m. gegužės 5 d. projekto sprendinių brėžinį, sudarytą matininko S. Š. įmonės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo teismo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 straipsniu ir informuoti apie tai prokurorą, kadangi patiria diskriminaciją.

Atsakovės Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Mindaugas Klemenis teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė nederina prašomo sklypo, nes dar 2017 m. spalio 1 d. buvo priimtas sprendimas neduoti ieškovei A. P. leidimo privatizuoti kanalo. Kanalizuoti, nereiškia privatizuoti. Teritorija, kurioje yra mėgėjų sodininkų sklypai priklauso sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo atveju drenažo griovys, kaip melioracijos drenažo įrenginys atlieka savo funkciją ir yra naudojamas sausinimui visų sodų ir jis pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo (toliau – SBĮ) 7 straipsnį priklauso sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jei nėra kitų asmenų nuosavybė. Atsižvelgus į Mažeikių rajono savivaldybės atsakymą byloje, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių Mažeikių miesto sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ nėra, taigi priklauso sodininkams. Pagal „Regia“ žemėlapį, matoma, kad šis griovys visas vientisas, nurodytas kaip vandens kanalas, teisę įsigyti valstybinį žemės sklypą turi besiribojančių žemės sklypų savininkai. Šiuo atveju ieškovams pradėjus derinimo projektą, kitas asmuo negali derinti ir daryti projekto, nors taip pat yra būtinybė ir noras pusę to griovio iki vidurio įsigyti. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad leisti išsipirkti sklypą nebūtų galima, nes S. Š. įmonės pateiktame projekto sprendinių brėžinyje yra suprojektuotas 150 m² ploto žemės sklypas, t. y. didesnis nei anksčiau buvo duotas sutikimas. Pagal Nekilnojamojo turto registrą 1994 m. kovo 21 d. žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl projektas, kurį siekiama suderinti, neatitinka jokių reikalavimų, pažeidžia kitų asmenų interesus, o nesant atliktų kadastrinių matavimų, negali būti derinamas. Pažymėjo, kad sodininkų bendrija sutiktų leisti ieškovams įsigyti sklypą iki kanalo vidurio, tačiau ieškovai pageidauja iki sekančio sklypo ribos, kur pastatas stovi su lyg sklypo riba.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovas Michailas Norbutas palaikė duotą išvadą byloje ir papildomai nurodė, kad sklypas, kuriam buvo ruošiamas projektas atitinka įsiterpusiam sklypui keliamus reikalavimus, t. y. jo plotas yra ne didesnis nei numatytas, jis yra tarp dviejų privačių sklypų ir yra valstybinės žemės sklypas. Vadovaujantis teisės aktais Mažeikių rajono savivaldybės administracija informavo Mažeikių sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ ir gretutinių sklypų savininkus apie teisę įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą. Mažeikių sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ nurodžius, jog nepageidauja įsigyti įsiterpusio valstybinio žemės sklypo ir iš gretutinių sklypų savininkų negavus jokių atsakymų, buvo pradėtas projekto derinimas. Atsižvelgus į žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo taisyklių 62.5 punktą projektas derinamas su sodininkų bendrijos pirmininku ir jis negali jo nesuderinti. Mažeikių sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ pirkti įsiterpusio žemės sklypo nenori, bet ir kitiems neleidžia, nors pagal įstatymą išsipirkti galima. Ieškovai turi teisę išsipirkti, bet toks sutikimas neduotas. Nurodė, kad prašomas įsigyti įsiterpęs sklypas yra laisva valstybinė žemė ir remiantis ieškovais ten yra įdėta pralaida, kad nebūtų užtvindytas ieškovų sklypas, pro kurią prateka vanduo. Valstybei priklausančių įregistruotų melioracijos statinių ten nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai

Iš bylos duomenų nustatyta, ieškovei A. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 54-56), Mažeikių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, besiribojantis su ginčo žemės sklypu. 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovė A. P. kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją su prašymu dėl žemės sklypo projekto rengimo. 2021 m. spalio 11 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija raštu Nr. R8-2.32-3939 pranešė Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui apie tai, kad yra gautas A. P. prašymas dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimo su besiribojančiu jos žemės sklypu ir pasiūlė per 30 dienų pateikti prašymą parduoti žemės sklypą bendrijai bei pateikti sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo (t. 1, b. l. 163). 2021 m. lapkričio 3 d. sodininkų bendrija pateikė savivaldybei 2020 m. rugpjūčio 23 d. sodininkų bendrijos pakartotinio visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolą Nr. 3, kuriame nurodyta, kad nesiruošia pirkti šio valstybės žemės ruožo, nuomoti ir jame ką nors statyti (t. 1, b. l. 164-165). 2021 m. lapkričio 12 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracija informavo A. P. ir Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką, kad sodininkų bendrija nepateikė prašymo parduoti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrijai, todėl tęsiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto procesas pagal A. P. prašymą adresu: (duomenys neskelbtini), per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą www.zpdris.lt (t. 1, b. l. 56). Ieškovams sudarius su S. Š. įmone sutartį, matininkas S. Š. vadovaudamasis 2021 m. gruodžio 16 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-2779 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, pradėjo rengti projektą, kurio tikslas suformuoti laisvą valstybinį sklypą ir prijungti prie esamo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Projekto brėžinys buvo išsiųstas Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui J. B. suderinti (t. 1, b. l. 4, 5). 2022 m. gegužės 23 d. Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas J. B. pranešimu informavo, kad Mažeikių sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka suderinti projekto, kadangi projektas pažeidžia Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių teises – norimas prijungti valstybinis žemės sklypas yra būtinas sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti, nes tai drenažinės sistemos dalis (t. 1, b. l. 3).

Pažymėtina, jog teismas bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdamas į tai, kad žemės išsipirkimo projekto rengėja yra Mažeikių rajono savivaldybės administracija, o sąlygas išduoda Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius, sprendė šias institucijas įtraukti į bylą, kaip išvadas duodančias institucijas ir įpareigojo jas pateikti išvadas byloje.

Mažeikių rajono savivaldybės administracija teismui pateiktoje išvadoje nurodo, kad ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką. Ieškovė A. P. gali pirkti įsiterpusį žemės sklypą, kadangi Mažeikių sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė jį pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, tačiau mano, kad projektas dar negali būti tvirtinamas, kadangi nėra gauta Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvada dėl tikslingumo projektą tvirtinti (t. 1, b. l. 160-162).

Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktoje išvadoje nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad Mažeikių sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nepasinaudojo savo turima teise pirkti žemės sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o ginčo sklype valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių nėra, ginčo teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, be to, besiribojančių žemės sklypų savininkams buvo išsiųsti pranešimai dėl galimybės teikti pasiūlymus ir prašymus, pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinį žemės plotą, o Mažeikių rajono savivaldybės administracija užtikrino abiejų šalių teisėtus interesus ir turimas teises bei ieškovams turint teisę įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, mano, kad ieškovų ieškinys iš dalies pagrįstas (t. 1, b. l. 1-5).

Pagal SBĮ 2 straipsnio 5 dalį, mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės (SBĮ 6 straipsnio 1 dalis). Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (SBĮ 6 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ŽRĮ) 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintą Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 9 punktą (toliau – Nutarimas), teritorinis padalinys ar savivaldybės administracija, gavę asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatę, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikti šių taisyklių 27.4 papunktyje nurodytą dokumentą (sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn). Jeigu sodininkų bendrija per nustatytą terminą pateikia prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikia reikiamus dokumentus, teritorinis padalinys per 10 dienų nuo sodininkų bendrijos prašymo parduoti žemės sklypą ir reikiamų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, kad jo prašymas parduoti žemės sklypą nebus tenkinamas, nes šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Nutarimo 10 punkte numatyta, jeigu sodininkų bendrija per teritorinio padalinio ar savivaldybės administracijos nustatytą terminą prašymo parduoti žemės sklypą ir visų reikiamų dokumentų nepateikia arba pateikia atsisakymą pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, teritorinis padalinys ar savivaldybės administracija per 5 darbo dienas nuo nustatyto termino pateikti prašymą parduoti žemės sklypą pabaigos arba atsisakymo pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą gavimo raštu (registruotu laišku arba pasirašytinai) praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą, ir kitiems asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę be aukciono įsigyti projektuojamą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, apie teritorinio padalinio ar savivaldybės administracijos priimtą sprendimą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą.

Šių normatyvinių aktų analizė rodo, kad pirmenybė išsipirkti valstybinės žemės sklypą suteikiama sodininkų bendrijai ir tik jai atsisakius mėgėjų sodo teritorijoje esančio bendro naudojimo žemės ploto, kiti asmenys įgauną teisę minėtą žemės plotą išsipirkti.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo 62.5 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas derinamas su sodininkų bendrijos pirmininku, jeigu projektas rengiamas mėgėjų sodo teritorijos valstybinėje žemėje arba sodininkų bendrijai nuosavybės teise priklausančioje žemėje.

Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas J. B. pranešimą, kuriuo atsisakoma suderinti projektą motyvuoja tuo, jog norimas prijungti valstybinis žemės sklypas yra būtinas sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti, nes tai drenažinės sistemos dalis, tačiau kaip matyti iš Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolo, sodininkų bendrija atsisakė minėtą valstybinį žemės ruožą pirkti, nuomoti ar ką nors jame statyti.

Pažymėtina, jog sodininkų bendrijai atsisakius įsigyti pasiūlytą žemės sklypą išvardintų norminius teisės aktų pagrindu, teisė įsigyti tokį žemės sklypą pereina kitiems asmenims, turintiems teisę be aukciono įsigyti projektuojamą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, t. y. šiuo konkrečiu atveju, tokia teisė atiteko ieškovams. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad sodininkų bendrijai atsisakius įsigyti ginčo sklypą, ieškovai pradėjo rengti projektą tikslu suformuoti laisvą valstybinį sklypą ir prijungti prie esamo sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama įsigyti minėtą žemės sklypą.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovė argumentuoja, jog ginčo sklypas yra būtinas sodininkų bendrijos poreikiams tenkinti, nes jame yra drenažinės sistemos dalis, šią informaciją iš esmės tiek išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovo Michailo Norbuto teismo posėdžio metu duoti papildomi paaiškinimai dėl išvados, kuriuose institucijos atstovas pažymėjo, jog valstybei priklausančių įregistruotų melioracijos statinių minėtame ginčo sklype nėra, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus pateiktoje išvadoje nurodytos analogiškos aplinkybės, kad ginčo žemės sklype valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių nėra. Be kita ko, ieškovai taip pat pažymėjo, jog minėtame žemės sklype nėra jokios drenažinės sistemos, kadangi kitokiu atveju, būtų nustatyti apribojimai dėl drenažo apsaugos zonų sodinti vaiskrūmius, vaismedžius, statyti gyvenamuosius namus ir kitus statinius. Tuo tarpu byloje atsakovė viso proceso metu apskritai nepateikė jokių duomenų apie tai, jog ginčo teritorijoje būtų taikomi kokie nors apribojimai ar įregistruoti melioraciniai įrenginiai.

Be kita ko, ieškovai pateikė duomenis, jog griovys ties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorija, vykdant valstybės pareigūnų nurodymą 2000 metais buvo kanalizuotas 1 metro diametro gelžbetoniniais vamzdžiais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų t. y. sklypo plano ir projekto vadovės I. K. rašto dėl projekto parengto 1998 metais, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog buvo vykdoma privaloma griovio kanalizacija. Remiantis šiais dokumentais 1998 metais buvo parengtas sodo namelio statybos projektas, o kad būtų išduotas leidimas statybai, turėjo būti kanalizuotas griovys, kas ir buvo padaryta (t. 1, b. l. 86). Iš sklypo plano matyti, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Mažeikių rajono agentūros viršininkas projektą derino su pastaba, kad būtų kanalizuojamas griovys ties sklypo riba (t. 1, b. l. 91). Be to, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių Mažeikių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ nėra, patvirtina ir 2022 m. gegužės 10 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus išduota pažyma Dėl melioracijos sistemų priklausomybės Nr. Ž13-25 (t. 1, b. l. 85),bei, kaip minėta, išvadą teikiančių institucijų teismui pateiktos išvados. Nesutiktina su atsakovės atstovo išsakyta pozicija, jog drenažo griovys, kaip melioracijos drenažo įrenginys priklauso sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, nes byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Paminėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, tai yra ieškovai privalo įrodyti jų teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieškinį, turi įrodyti atsakovė.

Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog būtent atsakovė privalėjo pateikti įrodymus pagrindžiančius faktą, jog valstybinėje žemėje yra drenažo sistemos dalis, tačiau byloje, kaip minėta, tokių duomenų apskritai nėra.

Atsakovė savo atsisakymą derinti ieškovų pateiktą projektą, be kita ko, motyvuoja tuo, jog ieškovų rengiamas projektas pažeidžia ne tik Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių teises, bet ir J. L. teises, kuri taip pat nori įsigyti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo dalį, kadangi įsiterpęs žemės sklypas ribojasi ir su jos sklypu. Vis tik, šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad sodininkų bendrijai atsisakius pirkti ginčo sklypą iš valstybės, Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2021 m. spalio 12 d. raštu Nr. R5-1962 informavo J. ir R. L. apie rengiamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (t. 2, b. l. 67), tačiau J. ir R. L. į raštą per nustatytą terminą neatsakė ir pirkti žemės sklypo pageidavimo neišreiškė, todėl laikytina, kad J. ir R. L. atsisakė įgyvendinti turimą teisę įsigyti žemės sklypą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, jog tiek atsakovė, tiek J. ir R. L. buvo informuoti ir jiems buvo sudarytos galimybės pateikti prašymą įsigyti žemės sklypą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau nei vienas savo turima teise nepasinaudojo, neišreiškė noro įsigyti ginčo sklypą ir jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, todėl negali būti laikoma, jog jų teisės bus pažeistos ieškovams įgyvendinus savo turimą teisę įsigyti ginčo žemės sklypą.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės minimas drenažo griovys, kurio, anot atsakovės, negalima leisti išsipirkti, nes jis tarnauja sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visų sodų sausinimui, jau nuo 2000 m. yra kanalizuotas, t. y. užverstas įmontavus pralaidą (t. 1, b. l. 95-98), todėl žemės sklypo dalį įrengtą virš pralaidos, įsigijus A. ir A. P., niekaip nepasikeis šio drenažo griovio paskirtis ar atliekama sodų nusausinimo funkcija.

Be kita ko, šiuo atveju pastebėtina ir tai, jog po ieškovų atliktų veiksmų siekiant įgyti minėtą žemės sklypą, atsakovė siūlė ieškovams įsigyti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo dalį iki kanalo vidurio, t. y. pusę sklypo, nors toks atsakovės pasiūlymas akivaizdžiai prieštarauja pačios atsakovės išdėstytai pozicijai dėl valstybinėje žemėje esančios drenažo sistemos dalies ir negalimumo įgyti minėtą sklypą, nes jis būtinas sodininkų poreikiams tenkinti, todėl įvertinus minėtus prieštaravimus, konstatuotina, kad atsakovės motyvai dėl drenažinės sistemos ginčo sklype bei sklypo reikalingumo sodininkų bendrijos poreikiams yra tik formaliai surastos priežastys, siekiant sutrukdyti ieškovams įsigyti visą žemės sklypo ruožą.

Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas atsisakydamas suderinti ieškovų prašomą projektą dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo įsigijimo, nurodė, kad vadovavosi visuotinio narių susirinkimo 2017 m. spalio 1 d. sprendimu, kuriuo buvo nutarta neduoti leidimo privatizuoti kanalizuotą kanalą ieškovei A. P. (t. 2, b. l. 115-119 4.4 punktas). Teismo posėdžio metu atsakovės valdybos pirmininkas nurodė, kad neorganizavo visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo ir iš naujo nesprendė klausimo dėl leidimo ieškovei privatizuoti kanalą suteikimo, o asmeniškai pats priėmė sprendimą nederinti projekto.

Vis tik, nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta, kad bendrijos visuotinis narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, o to paties įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.

Taigi, šiuo atveju, teismas įvertinęs minėtus duomenis, atsižvelgdamas į tai, jog visuotinis narių susirinkimas turėjo iš naujo spręsti teritorijos planavimo klausimus, daro išvadą, jog Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas neturėjo jokio teisinio pagrindo vienašališkai nuspręsti nepritarti derinti projekto ir tokiais veiksmais viršijo jam priskirtus įgaliojimus, vienašališkai nuspręsdamas nepritarti ieškovų projekto derinimui.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dar ankstesniu sodininkų valdybos sprendimu buvo suteiktas leidimas kanalizuoti ir išsipirkti griovį, tai patvirtina Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio nutarimas, kuriuo sodininkų bendrijos valdyba leido S. Č. sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kanalizuoti ir išsipirkti griovį ties sklypo riba (t. 1, b. l. 92). Byloje taip pat pateikti duomenys, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, savininkė, dar 2000 m. liepos 4 d. davė notaro patvirtintą sutikimą, kad S. Č., kanalizuotų ir išsipirktų griovį ties sklypo riba (t. 1, b. l. 93). Paminėtina, jog ieškovės A. P. teismo posėdžio metu išsakytą poziciją, jog dar 2000 m. buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl įsiterpusio žemės sklypo išsipirkimo, byloje patvirtina Mažeikių rajono valdybos 2000 m. spalio 19 d. sprendimas Nr. 516, kurio 5 punkte nurodyta, jog siūloma Telšių apskrities viršininkui patvirtinti parduodamą S. Č. 142 kv.m. žemės sklypą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ skl. (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., kitai paskirčiai (t. 1, b. l. 94).

Taip pat pastebėtina, jog kompetentingų institucijų teismui pateiktose išvadose konstatuota, jog ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, o ieškovai turi teisę pirkti įsiterpusį žemės sklypą, kadangi Mažeikių sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė jį pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, be kita ko, konstatuota, jog valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių sklype nėra, o besiribojančių žemės sklypų savininkams buvo išsiųsti pranešimai dėl galimybės teikti pasiūlymus ir prašymus, pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinį žemės plotą.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintas Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nuostatas atsakovei suteikiama pirmumo teisė įsigyti privatizuotiną žemės sklypą, tačiau nesuteikiama teisė priimti privalomų sprendimų, kuriais būtų užkertamas kelias privatizuoti ginčo žemės sklypą kitam šią teisę turinčiam asmeniui, tuo atveju, jei projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas įstatymų nustatyta tvarka ir atsakovė nepageidauja pasinaudoti įstatymo jam suteikta pirmumo teise.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atsakovė nepateikė prašymo įsigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypą, taip pat bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl ieškovams turėtų būti uždrausta įsigyti įsiterpusį laisvą ginčo sklypą, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė derinti ieškovų pateiktą projektą ir viršijo jai įstatymo suteiktą kompetenciją, todėl ieškovų ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Ieškovas A. P., be kita ko, teismo posėdžio metu prašė teismo kreiptis į prokuratūrą, kadangi, jo nuomone, iš atsakovės patiria diskriminaciją. Šiuo atveju, teismas atkreipia ieškovo dėmesį, jog kiekvienas asmuo, manydamas, jog jo teisės pažeistos, gali pats asmeniškai nuspręsti ar ginti galimai pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, niekas negali kliudyti asmenims asmeniškai kreiptis į teismą ar prokuratūrą dėl nurodytų aplinkybių, todėl atsižvelgus į išvardintą, ieškovui A. P. išaiškintina, kad manydamas, jog jo teisės yra pažeistos, jis gali savarankiškai kreiptis į atitinkamas institucijas. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens ar kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Šioje byloje tokios aplinkybės nepaaiškėjo, todėl nėra pagrindo priimti nutarties CPK 300 straipsnio pagrindu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro sumokėtas 125 Eur žyminis mokestis, todėl ieškinį tenkinus visiškai, minėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko J. B. 2022 m. gegužės 23 d. pranešimą ir įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suderinti 2022 m. gegužės 5 d. S. Š. parengtą projektą.

Priteisti iš atsakovės Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovų A. P. ir A. P. naudai 125 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.