Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovėms advokatėms Svietlanai Baracevičienei, Natalijai Fočenkovai, atsakovės UAB „Gretimybė“ atstovams advokatui Oleg Drobitko, advokato padėjėjui Oleg Drobitko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. B. (S. B.) ieškinį atsakovei UAB „Gretimybė“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, bei pagal atsakovės UAB „Gretimybė“ priešieškinį ieškovui S. B. (S. B.) dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1997-08-05 tarp ieškovo S. B. (S. B.) ir atsakovės UAB „Gretimybė“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovas priimtas į darbą UAB „Gretimybė“ vadybininko pareigoms užimti (t. 1, b. l. 33-34). 2013-07-22 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. įmonės elektroninio pašto dėžutę naudojo ne tarnybinėms užduotims spręsti, o asmeninių poreikių tenkinimui (t. 1, b. l. 44-45, t. 2, b. l. 12-13). Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija skundžiamu 2013-09-10 sprendimu darbo byloje Nr. DGKS-3314 panaikino atsakovės 2013-07-22 įsakymą, kuriuo ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (t. 2, b. l. 10-11). 2013-08-16 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, dėl to, kad jis nevykdė tiesioginių pareigų, o užsiėmė pašaline veikla, t. y. darbo metu naudodamasis bendrovės kompiuteriu lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su pareigomis nesusijusiose svetainėse, kai per paskutinius dvylika mėnesių jam buvo taikyta drausminė nuobauda - papeikimas (t. 1, b. l. 11). 2013-10-21 įsakymu „Dėl 2013-08-16 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ papildymo” ieškovui, dėl to, kad 2013-10-10 jis padarė tris šiurkščius darbo drausmės pažeidimus: nepagarbiai ir įžeidžiamai elgėsi su bendrovės vadovybe (DK 235 str. 2 d. 11 p.), elgėsi įžūliai, pažeidinėjo viešąją tvarką, dėl ko bendrovė prarado potencialius klientus (DK 235 str. 2 d. 1 p.), nevykdė įmonės direktoriaus 2013-07-19 įsakymo „Dėl kasmetinių atostogų“ bei Darbo ginčų komisijos sprendimo, kadangi į darbą atvyko atostogų metu ir taip savavaliavo (DK 235 str. 2 d. 4, 11 p.), skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (t. 1, b. l. 35-37). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2014-02-03 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (t. 2, b. l. 131).

Vienas būdų užtikrinti darbo drausmę yra drausminės poveikio priemonės taikymas darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę (DK 227 straipsnio 2 dalis). Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigos nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbuotojas yra kaltas tuo atveju, jeigu darbo pareigų jis neatliko darbo laiku, t. y. tada, kai jis privalo dirbti (DK 142 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl trijų atsakovės priimtų įsakymų, kuriais ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos, teisėtumo.

Dėl 2013-07-22 įsakymu ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos - papeikimo

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2013-05-10 atsakovės darbuotojas – informacinių technologijų inžinierius, vykdydamas pavedimą tikrinti darbuotojų tarnybines elektroninio pašto dėžutes ir jų turinį, tarnybiniu pranešimu pranešė įmonės vadovui, jog S. B. tarnybinėje elektroninio pašto dėžutėje buvo aptiktas susirašinėjimas ne darbo reikalais, kitas įtartino turinio susirašinėjimas (t. 2, b. l. 14). 2013-05-13 bei pakartotinai 2013-05-28 atsakovė pareikalavo ieškovo pateikti pasiaiškinimą raštu dėl tarnybinės elektroninio pašto dėžutės naudojimo asmeninių poreikių tenkinimui, prie reikalavimo pridėjo rastų elektroninių laiškų kopijas (t. 2, b. l. 15, 17). Ieškovas pasiaiškinimus pateikė 2013-05-13 bei 2013-07-19, grįžęs iš atostogų (t. 2, b. l. 16, 18, 133). 2013-07-22 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. įmonės elektroninio pašto dėžutę naudojo ne tarnybinėms užduotims spręsti, o asmeninių poreikių tenkinimui (t. 1, b. l. 44-45, t. 2, b. l. 12-13). Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2013-09-10 sprendimu darbo byloje Nr. DGKS-3314 šį atsakovės įsakymą panaikino dviem pagrindais: pirma, įsakymui neatitinkant teisės normų, reglamentuojančių darbo drausmės pažeidimo turinį, ir drausminės atsakomybės pagrindus, reikalavimų, antra, praleidus naikinamąjį šešių mėnesių terminą drausminei nuobaudai skirti. Atsakovė ginčija Darbo ginčų komisijos priimtą sprendimą ir nurodo, kad jis nepagrįstas abiem pagrindais. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisako dėl abiejų Darbo ginčų komisijos nustatytų 2013-07-22 įsakymo dėl drausminės nuobaudos paskyrimo neteisėtumo pagrindų.

Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas arba įstatymuose nustatyta kita pražanga (DK 236 straipsnis). DK 234 straipsnyje apibrėžta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi būti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. subjektas (prasižengęs darbuotojas), objektas (tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarka), objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas); subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė).

Ieškovo kaip vadybininko darbo funkcijos yra reglamentuotos Pareiginiais nuostatais vadybininkui (t. 2, b. l. 67-69) bei Darbo tvarkos taisyklėmis (t. 2, b. l. 70-77). Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė Darbo ginčų komisija atsakovė 2013-07-22 įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nenurodė, kokį norminį ar korporatyvinį teisės aktą ieškovas pažeidė, jo elektroninio pašto dėžutėje radus asmeninio pobūdžio susirašinėjimą. Iš Darbo ginčų komisijai pateikto ieškovo tarnybinio elektroninio pašto dėžutėje aptikto susirašinėjimo ne darbo reikalais matyti, kad laiškai, kurių išsiuntimo data 2012-11-13, 2012-12-06, 2012-12-07, 2013-01-09, 2013-01-12, 2013-01-15, 2013-01-16, 2013-01-21, o išsiuntimo laikas – ieškovo darbo valandos, yra siųsti ne ieškovo, kadangi jis yra tų laiškų gavėjas. Pažymėtina, kad elektroninių laiškų gavimas, tokių laiškų gavimo laikas nepriklauso nuo ieškovo valios. Be to, atsakovė neįrodė, o ir neįrodinėjo, jog ieškovas šiuos asmeninio pobūdžio laiškus būtų skaitęs darbo metu, todėl atsakovės teiginiai, jog ieškovas darbo metu ne dirbo tiesioginį jam pavestą darbą, o užsiėmė asmeniniais reikalais, yra nepagrįsti. Tuo tarpu Darbo ginčų komisijai atsakovės pateikti ieškovo tarnybinėje pašto dėžutėje rasti elektroniniai laiškai, kurių siuntėjas yra pats ieškovas, datuoti 2013-01-09, 2013-01-15, yra siųsti nedarbo (poilsio) metu, įvertinus tai, kad darbo laikas UAB „Gretimybė“ yra nuo 09.00 val. iki 18.00 val. (Darbo tvarkos taisyklių 3.2. punktas). Be to, nors atsakovė nurodo, kad ieškovo asmeninių laiškų buvimas tarnybinėje elektroninio pašto dėžutėje teršia pagrindinį bendrovės telekomunikacijų įrenginį, tačiau nepateikė duomenų, kokią žalą įmonei tokių laiškų buvimas pašto dėžutėje padarė, kaip tai trukdė įmonei vykdyti veiklą (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė ieškovą padarius darbo drausmės pažeidimą – neįrodė ieškovo darbo drausmės pažeidimo sudėties, jo tarnybinėje dėžutėje radus asmeninio pobūdžio susirašinėjimo. Todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas, jog atsakovės 2013-07-22 įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo neatitinka DK 236 straipsnio reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Sprendžiant dėl termino drausminei nuobaudai skirti, pažymėtina, kad DK 241 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo; 2 dalyje nurodyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Pažymėtina, kad DK 241 straipsnyje nustatyti terminai yra naikinamieji. Jiems pasibaigus išnyksta su jais siejamos teisės ir pareigos; jie negali būti sustabdomi, pratęsiami ar atnaujinami, išskyrus darbo įstatymų numatytas išimtis. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, taikant DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus terminus, reikšmę turi pažeidimo padarymo diena, t. y. atskaitos taškas, nuo kurio pradedami skaičiuoti šie terminai. Toks momentas yra būtent nusižengimo padarymo diena, nepriklausomai nuo to, sužinojo apie pažeidimą darbdavys, ar ne. Taip atsakomybė ir rizika dėl drausmės pažeidimo nustatymo tenka darbdaviui, nes, praleidęs įstatymo nustatytą terminą, jis netenka galimybės taikyti drausminę atsakomybę už pažeidimus, padarytus seniau nei įtvirtinti terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2006; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; 2014-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomas drausmės pažeidimas paaiškėjo 2013-05-10 (t. 2, b. l. 14), drausminė nuobauda skirta 2013-07-22, įvertinus laikotarpį, kai ieškovas atostogavo (t. 1, b. l. 133), todėl DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nepraleistas. Sprendžiant dėl DK 241 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino laikymosi, nustatyta, kad 2013-07-22 įsakyme dėl drausminė nuobaudos skyrimo drausmės pažeidimo padarymo laikotarpis nurodytas nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. Pagal Darbo ginčų komisijai pateiktas elektroninių laiškų kopijas matyti, kad paskutinių iš Komisijai pateiktų laiškų data yra 2013-01-26 11.47 val. bei 02.17 val. Atkreiptinas dėmesys, kad ši diena (2013-01-26) buvo šeštadienis – ne darbo diena, be to, šių laiškų, kaip ir Komisijai pateikto 2013-01-25 laiško, nei siuntėjas, nei gavėjas nėra ieškovas, t.y. jis nebuvo susirašinėjimo dalyvis, todėl vadovaujantis šiais laiškais teigti, kad ieškovas darbo metu naudojosi tarnybine elektroninio pašto dėžute, ir šių laiškų išsiuntimo datas laikyti atskaitos tašku, skaičiuojant drausmės pažeidimo datą, negalima. Paskutinis iš Komisijai pateiktų laiškų, kuriame susirašinėjimo dalyvis – ieškovas (gavėjas), datuotas 2013-01-21 16.53 val., o kuriame ieškovas siuntėjas – 2013-01-15 08.40 val., drausminė nuobauda ieškovui skirta 2013-07-22, praleidus naikinamąjį šešių mėnesių terminą drausminei nuobaudai skirti (DK 241 str. 2 d.).

Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad bendrovės darbuotojo – informacinių technologijų specialisto atliktas tarnybinių pašto dėžučių patikrinimas turėtų būti laikomas revizija (auditu), dėl ko drausminė nuobauda gali būti paskirta per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo (DK 241 str. 2 d.). Su tokia pozicija sutikti negalima. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dvejų metų terminas yra bendrosios šešių mėnesių naikinamojo termino nuo pažeidimo padarymo dienos taisyklės išimtis, taikoma finansiniams pažeidimams, nustatytiems atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją; ši norma negali būti aiškinama plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2014). Nagrinėjamu atveju drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta ne už finansinį pažeidimą, todėl dvejų metų terminas nuobaudai skirti netaikytinas.

Apibendrinant darytina išvada, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2013-09-10 sprendimu darbo byloje Nr. DGKS-3314 teisėtai ir pagrįstai panaikino atsakovės 2013-07-22 įsakymą dėl drausminės nuobaudos – papeikimo ieškovui skyrimo, naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės priešieškinis atmestinas.

Dėl 2013-08-16 įsakymu ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu

Nustatyta, kad atsakovė 2013-08-16 įsakymu skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) dėl to, kad jis nevykdė tiesioginių pareigų, o užsiėmė pašaline veikla, t. y. darbo metu naudodamasis bendrovės kompiuteriu lankėsi įvairiuose forumuose, pažinčių svetainėse, kitose su pareigomis nesusijusiose svetainėse, kai per paskutinius dvylika mėnesių jam buvo taikyta drausminė nuobauda - papeikimas (t. 1, b. l. 11). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: a) faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; b) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; c) faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); d) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti; e) darbdavio iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 45, „Teismų praktika“ Nr. 21). Kasacinio teismo išaiškinta, jog panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių faktų sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004; 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010; 2012-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2012).

Nagrinėjamoje byloje atsakovės priešieškinio netenkinus ir pripažinus, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2013-09-10 sprendimu teisėtai ir pagrįstai panaikino atsakovės 2013-07-22 įsakymą dėl drausminės nuobaudos – papeikimo ieškovui skyrimo, nelieka DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo atleisti ieškovą iš darbo, nes atleidimas iš darbo šiuo pagrindu, kaip minėta, galimas tik esant pakartotiniam darbo drausmės pažeidimui po to, kai už pirmiau padarytąjį darbuotojui buvo paskirta nuobauda. Šiuo atveju laikytina, kad 2013-08-16 įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda yra pirmoji per dvylikos mėnesių laikotarpį, todėl darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skiriant drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – negalėjo būti taikomas. Nesant juridinių faktų sudėties, įtvirtintos DK 136 str. 3 d. 1 p., 2013-08-16 įsakymu ieškovui paskirta drausminė naikintina, neanalizuojant ir nepasisakant, ar šiame įsakyme darbdavio nurodytas drausmės pažeidimas buvo padarytas ir drausminės nuobaudos skyrimas už jį būtų pagrįstas (DK 242 str. 2 d.).

Dėl 2013-10-21 įsakymu ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu

2013-10-21 įsakymu „Dėl 2013-08-16 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ papildymo” ieškovui, dėl to, kad 2013-10-10 jis padarė tris šiurkščius darbo drausmės pažeidimus: įžūliai, nepagarbiai ir įžeidžiamai elgėsi su bendrovės personalu ir vadovybe (DK 235 str. 2 d. 11 p.), pažeidinėjo viešąją tvarką, dėl ko bendrovė prarado potencialius klientus (DK 235 str. 2 d. 1 p.), nevykdė įmonės direktoriaus 2013-07-19 įsakymo „Dėl kasmetinių atostogų“ bei Darbo ginčų komisijos sprendimo, kadangi į darbą atvyko atostogų metu ir taip savavaliavo (DK 235 str. 2 d. 4, 11 p.), skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (t. 1, b. l. 35-37).

Bylos duomenimis nustatyta, kad apie paminėtą įsakymą dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui pranešta registruotąja pašto siunta 2013-11-02 (t. 2, b. l. 151-152). Ieškovas patikslintą ieškinį, kuriame pareiškė reikalavimą dėl šio įsakymo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo pareiškė 2014-02-04 (t. 1, b. l. 97-99). DK 300 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, jis turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Atsakovė nurodo, kad ieškovas praleido vieno mėnesio terminą šiam įsakymui ginčyti, todėl prašo taikyti senaties terminą ir ieškovo ieškininį reikalavimą dėl 2013-10-21 įsakymo panaikinimo atmesti. Pažymėtina, kad pačiame 2013-10-21 įsakyme nurodyta, jog tai nėra savarankiškas įsakymas, o įsakymas dėl 2013-08-16 įsakymo papildymo. Taigi, šie du įsakymai iš esmės nėra atskiri, kadangi jie priimti dėl ieškovo atleidimo iš darbo, tik keičiama formuluotė dėl atleidimo iš darbo pagrindo, todėl 2013-10-21 įsakymas negali būti vertinamas atskirai. Kadangi nesutikdamas su atleidimu iš darbo ieškovas laiku, per vieną mėnesį nuo sužinojimo kreipėsi dėl 2013-08-16 įsakymo dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo panaikinimo (DK 300 str. 1 d.), 2013-10-21 įsakymo priėmimas laikytinas vientiso ieškovo atleidimo iš darbo rezultatu, prasidėjusiu nuo 2013-08-16 įsakymo priėmimo, todėl vieno mėnesio terminas 2013-10-21 įsakymui ginčyti šiuo atveju neaktualus ir netaikytinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad, darbuotojui teisme ginčijant jam paskirtą drausminę nuobaudą, ir tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir jo kaltės buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1388/2002; 2005-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2005; 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2005; 200512-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635/2005; 2009-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2012; ir kt.).

Bylos duomenimis matyti, jog 2013-10-21 įsakymu drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ieškovui paskirta už tris šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, atliktus 2013-10-10. Pirmiausia, įsakyme nurodyta, kad 2013-10-10 atvykęs į atsakovės administracines patalpas ieškovas pažeidinėjo viešąją tvarką, elgėsi įžūliai, kalbėjo pakeltu balso tonu, dėl ko buvę interesantai išsigando ir išėjo, kas atitinka DK 235 str. 2 d. 1 p. sudėtį. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje įvardytas vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų – neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises ir laisves, paprastai suprantami kaip veiksmai, kuriais pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytos žmogaus teisės ir laisvės, pavyzdžiui, teisė į žmogaus asmens neliečiamumą, privataus gyvenimo neliečiamumą, nuosavybės neliečiamumą, laisvė reikšti įsitikinimus ar kt. Pažymėtina, kad šiuo atveju ginčijamame įsakyme apskritai nenurodyta, kokios konstitucinės interesantų (lankytojų) teisės buvo pažeistos. Be to, iš byloje esančio atsakovės darbuotojos A. B. 2013-10-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad administracinėse patalpose buvę jūrininkai, pamatę konfliktą, kuriame dalyvavo ieškovas, elgęsis įžūliai, pažeidinėjęs viešąją tvarką, išėjo, t. y. dėl ieškovo elgesio buvo prarasti potencialūs klientai (t. 1, b.l. 67). Pažymėtina, kad 2014-04-22 teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. B. parodė, jog garsiai, pakeltu tonu apie policijos iškvietimą telefonu kalbėjo atsakovės direktorius, tuo tarpu ieškovas buvo savo kabinete, jokio pakelto tono, įžūlaus, nepagarbaus bendravimo iš ieškovo pusės nebuvo, laiko, jog interesantai išsigando būtent atsakovės administracijos vadovo telefonu išreikštų ketinimų dėl policijos iškvietimo. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad DK 235 str. 2 d. 1 p. numatyto darbo drausmės pažeidimo sudėties nėra.

Antra, 2013-10-21 įsakyme nurodyta, kad 2010-10-10 surašytu raštu (t. 1, b.l. 68), kuriame ieškovas atsakovės administracijos vadovo nurodymą pasišalinti iš darbo vietos pavadino kaprizu, ieškovas įžeidžiamai, nepagarbiai bendravo su bendrovės vadovybe, kas atitinka DK 235 str. 2 d. 11 p. sudėtį. Kaip minėta, ieškovo darbines funkcijas reglamentuoja Pareiginiai nuostatai vadybininkui (t. 2, b. l. 67-69) bei Darbo tvarkos taisyklės (t. 2, b. l. 70-77), tačiau šie darbdavio lokaliniai norminiai aktai darbuotojo elgesio su vadovybe nereglamentuoja; tai erdvė, kur galioja visuomenėje priimtos moralinės normos, ir poveikio priemonės už visuomenėje priimtų mandagumo normų nepaisymą taip pat gali būti tik moralinio pobūdžio – visuomenės pasmerkimas, atsisakymas bendrauti ir pan. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nurodytas administracijos vadovo įsakymo pasišalinti vertinimas kaip kaprizas negali būti vertinamas kaip darbo pareigų pažeidimas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovės nurodomo DK 235 str. 2 d. 11 p. numatyto darbo drausmės pažeidimo sudėties nėra.

Trečia, 2013-10-21 įsakyme nurodyta, kad 2010-10-10 atvykdamas į darbo vietą ieškovas nevykdė įmonės direktoriaus 2013-07-19 įsakymo Nr. 1 „Dėl kasmetinių atostogų“ bei Darbo ginčų komisijos sprendimo, kadangi į darbą atvyko atostogų metu ir taip savavaliavo, kas atitinka DK 235 str. 2 d. 4, 11 p. sudėtį. Bylos duomenimis matyti, kad 2013-07-19 įsakymu Nr. 1 „Dėl kasmetinių atostogų“ ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2013-07-22 iki 2013-11-10; iš viso 112 kalendorinės dienos (t. 1, b. l. 63). Nesutikdamas su šiuo įsakymu ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2013-09-18 sprendimu darbo byloje Nr. DGKS-3469 šį įsakymą paliko galioti (t. 1, b. l. 64-66). Klaipėdos miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2013-04-23 sprendimu atsakovės 2013-07-19 įsakymą dalyje dėl 84 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų ieškovui suteikimo panaikino (t. 3, b. l. 9-12, 18-21). Atsakovės patvirtintų Pareiginių nuostatų vadybininkui 2.18. punktas numato darbuotojo pareigą vykdyti direktoriaus teisėtus reikalavimus. Analogiška nuostata įtvirtinta Darbo tvarkos taisyklių 7.1.3. punkte. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad 2013-07-19 įsakymas Nr. 1 „Dėl kasmetinių atostogų“ dalyje dėl 84 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų ieškovui suteikimo buvo neteisėtas nuo jo priėmimo momento, o teismo sprendimu tik patvirtintas įsakymo neteisėtumas. Esant tokioms aplinkybėms, teigti, jog atvykdamas į darbo vietą 2013-10-10, pirmą darbo dieną po 28 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, ieškovas nevykdė atsakovės administracijos vadovo įsakymo, Pareiginių nuostatų vadybininkui 2.18. punkto, Darbo tvarkos taisyklių 7.1.3. punkto reikalavimų ir taip savavaliavo, pažeidė darbo drausmę nėra pagrindo, kadangi nuo šios dienos 2013-07-19 įsakymas dėl kasmetinių atostogų buvo neteisėtas. Be to, pažymėtina ir tai, kad dėl 2013-10-21 įsakyme nurodytų ieškovo veikų nėra reikalavimo ieškovui pasiaiškinti (DK 240 str. 1 d.).

Apibendrinant darytina išvada, kad 2013-10-21 įsakyme nurodytos ieškovo veikos nelaikytinos darbo drausmės pažeidimu, drausminė nuobauda ieškovui skirta neteisėtai ir nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas 2013-10-21 įsakymą panaikinti (DK 242 str. 2 d.).

Dėl grąžinimo į darbą ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

Neteisėto atleidimo iš darbo teisinės pasekmės nustatytos DK 300 straipsnio 3 - 4 dalyse (sen. redakcijos 297 str. 3–4 d.). Pagal šiose nuostatose nurodytą teisinį reglamentavimą darbuotojas gali savo pasirinkimu prašyti teismo arba grąžinti į darbą, arba priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo grąžinti jį į pirmesnį darbą. Pažymėtina, kad bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 300 straipsnio 4 dalis). Aplinkybes, reikšmingas DK 300 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs – DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytą gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2005; 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2006; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2007; 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad DK 300 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008; 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011). Teismai, parinkdami vieną iš jų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2011).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas išreiškė pageidavimą būti grąžintas į pirmesnį darbą UAB „Gretimybė“, nepaisant to, kad šiuo metu jo ir įmonės vadovo santykiai yra konfliktiški, nesibaimindamas, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Nustatyta, kad ieškovas užėmė vadybininko pareigas, jo darbas ir atliekamos funkcijos yra individualios, o ne kolektyvinės – ieškovas dirba su klientais, vykdo jūrininkų atranką, atlieka su jų įdarbinimu susijusias funkcijas, pagal atsakovės pateiktus duomenis kiekvieno vadybininko atliktas darbas vertinamas individualiai (t. 2, b. l. 142-147). Ieškovo konfliktiniai, įtempti santykiai yra tik su įmonės administracija – jos direktoriumi, kuris kaip ir ieškovas yra vienas iš įmonės akcininkų, o ne su kitais įmonės darbuotojais, konfliktų priežastis – akcininkų ginčai, susiję su įmonės valdymu. Ši konfliktinė situacija yra nesena, ir jos hiperbolizuoti nereikia, ji pati savaime negali būti priežastimi negrąžinti neteisėtai atleisto darbuotojo į darbą. Ieškovo darbo santykiai su atsakove tęsiasi ilgą laiką, anksčiau ieškovas drausmine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nenustatyta, kad realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą ir produktyviai jį tęsti, ieškovas išreiškė pageidavimą sugrįžti į pirmesnį darbą, o atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog tam tikros ieškovo ir įmonės administracijos – jos vadovo konfliktinės situacijos, susijusios su jų kaip įmonės akcininkų santykiais, trukdytų jam atlikti savo tiesioginį vadybinį darbą, todėl darytina išvada, kad neteisėtu atleidimu iš darbo pažeistos teisės geriausiai bus apgintos grąžinant ieškovą į darbą (DK 300 str. 3 d.).

Grąžinus ieškovą į pirmesnį darbą, jam turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 300 str. 3 d.). Reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį ieškovas pareiškė 2014-02-04 teismo posėdžio metu. Atsakovė pateikė duomenis apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, apskaičiuotą imant duomenis už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. sausio mėn., kuris sudaro 4079,00 Lt per mėnesį. Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.2 punkto nuostatas vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Tokiu būdu ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 200,61 Lt (12237 Lt / 61 d.d.). Vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, apskaičiuotas nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-02-03) iki teismo sprendimo priėmimo (2014-12-02), sudaro 42529,32 Lt (200,61 Lt (dienos VDU) x 212 d.d.), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovui priteisiama po 200,61 Lt dienos vidutinio darbo užmokesčio. Remiantis DK 300 str. 3 d. jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje jam priteisiamas tik darbo užmokesčio skirtumas. Teismo sprendimo priėmimo metu duomenų apie tai, kad ieškovas būtų įsidarbinęs kitoje darbovietėje, nėra, o ieškovui iki teismo sprendimo įvykdymo įsidarbinus, priteista suma turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į gaunamą darbo užmokestį, pagal DK 300 str. 3 d. nuostatas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 30000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl nepagrįstai, neteisėtai skirtų drausminių nuobaudų, tendencingo elgesio ieškovo atžvilgiu, ieškovas patyrė nerimą, pergyveno, atsirado širdies problemos, ieškovas buvo priverstas lankytis pas medikus, jam rekomenduotas gydymas.

Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismo vertinamos ir kitos reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006; 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2007-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007; 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

Nagrinėjamu atveju pripažinus ieškovui skirtas drausmines nuobaudas bei ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė yra įrodyti. Teismas pripažįsta, kad viena po kitos ieškovui skirtos drausminės nuobaudos, kurias teismas laiko skirtomis ieškovui daugiau siekiant jį atleisti iš darbo, o ne dėl ieškovo elgesio, tendencingas atsakovės elgesys ieškovo atžvilgiu ir siekis atleisti ieškovą iš darbo neteisėtomis priemonėmis ir jam nepalankiu teisiniu pagrindu, neabejotinai sukėlė ieškovui dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie tai, kad sužinojęs apie paskirtą drausminę nuobaudą dėl patirtų išgyvenimų ir streso lankėsi pas medikus dėl pablogėjusios sveikatos (t. 1, b. l. 18), kas rodo didesnės žalos ieškovui padarymą. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina esant įrodyta, kad tarp darbdavio neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgus į ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą ir aplinkybes teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Įvertinant ieškovo amžių, tai, kad pas atsakovę ieškovas dirba nuo 1997 m., drausmine tvarka baustas nebuvo, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės neturtinės žalos dydį 5000 Lt sumai (DK 248 str. 4 p., 250 str., CK 6.250 str.).

Bylos duomenimis matyti, kad ieškovas patyrė 4000,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 103-104), atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie 144,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (t. 2, b. l. 9), 4162,40 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 174-178). Pažymėtina, kad ieškovo ieškinys iš esmės yra tenkintas visiškai, patenkinti visi ieškinio reikalavimai, tarp jų ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, tik jos dydžio klausimas yra vertinamojo pobūdžio. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, ieškovo atstovės atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus (parengti ieškinys, patikslintas ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį), atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, taip pat atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės jo patirtas 4000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas (CPK 3 str. 1 d., 93 str., 98 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 1426,00 Lt žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Be to, valstybei iš atsakovės priteistina 20,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Sprendimo dalys dėl ieškovui priteistos vienos vidutinio darbo užmokesčio dydžio dalies bei grąžinimo į darbą vykdytinos skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2, 6 p., DK 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Panaikinti atsakovės UAB „Gretimybė“ 2013-08-16 įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“, kuriuo ieškovui S. B. (S. B.) paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, bei 2013-10-21 įsakymą „Dėl 2013-08-16 įsakymo „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo S. B.“ papildymo”, kuriuo ieškovui S. B. (S. B.) paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu ir grąžinti ieškovą S. B. (S. B.) į pirmesnį darbą - UAB „Gretimybė“ vadybininko pareigas.

Priteisti ieškovui S. B. (S. B.) iš atsakovės UAB „Gretimybė“ 42529,32 Lt (12317,34 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą laikotarpiu nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-02-03) iki teismo sprendimo priėmimo (2014-12-02), o nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovui S. B. (S. B.) priteisti po 200,61 Lt (58,10 Eur) dienos vidutinio darbo užmokesčio, laikant jog yra penkių darbo dienų savaitė (sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių). Nustatyti, kad ieškovui įsidarbinus iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteista suma turi būti skaičiuojama atsižvelgiant į gaunamą darbo užmokestį, pagal DK 300 str. 3 d. nuostatas.

Priteisti ieškovui S. B. (S. B.) iš atsakovės UAB „Gretimybė“ 5000,00 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimo bei 4000,00 Lt (1158,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gretimybė“ 1426,00 Lt (412,00 Eur) žyminio mokesčio bei 20,25 Lt (5,00 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumos priteisimo ieškovui S. B. (S. B.) (4079,00 Lt (1181,36 Eur) neatskaičius mokesčių), bei grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijai darbo ginčo bylą Nr. APS-3-13852/2013.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.