- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2-657-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01886-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kato“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kato“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria patenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimas dėl bankroto atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kato“ iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kato“.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo pareiškimą, kuriame prašė netenkinti prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo, nes pagal galimybes dengia kreditorinius įsipareigojimus, vykdo veiklą, generuoja pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą patenkino ir iškėlė UAB „Kato“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Reniva“.
4. Teismas nustatė, jog UAB „Kato“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Iš atsakovės 2019 m. balanso matyti, kad atsakovės turtas sudaro 14 008 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 11 406 Eur. 2019 m. įmonė dirbo pelningai, gavo 7 153 Eur grynojo pelno. Iš atsakovės pateiktų kreditorių ir debitorių sąrašų matyti, kad atsakovė turi 4 debitorius, kurių įsiskolinimas atsakovei sudaro 13 597,69 Eur, bei 6 kreditorius, kuriems atsakovė yra skolinga 11 405,90 Eur. Antstoliai iš atsakovės vykdo išieškojimą kreditorių A. C., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai. Atsakovės turtui yra pritaikyti apribojimai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovės atžvilgiu civilinėse bylose Nr. eL2-10371-504/2019, Nr. e2-25855-808/2019 priimti procesiniai sprendimai dėl skolų iš atsakovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė nesugeba atsiskaityti su kreditoriais, jos atžvilgiu vykdomi priverstiniai išieškojimai, duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų iš esmės teigiamai pasikeisti, byloje nėra. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti duomenys pagrindžia, jog yra įstatyminis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Kato“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo faktines aplinkybes nurodydamas, kad M. L. yra atsakovės valdymo organas nuo jos įsteigimo dienos, kadangi akcijos buvo įgytos 2019 m. vasario mėnesį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad naujasis įmonės savininkas deda visas pastangas bendrovei reabilituoti, atnaujino ir išplėtė kavinės veiklą, todėl atsakovės finansinė padėtis pagerėjo, pajamos išaugo. Nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovė yra pajėgi vykdyti pelningą veiklą ir generuoti pajamas. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė per 2019 m. (pasikeitus įmonės savininkui ir valdymo organui) ne tik sugebėjo atsiskaityti su esamais kreditoriais, bet ir proporcingai dengė iki įmonės įsigijimo atsiradusias skolas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovės finansinė padėtis iš esmės pagerėjo per pakankamai trumpą laiką, t. y. per nepilnus metus (nuo įmonės įsigijimo dienos). Apeliantės teigimu, teismas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendė formaliai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Panevėžio skyrius prašė atmesti UAB „Kato“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius siuntė apeliantei raginimus skolą sumokėti gera valia, nuo 2016 m. birželio mėn. VSDFV Panevėžio skyrius taikė įmonei priverstinio poveikio priemonę – debeto mokėjimo nurodymus, kuomet valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos yra nurašomos nuo įmonės sąskaitos, nes įmonė nevykdė draudėjo pareigų – teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas bei kt. UAB „Kato“ įsiskolinimas VSDF biudžetui 2020 m. kovo 5 d. buvo 5 732,03 Eur, iš jų 4 767,97 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos už samdomus darbuotojus, 566,99 Eur įmokos už asmenis, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, 347,32 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtas samdomų darbuotojų įmokas ir 49,75 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtas asmenų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, įmokas. UAB „Kato“ atskirajame skunde nurodė, kad per 2019 m. buvo tinkamai ir laiku atsiskaityta su esamais tiekėjais, taip pat pagal galimybes dengiamos iki įmonės įsigijimo susidariusios skolos, todėl apeliantė yra pajėgi vykdyti pelningą veiklą ir generuoti pajamas, tačiau nepateikė, jokių patvirtinančių dokumentų apie įmonės veiklą ir mokumą. Įmonė priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas turi mokėti kiekvieną mėnesį, tačiau atsakovė per 2019 m. atliko tik keturis mokėjimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
8. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra paduotas iki JANĮ įsigaliojimo, jo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), galiojusio iki JANĮ įsigaliojimo, nuostatos
9. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Kato“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu, vykdant įmonės bankroto procedūras.
11. Kreditorius, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti (ĮBĮ 3 straipsnio 1 dalis), – gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu: a) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas), b) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 4 straipsnio 5 punktas).
12. Šiuo atveju, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kato“ kreipėsi kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius, kadangi skolininkė nuo 2016 m. birželio mėn. nemoka įmokų į valstybės biudžetą. 2019 m. spalio 9 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. įmonei buvo siųsti raginimai sumokėti skolą fondo biudžetui, tačiau skola nebuvo sumokėta.
13. Bankroto byla bendrovei iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) bendrovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai).
14. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nemokumo būsenai šios normos (pažodinio) taikymo prasme konstatuoti yra būtini du elementai: 1) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas; 2) pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis, kad pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę tokio turto vertės. Tačiau teisinio nemokumo būsena turi būti aiškinama plačiau, negu pažodžiui yra įtvirtinta aptariamoje teisės normoje. Taigi, klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus pirmiau nurodytus kriterijus. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
15. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
16. Atsakovė UAB „Kato“ įregistruota 2004 m. vasario 24 d. Nuo 2019 m vasario 25 d. jos vienintelis vadovas yra M. L. ir akcininkas „Mokus“, UAB. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad M. L. yra bendrovės direktorius nuo jos įsteigimo momento, tačiau šis apsirikimas neturi esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi tai nepaneigia fakto, kad juridinis asmuo turi kreditorių, su kuriuo neatsiskaito nuo 2016 metų.
17. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad 2020 m. sausio 15 d. įmonėje dirbo keturi darbuotojai. VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Kato“ vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų. VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių.
18. Tam, jog išsiaiškinti įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 2-2599/2013), 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-393/2012). Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovės turto ir pradelstų skolų vertinimu, bei nurodo, kad įmonė yra moki, generuoja pelną ir pagal išgales atsiskaitinėja su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutikti negali.
19. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus nustatė, kad atsakovės turtas 2019 metais sudarė 14 008 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 11 406 Eur. Iš 2019 m. balanso matyti, kad nurodytu laikotarpiu įmonė dirbo pelningai, gavo 7 153 Eur grynojo pelno. Iš atsakovės pateiktų kreditorių ir debitorių sąrašų matyti, kad atsakovė turi 4 debitorius, kurių įsiskolinimas atsakovei sudaro 13 597,69 Eur, bei 6 kreditorius, kuriems atsakovė yra skolinga 11 405,90 Eur. Atsakovė šių faktinių aplinkybių neginčija. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš šešių kreditorių penkiems atsakovės įsiskolinimai buvo pradelsti. Įmonės darbuotojams įsiskolinimas turėjo būti padengtas iki 2020 m. sausio 20 d. Taip pat nustatyta, kad trys debitoriniai įsipareigojimai atsakovei turėjo būti įvykdyti iki 2020 m. vasario 28 d. ir vienas iki 2020 m. sausio 25 d. Šios nutarties apeliacinėje instancijoje priėmimo dieną nėra nustatyta, kad debitoriniai įsiskolinimai atsakovei būtų įvykdyti ir ji gautas sumas, ar bent dalį jų, būtų panaudojusi savo pačios kreditoriniams įsipareigojimams padengti.
20. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai vykdo išieškojimus dėl: 1 451,71 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės išieškotojos A. C. naudai (vykdomoji byla Nr. 0034/20/00072); 997,23 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0115/19/01410); 1 668,63 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0115/19/00767); 364,07 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0115/19/00137); 807,72 Eur skolos išieškojimą iš atsakovo išieškotojos Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai (vykdomoji byla Nr. 0122/18/01217). Turto arešto aktų registro duomenimis atsakovo turtui 2019 m. vasario 11 d., taikytas areštas 1 933,82 Eur sumai kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansiniam reikalavimui užtikrinti. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis atsakovas turi 3 928,64 Eur dydžio mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovo atžvilgiu civilinėse bylose Nr. eL2-10371-504/2019, Nr. e2-25855-808/2019 priimti procesiniai sprendimai dėl skolų iš atsakovės priteisimo. Taigi, šios nutarties priėmimo dieną, atsakovės bendra įsiskolinimų suma sudaro 11 405,90 Eur. Nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo atsakovės įsiskolinimai ieškovei ne tik kad nesumažėjo, bet padidėjo. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. kovo 24 d. atsakovė turėjo 6 261,74 Eur socialinio draudimo skolą. Be to, faktinė aplinkybė, kad per vienerius metus (2019) atsakovė sumažino kreditorinius įsipareigojimus nuo 12 986 Eur iki 11 406 Eur, nėra tiek reikšminga, kad dėl to galima būtų teigti, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendė tik formaliai. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, įmonė priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas turi mokėti kiekvieną mėnesį, tačiau atsakovė per 2019 m. atliko ieškovui tik keturis mokėjimus. Taigi darytina išvada, kad atsakovė neįrodė atskirajame skunde nurodomų argumentų apie tai, kad ji su kreditoriais atsiskaitinėja, taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų, kad bendrovė ėmėsi kokių nors veiksmų siekdama atgauti skolas iš debitorių (CPK 178 straipsnis). Taigi kreditorinių įsipareigojimų nevykdymas, įsiskolinimų valstybės biudžetui augimas, patvirtina priešingas nei nurodo atsakovė aplinkybes, kurias nustatė ir pirmosios instancijos teismas – atsakovė yra nemoki.
22. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą faktinių aplinkybių visumą, teismų praktiką, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus ir netinkamai įvertino atsakovės mokumą.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
25. Pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ 27 straipsnis numato, jog bankroto byla gali būti nutraukta, kai visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas nutartimi priima atsisakymus; kai bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais (kreditoriumi) ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus; kai pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina (taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 27 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.