Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjams J. B., D. L., jų atstovei advokatei Sandrai Marcinkėnaitei-Venskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir D. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, D. A., E. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškimas motyvuojamas tuo, kad po A. L. mirties jos sutuoktinis faktiškai pradėjo valdyti paliktą turtą kaip savo turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50, 5.51 straipsniai), t. y. priėmė palikėjos turtą tokį, kokį ji turėjo visa apimtimi. Padedamas pareiškėjų tinkamai palaidojo savo sutuoktinę. Po jos mirties tvarkėsi name, nereikalingus velionės asmeninius daiktus sunaikino, tinkamus naudoti perėmė savo žinion (nuotraukų albumus, dokumentus). Toliau naudojo jų bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigytus baldus, kitus namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką. Liko sutuoktinių augintinis šuo Pelėda, kumelė Žibutė, keletas vištų, toliau šiais gyvūnais rūpinosi, juos prižiūrėjo. Taip pat pasiliko kai kuriuos asmeninius sutuoktinės daiktus (indų servizus, gėles, vestuvinį žiedą, dviratį). Pareiškėjų tėvas toliau prižiūrėjo ir sodo sklypą, iki mirties mokėjo už jį žemės mokestį, šienavo vasaros metu, mokėjo mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą. Kadangi per įstatymo nustatytą terminą A. L. nepateikė prašymo notaro biurui, tai pareiškėjai negali įregistruoti turto A. L. vardu. Palikimo įforminimo tikslu pareiškėjai prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas A. L. priėmė savo sutuoktinės A. L. palikimą faktiniu valdymu.

5. Suinteresuotų asmenų J. B. ir D. L. atstovė advokatė Sandra Marcinkėnaitė-Venskienė teismo posėdyje palaikė pareiškimą. Paaiškino, kad pareiškėjai yra brolis ir sesuo, A. L. yra pareiškėjų tėvas o A. L. yra jų motina. Po A. L. mirties likusį turtą A. L. prižiūrėjo, elgėsi kaip savininkas, turtą pradėjo valdyti iš karto po mirties.

7. Suinteresuotas asmuo D. A. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota teismo šaukimais, iš jos gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (el. b. l. 64).

9. Suinteresuotas asmuo E. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas teismo šaukimais, iš jo gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (el. b. l. 69).

10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo pareiškėjų pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 76–77,109).

11. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota teismo šaukimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

12.1. (duomenys neskelbtini) mirė A. L. sutuoktinė ir pareiškėjų J. B. ir D. L. motina, A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8, 16, 32, 33, 34, 48).

12.2. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2023 m. rugpjūčio 21 d. duomenimis palikėjos vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra (el. b. l. 20).

12.3. Palikėjos sutuoktinio A. L. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0500 ha esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šio sklypo priklausė A. L. (el. b. l. 39).

12.4. 2023 m. liepos 24 d., 08 val. 53 min., Testamentų registro duomenimis nėra įregistruotų palikėjos A. L. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ar atsisakymo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (el. b. l. 11).

13. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

14. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2008 m. kovo 7 d. Nr. 3K-3-162/2008, 2009 m. liepos 31 d. Nr. 3K-3-322/2009, 2015 m. gruodžio 15 d. Nr. 3K-3-687-690/2015, 2018 m. vasario 19 d. Nr. e3K-3-35-695/2018, kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjai J. B. ir D. L. yra palikėjos vaikai ir įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, o pareiškėjų tėvas paveldi pagal įstatymą kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Pareiškėjai nurodė, kad po sutuoktinės A. L. mirties A. L. perėmė palikėjai priklausiusius daiktus – santuokoje įgytus baldus, namų apyvokos daiktus, asmeninius daiktus, taip pat žemės ūkio padargus, likusius gyvulius ir gyvūnus, sutuoktiniui priklausiusio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0500 ha esantis (duomenys neskelbtini) ½ dalį, kuriais naudojosi kaip savininkas savo nuožiūra, mokėjo žemės mokestį už žemės sklypą (el. b. l. 12–15). Jokių ginčų dėl palikėjos A. L. palikimo priėmimo nebuvo ir nėra, išskyrus A. L. niekas kitas į palikėjos A. L. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, palikėjos vaikai, pareiškėjai prieštaravimų dėl palikimo priėmimo byloje nepareiškė.

16. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjų atstovės duotus paaiškinimus, suinteresuotų asmenų D. A., E. B. atsiliepimus, liudytojų J. Č. ir A. B. parodymus daroma išvada, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad A. L. po savo sutuoktinės A. L. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti sutuoktinės A. L. turėtą turtą kaip savą juo naudodamasis, rūpindamasis ir valdydamas kaip savo. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ar duomenų apie ginčus dėl palikėjos palikimo tarp pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

17. Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos A. L. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė sutuoktinis A. L., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

19. Iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisiamos po 9,96 Eur (viso 19,92 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios savo sutuoktinės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Priteisti iš pareiškėjų J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) ir D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.