Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. I. G. ieškinį atsakovui K. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovo K. G. priešieškinį ieškovei E. I. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja S. B. B. parodė, kad su ieškovės šeima bendravo šeimomis. Mano, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, nes ji išsikraustė kitur gyventi. Ieškovė jai buvo pasakojusi, kad atsakovas įsitaisė kitą moterį, kad išmetė jos daiktus. Sutuoktinis padėjo statyti namą atsakovui. Žino, kad du broliai G. statė namą, o trečias brolis J. gavo sklypą, bet prie statybos neprisidėjo. Sutuoktinis jai yra sakęs, kad namas buvo statomas iš bendrų jų pinigų, o ieškovės mama davė jai pinigų namo statybai. Namą pasidalino du broliai V. ir K., antras aukštas teko K. Buto jie dar neturėjo, kai pradėjo statybas. Ūkinį pastatą pastatė abu broliai iš bendrų lėšų, jame gyveno J. Ieškovė visą laiką dirbo, maitino šeimą, pirkdavo viską, veždavo autobusais. Atsakovas išsikraustė 1991 m. apie gegužės mėnesį. Prie buto išlaikymo po išėjimo atsakovas neprisidėjo. Ieškovė norėjo toliau gyventi su atsakovu, bet jis nenorėjo. Ieškovė yra pasakojusi, kad nešiojo plytas, kai statė namą. Kartą atsakovas pardavė kailių kailiniams (teismo posėdžio, vykusio 2017-02-09, garso įrašas, III dokumentas, 02 m 40 s - 16 m 00 s).

Liudytoja J. G. parodė, kad yra šalių dukra, su mama santykiai geri, su tėčiu nepalaiko santykių. Anksčiau palaikė labiau santykius su tėčiu, bet tik savo iniciatyva, ne tėčio. Mano, kad santuoka tarp tėvų nutrūko dėl tėčio kaltės. Tėtį kvietė Kūčioms, tačiau jis atsisakė ateiti. Ir prieš išsikraustymą tėtis išeidavo iš namų. Išsikraustydamas tėtis išsinešė savo daiktus, naują virtuvės komplektą, pasiėmė automobilį ir nepaliko pinigų (suprato, kad juos išsinešė, nes po jo išėjimo jų nebeliko). Po tėčio išsikraustymo, jis su drauge atvežė daiktus, sukrovęs į maišus ir paliko juos laiptinėje. Tėčiui išėjus, mama jautėsi blogai, trūko pinigų, reikėjo dar išpirkti butą, ji skambino, prašė grįžti, klausė, kaip šeimai gyventi. 1991 m. kai tėtis išėjo iš namų, liudytoja buvo studentė, jis pats nusprendė išeiti, daugiau šeima nebesirūpino. Iki tėčio išėjimo tėvai dažnai pykdavosi, slėgė buitis, neįgalios sesers priežiūra, trūko pinigų. Tėtis turėjo kitą moterį, apie 2011 m. rado juos lovoje miegančius, iki tol anksčiau irgi kelis kartu matė tą moterį, ji būdavo name (duomenys neskelbtini). Šeima statė namą, važiuodavo visi, dirbdavo, manė, kad namas statomas visai šeimai. Mano, kad dovanojimo sandoris yra apsimestinis, nes namas buvo statomas šeimai. Namą statė su dėde V. per pusę. Dėdė J. su žmona būdavo, kai jie dirbdavo prie namo statybos, tačiau jie neprisidėjo prie statybos, „baliavojo“. Namas buvo statomas iš mamos ir tėčio pinigų. Garažu (duomenys neskelbtini) naudojasi apie dvidešimt metų. (duomenys neskelbtini) garaže automobilį stato ji viena, tėčio daiktų ten nėra, mano, kad raktų nuo garažo jis neturi. Po išsikraustymo tėtis niekuo nerėmė šeimos, neprisidėjo prie buto išpirkimo, išlaikymo. Šiltnamiu ir daržu naudojosi (duomenys neskelbtini) patys be tėčio, bulvėmis ir obuoliais nerėmė. Bute be tėčio pagalbos buvo atlikti pagerinimai – sudėtos grindys, langai, durys, buvo daromi einami remontai. Prie neįgalios sesers išlaikymo tėtis neprisidėjo, neprižiūrėjo, niekada neskambino, nevežė į ligonines. Ji dabar gauna neįgalumo pensiją, tačiau išlaidos yra labai didelės. Kartą po gaisro tėtis surado mašiną, kuri padėjo išvežti degėsius iš rūsio, tačiau už mašiną mokėjo patys, ne tėtis. (teismo posėdžio, vykusio 2017-02-09, garso įrašas, III dokumentas, 16 m 35 s - 39 m 27 s).

Nustatyta, kad E. I. G. ir K. G. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 7). E. I. G. nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (t. 1, el. b. l. 8-9). Šalių dukrai A. G., (duomenys neskelbtini) nustatytas 20 procentų darbingumo lygis (t. 1, el. b. l. 10, 11, 45). Ieškovės E. I. G. turi dvi sąskaitas AB SEB banke, kuriose sąskaitos likučiai 2016-03-31 buvo 0,27 Eur ir 72,13 Eur (t. 1, el. b. l. 12). 1991-01-04 Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymos pagrindu E. I. G. įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 13), kurio vertė Nekilnojamojo turto registre nustatyta 35300 Eur (t.2, el.b.l. 58). Ieškovei yra mokama senatvės pensija (t. 1, el. b. l. 14-15). Ieškovė privatizavimo tarnybai 1992-01-22 atliko mokestinį pavedimą 19 571,90 rub (t. 1, el. b. l. 17). (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitai 2014 -2015 m. mokėjo mėnesinį mokestį už garažą (19-20). Ieškovė į bylą pateikė AB „Kauno energijos“ mokesčių paskaičiavimo pažymą, iš kurios matyti, kad 2011-2015 m. už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) teiktas AB „Kauno energijos“ paslaugas buvo atsiskaityta (t. 1, el. b. l. 24-26). Ieškovės ir šalių dukros A. G. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 27, 32). 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2016-06-04 ir 2016-10-25 pažymos apie pajinius įnašus patvirtina, kad E. I. G. yra šios bendrijos narė nuo 1985-02-20, pajiniai įnašai už butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo mokami 1985-03-07 – 48100,00 rub, 1985-1992 m. – 2263,00 rub., 1992-04-17 – 8393,00 rub., 1992-04-17 – 116,00 rub, 2015-069-15 raštas patvirtina, kad buto sąmatinė vertė -15582,00 rub (t. 1, el. b. l. 38, 53, t. 2, el.b.l. 140). 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2016-03-31 pažyma patvirtina, kaip buvo priskaičiuojami ir mokami mokesčiai nuo 1991 m. iki 2016 m. (t. 1, el. b. l. 39, 37, 33, 29, 22, 17). Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) 2016-04-04 pažyma patvirtina, kad K. G. yra šios bendrijos narys ir turi garažo boksą 21-71, bendrijai neskolingas, už garažą mokėjo įnašus laikotarpiu nuo 1989-03-17 iki 1993-07-13 (t. 1, el. b. l. 42). (duomenys neskelbtini) 2016-04-13 pažyma patvirtina, kad atsakovas K. G. yra metalinio garažo Nr. 33, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, mokesčiai bendrijai yra sumokėti (t. 1, el. b. l. 43). Ieškovė pateikė 2016-03-30 VĮ „Regitra“ išduotą pažymą patvirtinančią, kad atsakovui K. G. nuosavybės teise priklauso automobilis VAZ, 2106, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1982 m.,VIN kodas: (duomenys neskelbtini)) ir priekaba TD, 015, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1994 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini)) (t. 1, el. b. l. 44), tačiau atsakovo pateikta 2016-11-08 VĮ „Regitra“ patvirtina, kad atsakovui K. G. nuosavybės teise priklauso automobilis priekaba TD, 015, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1994 m., VIN kodas (duomenys neskelbtini)) (t. 2, el. b. l. 109). Atsakovo K. G. vardu statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 46-49, t. 2, el.b.l. 56-57), į bylą pateikta šio objekto kadastrinių matavimo byla (t. 2, el.b.l. 63-87). Ieškovės ir atsakovo vardu įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1327/16656 dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, el. b. l. 50-53). Atsakovo K. G. Apskrities viršininko sprendimų pagrindais įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, el. b. l. 54-57). Pateikti receptai ir vaistų pirkimo kvitai patvirtina, kad šalių dukra A. G. vartoja receptinius vaistus (t. 2, el.b.l. 11-27). Ieškovė E. G. serga podagra, inkstų nepakankamumu, cukriniu diabetu, sąnarių artroze, jai nustatytas širdies nepakankamumas ir kiti sveikatos sutrikimai, vartoja receptinius vaistus (t 2, el.b.l. 28-36). 1989-05-16 J. G. lygiomis dalimis padovanojo V. G. ir K. G. 121,4 kv.m. gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir 750 kv.m. žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (t.2, el.b.l. 54-55). 2005-05-04 Kauno rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp V. G. ir K. G., pagal kurią jie susitarė, kad V. J. G. įteisina gyvenamojo namo 1A2p, (duomenys neskelbtini) priestato pirmo aukšto įstiklinimą ir balkono įrengimą, rūsio ir įėjimo į jį įrengimą ir kt., o K. G. įteisina namo priestato 1a2p antro aukšto įstiklinimą ir verandos l-5/14,05 kv.m. įrengimą, įteisina ūkinius pastatus : lilp, pastatytą prie pastato T12p, pastatą 712p, 15I1Ž, pastatytus žemės sklypo dalyje B, 522 kv. m. ploto, skirtoje naudotis 2001 m. balandžio 10 d. Kauno rajono apylinkes teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei savavališkai pastatytus pastatus 12I1Ž, 17I1Ž ir atsisako teises naudotis gyvenamojo namo 1 A2p laiptais iš pirmo aukšto į rūsį (t. 2, el.b.l. 59-60). Atsakovui 2016-07-13 buvo diagnozuotas kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas (t. 2, el.b.l. 61-62). 1995-04-05 ir 1995-10-24 akcininko pažymėjimai patvirtina, kad atsakovas K. G. turi 42 akcinės bendrovės daryklos „ŽALSVYTIS“ akcijas (t. 2, el.b.l. 110, 118). Ieškovė pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius įvairių statybai ir įrengimui reikalingų prekių pirkimą 2005- 2013 m. (t. 2, el.b.l. 7-16). 2017 m. birželio 29 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. E17-05(45) pateikta išvada, jog ½ dalies namų valdos, kuria pagal 2001-04-10 apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą tvarką naudojasi K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini) vertė ekspertizės atlikimo metu sudaro 30 660 Eur (priedas prie bylos).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutrūkimo pagrindų

Pagal CK trečiosios knygos IV skyrių santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006).

Teismas pažymi, kad šalys gyvena skyrium nuo 1991 m. gegužės 9 d. Tarp šalių ginčas dėl gyvenimo skyrium pradžios momento nekyla. Iki gyvenimo skyrium pradžios šalys gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas išsikraustė ir pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini). Ieškovė bute liko gyventi su trimis vaikais, iš kurių sūnus ir neįgali dukra A. G., buvo nepilnamečiai, o dukra J. G. – studentė. Pastebėtina, kad šalių dukra J. G., apklausta kaip liudytoja, patvirtino, kad tėvas išėjo iš namų ir jais daugiau nebesirūpino. Be to, nurodė, kad išsikraustydamas tėtis išsinešė savo daiktus, naują virtuvės komplektą, pasiėmė automobilį ir nepaliko pinigų (suprato, kad juos išsinešė, nes po jo išėjimo jų nebeliko). Tėčiui išėjus, mama jautėsi blogai, trūko pinigų, reikėjo dar išpirkti butą, ji skambino, prašė grįžti, klausė, kaip šeimai gyventi. Liudytoja nurodė ir tai, kad iki tėvo išsikraustymo tėvai nuolat pykosi. Darytina išvada, kad šalių santykiai iki jiems pradėjus gyventi skyrium buvo prasti, sutuoktiniai pykdavosi. Pastebėtina, kad pati ieškovė nurodė, jog nenorėjo gyventi name (duomenys neskelbtini), jai rūpėjo vaikai. Darytina išvada, kad išsiskyrė sutuoktinių požiūris į gyvenimo vertybes, jie nesugebėjo rasti kompromiso dėl bendros ateities, nesusitarė dėl gyvenamosios vietos. Atsakovo išsikraustymas nelaikytinas šeimos palikimu ir nesirūpinimu ja. Teismas pažymi, kad šalys kartu statė namą, todėl ieškovės atsisakymas tame name gyventi laikytinas ir jos pačios kalte dėl santuokos nutrūkimo. Ieškovės argumentai, kad atsakovas buvo neištikimas, atmestini. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad iki išsikraustymo atsakovas būtų bendravęs su kita moterimi, buvęs neištikimas. Atsakovo veiksmai po išsikraustymo nevertintini kaip neištikimybė, nes šalių santuoka faktiškai jau buvo nutrūkusi, šalys gyveno skyrium. Darytina išvada, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl turto ir prievolių padalinimo

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma.

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto.

Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Tarp šalių kyla ginčas dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o būtent ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės. Ieškovė teigia, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsakovas nurodo, kad tai yra jo asmeninė nuosavybė, nes turtas yra padovanotas.

Iš byloje esančių įrodymų visumos, t.y. ieškovės ir atsakovo paaiškinimų, liudytojos J. G. paaiškinimų, rašytinių įrodymų, spręstina, kad ½ dalis gyvenamojo namo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovo brolis Jonas turėjo žemės sklypą, kuriame savo broliams V. ir K. leido statyti namą. Kadangi žemės sklypas buvo brolio J., tai ir namas buvo statomas jo vardu. Pats brolis J. namo nestatė, savo lėšomis prie jo statybos neprisidėjo, piktnaudžiavo alkoholiu. Namas buvo statomas už jų bendras lėšas, taip pat už brolio V. lėšas. Ji pati prisidėjo prie statybos. Tokius ieškovės paaiškinimus patvirtino ir liudytoja S. B. B., kuri nurodė, kad jos sutuoktinis padėjo statyti namą atsakovui. Žino, kad du broliai G. statė namą, o trečias brolis J. gavo sklypą, bet prie statybos neprisidėjo. Sutuoktinis jai yra sakęs, kad namas buvo statomas iš bendrų jų pinigų, o ieškovės mama davė jai pinigų namo statybai. Namą pasidalino du broliai V. ir K., antras aukštas teko K. Tokius ieškovės paaiškinimus patvirtino ir liudytoja J. G., kuri nurodė, kad šeima statė namą, važiuodavo visi, dirbdavo, manė, kad namas statomas visai šeimai. Namą statė su dėde V. per pusę. Dėdė J. su žmona būdavo, kai jie dirbdavo prie namo statybos, tačiau jie neprisidėjo prie statybos. Namas buvo statomas iš mamos ir tėčio pinigų. Tai, kad namas buvo ne atsakovo brolio J., patvirtina ir ta aplinkybė, kad brolis, kuris turėjo šeimą, pats gyveno ūkiniame pastate, kito turto neturėjo. Todėl namo perleidimas broliams, neturint kito turto ir pačiam su šeima gyvenant ūkiniame pastate, leidžia daryti išvadą, kad namas tik buvo statomas jo vardu, o tikrieji namo savininkai buvo K. G. su sutuoktine ir V. G. su sutuoktine.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005). Nors ieškovė nurodo, kad sandoris pripažintinas tariamu (CK 1.86 str.), tačiau teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomas sandorio negaliojimo pagrindas netinkamas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dovanotojas J. G. nebuvo dovanos savininkas, todėl tokia dovanojimo sutartis yra negaliojanti kaip neatitinkanti įstatymo (CK 6.470 str. 3 d., 1.80 str. 1 d.). Tuo tarpu asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK4.47 str.). Šiuo atveju nuosavybės teisė į namo dalį šalims atsirado pagaminus, t.y. pastačius, namą (CK 4.47 str. str. 4 p.). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pastatų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. VĮ Valstybės turto fondas ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2010; kt.). Teismas niekinio sandorio faktą konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Teismui savo iniciatyva konstatavus, kad sandoris yra niekinis, netaikytina atsakovo prašoma taikyti sandorio nuginčijimo senatis. Spręsdamas dėl turto vertės, teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto vertės ekspertizės akte nurodyta, jog ½ dalies, kuria pagal 2001-04-10 apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą tvarką naudojasi K. G., gyvenamojo namo, pastato – garažo, pastato – ūkinio pastato, kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) vertė ekspertizės atlikimo metu yra 30660 Eur. Ekspertizės išvada nepaneigta kitais įrodymais, todėl teismas sprendžia, kad joje pateikta turto vertė teisinga.

Tarp šalių nekyla ginčas dėl 755/2082 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės ir vertės. Turtas įgytas santuokos metu, todėl darytina išvada, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Abi šalys remiasi VĮ „Registrų centras“ nustatyta turto verte, todėl darytina išvada, kad šio turto kaina yra 9609,75 Eur.

Tarp šalių taip pat kyla ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311 yra nurodęs, kad vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 ir SŠK 21 straipsniais, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas įregistruotas E. I. G. vardu 1999-01-04 gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymos Nr. 001-001 pagrindu. 222-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2016-06-04 ir 2016-10-25 pažymos apie pajinius įnašus patvirtina, kad E. I. G. yra šios bendrijos narė nuo 1985-02-20, pajiniai įnašai už butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo mokami 1985-03-07 – 48100,00 rub, 1985-1992 m. – 2263,00 rub., 1992-04-17 – 8393,00 rub., 1992-04-17 – 116,00 rub, 2015-069-15 raštas patvirtina, kad buto sąmatinė vertė -15582,00 rub (t. 1, el. b. l. 38, 53, t. 2, el.b.l. 140). Šalys butą gavo 1985 m., butas buvo privatizuotas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Daikto, įsigyto už investicinius čekius, negalima pripažinti vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tiek darbo užmokestis, tiek pensija, tiek ir investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1769-345/2015). Ta aplinkybė, kad ieškovė jau po gyvenimo skyrium pradžios savo investiciniais čekiais sumokėjo likusią dalį už buto privatizavimą, nereiškia, kad dalis buto tapo jos asmenine nuosavybe. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų kieno investiciniais čekiais buvo sumokėta 48100,00 rub įmoka 1985-03-07, o taip pat 2263,00 rub įmokos per 1985-1992 m. laikotarpį. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų kada gavo investicinius čekius – iki gyvenimo skyrium pradžios, ar po, todėl teismas sprendžia, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieškovės investiciniai čekiai yra buvo jos asmeninė nuosavybė. Be to, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3. 89 str. 1 d. 7 p. ). Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Spręsdamas dėl buto vertės, teismas pažymi, kad nekilnojamojo turto vertės ekspertizės akte nurodyta, jog buto vertė yra 36000 Eur, buto vertės padidėjimas dėl pagerinimų, nurodytų E. I. G. sudarytoje suvestinėje, yra 7912 Eur. Ekspertizės išvada nepaneigta kitais įrodymais, todėl teismas sprendžia, kad joje pateiktos buto ir pagerinimų vertės teisingos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad K. G. yra (duomenys neskelbtini) narys ir turi garažo boksą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bendrijai neskolingas. Už garažą K. G. yra sumokėjęs 1989-03-17 3930 rub., 1992-01-07 – 2000 tal., 1992-04-15 – 6000 tal., 1992-05-18 – 4000 tal., 1992-09-29 – 20000 tal., 1993-04-08 – 56000 tal., 1993-07-13 – 327 Lt (t. 1, el. b. l. 42). (duomenys neskelbtini) 2016-04-13 pažyma patvirtina, kad atsakovas K. G. yra metalinio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, mokesčiai bendrijai yra sumokėti (t. 1, el. b. l. 43). Abiejų garažų daiktinės teisės yra neįregistruotos. Šalys nepateikė jokių įrodymų apie garažų vertę. Nors apskaičiuotina garažo, esančio (duomenys neskelbtini) pajinių įnašų suma yra 360,96 Eur, tačiau akivaizdu, kad šio garažo reali rinkos kaina didesnė. Akivaizdu, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini) kuris yra mūrinis, vertė yra žymiai didesnė nei garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kurtis yra metalinis, vertė. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų (mokėjimo kvitų) matyti, kad garažu, esančiu (duomenys neskelbtini) naudojasi šalių dukra J. G., o garažu, esančiu (duomenys neskelbtini) naudojasi K. G., laiko ten daiktus. Pastebėtina, kad iki gyvenimo skyrium pradžios buvo sumokėta tik nedidelė dalis pajinių įnašų, likusią dalį sumokėjo K. G. jau šalims pradėjus gyventi skyrium. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad nenurodyta reali daiktų rinkos vertė, į pajinių įnašų sumokėjimo laiką, į daiktų skirtumus (metalinis ir mūrinis garažas) sprendžia, kad tikslinga pajinius įnašus už garažo boksą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priteisti K. G., o pajinius įnašus už garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) priteisti E. I. G.. Ta aplinkybė, kad garažu, esančiu (duomenys neskelbtini) naudojasi J. G., teismo vertinimu, neturi reikšmės, nes nėra jokių duomenų, jog pajinius įnašus už šį garažą priteisus K. G., jis uždraus dukrai toliau naudotis garažu.

Spręsdamas dėl transporto priemonės VAZ 2106 ir priekabos TD 015 padalinimo, teismas pažymi, kad šalims pradėjus gyventi skyrium šis turtas liko pas K. G.. Nors atsakovas nurodo, kad automobilis yra naudojamas tik atsarginėms dalims kitam automobiliui aprūpinti, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nurodo, kad automobilio kaina yra 500 Eur. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad tokios markės ir tokių metų gamybos automobilių rinkos kainos yra didesnės nei jos nurodoma turto vertė (elektroninė bylos apyrašas, t. 1, b.l. 40-41). Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio vertė yra mažesnė, nepateikė. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta automobilio kaina yra teisinga. Tarp šalių ginčo dėl priekabos vertės nekyla, todėl darytina išvada, kad priekabos vertė yra 100 Eur.

Santuokos metu atsakovas K. G. įgijo 21 AB alaus daryklos „Žalsvytis“ akciją. Tarp šalių nekyla ginčas dėl vertybinių popierių nuosavybės, abi šalys nurodo, kad tai yra asmeninė K. G. nuosavybė.

Teismas sprendžia, kad šalys bendrosios nuosavybės teise įgijo:

1. 755/2082 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 9609,75 Eur vertės.

2. ½ dalį, kuria pagal 2001-04-10 apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą tvarką naudojasi K. G., gyvenamojo namo, pastato – garažo, pastato – ūkinio pastato, kitų inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) 30660 Eur vertės.

3. Butą, esantį (duomenys neskelbtini) 36000 Eur vertės.

4. Pajinius įnašus už garažo boksą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

5. Garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos).

6. Transporto priemonę VAZ 2106, 500 Eur vertės.

7. Priekabą TD 015, 100 Eur vertės.

Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto padalijimo lygiomis dalimis principo. Nors ieškovė prašo jai priteisti 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį turto, teismas sprendžia, kad toks ieškovės prašymas nepagrįstas. Kaip jau minėta, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dėl to, jog ieškovė po gyvenimo skyrium pradžios mokėjo investiciniais čekiais už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ta aplinkybė, kad ieškovė jau daugiau nei 25 metus viena prižiūri butą, moka mokesčius, remontuoja butą, nelaikytina pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes pastebėtina, jog ji pati, visą laiką laikydama, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jo netvarkė, nemokėjo už jį mokesčių, neremontavo, o tą darė atsakovas. T.y. tarp šalių buvo susiklostę tokie santykiai, kad kiekvienas rūpinosi tuo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtu, kuriuo pats ir naudojosi. Dėl šios priežasties iš atsakovo nepriteistina ir kompensacija už ieškovės sumokėtus mokesčius butui išlaikyti.

Spręsdamas dėl turto padalinimo būdo, teismas atsižvelgia į tai, kad šalys turi du gyvenamuosius būstus, kuriais atskirai ir naudojasi, todėl šis turtas padalintinas pagal faktinį naudojimąsi ir spręstina, kad tai geriausiai atitiks šalių interesus. Teismas taip pat atsižvelgia, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 30660 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 36000 Eur. Kartu atsižvelgtina į tai, kad buto vertė dėl ieškovės atliktų pagerinimų padidėjo 7912 Eur, todėl laikytina, kad į sutuoktinių turto balansą turi būti traukiama 28088 Eur buto vertė. Tarp šalių nekyla ginčas dėl žemės sklypo dalies padalinimo, todėl ieškovei priteistina 377/2082 dalys žemės sklypo, o atsakovui 378/2082 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadangi transporto priemonėmis naudojasi atsakovas, šios transporto priemonės, kurių bendra vertė yra 600 Eur, jam ir priteistinos.

Atsižvelgdamas į šalims tenkančių daiktų vertę, teismas sprendžia, kad iš atsakovo K. G. už jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį priteistina 1592,36 Eur kompensacija ieškovei.

Sutuoktiniai kreditorių neturi, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011).

Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi du aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas (nedarbingas ar nedirbantis sutuoktinis negali pretenduoti į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas arba gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti), tiek ir galimybė išlaikymą teikti (antrajam sutuoktiniui lieka pakankamai lėšų savo poreikių patenkinimui). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, CK 3.72 str. 2 d. nustatyta išlaikymo reikalingumo prezumpcija paneigiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-233/2011).

Vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimą turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai yra garbaus amžiaus. Ieškovė yra 78 metų amžiaus, atsakovas yra 88 metų amžiaus. Ieškovės pajamos yra 269,94 Eur senatvės pensija ir transporto išlaidų kompensacija. Atsakovo pajamos yra 310,66 Eur senatvės pensija. Kitų pajamų šalys neturi. Abiem šalims priteistino turto vertė skiriasi nežymiai, iš atsakovo ieškovei priteistina 1592,36 Eur kompensacija. Atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise įgyto turto – 70/265 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir 0,3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė duomenų apie šių žemės sklypų vertes. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį, jos gaunamas pajamas, galimybes, gauti daugiau pajamų, jos amžių daro išvadą, kad ieškovė yra reikalinga išlaikymo, tačiau kartu teismas pažymi, kad atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, prievolę išmokėti ieškovei kompensaciją, jo amžių, galimybę gauti daugiau pajamų, atsakovas yra nepajėgus teikti išlaikymą ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra atmestinas.

Dėl pavardžių

Tarp šalių nekyla ginčas dėl pavardžių, todėl ieškovei paliktina pavardė „G“, o atsakovui „G.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, teismas, atsižvelgdamas į reikalavimų patenkinimo dalį, paskirsto bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 130 Eur žyminį mokestį (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 30), be to, sumokėjo 2200 Eur advokatei už teisinę pagalbą (t. 2, b.l .152). Ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos paslaugų kaina yra 1170,11 Eur.

Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, sumokėjo 100 Eur dalį žyminio mokesčio (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 30), 1000 Eur už teisinę advokatės pagalbą (t. 2, b.l. 40-43), 300 Eur avansą už ekspertizės atlikimą (elektroninės bylos apyrašas, t. 3, b.l. 26, 28).

Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje buvo spręsti reikalavimai, dėl santuokos nutraukimo, dėl išlaikymo priteisimo, dėl turto padalinimo, t.y. 3 reikalavimai. Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas iš dalies, ty. 50 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestas, o reikalavimas dėl turto padalinimo tenkintas iš dalies. Ieškinio suma pagal ieškinio reikalavimus 49278,46 Eur (36000 Eur butas, 4798,51 Eur dalis žemės sklypo, 360,95 Eur vertės pajiniai įnašai už garažą, 8119 Eur kompensacija), priteista turto už 42384,51 Eur. Todėl darytina išvada, kad ieškovės ieškinys turtinių reikalavimų dalyje patenkintas 86 proc. Visas ieškinys patenkintas 45,33 proc. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1056,19 Eur dalis bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 530,41 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą dalis.

Atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas 100 proc., o reikalavimas dėl turto padalinimo patenkintas iš dalies. Priešieškinio suma pagal priešieškinio reikalavimus 53919,46 Eur (18000 Eur ½ dalis buto, 4798,51 Eur dalis žemės sklypo, 360,95 Eur vertės pajiniai įnašai už garažą, 30660 Eur vertės turtas, esantis (duomenys neskelbtini)), priteista turto už 34846,19 Eur. Todėl darytina išvada, kad atsakovo priešieškinis turtinių reikalavimų dalyje patenkintas 64,6 proc. Visas priešieškinis patenkintas 82,30 proc. Todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 1152,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priešpriešinės sumos įskaitytinos, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 96,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi iš atsakovo ieškovei priteistina 1592,36 Eur kompensacija, ji mažintina bylinėjimosi išlaidų dalimi, ir iš atsakovo ieškovei priteistina 1496,35 Eur kompensacija.

Ieškovė, pateikdama ieškinį sumokėjo 130 Eur. Likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Mokėtinas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus yra 31 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 955,75 Eur už turtinius reikalavimus. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista 2017-02-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, todėl iš ieškovės likusi dalis žyminio mokesčio nepriteistina. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei būti priteistina 447,29 Eur žyminio mokesčio (pagal patenkintą ieškinio reikalavimų dalį).

Atsakovas, pateikdamas priešieškinį, sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalį. Likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovui atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Mokėtinas žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus yra 31 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 1025,36 Eur už turtinius reikalavimus. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalį, atsakovo atmestų reikalavimų dalis sudaro 17,7 proc., todėl iš atsakovo valstybei proporcingai atmestų atsakovo priešieškinio reikalavimų daliai priteistina žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas atsakovui buvo atidėtas – 169,28 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 10,31 Eur pašto išlaidos, kurios proporcingai patenkintai ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš atsakovo, t.y. 6,19 Eur. Iš ieškovės pašto išlaidos nepriteistinos, nes ji nuo jų mokėjimo atleista 2017-02-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti E. I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. I. G. palikti pavardę „G.“, K. G. palikti pavardę „G.“.

Pripažinti 1989 m. gegužės 16 d. dovanojimo sutartį, registro Nr. 2-970, dalyje dėl ½ turto - gyvenamojo namo, ūkinio pastato, dovanojimo G. K. negaliojančia, netaikyti restitucijos, bet turtą įgytą dovanojimo sutarties pagrindu K. G. vardu, pripažinti K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.

K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1. 378/2082 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Noreikiškių k. v., adresas (duomenys neskelbtini) 4811,24 Eur vertės.

2. 1/2 pastato- gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 30660 EUR.

3. UAB daryklos ,,Žalsvytis" (šiuo metu AB ,,Kauno alus") 42 akcijas, 24,32 Eur vertės.

4. Transporto priemonę VAZ 2106, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės.

5. Priekabą TD, 015, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur vertės.

6. Pajinius įnašus 360,95 Eur vertės (3930,00 rb,, 88000,00 tal., 327 Lt) už garažo - bokso statybą t.y. pripažįstant teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į garažą - boksą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

1. Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) 36000 Eur vertės.

2. 377/2082 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 4798,51 Eur vertės.

3. Pajinius įnašus už garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t.y. pripažinti atsakovui teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti daiktines teises į garažą.

Priteisti iš K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1496,35 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai trisdešimt penki eurai 35 ct) kompensaciją E. I. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 622,76 Eur (šeši šimtai dvidešimt du eurai 76 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti valstybei iš K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 530,41 Eur (penki šimtai trisdešimt eurų 41 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-04-27 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą nekilnojamiesiems daiktams - ½ daliai pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (stoginė 12I1ž, 17I1ž) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-06-02 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą nekilnojamajam daiktui - butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.