- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-1769-345/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-019176-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. apeliacinį skundą R. K. (R. K.) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, tretieji asmenys – UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė L. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo R. K. kaltės; 2) pripažinti jos vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau butas) asmeniniu jos turtu; 3) pripažinti jos vardu registruotą automobilį Audi 80, jos asmenine nuosavybe; 4) pripažinti jos vardu registruotą automobilį VW JETTA, asmenine atsakovo nuosavybe; 5) pripažinti prievolę UAB „Vilniaus energija“ dėl 6798,75 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų, pagal teismo įsakymą Nr. L2-14887-779/2012, jos asmenine prievole; 6) pripažinti prievoles Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl 3024 Lt ir 4500 Lt baudų asmeninėmis atsakovo prievolėmis; 7) po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi pastarasis buvo nuteistas už nužudymą. Santuokos metu jie įgijo butą, kuris buvo įgytas 1991-09-25 nurašius nuo jos investicinės knygelės 6192 vnt. investicinių čekių, todėl jis pripažintinas asmenine jos nuosavybe. Santuokoje įgytus automobilius ir prievoles kreditoriams prašo padalinti ieškinyje nurodytu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutiko, kad butas būtų pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe ir prašė jį dalinti lygiomis dalimis kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Sutiko su automobilių ir prievolių kreditoriams siūlomu padalijimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2014 m. spalio29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: santuoką nutraukė dėl R. K. kaltės; paliko ieškovei santuokinę pavardę; priteisė ieškovei ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisė ½dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį JETTA valst. Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė, kad prievolės kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-05-03 išduotą teismo įsakymą civ. byloje Nr. L2-10458-235/2011 bei Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-08-17 išduotą teismo įsakymą civ. byloje Nr. L2-14887-779/2012 po santuokos nutraukimo yra asmeninės ieškovės L. K. prievolės ir po santuokos nutraukimo jos vykdomos asmeniškai; nustatė, kad prievolė kreditoriui UAB „Vilniaus energija“ pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2014-01-06 sprendimą civ. byloje Nr. 2-4763-600/2014 yra solidari ieškovės L. K. ir atsakovo R. K. prievolė ir po santuokos nutraukimo yra vykdoma jų solidariai, taip pat nustatė, kad prievolės kreditoriui Vilniaus miesto VPK kelių policijai dėl atsakovui R. K. paskirtų baudų: 3024 Lt baudos; 4500 Lt baudos; 3100 Lt baudos; 5000 Lt baudos; 5000 Lt baudos; 1500 Lt baudos po santuokos nutraukimo yra asmeninės atsakovo R. K. prievolės ir po santuokos nutraukimo yra vykdomos jo asmeniškai; likusią ieškinio dalį atmetė.
Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2006-10-23 nuosprendžiu buvo nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą. Teismas taip pat konstatavo, kad tarp sutuoktinių nėra ginčo dėl buto ir automobilių vertės. Dalindamas nekilnojamąjį turtą teismas laikė, kad butas buvo įgytas sutuoktinių santuokos metu pagal piliečių aprūpinimo gyvenamuoju plotu savo lėšomis, kadangi pajinė įmoka už butą buvo sumokėta ieškovės nurašius šią sumą iš ieškovės investicinės taupomosios knygelės, kuri buvo tik eilinė mokama pajinė įmoka už butą, o viso buto kainos, kurią sumokėjo sutuoktiniai už šį butą jokių įrodymų nepateikė. Teismas padarė išvadą, jog butas buvo įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Teismas pažymėjo, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į butą kooperatiniame name nustatoma pagal šeimos teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo įgytas butas, o esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t.y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, kuris iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 str. 3d., CK 3.88 str. 1d. 1p.), dėl ko ieškovės argumentus, jog butas buvo įgytas už jos asmenines lėšas ir yra jos asmeninė nuosavybė laikė nepagrįstais.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto buto, adresu (duomenys neskelbtini) padalinimo ir priimti naują sprendimą - pripažinti butą, esantį P(duomenys neskelbtini), asmenine L. K. nuosavybe.
Ieškovė nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto yra nepagrįstas dėl netinkamo faktinių aplinkybių bei byloje esančios medžiagos vertinimo. Butas įgytas santuokos metu 1992-03-18 pagal gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą 1993-03-18 Nr. 02-272. 6192 rubliai buvo sumokėti ieškovės 1991-02-01 kaip pajinė įmoka už butą, suma nurašyta iš ieškovės investicinės taupomosios knygelės. Ieškovės teigimu, ši suma buvo tik eilinė mokama pajinė įmoka už butą. Ieškovė pažymi, jog teismas darydamas išvadas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kai investiciniai čekiai pripažįstami asmeniniu turtu. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ieškovės nuomone, aplinkybė kad ji butą įregistravo tik savo vardu, nes sumokėjo asmenines lėšas buto įgijimui, buvo pakankamu valios išreiškimu įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Registruojant butą ieškovei niekas neišaiškino, kad turi būti papildomas sutuoktinio sutikimas.
Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės L. K. apeliacinio skundo ribose, t.y. dalyje dėl santuokoje įgyti buto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti.
Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad butas įgytas ieškovei sumokėjus 100 procentų pajinę įmoką už butą (tai yra visą buto kainą), nurašius ją iš ieškovės investicinės knygelės, todėl butas turi buti pripažintas jos asmenine nuosavybe, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pripažindamas butą bendrąją jungtine nuosavybe nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nurodančios, kad investiciniai čekiai pripažintini asmeniniu turtu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jog butas buvo įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka. Bylos duomenys tvirtina, kad šalys butą įgijo santuokos metu 1992-03-18 (b.l. 20). Ieškovė 1991-02-01 sumokėjo 6192 rublius kaip pajinę įmoką už butą, šią sumą nurašant iš ieškovės investicinės taupomosios knygelės (b.l. 23,24). Nuosavybės teisės į šį butą buvo įregistruotos 1992-03-18, t.y. santuokos metu. Tiek SŠK 21 straipsnis, tiek ir CK 3.87 straipsnis nenustato jokių papildomų išlygų tam, kad santuokos metu įsigytas turtas taptų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Šalys neginčijo, kad buto privatizavimo metu šalys gyveno tame bute kaip šeima, todėl, nors butas privatizuotas vienos ieškovės vardu ir jos lėšomis, šis butas buvo privatizuotas šeimos reikmėms, o ne ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Pagal SŠK 21 straipsnio 3 dalį, turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors viešame registre jis būtų įformintas tik vieno iš sutuoktinių vardu. Turto, įsigyto santuokos metu, teisinis statusas priklauso nuo jo įsigijimo momento – jeigu jis įsigytas gyvenant santuokoje, preziumuojama, jog jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo butas privatizuotas už jį sumokėjus 6192 rublius kaip pajinę įmoką už butą, šią sumą nurašant iš ieškovės investicinės taupomosios knygelės. Priešingai nei nurodo apeliantė, daikto, įsigyto už investicinius čekius, negalima pripažinti vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tiek darbo užmokestis, tiek pensija, tiek ir investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl ir daiktas, įsigytas už šias lėšas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002). Be to, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3. 89 str. 1 d. 7 p. ). Nesutiktina su apeliante, jog aplinkybė, kad ieškovė butą įregistravo savo vardu, nes butą įsigijo iš asmeninių lėšų, yra aiški sutuoktinės valia įgyti butą asmeninėn nuosavybėn, kadangi, kaip minėta, turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors viešame registre jis būtų įformintas tik vieno iš sutuoktinių vardu (SŠK 21 str. 3 d., CK 3.88 str. 2 d.). Taigi prezumpcija, jog santuokos metu įgytas butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigta (CK 3. 88 str. 2 d. ). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė SŠK 21 straipsnį, CK 3.87 ir 3.88 straipsnius, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas.
Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieškovės apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto R. K., tačiau Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovas yra 100 procentų atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.