- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-01
- Bylos Nr.
- Iv-2197-602/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Veslava Ruskan
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Lietuvos, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos
- Suinteresuotas asmuo
- Utenos
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos atstovei Daliai Kulienei,
vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo L. S. skunda atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, treciajam suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui del sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
n ustate:
2010-03-29 Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas kreipesi i Lietuvos policijos generalini komisara del specialaus nekarinio laipsnio - vyresniojo inspektoriaus suteikimo L. S. (b. l. 5-6).
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos 2010-04-09 ratu Nr. 5-S-1977 nurode, kad patikrinus duomenis, nustatyta, jog L. S. isilavinimas auktesnysis, jis (duomenys neskelbtini) m. baige Utenos auktesniaja technikos mokykla. Remiantis Vidaus tarnybos statuto 14 str. 4-6 d. nuostatomis, suteikiant pareigunams auktesni vidurines grandies pareigunu laipsni taikytinas reikalavimas tureti auktaji isilavinima. Atsi˛velgiant i tai, kad L. S. iuo metu auktojo isilavinimo neturi, teikimas del vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo gra˛inamas (b. l. 4).
Pareikejas L. S. 2010-05-11 teismui padave skunda, praydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos 2010-04-09 sprendima Nr. 5-S-1977 nesuteikti pareikejui auktesnio specialaus nekarinio policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnio ir ipareigoti Policijos departamenta prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos suteikti pareikejui specialu nekarini policijos vyresniojo inspektoriaus laipsni (b. l. 1-3).
Pareikejas nurode, vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1994 m., nuo 2008-10-01 dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vieosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkes inspektoriu veiklos grupes tyrejo pareigose. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymo igyvendinimo istatymo 1 str. 5 d. nustato, kad reikalavimas tureti auktaji isilavinima netaikomas pareigunams, kurie iki statuto isigaliojimo turi ne ma˛esni kaip 10 metu vidaus tarnybos sta˛a. Pareikejo nuomone, atsakovas nepagristai siejo auktesnio vidurines grandies policijos laipsnio suteikima su auktojo isilavinimo turejimu (igijimu). Statuto 14 str. 6 d. itvirtinta, jog auktesnis vidurines grandies pareigunu laipsnis suteikiamas atsi˛velgiant i pareiguno kvalifikacija, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis itarnauja vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi ne ma˛iau kaip 2 metus, ar vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne ma˛iau kaip 2 metus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-29 nutartyje adm. byloje Nr. A10-674/2007 konstatavo, kad auktesnio vidurines grandies pareigunu laipsnio gavimo teises aktai nesieja su butinumu tureti auktaji isilavinima – laipsnio gavimui pareigunas turi atitikti kriterijus, nurodytus statuto 14 str. 6 d. Pareikejo tiesioginis vadovas bei vyresnysis vadovas teigiamai ivertino jo ilgamete patirti ir pripa˛ino, kad pareikejas u˛sitarnavo vyresniojo inspektoriaus laipsni. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-01-19 nutartyje adm. byloje Nr. A-438-97/2009 pa˛ymejo, kad pareigunai, kurie iki statuto patvirtinimo istatymo isigaliojimo turejo ne ma˛esni kaip 10 metu vidaus tarnybos sta˛a, jiems netaikomas reikalavimas del reikiamo isilavinimo igijimo u˛imti pareigoms, kurias jie ejo iki statuto patvirtinimo istatymo isigaliojimo, t.y. iki 2003-05-01. Pagal statuto 1 str. 2 d., pareigunai, kurie eina pareigas neturedami reikiamo isilavinimo, negali dalyvauti atrankoje auktesnems pareigoms u˛imti. Taciau nereglamentuojami atvejai, kai suteikiamas einama pareigybe atitinkantis auktesnis laipsnis.
Teismo posedyje pareikejas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – Policijos departamentas) atsiliepime i pareikejo skunda prae ji atmesti kaip nepagrista (b. l. 34-36).
Nurode, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 13 str. 11 d., visi policijos laipsniai skirstomi i 4 grandis, o kiekviena grandi sudaro atitinkamos policijos pareigunu laipsniu grupes. Atsakovo nuomone, aikinant Vidaus tarnybos statuto 14 str. 5 d., vidurines grandies ˛emiausias laipsnis (leitenanto ar inspektoriaus) suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, igijusiems auktaji isilavinima ir kvalifikacija, atitinkancia pareigybiu apraymo reikalavimus. Pagal 14 str. 6 d., auktesnis vidurines grandies laipsnis suteikiamas atsi˛velgiant i pareiguno kvalifikacija, nuopelnus ir itarnautus metus. Taigi norint gauti tam tikros grandies auktesni laipsni, pareigunas turi atitikti kriterijus, nustatytus tos grandies ˛emiausiam laipsniui. Todel pareigunui, siekianciam gauti auktesni vidurines grandies laipsni, inter alia privalomas reikalavimas tureti auktaji isilavinima. Pareikejui inspektoriaus laipsnis suteiktas 2003-05-01. Igyvendinimo istatymo 5 str. 3 d. nurodyta, kad policijos pareigunu pareiginiai laipsniai, kuriuos pareigunai turejo iki statuto patvirtinimo istatymo isigaliojimo, prilyginami pareigunu specialiesiems nekariniams policijos laipsniams ir pervardijami pagal statuto 13 str. Atsakovas neturi pagrindo netaikyti galiojancio statuto reikalavimu pareikejo at˛vilgiu.
Per teismo posedi atsakovo atstove prae skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Treciasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Utenos apskrities VPK) atsiliepime i pareikejo skunda (b. l. 22-23) nurode, kad Utenos apskrities VPK Lietuvos policijos generaliniam komisarui del vyresniojo inspektoriaus laipsnio suteikimo pareikejui nusiunte teikima. I i teikima 2010-04-09 gautas ratas, kad patikrinus duomenis, nustatyta, jog pareiguno isilavinimas ir kvalifikacija neatitinka statuto 14 str. reikalavimu. Tai pa˛ymejo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-03-27 nutartyje adm. byloje Nr. A-438-407/2009, nurodes, kad auktesni vidurines ar auktesniosios grandies specialieji pareigunu nekariniai policijos laipsniai atitinkamas pareigas einantiems pareigunams gali buti suteikti tik jiems igijus auktaji isilavinima. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. A-438-97/2009 taip pat pa˛ymejo, kad pareigunams, kurie iki statuto isigaliojimo (2003-05-01) turejo ne ma˛esni kaip 10 metu vidaus tarnybos sta˛a, netaikomas reikalavimas del reikiamo isilavinimo. Pareikejas dirbti vidaus sistemoje pradejo nuo 1994-08-01. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-29 nutartyje adm. byloje Nr. A-10-674/2007 nurode, kad vidurines grandies pareigunu laipsnio gavimo teises aktai nesieja su butinybe tureti auktaji isilavinima – laipsnio gavimui pareigunas turi atitikti kriterijus, nurodytus statuto 14 str. 6 d.
Teismo posedyje treciasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Remiantis pareikejo tarnybos bylos duomenimis, pareikejas yra igijes auktesniji isilavinima, 1984 m. baige Utenos auktesniaja technikos mokykla. Pareikejas tarnyba vidaus sistemoje pradejo 1994-08-01, kai buvo paskirtas i Utenos rajono policijos komisariato savivaldybes policijos prevencijos tarnybos policininko pareigas. Nuo 1995-01-01 pareikejas paskirtas Utenos rajono policijos komisariato savivaldybes policijos prevencijos tarnybos apylinkes jaunesniuoju inspektoriumi. 2003-05-01 paskirtas Utenos rajono policijos komisariato Vieosios policijos Vieosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkes inspektoriu veiklos grupes jaunesniuoju inspektoriumi. 2003-05-28 pareikejui suteiktas specialus nekarinis inspektoriaus laipsnis. 2003-12-08 pareigybe pervardinta i Utenos rajono policijos komisariato policijos komisariato Vieosios policijos Vieosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkes inspektoriu veiklos grupes tyrejo. 2008-10-01 perkeltas ir iki iol dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vieosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkes inspektoriu veiklos grupes tyrejo pareigose.
Nagrinejamoje byloje turi buti sprend˛iamas klausimas del Policijos departamento veiksmu gra˛inant teikima suteikti pareikejui vyresniojo inspektoriaus laipsni, motyvuojant tuo, kad pareikejas neturi auktojo isilavinimo, teisetumo. Auktesnio laipsnio suteikimo klausimas buvo sprend˛iamas Utenos rajono policijos komisariato teikimo pagrindu.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo 2003-04-29 istatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 2 str. 4 d. ir 4 str., pareikejas yra vidaus tarnybos sistemos pareigunas – statutinis valstybes tarnautojas, kurio tarnyba reglamentuoja is Statutas. (redakcija iki 2010-05-17).
Pagal Statuto 13 str. 1 d., pareigunu tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti, ju tarnybos patirciai, igaliojimams, vidaus tarnybos sta˛ui, kvalifikacijai ˛ymeti nustatomi specialus pareigunu nekariniai laipsniai.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-05-28 isakymo Nr. TE-295 iraas (b. l. 39) patvirtina, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymo igyvendinimo istatymo 5 str. 3 ir 4 d. nuostatomis nustate, kad 2003-04-30 tureti Utenos rajono policijos komisariato policijos pareigunu pareiginiai laipsniai bei tardymo pareigunu vidaus tarnybos laipsniai nuo 2003-05-01 pervardinti i isakyme nurodytus pareigunu specialiuosius nekarinius policijos laipsnius. Nurodytu isakymu pareikejui turetas jaun. inspektoriaus laipsnis pervardintas inspektoriaus laipsniu.
Nurodyti duomenys patvirtina ir pareikejas pagristai nurode, kad jis turi vidurines grandies pareiguno policijos laipsni – inspektoriaus laipsni. Vidaus tarnybos statuto 13 str. 13 d. yra numatyti tokie vidurines grandies pareigunu policijos laipsniai : 1) inspektoriaus; 2) vyresniojo inspektoriaus; 3) komisaro inspektoriaus.
Pagal Statuto 14 str. 5 d., vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis vidaus reikalu centrines ar profesinio mokymo istaigos vadovo isakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, igijusiems auktaji isilavinima ir kvalifikacija, atitinkancia pareigybiu apraymo reikalavimus. Statuto 14 str. 6 d. nustatyta, kad auktesnis vidurines grandies pareigunu laipsnis suteikiamas atsi˛velgiant i pareiguno kvalifikacija, nuopelnus einant atitinkamas pareigas, kai jis itarnauja: 1) vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne ma˛iau kaip 2 metus; 2) vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi – ne ma˛iau kaip 2 metus.
Nurodyti bylos duomenys, Tarnybos byla patvirtina, kad pareikejas formaliai atitinka Vidaus tarnybos statuto 14 str. 6 d. numatytus reikalavimus, kuriems esant galima suteikti auktesni laipsni. Taciau Vidaus tarnybos statuto 14 str. 6 d. nuostata negali buti taikoma be minetos Vidaus tarnybos statuto 14 str. 5 d. nuostatos, kurioje yra numatytas vienas i butinu reikalavimu vidurines grandies policijos pareigunui, turinciam ˛emiausia inspektorius laipsni – tureti auktaji isilavinima. Nurodytos Vidaus tarnybos statuto nuostatos patvirtina, kad pareigunas, siekiantis gauti auktesni laipsni turi atitikti ne tik reikalavimus, numatytus iam laipsniui gauti, bet turi atitikti visus reikalavimus, kurie yra numatyti atitinkamam ˛emesnio laipsnio pareigunui.
Analogikai yra aikinamos Vidaus tarnybos statuto 13, 14 str. normos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-20 nutartyje adm. byloje Nr. A-502-1882/2008, 2008 m. gruod˛io 5 d. nutartyje adm. byloje Nr. A502-1969/20082009-05-12 nutartyje adm. byloje Nr. A143-617/2009. Vadovaujantis Teismu istatymo 33 str. 4 d., ˛emesnes instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi auktesnes instancijos teismu teises aikinimo taisykliu, suformuluotu analogikose ar i esmes panaiose bylose. Minetu teises aktu aikinimo ir taikymo praktikos iuo klausimu laikosi Vilniaus apygardos administracinis teismas isiteisejusiuose 2008 m. spalio 15 d. sprendime adm. byloje Nr. I-3614-602/2008, 2009 m. sausio 7 d. sprendime adm. byloje Nr. I-9-602/2009, 2009 m. kovo 13 d. sprendime adm. byloje Nr. I-248-602/2009 (ABTI 13 str. 2 d.).
Tarnybos byla, aliu paaikinimai bei procesiniu dokumentu turinys patvirtina, kad pareikejas neturi auktojo isilavinimo, todel atsakovas teisetai ir pagristai nustate, kad auktesnis laipsnis atitinkamas pareigas einanciam pareigunui gali buti suteiktas tik jam igijus auktaji isilavinima. Del nurodytu motyvu, nera pagrindo pripa˛inti neteisetu atsakovo atsisakyma suteikti pareikejui auktesni laipsni ir ipareigoti atsakova suteikti pareikejui vyresniojo inspektoriaus laipsni.
Pa˛ymetina, kad pareikejui inspektoriaus laipsnis yra suteiktas jau isigaliojus nuo 2003-05-01 Vidaus tarnybos statutui, taciau netaikant Vidaus tarnybos statuto 14 str. 5 d. nuostatu todel, kad buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymo igyvendinimo 2003-04-29 istatymu Nr. IX-1539. Nurodytu istatymu buvo itvirtintos tarnybos testinumo tam tikros normos. Istatymo 5 str. 3 d. yra numatyta, kad policijos pareigunu pareiginiai laipsniai, kuriuos ie pareigunai turejo iki Statuto patvirtinimo istatymo isigaliojimo, prilyginami pareigunu specialiems nekariniams policijos laipsniams ir pervardijami pagal Statuto patvirtinimo istatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 13 straipsni. Butent nurodyta tvarka pareikejui ir buvo suteiktas specialus nekarinis laipsnis, nors pareikejas ir neatitiko Vidaus tarnybos statuto 14 str. 5d. nuostatu reikalavimu. Nurodytos aplinkybes negali buti pagrindu netaikyti pareikejo at˛vilgiu iuo metu galiojancio Vidaus tarnybos statuto reikalavimu, nes atsakovas neturi tam istatyminio pagrindo, tai nebuvo ir nera numatyta Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo istatymo igyvendinimo istatyme, Vidaus tarnybos statute, nei kituose teises aktuose. Nera pagrindo tvirtinti, kad nurodytos nuostatos pa˛eid˛ia pareikejo teises. Vidaus tarnybos statuto isigaliojimo laikotarpiu pareikejui buvo taikomos minetos nuostatos, u˛tikrinancios tarnybos testinuma. Isigaliojus Vidaus tarnybos statutui, pareigunas, siekiantis gauti auktesni laipsni, turi atitikti visus iuo metu galiojanciu istatymu reikalavimus, iuo atveju - Vidaus tarnybos statuto 14 str. 5 d., 6 d.
Atsakovas nustates, kad pareikejas neatitinka bent vieno istatyme numatyto reikalavimo, kuriems esant negali buti suteiktas auktesnis laipsnis, neturejo pagrindo svarstyti kitu aplinkybiu buvimo, nes jas nustacius pareikejo at˛vilgiu negaletu buti priimtas palankus sprendimas. Todel atsakovas teisingai isprende teikima del auktesnio laipsnio suteikimo, t.y. atsisake suteikti auktesni laipsni. Del anksciau nurodytu motyvu, nera istatyminio pagrindo ipareigoti atsakova nurodytus veiksmus atlikti.
Pa˛ymetina, kad pareikejas, formuluodamas skundo dalyka, neteisingai nurodo, kad skund˛iamas ratas, kuriuo Policijos departamentas gra˛ino teikima Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nurodes, kodel vyresniojo inspektoriaus laipsnis pareikejui negali buti suteiktas, yra administracinis sprendimas, ir prao ji panaikinti.
Administraciniu bylu teisenos istatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis i administracini teisma galima del neteiseto vieojo admnistravimo subjekto veiksmo, del ipareigojimo atlikti veiksma, del sprendimo panaikinimo arba del ipareigojimo priimti administracini sprendima (ABTI 15 str., 22 str., 88 str.). Administraciniu bylu teisenos istatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teises aktas yra vienkartinis teises taikymo aktas, skirtas konkreciam subjektui ar individualiais po˛ymiais apibudintu subjektu grupei. Vieojo administravimo istatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi buti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teises aktu normomis, o taikomos poveikio priemones turi buti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi buti aikiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teises ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atsi˛velgiant i paminetas nuostatas, darytina ivada, kad esminis individualaus administracinio akto po˛ymis – konkreciu teisiniu pasekmiu nustatymas tam tikram asmeniui arba ju grupei. Todel ginco objektu administraciniame teisme gali buti vieojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.
Pareikejo praomu panaikinti skund˛iamu ratu pareikejui nera nustatomos teises ar pareigos, yra atsisakoma atlikti veiksmus.
Teises akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprend˛iamas ne vien pagal teises akto pavadinima, jame nurodyta apskundimo tvarka, ar jame vartojamas savokas, bet pagal tikraji teises akto turini, nustatoma pagal administraciniam sprendimui budingus po˛ymius. Gincijamame rate buvo nurodyta informacija del atsisakymo atlikti veiksmus, todel teisme turi buti reikiamas reikalavimas tik del ipareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,
nusprende:
pareikejo L. S. skunda atmesti kaip nepagrista.
Sprendimas per 14 dienu nuo sprendimo paskelbimo gali buti skund˛iamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.