Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-862-1092/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-05
Bylos Nr.: e2A-862-1092/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas: R. J.
Ieškovas: G. J.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-862-1092/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02004-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Erikos Misiūnienės, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. patikslintą apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

1. Ieškovė G. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo R. J. (toliau – ir atsakovas), dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise šį turtą: a) žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini); b) automobilį „Alfa Romeo Spider“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini) c) automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise šį turtą: a) butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); b) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, įstatinis kapitalas 43 440 Eur; 5) nustatyti, kad prievolės kreditoriams Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2021 m. spalio 27 d. Kreditavimo sutartį Nr. 9502-2021-160626 ir AB „Swedbank“ pagal 2004 m. birželio 7 d. Kredito sutartį Nr. 04-022704-FA lieka solidarios, bet šalių vidiniuose santykiuose prievolę Luminor Bank AS Lietuvos skyriui visa apimtimi vykdys atsakovas, o prievolę AB „Swedbank“ visa apimtimi vykdys ieškovė; 6) nustatyti, kad tuo atveju, jeigu prievolę, kurią nustatyta vykdyti vienai iš šalių, įvykdo kita šalis, pastaroji įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę visa įvykdytos prievolės apimtimi į tą šalį, kuri turėjo vykdyti prievolę; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo 33 016 Eur lėšų, kurias atsakovas turėjo atiduoti ieškovei už parduotą ieškovės butą; 8) po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „J.“ ir „J.“; 9) pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe; 10) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė, be kita ko, nurodė, kad šalių santykiai jau ilgą laiką yra komplikuoti, įtempti, nes ieškovei tapo žinoma, kad sutuoktinis jai yra neištikimas. Dėl tokio nepriimtino sutuoktinio elgesio, požiūrio į šeimą ieškovė nebemato galimybės toliau kartu gyventi su atsakovu. Šiuo metu šalys iš esmės negyvena santuokinio gyvenimo, nepalaiko šeiminių ryšių. Ieškovės nuomone, šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, konkrečiai, dėl atsakovo neištikimybės. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas jau gana ilgą laiką palaiko ryšius su kita moterimi. Iš pridedamų atsakovo ir minėtos moters susirašinėjimų matyti, kad atsakovas prisipažįsta jai meilėje, sako komplimentus, asistuoja, užsakinėja, perka jai įvairius daiktus. Iš susirašinėjimų turinio taip pat galima suprasti, kad bendravimas vyksta ne tik internetu, bet ir gyvai. Atsakovas pažeidė lojalumo, ištikimybės, pagarbos pareigą, nesirūpina šeimos interesais ir gerove, nededa pastangų išsaugoti santuoką, todėl pripažintina, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kalti veiksmai – neištikimybė, sutuoktinės negerbimas, kurie nulėmė santuokos nutraukimą, sukėlė ieškovei dvasinių išgyvenimų, stresą, skausmą, pažeminimą. Ieškovė 2006 m. rugsėjo 6 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 120 000 Lt, iš kurių 114 000 Lt (33 016 Eur) pirkėjai sumokėjo į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas neperdavė ieškovei gautų už parduotą butą pinigų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. J. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, juo prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog sutinka, kad santuoka yra faktiškai nutrūkusi, santuokinio gyvenimo negyvena apie dešimt metų. Atsakovas buvo savo sutuoktinei ištikimas ir kaltinimai neištikimybe yra jos fantazijos vaisius. Tai dėl ieškovės kaltės iširo santuoka, dėl jos nuolatinių konfliktų, jos nepakeliamo elgesio. Būtent dėl ieškovės elgesio negalėjo kartu gyventi, ji nutraukė ryšį palaipsniui, iš pradžių susipykus nebeįleisdavo į bendrus namus. Tokio pobūdžio konfliktai prasidėjo prieš trejus ar ketverius metus. Išsikraustė maždaug prieš metus į butą (duomenys neskelbtini). Ieškovės gyvenimą pamažu užpildė šunys, vis mažiau vietos jame liko jam. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertėmis, nes jos yra kelis kartus didesnės. Žemės sklypo vertė yra 40 000 Eur, namo vertė yra apie 200 000 Eur, o ūkinio pastato vertė yra apie 300 000 Eur, nes tai nėra ūkinis pastatas, tai yra kapitališkai sutvarkytas ir visiškai įrengtas gyvenamasis pastatas. Šiam nekilnojamajam turtui įgyti buvo imta paskola, kurios likutis šiuo metu yra 18 435,81 Eur. Butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), yra 60 000 Eur vertės, todėl pusės šio turto vertės dydžio kompensacija tektų ieškovei už šio turto dalį. Įsiskolinimas už šį turtą yra 27 854,10 Eur, todėl ieškovės skolos dalis yra 13 927,05 Eur, šią sumą ji yra skolinga bankui. Atsakovas sutinka toliau mokėti įsiskolinimą asmeniškai. Atsakovas prašė automobilį „Alfa Romeo Spider“ priteisti jam, ieškovei – „Renault Espace“. Atsakovas sutiko, kad įmonės akcijų vertė yra 43 440 Eur, kad įmonė būtų priteista jam ir priteistos jos akcijos. Akcijų vertė nėra įmonės vertė. Ieškovė nenurodė visiškai nieko apie įmonės skolas. Šiuo metu įmonės skolos yra artimos jos akcijų vertei, o gal netgi didesnės. Ieškovė už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), į atsakovo sąskaitą pervestas lėšas pasiėmė ir išleido savo reikmėms. Ji niekada anksčiau pretenzijų dėl šio buto lėšų panaudojimo nereiškė ir, jeigu būtų tiesa, kad ieškovė pinigų nėra gavusi, ji seniai būtų jų pareikalavusi.

4. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepime nurodė, kad sutinka su solidaria šalių atsakomybe, preliminariai sutinka, kad butas atitektų atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 1) žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).; 2) automobilį „Alfa Romeo Spider“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį „Renault Espace“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 1) butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, įstatinis kapitalas 43 440 Eur; 3) nustatė, kad prievolės kreditoriams Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriui ir AB „Swedbank“ lieka solidarios; nustatė, kad šalių vidiniuose santykiuose: i) prievolę Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriui pagal 2021 m. spalio 27 d. kreditavimo sutartį visa apimtimi įvykdys atsakovas; ii) prievolę AB „Swedbank“ pagal 2004 m. birželio 7 d. kredito sutartį visa apimtimi įvykdys ieškovė; iii) nustatė, kad tuo atveju, jeigu prievolę, kurią nustatyta vykdyti vienai iš šalių, įvykdo kita šalis, pastaroji įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę visa įvykdytos prievolės apimtimi į tą šalį, kuri turėjo vykdyti prievolę; 4) priteisė atsakovui 11 577,40 Eur kompensaciją iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį; 5) priteisė ieškovei iš atsakovo 29 686,05 Eur lėšų, kurias atsakovas gavo už parduotą ieškovės butą; 6) po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; 7) pripažino žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės nuosavybe; 8) priteisė ieškovei iš atsakovo 2 499,71 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės 418,80 Eur žyminio mokesčio ir 3,98 Eur pašto išlaidų valstybės naudai; priteisė iš atsakovo 2 283,20 Eur žyminio mokesčio ir 15,94 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovas išsikraustė gyventi į butą, bendraudavo su kitomis moterimis, yra susiradęs kitą moterį, galbūt su ja kartu gyvena. Ieškovė pateikė atsakovo susirašinėjimą, nuotraukas, iš kurių matyti, kad atsakovas bendrauja su kitomis moterimis, bendravimas nėra formalus, labiau intymus, atsakovas pirko daiktų kitai moteriai, tikėtina, susitikdavo ir gyvai, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas santuokos pabaigoje tokiu būdu buvo neištikimas ieškovei. Atsakovas nurodė, kad šalių bendras gyvenimas nevyko jau dešimt metų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jos sunkaus būdo, tačiau nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas taip pat nurodė, kad santuoka iširo ir dėl namuose laikomų šunų. Tačiau toks klausimas yra labiau buitinis, įmanomas išspręsti ir neatitinka sąlygų, dėl kurių sutuoktinis galėtų būti pagrįstai laikomas kaltu dėl santuokos iširimo. Be to, nei dėl šunų, nei dėl ieškovės elgesio atsakovas pats dėl santuokos nutraukimo į teismą nesikreipė. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog šeima galutinai iširo dėl atsakovo neištikimybės, todėl nusprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl yra pagrindas nutraukti santuoką.

5.2. Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą kasacinio teismo praktiką, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad dėl yrančios santuokos ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, skausmą, pažeminimą, prarado pasitikėjimą savimi, patyrė kokių nors sveikatos sutrikimų, kadangi tai būdinga tokio pobūdžio psichologinėms situacijoms. Tačiau taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad šalių santuoka buvo sudaryta labai seniai, todėl gana dažni atvejai, kai sutuoktiniai per tiek metų vienas nuo kito nutolsta ir santuoka neretai galų gale išyra. Taip pat santuoka iširo ne dėl psichologinio ar fizinio atsakovo smurto, ne dėl besaikio alkoholio vartojimo, kas dažniausiai pasitaiko, todėl šalių situacija nėra tiek negatyvi ir ilgalaikė, kokia būna nurodytais atvejais. Taip pat nėra pateikta ir jokių įrodymų dėl sveikatos būklės. Todėl teismas nusprendė, kad šiuo atveju iš atsakovo priteistina 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5.3. Ieškovė reikalavo priteisti jai automobilius, kurie yra ieškovės žinioje. Atsakovas byloje nuolat keitė poziciją dėl automobilių, tačiau dėl automobilio „Renault Espace“ priteisimo ieškovei neprieštaravo, dėl automobilio „Alfa Romeo Spider“ priteisimo ieškovei galų gale taip pat neprieštaravo. Abu automobiliai registruoti ieškovės vardu, yra seni, neturi didelės vertės, yra ieškovės žinioje, todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes priteistini ieškovei.

5.4. Teismas nustatė, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise (dovanojimo sutarties pagrindu) turėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Butas 2006 m. rugsėjo 6 d. buvo parduotas už 120 000 Lt. Grynaisiais pinigais ieškovei buvo perduota 6 000 Lt, 114 000 Lt buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovė pateikė įrodymą, kad savo sąskaitą tuo metu turėjo, o atsakovas tuos pinigus leido įmonės reikmėms. Kadangi šalys tuo metu gyveno santuokoje, akivaizdu, kad buvo vedamas bendras ūkis, dėl ko ieškovė galėjo tokiu būdu perduoti pinigus atsakovui, kad jis galėtų vykdyti kažkokią verslo veiklą. Atsakovas iš to turėjo naudos, kadangi verslo veikla buvo vykdoma visą laiką, nenutrūko iki šiol. Atsakovas teigia, kad pinigai vėliau grįžo į šeimą, ieškovei, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Iš ieškovės pateiktos sąskaitos matyti, kad ji irgi dirbo, todėl irgi prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Todėl atsakovo įmonės suteikta šeimai nauda negali būti vertinama kaip ieškovės asmeninių lėšų sugrąžinimas ieškovei dalimis. Be to, ieškovei būtų buvę logiška už gautus pinigus, jei jie būtų likę ieškovei, grąžinti paskolą dėl namo, tačiau paskola liko neišmokėta iki pat šiol. Atsakovas nurodė, kad pardavus butą buvo gauta mažesnė suma, kadangi dalis pinigų buvo grąžinta pirkėjams. Iš atsakovo pateikto banko išrašo matyti, kad į jo sąskaitą 2006 m. rugsėjo 20 d. buvo pervesta 114 000 Lt paskolos suma už parduotą butą. Jau 2006 m. rugsėjo 21 d. atsakovas pervedė vienai iš ieškovės buto pirkėjų 11 500 Lt. Todėl yra tikėtina, kad tarp šalių buvo kažkoks susitarimas dėl dalies buto pardavimo kainos grąžinimo šiai pirkėjai. Tuo labiau, kad ieškovė nurodė šiame pardavimo procese dalyvavusi minimaliai, viską organizavęs atsakovas. Atsakovas nurodė, kad analogišką sumą grąžino ir antram iš pirkėjų grynaisiais pinigais, tačiau tokių įrodymų nepateikta, nors atsakovui nebuvo kliūčių surašyti kokį nors pinigų perdavimą patvirtinantį dokumentą. Be to, tą pačią dieną atsakovas 100 000 Lt pervedė į savo įmonės sąskaitą, todėl net nebebuvo tokios lėšų sumos, kad būtų galima grąžinti dar ir antrą 11 500 Lt sumą. Jokie pinigai iš sąskaitos taip pat nebuvo paimti. Teismo vertinimu, pirkėjams kažkokio susitarimo pagrindu buvo grąžinta 11 500 Lt. Kadangi atsakovui buvo pervesta 114 000 Lt, o 11 500 Lt buvo grąžinta pirkėjams, lieka 102 500 Lt, todėl iš atsakovo priteistina 29 686,05 Eur suma.

5.5. Pagal atsakovo pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų sąrašą, įmonė 2023 m. pabaigoje turėjo 49 006,52 Eur skolų. Kita vertus, įmonei bankroto jokie kreditoriai nekelia. Tai reiškia, kad įmonė iš principo yra moki. Tą patvirtino pats atsakovas, nurodęs, kad skolas kreditoriams po truputį dengia. Atsakovas taip pat nurodė, kad įmonė turi prekių, kurių vertė yra apie 150 000 Eur. Taigi, turimų prekių vertė gerokai viršija skolos dydį, o atėmus skolą daugiau nei du kartus viršija nurodytą akcijų vertę. Atsakovas nurodė, kad įmonės veikla yra prekyba laikrodžiais, kas šiuo metu nebepaklausu. Tačiau, net ir pardavus įmonės prekių atsargas už bent dvigubai mažesnę vertę, lėšų padengti akcijų vertę pakaktų. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas įmonei bankroto ar likvidavimo irgi neinicijuoja, kas reiškia, jog įmonė yra veikianti. Todėl įmonės akcijų 43 440 Eur vertė yra pagrįsta realiu turtu ir gali būti priteista atsakovui kaip realus turtas.

5.6. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas bet kurio turto nurodo neįprastai dideles vertes, kurios bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Automobilis „Alfa Romeo Spider“ pagamintas 1996 metais. Tinklalapio www.auto-data.net duomenimis, tokie automobiliai buvo gaminami 1995–2002 metais, todėl iš esmės negalėtų būti laikomi antikvariniais. Tinklalapyje www.autoplius.lt šiuo metu yra parduodamas vienas toks automobilis, už kurį norima gauti 3 800 Eur, tačiau tai nereiškia, kad automobilis bus už tiek parduotas. Be to, skelbime parduodamas automobilis yra gerokai naujesnis, 2001 m. gamybos. Lietuvoje šiuo metu pagrindinis faktorius, lemiantis automobilio kainą, yra jo amžius. Taip pat matyti, kad skelbime nurodytas automobilis yra labai tvarkingas tiek vidumi, tiek išore. Tuo tarpu apie šalių automobilį ir jo būklę jokių duomenų nepateikta. Todėl teismas vertino, kad automobilio „Alfa Romeo Spider“ vertė, nustatyta byloje, yra 2 000 Eur.

5.7. Kadangi yra pateikti du skirtingi buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vertinimai, o šalys turi teisę įrodinėti savo poziciją įvairiomis priemonėmis, byloje nesant jokių kitokių objektyvių duomenų, teismas nusprendė, kad turto verte laikytinas nurodytų šalių turto verčių vidurkis – 79 750 Eur.

5.8. Teismas pažymėjo, kad šalims buvo siūloma atlikti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vertinimą, galima buvo atlikti ir teismo ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau to nebuvo pageidaujama, todėl teismas turto vertę nustatė iš to, kas pateikta į bylą. Vertinant šalių pateiktų duomenų, kuriais šalys vadovavosi įrodinėdamos turto vertę, vidurkį, turto vertė būtų 133 300 Eur. Atsakovo pateiktame preliminariame šio turto vertinime nurodyta, kad įmonės praktikoje pagal faktinius sandorius namų kainos svyravo nuo 117 000 Eur iki 149 000 Eur, namai – įrengti, su baldais ir buitine technika. Ginčo atveju pagrindinis namas nėra įrengtas, ūkinis pastatas įrengtas, tačiau, pagal aprašymą, daug kur jau reikia remonto. Kadangi jokių kitų objektyvesnių duomenų nepateikta, turto verte laikytinas nurodytų turto verčių duomenų vidurkis – 133 300 Eur.

5.9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu minėjo šunų verslą ir pageidavimą gauti dėl jo kompensaciją. Tačiau ieškovė jokio verslo dalyti neprašė, o atsakovas priešieškinio neteikė, jokių įrodymų apie tokį verslą ir jo vertę nepateikė, todėl teismas tokio klausimo nesprendė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Patikslintame apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti visą ar iš dalies Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigoti ieškovę pateikti teismui duomenis iš Gyvūnų registrų centro apie turimus ir registruotus augintinius bei jų kilmės dokumentus, taip pat grąžinti atsakovui žyminio mokesčio permoką. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Ieškovė dirbtinai sukūrė atsakovo neištikimybės situaciją ir pateikė teismui tai kaip neginčijamą faktą ir įrodymą, siekdama jo atsikratyti ir užvaldyti šalių santuokos metu įgytą turtą. Įrodymai, kuriuos pateikė ieškovė apie atsakovo neištikimybę, nėra autentiški ir galbūt suklastoti, o teismas šios reikšmingos detalės neįvertino ir ko gero net netikrino informacijos autentiškumo ir tikrumo. Nuotraukos, kurias ieškovė pridėjo prie ieškinio, irgi nieko neįrodo. Atsakovas daugybę metų dirba moteriškame kolektyve. Natūralu, kad šiais laikais kartais bendrauja su savo darbuotojomis ir socialiniais tinklais. Kartais kai kurios iš jų užsuka į svečius, nes per laiką susibičiuliavo, bet tai yra tik draugiški dalykiniai santykiai.

6.2. Šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovės kaltė pasireiškė tuo, jog ieškovė, įkūrusi šunų veislyną „(duomenys neskelbtini)“, veisiamais šunimis ilgainiui pradėjo domėtis daug labiau nei atsakovu. Ieškovė eidavo miegoti su šunimis į vieną lovą, kadangi atsakovui tai nebuvo priimtina, jis miegodavo atskirai. Ilgainiui nustojo turėti bet kokių lytinių santykių, atšalo seksualinis ir apskritai bendras potraukis vienas kitam. Ieškovė negebėjo tinkamai pasirūpinti šunų higiena ir palaikyti bent jau minimalią tvarką šalių namuose. Atsakovas, grįžęs po darbo, rasdavau baisų dvoką, smarvę, šunų pridergtus namus, visur būdavo pilna jų plaukų ir pan. Iš pradžių atsakovas stengėsi pats valyti namus. Vėliau investavo apie 10 000 Eur tam, kad ūkiniame pastate, kuriame pastaruoju laiku ir gyveno, sukurtų šunims atskirą teritoriją, t. y. buvusio garažo patalpose įrengė jiems specialų stiklinį aptvarą. Atsakovas bandė su ieškove kalbėtis, tartis, derėtis, pats spręsti buitinius ir ne buitinius nesutarimus, bet ieškovė dėl savo sunkaus būdo į jokius adekvačius sutuoktinių kompromisus ir susitarimus niekada nebuvo linkusi. Šeiminiuose santykiuose su ieškove iš atsakovo pusės niekada nėra buvę smurto apraiškų, o ieškovė prieš jį vartodavo psichologinį smurtą ir terorą, tačiau teismas šių reikšmingų aplinkybių visiškai neįvertino.

6.3. Teismas klaidingai nustatė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vertę. Atsakovo vertinimu, nekilnojamasis turtas vertas mažiausiai 157 000 Eur.

6.4. Automobilis „Alfa Romeo Spider“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo šalių bendrai pirktas iš kaimyno G. R., kuris yra Lietuvos senovinių automobilių asociacijos pirmininkas. Atsakovas į jį investavo daug laiko ir lėšų tam, kad atkurtų originalią automobilio komplektaciją, jį suremontuotų. Pastebimai savo lėšomis ir žiniomis pagerino automobilio būklę ir bendrą išvaizdą. Atsakovo vertinimu, jis turi pagrįstą tiek moralinę, tiek materialinę teisę pasilikti šį automobilį savo žinioje.

6.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau kurį laiką veikė nuostolingai ir iš įmonės yra vykdomi priverstiniai išieškojimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas šiuo metu yra lygus 0, įmonė turi daug skolų. Reali įmonės vertė yra nulinė ir neaišku, kiek „minuso“ ir įvairių skolų liks ateityje. Atsakovas 2024 m. gegužės 27 d. gavo Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį, kuria yra priimamas ieškovės UAB „Vilspekas“ ieškinys dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Atsakovo įsitikinimu, teismas turėtų iš naujo įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertę.

6.6. Ieškovė suklaidino teismą dėl jai asmeninės nuosavybės teise anksčiau priklausiusio buto bei jo pardavimo. Šalys buvo pradėjusios gyventi kartu minėtame bute kartu su ieškovės tėvais, iš bendrų šeimos lėšų buvo atliktas buto kapitalinis remontas. Vėliau ieškovės tėvai šį būtą perleido šalims, jį padovanodami ieškovei. Už šio ieškovės turto pagerinimą atsakovas jokios piniginės kompensacijos negavo. Pardavus butą, pinigus už parduotą butą šalys investavo į bendros įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą, kad vėliau iš uždirbtų ir iš įmonės pelno gautų pinigų galėtų atlikti einamuosius namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., gerinimo ir remonto darbus.

6.7. Šalys apie 10 metų vykdo dar vieną veiklą – turi įregistravusios šunų veislyną ,,(duomenys neskelbtini)“. Visi veislynui priklausantys ar anksčiau priklausę šunys yra kilmingi, įvairių šunų parodų dalyviai. Jiems įkurta šunidė ir patys šunys yra didžiulė investicija, įskaitant jų dalyvavimą parodose, išvykas į jas, pasiruošimą tam, titulų gavimą, šunų ir šuniukų priežiūrą, auginimą, grožio procedūras, maitinimą, kergimą, gydymo išlaidas. Viso veislyno ir ten esančių gyvūnų vertė šiuo metu gali būti apie 50 000 Eur. Šio turto į sutuoktinių turto balansą ieškovė neįtraukė, teismas taip pat neįtraukė.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai motyvai:

7.1. Teismas turėtų atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip pateiktą pavėluotai.

7.2. Atsakovo pateikta informacija apie blogėjančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį neturi įtakos sprendžiant įmonės akcijų (kompensacijų už jas) padalijimo abiem sutuoktiniams klausimą. Atsakovas buvo atsakingas už įmonės valdymą ir tik dėl jo prasto įmonės valdymo įmonė tapo nemoki, nes skolų kiekis tik didėjo ir nebuvo užkirstas kelias skoloms didėti (reikėjo skelbti įmonės nemokumą nedelsiant, matant prastus finansinius rodiklius).

7.3. Atsakovo argumentai, jog ieškovė yra kalta dėl iširusios santuokos, yra niekiniai ir neįrodyti. Atsakovas nepateikė priešieškinio, nesuformulavo ir atsiliepime į ieškinį savarankiško reikalavimo pripažinti santuokos iširimą dėl ieškovės kaltės, todėl apeliacinio skundo argumentas, kaltinant ieškovę dėl santuokos iširimo, negali būti priimtas ir nagrinėjamas. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus duomenis iš „Facebooko“. Atsakovas teisme net nepaneigė, kad bendrauja su moterimi, kuri nurodyta ieškovės į bylą pateiktuose dokumentuose. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas turėjo kitą moterį, su kuria artimai bendravo dar būdamas santuokoje su ieškove. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškovės laikomi šunys buvo priežastis, dėl kurios atsakovas nebegalėjo gyventi su ieškove, kad šunys sukūrė „antisanitarines sąlygas“ gyventi namuose, todėl toks atsakovo plačiai skunde aprašytas motyvas tėra deklaratyvus ir neparemtais įrodymais.

7.4. Atsakovas nepateikė jokių automobilio „Alfa Romeo Spider“ restauravimo įrodymų, kas tokius argumentus daro niekiniais.

7.5. Atsakovas savo pateiktame skolų sąraše nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. pabaigoje turėjo 49 006,52 Eur skolų. Tai reiškia, kad įmonė iš principo yra moki. Tą patvirtino pats atsakovas, nurodęs, kad skolas po truputį kreditoriams dengia. Atsakovas taip pat nurodė, kad įmonė turi prekių, kurių vertė yra apie 150 000 Eur. Taigi, turimų prekių vertė gerokai viršija skolos dydį, o atėmus skolą daugiau nei du kartus viršija nurodytą akcijų vertę. Todėl teismas teisingai pasisakė, kad, net ir pardavus įmonės prekių atsargas už bent dvigubai mažesnę vertę, lėšų padengti akcijų vertei pakaktų.

7.6. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad jis bendrai su ieškove investavo lėšas į buto remontą, todėl atsakovo argumentai apie jo išlaidas buto remontui atmestini kaip neįrodyti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad lėšos už parduotą butą buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Atsakovas taip pat nepateikė jokio dokumento, kuris įrodo, kad ieškovė davė jam nurodymą savo nuožiūra naudoti pinigus, gautus pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą. Tai reiškia, kad, nesant priešingo įrodymo, laikytina, kad atsakovas savavališkai išleido ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusius pinigus, todėl teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą priteisti 29 686,05 Eur iš atsakovo.

Šalies argumentai

7.7. Atsakovas, pirmosios instancijos teisme neteikęs jokio reikalavimo dėl šunų veislyno „(duomenys neskelbtini)“ turto padalijimo, apeliaciniu skundu prašo padalyti veislyno turtą, priteisiant atsakovui kompensaciją. Toks atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas jokia forma. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog apskritai egzistuoja šunų veislynas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas neturi teisės apeliacinės instancijos teisme kelti reikalavimų, kuriuos galėjo teikti teismui pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nepateikė priešieškinio, taip pat kita forma pirmosios instancijos teisme neišreiškė pageidavimų, susijusių su veislyno turto padalijimu ieškovei ir atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas iš dalies ir dėl dalies reikalavimų byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti

10. Atsakovas apeliaciniame skunde pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas turėjo būti skelbiamas balandžio 8 d. 16.30 val. Atsakovas buvo atvykęs į sprendimo paskelbimą, bet Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų apsaugos darbuotojas jam pasakė, jog negali įleisti atsakovo į teismo salę, ir pasakė laukti, kol pasitikti ateis teismo sekretorė. Tačiau sekretorė taip ir nepasirodė. Tą patį vakarą atsakovas vis tikrino EPP sistemą, tačiau įkelto sprendimo nebuvo. Teismo posėdžio sekretorė paminėjo, jog tą vakarą buvo teismų sistemos LITEKO sutrikimų ir galbūt teisėjas dėl to negalėjo pasirašyti sprendimo ir įkelti jo į sistemą. Atsakovas taip pat negalėjo anksčiau pateikti apeliacinio skundo dėl to, jog neturėjo savo argumentams visų teisinių įrodymų, dėl patiriamo streso, miego trūkumo, sunkios finansinės padėties. Pirmosios instancijos teismo teisėjo 2024 m. birželio 11 d. rezoliucija praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo atnaujintas ir atsakovo apeliacinis skundas buvo priimtas.

11. CPK 307 straipsnyje reglamentuoti apeliacinio skundo padavimo terminai. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodytas apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o kartu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. Jeigu terminas praleistas labai daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Įstatyme neįvardyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, šį klausimą palikta spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti teismo sprendimą. Galiojančiuose proceso įstatymuose užtikrinta ieškovui reali galimybė apskųsti teismo sprendimą. Apskundimas vykdomas proceso įstatymo numatyta tvarka, o šios tvarkos nesilaikymas gali nulemti, kad asmuo tokią teisę praranda ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas). Pagal nurodytas teisės normas, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas).

13. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nagrinėjamoje byloje, atsakovas pradinį apeliacinį skundą pirmosios instancijos teisme pateikė 2024 m. gegužės 9 d., t. y. vėluodamas pateikti apeliacinį skundą tik vieną dieną. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą praleidus jo pateikimo terminą ir neprašant jo atnaujinti. Tačiau šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė ir nemažai apeliacinio skundo trūkumų, nesusijusių su termino praleidimu. Šiems trūkumams pašalinti atsakovui reikėjo laiko. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos manymu, atsakovas tik 2024 m. gegužės 31 d., t. y. per pakankamai protingą 17 dienų terminą, dar kartą pateikė apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą. Tačiau teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (iš esmės dėl žyminio mokesčio). Tuomet atsakovas pakankamai operatyviai 2024 m. birželio 10 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą, ištaisęs visus teismo nurodytus apeliacinio skundo trūkumus, o pirmosios instancijos teismo teisėjo 2024 m. birželio 11 d. rezoliucija praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo atnaujintas ir atsakovo patikslintas apeliacinis skundas buvo priimtas.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau paminėtas atsakovo apeliacinio skundo pateikimo aplinkybes, iš kurių matyti, kad atsakovas nuosekliai ir pakankamai aktyviai siekė apskųsti ginčijamą teismo sprendimą, neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nepagrįstai atnaujino atsakovui terminą apeliaciniam skundui pateikti. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija iš esmės pasisako dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

16. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį, kuria buvo priimtas ieškinys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, antstolės I. K. 2024 m. gegužės 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, antstolės I. K. 2024 m. kovo 14 d. patvarkymą dėl atsakovo įpareigojimo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius duomenis; antstolės 2024 m. gegužės 3 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas teise pateikti naujus įrodymus nepiktnaudžiauja, didžioji dalis pateikiamų papildomų įrodymų yra atsakovo gauti arba surinkti jau po pirmosios instancijos teismo išėjimo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo 2024 m. kovo 18 d., taigi šių įrodymų atsakovas neturėjo galimybės pateikti anksčiau, ieškovė su teikiamais naujais įrodymais yra susipažinusi, todėl jie pridėtini prie bylos.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

17. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu teismas nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatęs, kad atsakovas santuokos su ieškove metu išsikraustė gyventi į kitą gyvenamąjį būstą, bendraudavo su kitomis moterimis, yra susiradęs kitą moterį, galbūt su ja kartu gyvena. Ieškovė pateikė atsakovo susirašinėjimą, nuotraukas, iš kurių matyti, kad atsakovas bendrauja su kitomis moterimis, bendravimas nėra formalus, labiau intymus, atsakovas pirko daiktų kitai moteriai, tikėtina, susitikdavo ir gyvai. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas santuokos pabaigoje tokiu būdu buvo neištikimas ieškovei. Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdamas, kad įrodymai, kuriuos pateikė ieškovė apie atsakovo neištikimybę, nėra autentiški ir galbūt suklastoti, o teismas šios reikšmingos detalės neįvertino ir ko gero net netikrino informacijos autentiškumo ir tikrumo. Nuotraukos, kurias ieškovė pridėjo prie ieškinio, irgi nieko neįrodo. Pasak atsakovo, šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė veisiamais šunimis ilgainiui pradėjo domėtis daug labiau nei atsakovu, o šunų priežiūra ir jų laikymo sąlygos namuose jam nebuvo priimtinos. Vis dėlto teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio nuostatas sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis).

19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė atsakovo susirašinėjimo su kita moterimi (ar moterimis) išrašus, iš kurių matyti, kad susirašinėjimas buvo ne dalykiškas, kaip bando teigti atsakovas, bet labai artimas ir atskirais atvejais intymus. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį neteigė, kad tokio susirašinėjimo nebuvo iš viso, kad susirašinėjimas buvo suklastotas. Atsakovas dėl šio susirašinėjimo tikrumo ar teisingumo nekėlė klausimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, neteigė, kad šis susirašinėjimas būtų suklastotas ar netikras, ir neteikė tokius savo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų. Priešingai, atsakovas pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 11 d. posėdžio metu iš esmės pripažino, kad toks susirašinėjimas iš tiesų vyko, o moteriai, su kuria susirašinėjo, nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio atsakovas nuomoja kambarį bute, kuriame gyvena (garso įrašas nuo 54 min.).

21. Atsakovas dar atsiliepime į ieškinį teigė, kad ieškovė įsilaužė į jo programos „Messenger“ paskyrą ir tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie atsakovą, todėl, pasak atsakovo, minėti susirašinėjimo išrašai negali būti naudojami ir vertinami byloje. Tačiau teisėjų kolegija iš esmės negali pritarti tokiai atsakovo pozicijai dėl toliau pateikiamų motyvų.

22. Nors teisėjų kolegija sutinka, jog ieškovei įsilaužiant į atsakovo paskyrą (ieškovė neginčija atsakovo nurodytų patekimo į atsakovo programos „Messenger“ paskyrą aplinkybių) surinkti įrodymai pažeidžia atsakovo teisę į privatumą, vis dėlto, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju turėtų būti taikomas teisės doktrinoje pripažįstamas balansavimo principas (žr., pvz., Bartkus, J., Garso įrašo leistinumas Lietuvos civiliniame procese ir arbitraže, Teisė, 2021, 120, p. 36–48; The Admissibility of Evidence in International Commercial Arbitration, disertacija, Vilnius, 2023), pagal kurį vienoje rankoje pasveriama asmens teisė į privatumą, kitoje – šalies, neteisėtais veiksmais surinkusios įrodymus, gebėjimas veiksmingai ginti savo teises be tokių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutuoktinio teisės į privatumą santuokoje gali būti saugomos mažiau, ypač tokiose situacijose, kai sprendžiamas galimos neištikimybės klausimas, juolab kai sutuoktinio neištikimybė paprastai gali būti slepiama nuo kito sutuoktinio ir kitu būdu surinkti įrodymus apie sutuoktinio neištikimybės faktą paprasčiausiai gali būti neįmanoma. Nagrinėjamu atveju ieškovės surinkti atsakovo susirašinėjimo šalių santuokos pabaigoje išrašai. Be šių susirašinėjimo išrašų, ieškovei būtų sunku įrodyti atsakovo neištikimybės faktą, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau kurį laiką nebegyvena kartu su ieškove. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškovės ieškinį, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde turėjo galimybę dėl šių įrodymų pasisakyti ir į juos atsikirsti (pastebėtina, kad atsakovas iki pat apeliacinio skundo pateikimo nekėlė klausimo dėl pateiktų susirašinėjimų turinio, tik dėl jų leistinumo). Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo nagrinėjamu atveju nevertinti šių atsakovo susirašinėjimų su kita moterimi (ar moterimis) išrašų kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių byloje surinktų įrodymų, kuriuos pakankamai išsamiai aptarė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, pakanka daryti išvadą, jog atsakovas santuokos su ieškove metu buvo ieškovei neištikimas, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

24. Nors atsakovas teigia, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė veisiamais šunimis ilgainiui pradėjo domėtis daug labiau nei atsakovu, o šunų priežiūra ir jų laikymo sąlygos namuose jam nebuvo priimtinos, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent namuose laikomi šunys galėjo lemti šalių santuokos iširimą ir dėl to šalių santuoka faktiškai buvo iširusi jau anksčiau, nei atsakovas pradėjo intymiai bendrauti su kita moterimi ar moterimis. Juo labiau, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 11 d. posėdžio metu atsakovas vietoje šunų aiškino ir kitokias šalių santuokos iširimo priežastis – atsakovas teigė, kad su žmona gyveno daugiau kaip ekonominiai verslo partneriai, nes, pasak atsakovo, ieškovė jo nemylėjo, abu stengėsi išsaugoti santuoką, kaip galėjo, o santykiai pablogėjo, greičiausiai, tuomet, kai vaikai išvažiavo iš jų namų (garso įrašas nuo 51 min.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės žiaurų elgesį ar smurtą.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstą 1 000 Eur ieškovės neturtinės žalos dydį. Įvertinus tai, jog šalys santuokoje išgyveno 38 metus, santuoka nutrūko dėl atsakovo neištikimybės, taip pat atsižvelgiant į ieškovės patirtus emocinius išgyvenimus, šalių turtinę padėtį, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl yra pagrįstas bei atitinkantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nesprendė klausimo dėl šalių galbūt esančio šunų verslo padalijimo, nurodydamas, kad ieškovė jokio verslo dalyti neprašė, o atsakovas priešieškinio neteikė, jokių įrodymų apie tokį verslą ir jo vertę neteikė.

27. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

28. Turto padalijimo klausimas turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka. Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Kai nenutraukdami santuokos sutuoktiniai tokia sutartimi pasidalija ne visą santuokos metu įgytą turtą, nepadalyta dalis lieka bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011), kaip ir po padalijimo įgytas turtas. Kai ginčo šalys pateikia įrodymus apie santuokos metu pasidalytą turtą, toks turtas išbraukiamas iš dalytino buvusių sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011). Tačiau bet kuriuo atveju, nutraukus santuoką, neturi likti nepadalyto sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

29. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas nėra aktyvus ir savarankiškai nenustatinėja dalytino turto. Tačiau teismas, priimdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir matydamas, kad yra nepareikštas reikalavimas dėl tam tikro turto ar turtinių teisių į jį, privalo nustatyti ieškovui pakankamą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą nurodyti ieškinyje visą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir pareikšti reikalavimą dėl viso bendro turto padalijimo (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Santuokos nutraukimo byloje privalo būti išspręstas santuokos metu įgyto turto teisinės priklausomybės klausimas, t. y. ar jis priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, ar abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės arba bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 51 p.). Teismas, priėmęs ieškinį, pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje turi galutinai suformuluoti įrodinėjimo dalyką, išsiaiškinti šalių nuomonę dėl įrodymų ir atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo nuomone, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 225 straipsnis).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą, nenurodė, kad šalys turi šunų veislyną ir augina šunis. Tuo tarpu atsakovas dar atsiliepime į ieškinį akcentavo, kad šalys turi ir yra užregistravusios kilmingų, parodinių šunų veislyną, kuris taip pat turi būti padalytas, nes tai yra bendras šalių santuokinis turtas. Atsakovas pirmosios instancijos teisme akcentavo, kad veislyne yra apie 20 šunų. Ieškovė pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 11 d. posėdžio metu pripažino, kad ji turi penkis mažus šuniukus, spanielių, kad tai parodiniai šuniukai, šunų auginimas yra ieškovės hobis, dar 2013 metais turėjo pirmą vadą ir po to per metus turėdavo po vadą, atvesti nauji šuniukai pas ieškovę ilgiau kaip du mėnesius neužsibūdavo (garso įrašas nuo 36 min.). Ieškovė papildomai pažymėjo, kad neturi tokios vertės veislyno, kaip nurodė atsakovas, jis atrodo „popieriškai“, veislyno statuso reikėjo, kad galėtų veisti šunis, yra papildomai įrengtos tam patalpos (garso įrašas nuo 46 min.). Be to, šunų veislynas „(duomenys neskelbtini)“ ir informacija, jog ieškovė yra šunų veisėja, figūruoja atviros prieigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenų bazėje ir socialiniuose tinkluose (pvz., https://vmvt.lt/opendata/vko/index.php; https://www.facebook.com/spanieliai/?locale=lt_LT) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad yra kitas, tikėtina, bendras sutuoktinių turtas, nei išsiaiškino reikšmingas šiam klausimui aplinkybes, nei nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų išspręstas viso šalių santuokos metu įgyto turto teisinio statuso (priklausomybės) klausimas.

32. Minėta, kad nutraukus šalių santuoką, neturi likti nepadalyto sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Be to, sutuoktinių bendro turto padalijimo ir kompensacijų nustatymo klausimas privalo būti sprendžiamas kompleksiškai, nustatant viso sutuoktinių bendro turto balansą, iš bendro turto mokėtinas skolas ir kompensacijas (CK 3.118 straipsnis). Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos manymu, paprastai nėra galimas sprendimas tik dėl dalies bendro sutuoktinių turto padalijimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo padalytas šalių santuokoje įgytas turtas, panaikinama visa apimtimi ir ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiame kontekste pastebėtina, kad tokiu būdu nėra panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės G. J. nuosavybe, nes dėl šio turto priklausomybės ieškovei apeliaciniame skunde ginčas nėra keliamas ir todėl jis nepatenka į bendro dalytino turto masę.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo 29 686,05 Eur lėšų, kurias atsakovas gavo už parduotą ieškovės butą. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš ieškovės pareikšto ieškinio nebuvo aišku, ar tarp šalių buvo susitarimas, kad minėti pinigai bus pervedami į atsakovo asmeninę banko sąskaitą ir tuomet grąžinami ieškovei. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nieko neminėjo, kad atsakovas jai tuos pinigus turėjo grąžinti, kad šalys buvo sudariosios susitarimą, jog atsakovui pervedus už butą pinigus šie pinigai ieškovei iš karto arba kažkada vėliau turės būti grąžinti. Priešingai, ieškovė pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 11 d. posėdžio metu paaiškino, kad ji vertino, kad visas šalių turtas yra bendras. Tuo tarpu atsakovas paaiškino, kad už butą gautus pinigus šalys investavo į bendros šalių įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, kad vėliau iš uždirbtų iš įmonės pelno pinigų galėtų atlikti šalių namų valdos gerinimo ir remonto darbus. Ieškovė neneigė aplinkybių, kad dalis pinigų galėjo būti panaudoti įmonei ir bendram turtui gerinti. Pastebėtina ir tai, kad į atsakovo sąskaitą už ieškovės butą pervesti pinigai (100 000 Lt) 2006 m. rugsėjo 21 d. buvo pervesti į atsakovo individualią įmonę, kuri buvo įsteigta šalims esant santuokoje, preziumuojama, kad buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė (3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis), ir kurios akcijas (pertvarkius individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę) ieškovė šiuo metu siekia taip pat padalyti (taigi, minėtus 100 000 Lt ieškovė faktiškai galbūt investavo (leido sutuoktiniui investuoti) į individualią įmonę, kurią pertvarkius ieškovė įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise bendrovės akcijas, kurias siekia šioje byloje padalinti, o tokiu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėtų būti svarstoma, ar ieškovei mokėtina kompensacija neturėtų būti nustatoma atsižvelgiant į dalijamų bendrovės akcijų vertę (žr., pvz., Mikelėnas, V. Civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2002, p. 207–209). Todėl iš ieškovės ieškinio ir byloje nustatytų aplinkybių nėra aišku, ar ieškovė teigia, kad atsakovas pasisavino už parduotą butą gautus pinigus, t. y. šalys buvo susitarusios, jog atsakovas tuos pinigus grąžins, bet jų negrąžino, ar ieškovė teigia, kad atsakovas tuos pinigus iššvaistė, t. y. atsakovas nepanaudojo už parduotą butą gautų pinigų bendroms šeimos reikmėms, ar vis tik ieškovė teigia, kad atsakovas už parduotą butą gautus pinigus investavo į bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimą arba esminį pagerinimą. Pirmosios instancijos teismas, nesiaiškindamas tikrųjų šalių ketinimų ir tolesnių jų veiksmų dėl pinigų susigrąžinimo ar panaudojimo, kurių pagrindu galėtų būti sprendžiama, kaip už parduotą butą į atsakovo banko sąskaitą gauti pinigai turėjo būti naudojami ar perduodami, neatskleidė bylos esmės ir dėl šios dalies galėjo priimti klaidingą sprendimą. Kadangi 29 686,05 Eur lėšų priteisimas taip pat yra susijęs su galimu šių pinigų panaudojimu bendrajai jungtinei nuosavybei ir gali turėti įtakos nustatant dalytino sutuoktinių turto balansą, pirmosios instancijos teismo sprendimas šia apimtimi taip pat panaikinimas ir ši bylos dalis grąžintina nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija šiame kontekste, be kita ko, atkreipia dėmesį ir į tai, kad jei ieškovės asmeninės lėšos buvo panaudotos prievolėms, vykdomoms iš bendros sutuoktinių turto, įvykdyti, ieškovė turėtų teisę reikalauti ne visų, bet tik ½ lėšų kompensavimo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

34. Apibendrindama tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų nustatyti ieškovei terminą patikslinti ieškinį ir nurodyti visą turtą, kurio padalijimas (teisinė priklausomybė) turi būti išspręsta šioje byloje (t. y. įtraukiant ir šunų veislyną / dalintinus šunis). Be to, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nesutarė dėl dalintino turto verčių, o turtas turi būti padalijimas pagal aktualias vertes, pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų pasiūlyti šalims pateikti prašymą dėl teismo ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo arba pateikti turto, dėl kurio vertės šalys nesutaria, vertinimą, atliktą laikantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų, ar kitus įrodymus dėl turto vertės, taip pat išsiaiškinti, kokie buvo šalių tikrieji ketinimai ir vėlesni veiksmai dėl to, kaip turėjo būti naudojami ar perduodami už parduotą ieškovės butą į atsakovo banko sąskaitą gauti pinigai.

35. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 637 Eur žyminį mokestį, tačiau pagal apeliaciniu skundu pareikštus reikalavimus šiuo atveju turėjo būti sumokėtas 1 329 Eur žyminis mokestis. Už turtinius reikalavimus šiuo atveju mokėtinas 1 219 Eur žyminis mokestis (turtiniai reikalavimai: 2 000 Eur (atsakovas prašo automobilį priteisti jam) + (157 000 – 133 300) / 2 (atsakovas iš esmės siekia padidinti jam tenkančią kompensaciją už ieškovei priteistiną nekilnojamąjį turtą ginčydamas turto vertę) + 1 000 (atsakovas ginčija neturtinės žalos priteisimą) + 43 440 / 2 (atsakovas iš esmės siekia ieškovei tenkančios kompensacijos už bendrovės akcijas sumažinimo ginčydamas jų vertę) + 29 686,05 (atsakovas ginčija kompensacijos už parduotą ieškovės butą priteisimą); bendra turtinių reikalavimų suma – 66 256,05 Eur, už kurią mokėtinas 1 219 Eur žyminis mokestis). Už neturtinį reikalavimą dėl santuotokos nutraukimo priežaties mokėtinas 110 Eur. Vadinasi, atsakovas yra sumokėjęs daugiau žyminio mokesčio. Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis remiantis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinama, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl atsakovui grąžinamas 308 Eur žyminis mokestis.

36. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinta ir perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi dėl visų šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių turės būti pasisakyta pirmosios instancijos teismui priimant galutinį teismo sprendimą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį dėl šalių bendro turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo, kompensacijos priteisimo, ieškovės reikalavimo dėl 29 686,05 Eur lėšų, kurias atsakovas gavo už parduotą ieškovės butą, priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui R. J. 308 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gegužės 9 d. mokėjimo nurodymu.

Išaiškinti atsakovui R. J., kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAurimas BrazdeikisErika Misiūnienė