- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-19-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29052-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė, Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RRT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ejitus“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Pranckienės ir Ritos Dambrauskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Ejitus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2702-294/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RRT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ejitus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „RRT“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės UAB „Ejitus“ priteisti 19 089,83 Eur skolą už atliktus darbus, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad, vykdydama 2019 m. gruodžio 1 d. pasirašytą su atsakove UAB „Ejitus“ sutartį Nr. 2019 12 01/01, suteikė sutartyje numatytas transporto paslaugas pervežant krovinius su inertinėmis medžiagomis. Už atliktus darbus ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. liepos 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0006887 (apmokėjimo atidėjimo terminas iki 2020 m. rugpjūčio 14 d.), mokėtina suma – 10 245,09 Eur; 2) 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0006927 (apmokėjimo atidėjimo terminas iki 2020 m. rugpjūčio 30 d.), mokėtina suma – 6 662,70 Eur; 3) 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0007005 (apmokėjimo atidėjimo terminas iki 2020 m. rugsėjo 30 d.), mokėtina suma – 4 682,04 Eur. Viso darbų atlikta ir sąskaitų išrašyta už 21 589,83 Eur. Atsakovė sumokėjo 2 500 Eur ir liko skolinga 19 089,83 Eur. Šią sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu ieškovės UAB „RRT“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Ejitus“ 19 089,83 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 089,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 030 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 1 d. šalys pasirašė sutartį dėl medžiagų vežimo. Atsakovei buvo išrašytos trys PVM sąskaitos faktūros: Nr. 0006887, mokėtina suma – 10 245,09 Eur; Nr. 0006927, mokėtina suma – 6 662,70 Eur; ir Nr. 0007005, mokėtina suma – 4 682,04 Eur. Byloje kilo ginčas dėl sutarties tinkamo vykdymo. Ieškovės teigimu atsakovė už įsigytas ir jai pristatytas prekes (smėlį, žvyro skaldą, dolomito skaldos mišinį) kartu su atvežimo paslauga pilnai neatsiskaitė.
5. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad ieškovė savo reikalavimą įrodė, o atsakovės atsikirtimus į ieškinį, kad ieškovė prekių nepristatė, laikė nepagrįstais - teikdama medžiagų transportavimo paslaugas ir turėdama jiems pagrįsti krovinio gabenimo važtaraščius, atsakovė neturėtų motyvo įsigyti gabenamų prekių, atsakovė, gavusi sąskaitas faktūras už prekes , kurių neva neįsigijo, pretenzijų nereiškė. Atsakovės vadovo parodymai yra nenuoseklūs, atsiliepime nurodoma, kad prekės nebuvo pristatytos, tačiau nedetalizuota, pagal kurią sąskaitą faktūra prekės buvo pristatytos apmokėtai 2 500 Eur sumai. Be to, jeigu sutartos prekės (medžiagos) nebūtų atvežtos akivaizdu, kad įmonės vadovas kreiptųsi į kitą įmonę dėl neegzistuojančių sąskaitų panaikinimo, prieštarautų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu grindė savo reikalavimą įrodymais ir nuosekliais paaiškinimais, o atsakovės paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems, teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog atsakovė prekes įsigijo ir už jas neatsiskaitė. Konstatavus, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė, tenkino ieškinį
6. Vadovaujantis CK 6.37, 6.210 straipsniais, iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė UAB „Ejitus“ (toliau ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti klausimą dėl ieškovės UAB „RRT“ ieškinio spręsti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
7.1. teismas tinkamai nenustatė, kad atsakovė prekes gavo, sprendime rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais. Ieškovė su atsakove atsiskaitė tik dėl 2 500 Eur sumos, o likusios dalies neapmokėjo, nes negavo tokios rūšies ir kiekio prekių, todėl atsakovė nėra skolinga ieškovei;
7.2. vien sąskaitos nepatvirtina ieškovės reikalavimo apie atvežtus skaldos kiekius. Nepasirašyta PVM sąskaita faktūra nėra pakankamu įrodymu patvirtinančiu šalių susitarimą dėl paslaugų tiekimo už sulygtą kainą;
7.3. ieškovės pateikti įrodymai apie siųstą PDF duomenų paketą neleidžia nustatyti kokie dokumentai buvo siųsti, nes turinio negalima nustatyti;
7.4. teismas byloje priėmė šališką sprendimą, kuris naudingesnis ieškovei, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, o ne įrodymais bei atmetė atsakovės pateiktus įrodymus, paaiškinimus ir jų nevertino.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „RRT“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai motyvai:
8.1. teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą ir nustatė bylos aplinkybes. Priešingai nei teigia apeliantė, pačios atsakovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad objektas priduotas, t. y. baigtas statyti. Jei ieškovė atsakovei nebūtų pristačiusi reikiamo skaldos/smėlio kiekio, statybos darbai nebūtų baigti;
8.2. ieškovė pateikė į bylą PVM sąskaitų suvestinę dėl kurios atsakovė pretenzijų neturėjo, kas patvirtina faktą, kad ieškovė yra įvykdžiusi sutartį. Pateikiami važtaraščiai patvirtina aplinkybes, kad paslaugos suteiktos ir prekės pristatytos;
8.3. teismo šališkumas, grindžiamas subjektyvia nuomone, apeliantei nepalankus sprendimas savaime nepatvirtina, kad teismas buvo šališkas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjas nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė į atsiliepimo tekstą įterpė rašytinius įrodymus – krovinių vežimo važtaraščius. Nors apeliantas nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui prijungti juos kaip naujus įrodymus, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte, o naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). Iš įterptų į skundą įrodymų turinio matyti, jog tai yra krovinių važtaraščių kopijos. Į bylą kaip įrodymas buvo pateikta suvestinė pažyma, o patys važtaraščiai nepridėti. Akivaizdu, jog šie dokumentai visą laiką buvo ieškovės žinioje, kodėl jie nebuvo teikti pridėjimui prie bylos pirmosios instancijos teismui nenurodoma. Atsižvelgiant į tą, jog minėti dokumentai galėjo būti pateikti savalaikiai – nagrinėjant bylą iš esmės, nors teismo posėdyje jie buvo pateikti apžiūrėti( žr.posėdžio garso įrašą) , kad dėl suvestinės duomenų pastabų iš esmės nėra pateikta ir, kolegijos vertinimu, ja yra pagrindas remtis, naujai teikiami įrodymai prie bylos nepridedamai.
12. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad byloje nebuvo įrodyta aplinkybė, jog ieškovė pristatė prekes pagal jos išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 1 d. šalys pasirašė sutartį dėl transporto paslaugos pervežant krovinius su inertinėmis medžiagomis. Vežėjas (ieškovė) įsipareigojo atlikti transporto paslaugas pagal kiekvienos darbo dienos bendrovės atstovo pateiktus užsakymus mobiliuoju telefonu, o užsakovas (atsakovė) įsipareigojo apmokėti per 30 dienų už paslaugas bei medžiagas pagal pateiktus krovinio važtaraščius, jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras. Užsakovas moka vežėjui gabenant inertines medžiagas į objektą Nesvydžiaus g. Vilniuje sutartyje nustatytais įkainiais. Kaip matyti iš sutarties turinio, sutartis turi ir paslaugų, ir pirkimo-pardavimo sutarties elementų, nes ieškovė pirkdavo iš karjerų smėlį/žvyrą ir jį pristatydavo atsakovei.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalį pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
15. CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vien PVM sąskaitų faktūrų išrašymas savaime nepatvirtina atvežtų medžiagų kiekių. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką ,kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tame tarpe ir sąskaitomis faktūromis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).
18. Šioje byloje atliktų darbų (atgabentų žaliavų) kiekį patvirtina ne tik PVM sąskaitos – faktūros, kurios pagal sutarties sąlygas buvo išrašytos pagal krovinių važtaraščius, kuriuose nurodyta, kokia produkcija ir jos kiekis buvo pakrautas ir pristatytas į paskirties vietą (atsakovei). Iš teismo posėdžio informacinės pažymos, posėdžio garso įrašo galima vertinti, jog teismui buvo pateikti apžiūrai krovinių važtaraščiai, kurie pasirašyti, matyti UAB „Ejitus“ projektų vadovo parašai, ant kai kurių yra tik parašai krovinį priėmusio asmens, tačiau atsakovė neginčija, kad tai yra jos darbuotojų parašai, todėl laikytina, kad krovinius atsakovė priėmė. Atliktų drabų kiekį patvirtina ir kitos leistinumo bei sąsajumo reikalavimus atitinkančios įrodinėjimo priemonės - dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai teismo posėdžio metu, kuriame atsakovės atstovas pasakė, kad neatsiskaito su ieškove tik todėl, kad su atsakove neatsiskaito darbų užsakovas, nors darbai užbaigti. Dėl šios skolos dabar vyksta teisminis ginčas. Taigi teismo posėdyje atsakovė iš esmės pripažino ieškinį, nes neatsiskaitymo priežastimi įvardijo tik neatsiskaitymo su ja pačia faktą. Taip pat atsakovės atstovas patvirtino, kad nėra pareiškęs pretenzijų ieškovei dėl suteiktų paslaugų kokybės, šalių el. susirašinėjimas rodo,jog 2020 m. spalio 8 d. ieškovė siuntė tarpusavio skolų suderinimo aktą, pakartotinai išsiuntė 2020 m. spalio 9 d., kuriame nurodyta, kad negavus atsakymo per 10 dienų, likutis bus laikomas teisingu. Atsakovė, nors apeliaciniame skunde išreiškė abejonę dėl siųsto laiško turinio, tačiau siunčiamo laiško datos sutampa, jis yra patvirtintas ieškovės, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad 2020 m. spalio 8, 9 d. el. laiškų turinys buvo ne toks kokį nurodo ieškovė. Taip pat atsižvelgtina ir į kasacinio teismo praktiką, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita-faktūra vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, o asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaitas - faktūra atsiranda jau patiekus prekes bei, kad pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčių įstatymo 80 straipsnio 1 dalį nėra nustatyta pareiga, kad PVM sąskaitoje-faktūroje turi būti prekes ar sąskaitą priėmusio asmens parašas.
19. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tikrinusi konkrečius smėlio/ žvyro kiekius, ar žymėjusi juos kokiu tai kitu būdu ir taip nustačiusi trūkumus, dėl to reiškusi pretenzijas. Bylos nagrinėjimo metu ji taip pat nepateikė duomenų, kad ieškovė nurodyto kiekio nepristatė, priešingai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės atstovas patvirtino, kad statybos objektas yra baigtas, kas leidžia daryti labiausia tikėtiną išvadą, kad užsakytas atsakovės kiekis žvyro/smėlio buvo pristatytas dėl to statybos darbai buvo baigti. Pažymėtina ir tai, kad nepateikti duomenys, kad pristačius prekes buvo nustatyti prekių kiekio trūkumai.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde išreiškė abejones dėl teismo šališkumo, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės poziciją, nevertino jos pateiktų įrodymų. Atsakydama į šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nenurodė konkrečių argumentų, kokie atsakovės pateikti įrodymai nebuvo išnagrinėti ir įvertinti, todėl vertinti kaip nepagrįsti. Pagal kasacinio teismo praktiką, jei proceso dalyvio argumentai dėl šališkumo grindžiami prielaidomis ir yra paremti nesutikimu su teismo priimtu jam nepalankiu sprendimu, tai savaime niekaip nepatvirtina teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).
Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė tinkamai įgyvendino jai tekusią įrodinėjimo pareigą, o jos pateikti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad ieškovė pristatė inertines medžiagas, nurodytas ginčo PVM sąskaitose faktūrose (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai nei teigia atsakovė, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
22. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei jos patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Ejitus“, juridinio asmens kodas 304437694, UAB „RRT“ naudai 200 Eur (du šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.