Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. C. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimu R. C. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas subendrinta 1014 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. C. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, 2017 m. vasario 27 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus.Skunde R. C. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir išspręsti prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.Skunde R. C. pažymi, kad apylinkės teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl prašyme nurodytos aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, įsigaliojusiame nuo 2017 m. sausio 1 d., už pažeidimus numatyta žymiai švelnesnė administracinė atsakomybė, negu ATPK. Teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta 4 metams ir šiuo metu yra praėję daugiau, negu puse, šio termino – beveik 3 metai. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytas maksimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 3 metai, taigi šios nuobaudos vykdymo terminas viršija maksimalią ANK numatytos nuobaudos ribą. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti. Ypač įvertinus tą teismo konstatuotą aplinkybę, kad padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių.Pasak R. C., vien pažeidimo pavojingumas negali lemti tokios formalios nuostatos, esą, konkretų pažeidimą padaręs asmuo gali pasitaisyti tik po konkretaus laiko, bet ne anksčiau. R. C. pažymi, kad jis nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidėjas ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus padarė pirmą kartą. Nors ir buvo 2013 m. baustas už nesunkius KET pažeidimus, įvertinus vairavimo stažą – 15 metų – šie pažeidimai, priešingai, negu teigia pirmosios instancijos teismas, neparodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti KET.Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas beveik trejus metus jam leido puikiai susivokti, kokias pasekmes tai sukelia tiek jam asmeniškai, tiek jų artimųjų ir darbovietės atžvilgiu. Apelianto darbas yra neatsiejamas nuo transporto priemonės vairavimo ir jos praradimas gali nulemti, kad apeliantas darbo neteks. Be to, R. C. turi pareigų ir savo neįgaliai tetai, kuri yra pirmos grupės invalidė ir nuo 2014 m. birželio 10 d. jai nustatytas specialaus transporto išlaidų kompensavimo poreikis. Teismas nelaikė šios aplinkybės svarbia. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis nors ir nėra paskirtas tetos globėju, tačiau pagal susiklosčiusią padėtį teta dažniausiai tenka rūpintis jam. Taip pat teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia tam tikrus sunkumus derinant darbą su mokslais, kuriuos apeliantas pradėjo 2015 metais. Būtent šie bausmės aspektai yra skaudžiausi R. C., kadangi dėl jo klaidos neigiamas pasekmes patiria ne tik jis, bet ir jo darbovietė, artimi asmenys. Šios aplinkybės yra daugiau, nei pakankamas pagrindas suvokti ir įsisąmoninti savo įstatymui priešingo elgesio pasekmes ir nebekartoti tos pačios klaidos. R. C. pažymi, kad jis nėra ciniškas pažeidėjas, o asmuo, kuris vieną kartą pasielgė neatsakingai ir nerūpestingai. Ėmėsi visų objektyviai apčiuopiamų priemonių pademonstruoti, kad pasitaisė: išklausė papildomus motorinių transporto priemonių mokymų kursus, buvo atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, laikėsi įstatymų ir naujų pažeidimų nepadarė. Skunde apeliantas taip pat kelia klausimą, kokiais kriterijais remiantis teismas daro išvadą, kad asmuo pasitaisė, suprato pažeidimo sukeltas rizikas, galimas pasekmes, kad jo atžvilgiu auklėjamoji funkcija buvo pasiekta. Teismas nutartyje šito nenurodo. Priešingai, nutartis grindžiama formaliais motyvais nepateikiant jokių argumentų, kuriais analizuotų, ar pareiškėjo atžvilgiu ATPK 20 straipsnio tikslai buvo pasiekti, ar tolimesnis nuobaudos taikymas yra tikslingas. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. C. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. C. skundas netenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. ANK galimybė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra numatyta. Tačiau ANK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kad ANK numatytas asmeniui nepalankesnis reglamentavimas, R. C. prašymo nagrinėjimui apylinkės teisme pagrįstai taikytos ATPK nuostatos. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, R. C. skundas apygardos teisme taip pat nagrinėtinas vadovaujantis ATPK, o ne ANK. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, <...>, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. ATPK 329 straipsnio taikymas reiškia besąlyginį pažeidėjo atleidimą nuo nuobaudos vykdymo. Šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigražinti specialiąją teisę anksčiau laiko, todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad yra visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju R. C. patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytiems administraciniams teisės pažeidimams ir nesudaro pagrindo jam sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.R. C. nubaustas už tai, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Eismo įvykis kilo R. C. nepasirinkus saugaus važiavimo greičio. Be to, iš eismo įvykio vietos R. C. pasišalino, savo kaltę dėl pažeidimų neigė, taip apsunkindamas įvykio ištyrimą ir faktinių aplinkybių nustatymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad tik ilgalaikis (4 metų) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas užtikrins ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių, pasiekimą. Todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas, t. y. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atleidimas nuo likusios nuobaudos dalies vykdymo, turi būti pagrįstas objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis, patvirtinančiais, kad administracinės nuobaudos tikslai, kurių buvo siekiama paskiriant konkretaus dydžio nuobaudą, R. C. atžvilgiu jau yra pasiekti. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokių duomenų šiuo metu nėra. Pažeidimą R. C. padarė naudodamasi specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram, ATPK straipsnio sankcijoje numatytam, terminui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. C. savo teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, yra baustas už KET pažeidimus ir, nors pažeidimai nebuvo šiurkštūs, bet visgi visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pažeidėją, rodo jo neatsakingą požiūrį į nustatytų reikalavimų laikymąsi ir transporto priemonių vairavimą, ypač įvertinus aplinkybę, kad nagrinėjami pažeidimai padaryti jam turint galiojančią nuobaudą už vienarūšį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių išvadą, kad R. C. taikytas specialiosios teisės atėmimo laikotarpis buvo pakankamas ir ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai jau pasiekti. Šios išvados nepaneigia ir prašymą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas pagrindžiantys skundo argumentai. Skundžiamoje nutartyje dėl R. C. nurodomų aplinkybių, susijusių su darbine veikla ir šeiminėmis aplinkybėmis, teisingai pažymėta, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė ir šeiminė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, taip pat nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą. Tai, kad R. C., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir toliau dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, nuo 2015 m. studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, leidžia daryti išvadą, kad darbinių funkcijų atlikimui, taip pats ir studijoms, teisė vairuoti transporto priemones nėra neišvengiamai būtina. Dėl skunde nurodomų aplinkybių, kad ANK už R. C. padarytus pažeidimus yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė (mažesnės piniginės baudos, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas tik kaip papildoma, o ne privaloma skirti, nuobauda) pažymima, kad bylos nagrinėjamos ir nuobaudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius įstatymus. Nuobauda R. C. buvo paskirta ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose pagal tuo metu galiojančias ATPK normas. Vien tai, kad ANK už tokios rūšies pažeidimus numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, nelaikytina pagrindu taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad ANK, nors už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos numatyta atsakomybė sušvelnėjo, tačiau nebeliko galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi, šiuo aspektu ANK įtvirtintas reglamentavimas yra griežtesnis.Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė ATPK 329 straipsnio nuostatas ir, netenkindamas R. C. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismas prašymą išnagrinėjo laikydamasis teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, savo išvadas argumentavo ir pagrindė, nurodė, kodėl mano, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.