Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjui R. C., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Neringai Zenevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. C. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nubaustas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-07-11 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 33 straipsnio 2 dalį, 3 500 Lt (1 014 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams už tai, kad 2013-12-11 apie 16.25 val. Alytuje, Pulko g. 49, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįvertino važiavimo sąlygų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir, atsiradus kliūčiai, vairuojamo automobilio nesustabdė, atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio pavažiavęs atgal atsitrenkė į kitą stovintį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti visi trys automobiliai, žmonės nenukentėjo. Be to, R. C., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

2017-02-07 teisme gautas R. C. rašytinis prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Prašyme nurodyta, kad praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti atėmimo laiko, teismo paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo, per specialiosios teisės atėmimo laiką jis nepadarė naujų teisės pažeidimų, išklausė mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, baigė papildomą vairuotojų mokymą. Nors administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu jis kaltės nepripažino, tačiau dabar jo požiūris iš esmės pasikeitė. Jis suprato padarytų pažeidimų reikšmingumą, padarė reikiamas išvadas. Per 15 metų vairavimo stažą yra padaręs tik kelis KET pažeidimus, niekada nevairavo neblaivus ir anksčiau nebuvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos ar kaip kitaip šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus. Darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) ir pagal gyvenamąją vietą seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai. Jam labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nes transporto priemonės vairavimas yra neatsiejama darbo dalis. UAB (duomenys neskelbtini) kurioje dirba pareiškėjas, vykdo krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais veiklą. Ieškant naujų klientų bei bendraujant su esamais, reikia vykti į jų ofisus, todėl reikia važinėti po įvairias Lietuvos, o kartais ir užsienio vietoves. Neturėdamas teisės vairuoti, jis negali tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas dar ir dėl to, kad jis rūpinasi savo neįgalia teta J. C., kuri yra pirmos grupės invalidė, nuo 2014-06-13 jai nustatytas tik 15 procentų darbingumas, taip pat nustatytas specialus transporto išlaidų kompensavimo poreikis. Dėl savo ligos jai tenka nuolat lankytis gydymo įstaigose, nes reikia atlikti įvairius tyrimus, jos būklė turi būti pastoviai stebima. Labai dažnai kito asmens, kuris galėtų ja pasirūpinti, nėra, todėl tai daryti tenka pareiškėjui, o jam neturint teisės vairuoti transporto priemones, yra sudėtinga tinkamai pasirūpinti teta. Be to, 2015 metais jis įstojo į (duomenys neskelbtini), studijuoja vadybą ir verslo administravimą, ir ši aplinkybė rodo ne tik jo pasikeitusį mąstymą, bet ir tai, jog poreikis vairuoti transporto priemones padidėjo, nes derinti darbą Alytuje ir mokslą Vilniuje būtų patogiau turint galimybę vairuoti transporto priemones.

Teismo posėdžio metu R. C. prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini)vadybininku ir jo funkcijos yra rinkos analizė, krovinių paieška, šioms darbinėms funkcijoms atlikti pakanka ir kompiuterio, tačiau jis nori ir gali daryti karjerą, siekti aukštesnių pareigų, o tam būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Taip pat pareiškėjas patvirtino, kad jis rūpinasi neįgalia teta J. C., nors jos rūpintoju ir nėra oficialiai paskirtas. Tetai dažnai reikia važiuoti į gydymo įstaigas dializės procedūroms. Ji turi savo šeimą, tačiau jos sutuoktinis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl ne visada gali nuvežti ją pas gydytojus, o daugiau nėra kam ja pasirūpinti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Neringa Zenevičienė prašė atmesti R. C. prašymą, nes jo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pareiškėjas R. C. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą grindžia pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 329 straipsniu, kuris numatė, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą. 2017-01-01 įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame jau nenumatyta galimybė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso 3 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį turi grįžtamąją galią. Tokiu būdu, R. C. atžvilgiu taikytinos iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 329 straipsnio nuostatos.

ATPK 329 straipsnio taikymas reiškia besąlyginį pažeidėjo atleidimą nuo nuobaudos vykdymo. Šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko, todėl pagal teismų praktiką, kai sprendžiamas klausimas dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima sutrumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 str. numatytos sąlygos.

Nagrinėjamu atveju teismas, išklausęs pareiškėją, policijos komisariato atstovą, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, daro išvadą, kad nors R. C. atitinka formalias sąlygas, kurias nustačius gali būti taikomos ATPK 329 straipsnio nuostatos, tačiau, kaip minėta, vien tik formalių pagrindų nustatymas nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismas konstatuoja, kad R. C. nurodytos aplinkybės, lemiančios poreikį turėti teisę vairuoti, t. y. jo darbinė veikla, studijos aukštojoje mokykloje, rūpinimasis neįgalia teta, kuri, beje, nėra jo šeimos narys ir jis nepaskirtas jos rūpintoju, negali būti laikomos išskirtinėmis ir išimtinėmis, kurių pagrindu būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami pažeidėjo nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti (Kauno apygardos teismo 2017-01-23 nutartis byloje Nr. ATP-80-498/2017). Pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto priemones R. C. atimta už šiurkštaus KET pažeidimo padarymą – pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos ir nors pažeidimas šiuo konkrečiu atveju nesukėlė sunkių padarinių, tai jo pavojingumo nesumažina. Pažymėtina ir tai, kad R. C. ilgą laiką – tiek tiriant pažeidimo padarymo aplinkybes, tiek ir vėliau nagrinėjant bylą teisme, neigė padaręs pažeidimus ir sąmoningai klaidino tyrimą atlikusius pareigūnus ir teismą, siekdamas išvengti atsakomybės. Pareiškėjas nurodo, kad anksčiau nebuvo baustas už analogiškus KET pažeidimus, tačiau jis padarė teisės pažeidimus, turėdamas galiojančias administracines nuobaudas, paskirtas už KET reikalavimų pažeidimus (2013-05-30 nubaustas už tai, kad paliko automobilį stovėti zonoje, kurioje stovėti draudžiama, 2013-07-02 nubaustas už tai, kad nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į šaligatvio bortą), ši aplinkybė charakterizuoja jį neigiamai, tuo tarpu vien tai, kad jis nebaustas už analogiško pobūdžio KET pažeidimus, nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Pažymima, kad įstatymų leidėjas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nurodė kaip privalomą skirti, o ne kaip alternatyvią papildomą nuobaudą, todėl sprendimas sutrumpinti šios rūšies nuobaudos taikymo terminą turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, bus pasiekti taikant jį trumpesnį, negu nustatytas teismo nutarimu, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad R. C. po 2014-07-11 nutarimo priėmimo nepadarė naujų pažeidimų, išklausė kursą apie alkoholio žalą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, sumokėjo baudą, leidžia daryti prielaidą, jog jis daro atitinkamas išvadas ir siekia pasitaisyti, tačiau šiuo metu, kai likusi dar gana didelė specialiosios teisės atėmimo termino dalis, tai nesudaro pakankamo pagrindo sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes nenustatyta, kad nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

R. C. prašymą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.