Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikiantį institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismas 2025 m. birželio 27 d. nutartimi byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. B. po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (1 Failas, b. l. 84–89).

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) į bylą pateikė išvadą dėl ieškovės ieškinio (toliau – Išvada). Tarnyba nurodo, kad S. B. baigė 9-tą klasę. Vaikas papildomai lanko tinklinio treniruotes (apie 25 Eur/mėn.), sporto klubą (apie 35 Eur/mėn.), matematikos korepetitorius (apie 25 Eur/1 k.). Mergaitė nešioja akinukus (trumparegystė). Ieškovės reikalavimas, jog nepilnametei dukrai būtų mokamas po 400 Eur/mėn. išlaikymas, yra pareikštas išimtinai nepilnametės interesais ir galimai būtų pakankamas patenkinti vaiko būtiniausius poreikius. Nustačius, jog atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnametės dukters ar ją vykdė netinkamai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dukteriai turėtų būti tenkinamas ar tenkinamas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatytos faktinės aplinkybės

6. Remiantis vaiko gimimo liudijimu, G. B. ir A. B. yra S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (1 Failas, b. l. 8).

7. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Duomenų, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu būtų pradėtas skyrybų procesas, nėra.

8. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir atsakovo vyko mediacija (1 Failas, b. l. 6).

9. Šalys atskirai gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo jis įpareigotas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikinai išsikelti iš šeimos gyvenamosios vietos ir nesilankyti atsakovės gyvenamojoje vietoje bei nesiartinti prie ieškovės ir dukters. Smurto artimoje aplinkoje orderis panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi byloje Nr. SO-141-2024-1033 (1 Failas, b. l. 39–42). Atsakovas nurodė, kad į šeimos gyvenamąjį būstą grįžo (duomenys neskelbtini) Ieškovė to neginčijo. Šalių santykiai konfliktiški.

11. Atsakovui ir ieškovei bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklauso vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2024 m. sausio 5 d. sudarė 264 000 Eur, o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2024 m. liepos 1 d. sudarė 53 500 Eur. Minėtam turtui taikoma hipoteka (1 Failas, b. l. 70–74).

13. Atsakovas nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. dirba (duomenys neskelbtini) (1 Failas, b. l. 27). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad yra šios bendrovės direktorius ir 1/2 dalies akcininkas. Nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. gegužės mėnesio atsakovo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė 1 725 Eur, o nuo 2024 m. birželio mėnesio – sumažėjo iki 859,30 Eur (1 Failas, b. l. 58).

14. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino už parduotą nekilnojamąjį turtą, valdytą asmeninės nuosavybės teise, gavęs apie 100 000 Eur, taip pat patvirtino, turintis asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

16. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat.

17. Išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai išplėtoti teismų praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. Pagal teismų praktiką, abiejų tėvų skiriamas nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis yra viena minimali mėnesio alga (MMA). Toks išlaikymo dydis siejamas su būtiniausių vaikų poreikių tenkinimu. Viena minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur, o atskaičius mokesčius – apie 777 Eur, t. y. po 388,50 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nurodo, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Išmokos vaikams dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 Eur (atitinkamai po 61,25 Eur kiekvienam iš tėvų).

19. Ieškovė su ieškiniu pateikė vaiko poreikių lentelę, tačiau įrodymų dėl konkrečių išlaidų teismui nepateikė. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

21. Tačiau ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui 400 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Dėl 11,50 Eur skirtumo (400 Eur - 388,50 Eur) ieškovė konkrečių įrodymų nepateikė. Tačiau, remiantis Tarnybos Išvada, nustatyta, kad mergaitei nustatyta trumparegystė, ji nešioja akinius, lanko tinklinio treniruotes (apie 25 Eur/mėn.), sporto klubą (apie 35 Eur/mėn.), matematikos korepetitorius (apie 25 Eur/1 k.). Mergaitė yra paauglė, jai 16 metų. Įprastai tokio amžiaus vaikų poreikiai didesni. Todėl teismas vertina, kad 400 Eur suma (bendrai iš tėvų 800 Eur), nežymiai viršijanti vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinį dydį, yra reikalinga vaiko būtiniesiems ir papildomiems poreikiams patenkinti. Galimybę teikti tokį išlaikymą patvirtina ir atsakovo turtinė padėtis.

22. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, yra įmonės, (duomenys neskelbtini), vadovas ir akcininkas, turi nekilnojamojo turto, patvirtino už parduotą nekilnojamąjį turtą gavęs apie 100 000 Eur. Taigi jo turtinė padėtis yra gera ir jis yra pajėgus teikti tokį išlaikymą. Teismas atkreipia dėmesį, kad oficialus atsakovo gaunamas darbo užmokestis per pusę sumažėjo mediacijos metu. Iki mediacijos jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė 1 725 Eur, po mediacijos – 859,30 Eur. Atsakovas teigė, kad tai įvyko dėl suprastėjusios įmonės finansinės padėties, tačiau įrodymų tam nepateikė. Atsakovas pats yra įmonės vadovas ir akcininkas, todėl jis pats sprendžia dėl savo gaunamo darbo užmokesčio. Todėl, nesant priešingų įrodymų, labiau tikėtina, kad atsakovas darbo užmokestis sumažėjo dėl prasidėjusios mediacijos ir galimos santuokos nutraukimo bei išlaikymo priteisimo bylos. Nepaisant atsakovo gaunamo darbo užmokesčio, už parduotą nekilnojamąjį turtą gauti apie 100 000 Eur patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti 400 Eur išlaikymą per mėnesį. Atsakovas taip pat patvirtino, turintis kito nekilnojamojo turto. Be kita ko, atsakovas pateikė įrodymų, kad savo kitos – pilnametės – dukters išlaikymui skiria po 500 Eur per mėnesį. Atsakovas turi absoliučią pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, o pilnametį vaiką – tik jei tam yra sąlygos (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Vienam vaikui teikiamas išlaikymas negali paneigti kito vaiko teisės gauti išlaikymą, nes tėvų pareigos savo vaikams yra lygios, nebent būtų įrodytas pagrindas teikti skirtingą išlaikymą dėl tam tikrų individualių aplinkybių, kurios šioje byloje nebuvo įrodinėtos. Aplinkybė, kad atsakovas, gaudamas 859,30 Eur, gali skirti 500 Eur išlaikymą savo pilnametei dukrai taip pat rodo, kad atsakovas turi kitų pajamų ir yra pajėgus teikti 400 Eur išlaikymą.

23. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį, leidžiančią teikti vaikui išlaikymą po 400 Eur per mėnesį, nėra pagrindo išlaikymo mažinti išmokų suma. Valstybės mokamos išmokos galės būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne atsakovo pareigos vykdymui kompensuoti.

24. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui mokėjimo termino

26. Remiantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, reglamentuoja CK 3.192¹ straipsnis, numatantis konkrečias sąlygas tokiam išlaikymui teikti. Tokiu atveju reikalavimą reiškia pats pilnametystės sulaukęs vaikas, kuris sulaukęs pilnametystės įgyja visišką civilinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Todėl išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. birželio 18 d.) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

27. Ieškovė prašo priteisti 2 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. birželio 16 d. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimą prašoma priteisti iki 2025 m. birželio 15 d. Atsakovas šį reikalavimą prašo atmesti nurodydamas, kad išlaikymą teikė. Kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas patvirtino, kad dukrai pakankamo išlaikymo neteikė. Išlaikymo neteikimo priežastį atsakovas nurodė ginčus su ieškove, jai atsisakius duoti sutikimą parduoti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tarnyba nurodo, kad, jei yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, jis priteistinas visiškai arba iš dalies.

28. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Todėl teisės aktai neriboja teisės priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

29. Remiantis išduotu smurto artimoje aplinkoje orderiu ir šalių paaiškinimais, atsakovas šeimos būste negyveno nuo (duomenys neskelbtini). Į šeimos būstą jis grįžo (duomenys neskelbtini). Per minėtą laikotarpį, bylos duomenimis, atsakovas tiesiogiai dukrai ar už juos būrelius pervedė 564 Eur (105 Eur (1 Failas, b. l. 56) + 459 Eur (1 Failas, b. l. 57). 2024 m. rugsėjo 9 d. bankinis mokėjimo pavedimas (1 Failas, b. l. 122) nepatenka į ginčo laikotarpį, todėl nėra pripažįstamas ginčo laikotarpiu teikto išlaikymo dalimi.

30. Įrodymų, kad atsakovas būtų teikęs didesnį išlaikymą minėtu laikotarpiu ar išlaikymą po grįžimo į šeimos būstą (duomenys neskelbtini), atsakovas nepateikė. Priešingai, atsakovas paaiškino, kad teikto išlaikymo sumos atsispindi jo pavedimuose, išskyrus smulkmenas, valgymus kavinėse ir dovanas. Ieškovė nurodė, kad visa išlaikymo našta teko jai. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas išlaikymo tinkamai neteikė nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 2025 m. birželio 15 d. Išlaikymas už minėtą laikotarpį sudaro 2 986,67 Eur (386,67 Eur ((400 Eur / 30 x 29) (2024 m. lapkričio mėn.)) + 400 Eur (2024 m. gruodžio mėn.) + 400 Eur (2025 m. sausio mėn.) + 400 Eur (2025 m. vasario mėn.) + 400 Eur (2025 m. kovo mėn.) + 400 Eur (2025 m. balandžio mėn.) + 400 Eur (2025 m. gegužės mėn.) + 200 Eur (400 Eur / 30 x 15 (2025 m. birželio mėn.))). Iš šios sumos atėmus atsakovo tiesiogiai dukrai ir už būrelius sumokėtas sumas (459 Eur), išlaikymo įsiskolinimas sudaro 2 422,67 Eur (2 986,67 Eur – 459 Eur).

31. Atsakovas įrodymais apie patirtas būsto komunalines išlaidas atsiliepime neprašė mažinti išlaikymo įsiskolinimo. Įvertinus tai, kad būstas atsakovui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovas turėjo pareigą jį išlaikyti, kad didžiąja dalimi vaiko išlaikymo naštą atitinkamu laikotarpiu atsakovas perkėlė ieškovei, teismas sprendžia, kad 2 422,67 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma yra teisinga ir pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo.

32. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 2 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, klaidingai matematiškai nurodydama, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 6,5 mėn. laikotarpį, o ne 7,5 mėn. (ieškovės skaičiavimais, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. birželio 15 d.). Tačiau šeimos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus ir jis, atsižvelgdamas į vaikų interesus, turi teisę viršyti ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 376 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju priteisiama suma yra ieškinio reikalavimų ribose, tačiau teismas teisingai apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpį.

Dėl išlaikymo tvarkymo

34. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko, kuriam priteistas laikinas išlaikymas, atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis). Bylos duomenimis, nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, atsakovas daugiau nei pusę metų negyveno šeimos namuose, jo ir ieškovės santykiai konfliktiški, santykiai su dukra sudėtingi, todėl atsižvelgiant į CK 3.190 straipsnio nuostatas ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

35. Šalims išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo

36. Pagal CPK 282 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai. Ši nuostata apima ir sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (žr. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-209-357/2025 23–26 punktus).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

37. Teismo 2025 m. birželio 27 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra panaikinamos, nes nepagrįstai varžytų atsakovo teises. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 149 straipsnio 3 dalis, 152 straipsnio 2 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

39. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 700 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (2 Failas, b. l. 1–2). Iš kurių 400 Eur prašome priteisti už ieškinio parengimą, 100 Eur – susipažinimą su kitos šalies dokumentais, 200 Eur – atstovavimą. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančias sąskaitas ir jų apmokėjimo dokumentus (2 Failas, b. l. 3–9).

40. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

41. Ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ieškovė ieškinį pareiškė nepilnamečio vaiko interesais, atsakovui nevykdant savo, kaip nepilnamečio vaiko, tėvo pareigos teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, išlaikymo pareiga didžiąja dalimi teko ieškovei. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, kad ieškinys didžiąją dalimi patenkintas (visiškai patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, sumažinant tik išlaikymo laikotarpį, sumažintas išlaikymo įsiskolinimas, nes ieškovas dalinai išlaikymą teikė tiesiogiai dukrai, o ne ieškovei, viena diena sumažintas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis), visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteitinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

42. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šios 163 Eur ((400 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc.) + (2 422,67 Eur x 0,03 proc. x 0,75 proc.) = 163 Eur­) bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo. Pažymėtina, kad ieškinio suma periodinio išlaikymo atveju skaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą.

43. Nagrinėjamoje byloje teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos tarp šalių nedalintinos ir iš šalių nepriteistinos. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 163 Eur suma. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 152 straipsnio 2 dalimi, 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą iki einamojo mėnesio 10 dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. birželio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 422,67 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 67 ct) nepilnamečiam vaikui S. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti byloje 2025 m. birželio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo leisti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.