Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių A. E. P. ir I. A. ieškinį atsakovui J. L. dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. M., K. B., M. B. ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Civinity namai Kaunas“, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

24. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu buvo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

25. Ieškovė A. E. P. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė teismui naujus įrodymus – duomenis apie jos susirašinėjimą su UAB „Civinity namai Kaunas“, vykusį 2024 m. birželio – liepos mėn. Ieškovės teigimu, šių duomenų ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes UAB „Civinity namai Kaunas“ atsakymą į paklausimą ieškovė gavo pirmosios instancijos teismui jau pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės.

26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

27. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

28. Susipažinus su ieškovės A. E. P. apeliacinės instancijos teismui pateiktais įrodymais, matyti, kad, kaip nurodyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą, jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi susirašinėjimas įvyko jau baigus bylos nagrinėjimą iš esmės. Vis dėlto iš pateikto susirašinėjimo turinio matyti, kad jis nėra tiesiogiai susijęs su šioje byloje keliamu klausimu, ar buvo pagrindas pripažinti negaliojančiu daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų 2023 m. kovo 23 d. susirinkimo protokole užfiksuotą sprendimą dėl sutarties su UAB „Civinity namai Kaunas” sudarymo, kadangi susirašinėjime diskutuojama ne dėl paminėto sprendimo priėmimo, o dėl UAB „Civinity namai Kaunas” teikiamų paslaugų ir jų kainos apskaičiavimo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad ieškovės naujai pateikti įrodymai negali nei patvirtinti, nei paneigti šioje byloje nustatinėjamų aplinkybių, todėl, nenustačius šių įrodymų įtakos sprendžiant šalių ginčą, ieškovės pateikta susirašinėjimo medžiaga nepriimama ir dėl jos nepasisakoma.

Dėl apelianto prašymo išreikalauti bylos medžiagą

29. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. sausio 20 d. buvo gautas apelianto J. L. prašymas išreikalauti iš Kauno apylinkės teismo bylos dalį, kuri liko popierinėje formoje. Prašyme nurodyta, kad Kauno apylinkės teismas apeliacinės instancijos teismui su apeliaciniu skundu perdavė tik elektroninę bylos dalį, o pirmosios instancijos teismui popieriniu pavidalu siųsti atsiliepimai, paaiškinimai, esminę reikšmę turinys įrodymai apeliacinės instancijos teismui liko nepateikti.

30. Teisėjų kolegija, susipažinusi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-712-1085/2024 medžiaga, nenustatė apelianto nurodytų aplinkybių, kad apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta bylos medžiaga, kurią byloje dalyvaujantys asmenys pirmosios instancijos teismui pateikė popieriniu pavidalu. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, popieriniu pavidalu pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai buvo suskaitmeninti ir įkelti į LITEKO sistemą. Duomenų apie konkrečius dokumentus, kurie, apelianto manymu, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti, apeliantas nenurodė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto prašymas dėl bylos medžiagos išreikalavimo netenkintas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

31. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. liepos 9 d. Jungtinės veiklos sutartimi buvo nustatytas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų, priklausančių Jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas (Jungtinės veiklos sutarties 1 punktas). Nurodytoje sutartyje nustatyta, kad jungtinės veiklos dalyvių interesus atstovauja visuotiniame susirinkime išrinktas ir įgaliotas atstovas J. L. (atsakovas) (Jungtinės veiklos sutarties 4.1 punktas) ir kad įgaliotam atstovui pavedama organizuoti sutarties dalyvių bendro turto (pastato) priežiūrą, tvarkymą, administravimą, sudarant sutartį (sutartis) su atitinkamas paslaugas teikiančia įmone ar įmonėmis (Jungtinės veiklos sutarties 4.2 punktas). Sutartyje taip pat nustatyta, kad sprendimams priimti šaukiamas susirinkimas, prieš dvi savaites viešai paskelbtus jo darbotvarkę; susirinkimą šaukia savininkų įgaliotas asmuo arba 100 proc. kitų sutartį pasirašiusių pastato patalpų savininkų (Jungtinės veiklos sutarties 5.1 punktas). Sprendimai dėl daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami daugiabučio namo savininkų balsų dauguma. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Jeigu butas ar kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Sprendimai taip pat gali būti priimami apklausos būdu (Jungtinės veiklos sutarties 5.2 punktas).

32. Į bylą pateiktame 2023 m. kovo 23 d. protokole „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), perdavimo administruoti UAB ,,Civinity namai Kaunas“ užfiksuota, kad nurodytą dieną vykusiame susirinkime 4 iš 6 butų ir kitų patalpų savininkai, turintys 66,7 proc. butų ir kitų patalpų skaičiaus, balsavo „už“ namo administravimo sutarties pasirašymą su UAB „Civinity namai Kaunas“ nuo 2023 m. balandžio 1 d., o kiti bendraturčiai (I. A., A. E. P.) jokios nuomonės nurodytu klausimu nepareiškė (2023 m. kovo 23 d. protokolo 4 punktas). Susirinkimo metu buvo nutarta pritarti sprendimui perduoti namą administruoti UAB „Civinity namai Kaunas“ nuo 2023 m. balandžio 1 d. ir įpareigoti įgaliotąjį asmenį J. L. pasirašyti pastato administravimo sutartį su UAB „Civinity namai Kaunas“ nuo 2023 m. balandžio 1 d. (2023 m. kovo 23 d. protokolo 5 punktas).

33. 2023 m. balandžio 1 d. UAB „Civinity namai Kaunas“ ir atsakovas J. L. sudarė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų sutartį.

34. Ieškovės A. E. P. ir I. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. L., prašydamos pripažinti negaliojančiu ab initio minėtą namo butų ir kitų patalpų savininkų 2023 m. kovo 23 d. susirinkimo sprendimą, užfiksuotą 2023 m. kovo 23 d. protokole ,,Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), perdavimo administruoti UAB ,,Civinity namai Kaunas“, kadangi nebuvo laikomasi susirinkimo organizavimo tvarkos – ieškovės ir kiti namo bendraturčiai nebuvo tinkamai informuoti apie vyksiantį susirinkimą, jų nuomonė nebuvo išklausyta, o ginčijamas sprendimas iš esmės priimtas tik atsakovo, kuris tam įgaliojimų neturėjo. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir laikėsi pozicijos, kad ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes tokiu atveju būtų pažeistos atsakovo ir trečiojo asmens I. M., turinčių 4 balsus iš 6, t. y. daugumos, teisės bei CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata.

35. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino ginčijamą bendraturčių sprendimą negaliojančiu. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

36. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas nurodo, kad šiuo atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarka nebuvo pažeista: Jungtinės veiklos sutarties įgaliotas atstovas, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 7 dalimi, nustatančia butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarką nesušaukus susirinkimo, ir Jungtinės veiklos sutarties 5.2 punktu, nustatančiu, jog sprendimai taip pat gali būti priimami apklausos būdu, kreipėsi į bendraturčius, prašydamas pritarti sutarties pasirašymui su namo administravimo paslaugas teikiančia įmone, tokiam sprendimui pritarė 2 iš 4 bendraturčių, turintys 4 iš 6 balsų, t. y. dauguma. Apelianto nuomone, ieškovėms apie ketinimą perduoti namą administruoti įmonei buvo pranešta tinkamai ir atsiliepimo pateikimas priklausė tik nuo ieškovių valios, jų teisės nebuvo pažeistos. Trečiasis asmuo UAB „Civinity namai Kaunas“ atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria apelianto išdėstytai pozicijai, o ieškovės atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, nurodydamos, kad jos negavo informacijos apie 2023 m. kovo 23 d. vyksiantį susirinkimą ir kvietimo į jį, negalėjo dalyvauti priimant ginčijamą sprendimą ir neteko kitų su tuo susijusių bendraturčių teisių.

37. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams. Butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020).

38. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

39. CK 4.85 straipsnio 1 dalis, reglamentuodama butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarką, įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę, nustato išimtį iš bendrosios bendraturčių sprendimų priėmimo taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Tokio butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo taisyklės yra reglamentuojamos tame pačiame CK straipsnyje ir jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose.

40. CK 4.85 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę, o to paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. CK 4.85 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai ir kad balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

41. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. D1-961 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Susirinkimų šaukimo tvarkos aprašas) nustato vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų susirinkimo, šaukiamo dėl sprendimų priėmimo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo ar naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ar pakeitimo, taip pat susirinkimo darbotvarkės ir susirinkime ar butų ir kitų patalpų savininkams balsuojant raštu priimtų sprendimų skelbimo tvarką (Susirinkimų šaukimo tvarkos aprašo 1 punktas). Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarką nesušaukus susirinkimo, t. y. balsavimo raštu tvarką, detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. D1-251 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. D1-195 redakcija) (Balsavimo raštu tvarkos aprašas).

42. Susirinkimų šaukimo tvarkos apraše nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija, arba 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju (toliau – Susirinkimo organizatorius). Susirinkimo organizatorius parengia pranešimą apie šaukiamą susirinkimą, kuriame turi būti nurodyta: susirinkimo organizatoriaus pavadinimas arba vardas ir pavardė, jo buveinės arba veiklos vykdymo vietos adresas, telefono numeris, interneto svetainės adresas (jeigu tokia yra), o, kai susirinkimą organizuoja 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų – jų įgalioto asmens (vieno iš 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų) adresas, telefono numeris, interneto svetainės adresas (jeigu tokią turi); susirinkimo data, laikas ir vieta (adresas); susirinkimo darbotvarkė (prie kiekvieno darbotvarkės klausimo pateikiami siūlomų priimti sprendimų projektai); vietos ar interneto svetainės adresas ar kitas būdas, data ir laikas, iki kada butų ir kitų patalpų savininkai gali susipažinti su papildoma informacija ir dokumentais (jeigu tokie yra), kurie pagrindžia susirinkimo darbotvarkėje numatytų klausimų siūlomų sprendimų projektus, jeigu jie nepridedami prie pranešimo apie butų ir kitų patalpų susirinkimą; vietos adresas, el. pašto adresas ar kitas apibūdinimas, data ir laikas, iki kada (data) butų ir kitų patalpų savininkai gali pateikti savo pasiūlymus, klausimus, nuomonę ar jų turimą informaciją susirinkimo darbotvarkės klausimais (Susirinkimų šaukimo tvarkos aprašo 3 punktas). Pranešimas apie butų ir kitų patalpų (ar jų dalies) savininkų susirinkimą skelbiamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos Susirinkimo organizatoriaus interneto svetainėje (jeigu tokia yra), daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose ir įdedant į pašto dėžutes kiekvienam buto ar kitos patalpos savininkui. Jei butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), į pašto dėžutę įdedamas vienas pranešimas, adresuotas visiems buto ar kitos patalpos bendraturčiams (Susirinkimų šaukimo tvarkos aprašo 4 punktas).

43. Kaip minėta, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2023 m. kovo 23 d. susirinkimo protokole užfiksuoto sprendimo perduoti nurodytą daugiabutį namą administruoti UAB ,,Civinity namai Kaunas“. Nurodytas bendraturčių sprendimas įtvirtintas 2023 m. kovo 23 d. protokole ,,Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), perdavimo administruoti UAB ,,Civinity namai Kaunas“, kuriame nurodyta, kad susirinkime dalyvavo 4 iš 6 balsų (66,7 proc.) turintys butų ir kitų patalpų savininkai, kurie ir balsavo nurodyto sprendimo priėmimo naudai, o kiti bendraturčiai nuomonės svarstytu klausimu nepareiškė. Ginčo šalims nesutarus dėl aplinkybės, ar paminėtas protokole užfiksuotas susirinkimas iš tiesų įvyko, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad sprendimui perduoti namą administruoti trečiajam asmeniui priimti buvo organizuojamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, o atsakovas, nepranešęs ieškovėms nei apie 2023 m. kovo 23 d. turėjusio vykti susirinkimo vietą, datą, laiką, nei darbotvarkės su siūlomais priimti sprendimų projektais, pažeidė Susirinkimų šaukimo tvarkos apraše nustatytą pranešimo apie susirinkimą paskelbimo (įteikimo) tvarką, ir kad ieškovės apie 2023 m. kovo 23 d. susirinkimą nebuvo tinkamai informuotos. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovas iš esmės neginčija aplinkybės, kad organizuojant 2023 m. kovo 23 d. susirinkimą nebuvo laikomasi Susirinkimų šaukimo tvarkos aprašo reikalavimų, tačiau teigia, jog sutarties su UAB ,,Civinity namai Kaunas“ pasirašymo klausimas su bendraturčiais buvo derinamas apklausos būdu, vadovaujantis Jungtinės veiklos sutarties 5.2 punkto ir CK 4.85 straipsnio 7 dalies, nustatančios bendraturčių sprendimo priėmimo tvarką balsuojant raštu, nuostatomis. Ieškovė I. A. atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad atsakovas pats pripažįsta, jog, atsakovas, sprendimų priėmime turėdamas lemiamą balsų daugumą, vienasmeniškai priiminėja namo bendraturčiams svarbius sprendimus, o ieškovės A. E. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad priimant ginčijamą sprendimą joks susirinkimas, apklausos ar balsavimo raštu procesas nevyko. Taigi atsižvelgiant į apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, vertintina, ar ginčo sprendimo priėmimo procedūra atitiko balsavimui raštu nustatytus reikalavimus, taip pat ar galėjo nurodytas sprendimas šiuo atveju būti priimtas apelianto nurodytu apklausos būdu.

44. Balsavimo raštu tvarkos apraše nustatyta tokia bendraturčių sprendimų priėmimo tvarka, kai nėra šaukiamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Tokiu atveju balsavimą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas – patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba savivaldybė, arba 1/4 patalpų savininkų Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju (toliau – organizatorius) (Balsavimo raštu tvarkos aprašo 4 punktas). Organizatorius, nusprendęs organizuoti balsavimą, parengia patalpų savininkams pranešimą apie rengiamą balsavimą ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki balsavimo pradžios skelbia jį savo interneto svetainėje (jeigu tokia yra) ir namo laiptinėse ar kitose patalpų savininkams gerai prieinamose bendrojo naudojimo patalpose įrengtose skelbimų lentose ar kitose patalpų savininkams gerai prieinamose ir matomose vietose, jeigu visi patalpų savininkai apie rengiamą balsavimą neinformuojami pranešimą išsiunčiant patalpos savininko nurodytu pašto ar elektroninio pašto adresu, arba jį pateikiant kitu su patalpos savininku sutartu būdu (pavyzdžiui, SMS žinute), parengia patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenį. Pranešime apie rengiamą balsavimą turi būti nurodyta: organizatorius, adresas korespondencijai siųsti, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, interneto svetainės (jeigu tokią turi) adresas; svarstomas klausimas (klausimai); balsavimo pradžios ir pabaigos data, numatant 2 savaičių terminą; balsadėžės vieta užpildytam biuleteniui grąžinti, elektroninio pašto adresas išsiųsti kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą arba nuskenuotą ar nufotografuotą įprastu būdu pasirašytą biuletenį, adresas, kuriuo galima išsiųsti užpildytą biuletenį paštu ir balsavimo elektroninio ryšio priemonėmis procedūra, jeigu organizatorius yra sudaręs tokią galimybę; balsų skaičiavimo data ir vieta; informacija, kada buvo sudaryta Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisija, jeigu ji sudaryta pagal aprašo 14 punktą; kvietimas komisijoje dalyvauti patalpų savininkų atstovą, išrinktą vadovaujantis namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, arba patalpų savininką, kuris raštu pareikštų pageidavimą būti komisijos nariu, ir prašymas apie dalyvavimą raštu informuoti organizatorių (nurodomi informavimo būdai) per 1 savaitę nuo pranešimo paskelbimo dienos (Balsavimo raštu tvarkos aprašo 5 punktas). Biuletenis parengiamas pagal aprašo 1 priedo reikalavimus ir ne vėliau kaip iki balsavimo pradžios datos patalpų savininkui įteikiamas vienu iš Balsavimo raštu tvarkos apraše nurodytų būdų: asmeniškai pasirašant biuletenių išdavimo lape, kuriame turi būti patalpos savininko vardas, pavardė, parašas, pasirašymo data; išsiunčiant paštu savininko patalpos adresu; įdedant į patalpos savininko pašto dėžutę ir kt. (Balsavimo raštu tvarkos aprašo 6 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju iš esmės vienintelis byloje esantis rašytinis įrodymas, kuriuo remiasi apeliantas, siekdamas pagrįsti tinkamą ieškovių informavimą apie ginčijamo sprendimo priėmimo proceso inicijavimą, yra 2023 m. kovo 4 d. atsakovo ir trečiojo asmens Irinos Misiūnienės pasirašytas ieškovėms adresuotas pranešimas, kuriame nurodyta, jog namo administravimą ketinama perduoti namų priežiūrą atliekančiai UAB ,,Civinity namai Kaunas“ ir kad kiekvienas namo bendraturtis nuo nuosavybės teise valdomo naudingo ploto turės sumokėti namą prižiūrinčiai bendrovei mokestį pagal jos pateiktas sąskaitas. Pranešime taip pat nurodyta, kad tikėtina, jog bendrovė namo priežiūrą pradės vykdyti nuo 2023 m., kad Jungtinės veiklos sutartis lieka galioti ir kad tikimasi ieškovių pritarimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyto pranešimo turinys, nepriklausomai nuo aplinkybės, ar jį ieškovės gavo (kaip matyti iš ieškovių procesinių dokumentų, ieškovė I. A. dublike nurodo, jog šį pranešimą gavo 2023 m. kovo 5 d., o ieškovė A. E. P. teigia šio pranešimo net ir negavusi), neleidžia daryti išvados, kad buvo laikomasi CK ir Balsavimo raštu tvarkos apraše nustatytos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo procedūros – pranešime nėra nurodyta, kokiu būdu ieškovės galėtų išreikšti nuomonę svarstomu klausimu, nesuteikta informacija apie galimybę balsuoti, nėra jokių duomenų, kad būtų parengtas balsavimo raštu biuletenis ar laikomasi kitų Balsavimo raštu tvarkos aprašo, detalizuojančio CK 4.85 straipsnio 7 dalies nuostatas, reikalavimų. Taigi šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra jokių duomenų apie ginčijamo sprendimo priėmimą organizuojant butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu.

46. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju ginčo sprendimas buvo priimtas laikantis apklausos organizavimo tvarkos. Kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, nei CK, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojama butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo procedūra apklausos būdu. Nors Jungtinės veiklos sutarties 5.2 punkte, kuriuo remiasi apeliantas, lakoniškai nurodyta, kad bendraturčiai sprendimus gali priimti ir apklausos būdu, ši tvarka Jungtinės veiklos sutartyje nėra detalizuota, be to, sprendimo priėmimas apklausos būdu neturėtų paneigti ieškovių, kaip namo bendraturčių, teisės gauti informaciją apie svarstomus klausimus ir turėti realią galimybę išreikšti savo nuomonę dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, kaip nustatyta tiek Susirinkimų šaukimo tvarkos apraše, tiek Balsavimo raštu tvarkos apraše reglamentuojamose bendraturčių sprendimų priėmimo procedūrose.

47. Pastebėtina, kad atsakovas, teigdamas, jog laikėsi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams priimti nustatytos tvarkos, nepriklausomai nuo sprendimo priėmimo būdo pasirinkimo (organizuojant susirinkimą, balsuojant raštu ar, kaip nurodo atsakovas, rengiant bendraturčių apklausą), jokių kitų įrodymų apie kokių nors konkrečių procedūrų laikymąsi, išskyrus paminėtą 2023 m. kovo 4 d. pranešimą, kurį atsakovas tvirtino įteikęs ieškovėms, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ši aplinkybė kitų atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apie ginčijamo sprendimo priėmimo tvarkos laikymąsi kontekste suteikia pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad atsakovas dėl ginčijamo sprendimo priėmimo tarėsi tik su trečiuoju asmeniu Irina Misiūniene, kuri pasirašė 2023 m. kovo 23 d. susirinkimo protokole, kadangi vien šių bendraturčių balsų daugumos užteko ginčijamam sprendimui priimti, o su ieškovėmis klausimas dėl namo perdavimo administruoti bendrovei nebuvo derinamas, jų nuomonė sprendžiamu klausimu nebuvo išklausyta, o buvo tikimasi ieškovių pritarimo jau kitų bendraturčių faktiškai priimtam sprendimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ginčijamas sprendimas ir buvo priimtas namo bendraturčių balsų dauguma, šiuo atveju nustatyti procedūriniai pažeidimai, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, laikytini esminiais, kadangi jais buvo apribotos ieškovių, kaip bendrosios nuosavybės objektų bendraturčių, galimybės įgyvendinti savininko teises.

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 4.85 straipsnio 1–7 dalyse ir įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta teisės normų visuma užtikrina butų ir kitų patalpų savininkų teises, kai yra priimami butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai pagal CK 4.85 straipsnį. Esminiai šiose normose įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo reikalavimai yra susiję su sprendimų priėmimo iniciatyvos teisės, pareigos pateikti bendraturčiams atitinkamą informaciją (įskaitant informacijos apie balsavimą suteikimą, balsavimo biuletenių įteikimą, viešo protokolo paskelbimą ir kt.), kvorumo ir sprendimui priimti reikalingos daugumos reguliavimu. Šių reikalavimų įgyvendinimas yra itin reikšminga bendraturčių teisių priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės užtikrinimo garantija atsižvelgiant į tai, kad CK 4.85 straipsnis, nustatydamas paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo tvarką, įtvirtina išimtį iš bendrosios CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimų priėmimo taisyklės, maksimaliai užtikrinančios įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą. Tik tinkamu teisės aktais reglamentuotos pareigos bendraturčiams suteikti reikiamą informaciją realizavimu bus užtikrintas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principų įgyvendinimas. Reikalavimas bendraturčiams suteikti visą reikiamą informaciją bendraturčių sprendimų priėmimo procese užtikrina, kad bendraturčiai, gavę visą reikiamą informaciją, galėtų ne tik priimti sprendimus turėdami visą sprendimui priimti reikšmingą informaciją, bet ir turėtų galimybę esant poreikiui tinkamai ir laiku apginti savo teises, įskaitant ir kitų bendraturčių sprendimų priėmimo inicijavimą ir pan. Todėl šie reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

49. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais (taikomais juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimui negaliojančiais teismo tvarka), t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams. Kasacinio teismo vertinimu, vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais, tačiau tokie pažeidimai, kurie paneigia bendraturčio teisę gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu, negali būti laikomi formaliais reikalavimų pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

50. Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija vertina, kad ginčo situacijoje nustatyti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo tvarkos pažeidimai, t. y. netinkamas ieškovių informavimas apie šaukiamą susirinkimą ar ginčo sprendimo priėmimą kitokiu būdu nešaukiant susirinkimo, dėl kurių ieškovės neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės svarstomu klausimu, prieštarauja tiek šioje nutartyje paminėtoms imperatyvaus pobūdžio teisės normoms, reglamentuojančioms pareigą bendraturčiams suteikti reikiamą informaciją sprendimų priėmimo procese, tiek sąžiningumo bei bendraturčių lygiateisiškumo principui. Taigi šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamas 2023 m. kovo 23 d. protokole užfiksuotas sprendimas dėl namo perdavimo administruoti UAB „Civinity namai Kaunas“ buvo priimtas pažeidžiant esmines tokiems sprendimams priimti taikomas taisykles ir principus, todėl yra pagrindas pripažinti ginčo sprendimą negaliojančiu.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų apskundimo procesu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis atsakovo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

54. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, spręstinas ieškovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė A. E. P. pateikė teismui įrodymus, kad turėjo 400 Eur teisinių paslaugų išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei A. E. P. iš atsakovo. Ieškovei I. A. buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 25 d. pažymos Nr. APD-2024-10601 matyti, kad valstybės patirtos teisinės pagalbos teikimo ieškovei I. P. išlaidos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme sudaro 237,50 Eur. Atsižvelgiant į procesinę šios bylos baigtį, valstybei iš atsakovo priteistina 237,50 Eur suma už ieškovei I. P. suteiktą teisinę pagalbą.

55. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimo atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 237,50 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt centų) ieškovei I. A. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.