- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- e2S-862-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04569-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- A. E. P., I. A.
- Atsakovas
- J. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10112-1085/2023 pagal ieškovių A. E. P. ir I. A. ieškinį atsakovui J. L. dėl namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. M., K. B. ir M. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovės kreipėsi ieškiniu į teismą dėl namo patalpų savininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovių ieškinį atsakovui kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui ir grąžino ieškinį ieškovėms. Išaiškino ieškovėms, kad jos turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
3. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsniu, konstatavo, kad ieškinys turėtų būti pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Teismas nustatė, kad atsakovas J. L. savo gyvenamąją vietą teisės aktų nustatyta tvarka yra deklaravęs Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškinyje atsakovo gyvenamosios vietos adresas taip pat nurodytas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jokie rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, kad atsakovo dabartinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra Kaune, kartu su ieškiniu teismui nėra pateikti. Kitokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog bylai taikytinas išimtinis ar alternatyvus teismingumas, teismas neturi. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui ir atsisakė ieškinį priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė A. E. P. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Apeliantės nuomone, bylos teismingumas šios kategorijos bylose nepriklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, kadangi ieškinys yra susijęs su 2009 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutarties, kurioje yra nurodyta jos įvykdymo vieta, objektu yra namas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), jo bendro naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas (sutarties 1 punktas). Be to, ieškiniu ginčijamu 2023 m. kovo 23 d. savininkų susirinkimo sprendimu yra nuspręsta pritarti sprendimui namą perduoti administruoti UAB „Civinity namai Kaunas“. Byloje bus sprendžiama tik apie nekilnojamojo daikto, t. y. namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo teisėtumą ir šio namo administravimą. Ieškinį patenkinus, naujasis namo administratorius netektų savo teisių. Taigi, byloje kyla ginčas, kas gali būti ginčo namo administratoriumi. Be to, byloje keliamas ginčas dėl ginčo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo bei priežiūros teisės, administratorių dubliavimosi (atsakovui nepraradus savo pareigų pagal Jungtinės veiklos sutartį). Todėl vadovaujantis CPK 30 straipsnio 9 ir 10 dalies bei CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra pagrindas ieškinį nagrinėti Kauno apylinkės teisme. Be to, byla yra susijusi su viso namo savininkų interesais, taip pat Kauno apylinkės teisme jau išnagrinėtomis bylomis tarp namo bendraturčių, susijusiomis su namo naudojimu ir priežiūra. Todėl šios bylos nagrinėjimas Vilniuje pažeistų protingumo, operatyvumo bei ekonomiškumo principus, kadangi dauguma daiktinių ir rašytinių įrodymų yra Kaune, čia gyvena ir dauguma į bylą įtrauktinų asmenų. Be to, pagal Jungtinės veiklos sutartį Kaune savo pareigas turi ir toliau vykdyti (teoriškai – vykdo) pats atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
6. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį atsakovui kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė
7. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti negaliojančiu ab initio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų 2023 m. kovo 23 d. susirinkimo sprendimą, užfiksuotą 2023 m. kovo 23 d. protokole ,,Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), perdavimo administruoti UAB „Civilinty namai Kaunas“, kuriame nuspręsta: pritarti sprendimui namą perduoti administruoti UAB ,,Civinity namai Kaunas“ nuo 2023 m. balandžio 1 d.; įpareigoti J. L. pasirašyti pastato administravimo sutartį su UAB ,,Civinity namai Kaunas“ nuo 2023 m. balandžio 1 d.
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs, kad ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinys turėtų būti reiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kuri bylos duomenimis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis yra Vilniaus mieste. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, nusprendė, kad ieškinys teismingas ne Kauno apylinkės teismui, bet Vilniaus apylinkės teismui.
9. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
10. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės.
11. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis).
12. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla teisminga Vilniaus apylinkės teismui, teigiant, kad ieškinys vadovaujantis CPK 30 straipsnio 9 ir 10 dalių bei CPK 31 straipsnio nuostatomis yra teismingas Kauno apylinkės teismui.
13. CPK 30 straipsnyje nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurios taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Apeliantė, teigdama, kad byla teisminga Kauno apylinės teismui, atsižvelgiant į skundžiamu sprendimu paskirto nekilnojamojo turto administratoriaus buveinės vietą, be kita ko, vadovavosi CPK 30 straipsnio 10 dalimi, numatančia, kad ieškinys, susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu, gali būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto administratoriaus gyvenamąją ar buveinės vietą.
14. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas ginčo patalpų savininkų įgaliotam asmeniui J. L., kuris 2009 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu savininkų interesais vykdė ginčo pastato, esančio Kaunas, (duomenys neskelbtini), administravimą ir priimant skundžiamą susirinkimo sprendimą, ieškovių nuomone, pažeidė patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus. Todėl, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju negali būti taikoma CPK 30 straipsnio 10 dalies nuostata, kuri yra taikytina byloms, kylančioms iš fizinių asmenų globos ir rūpybos, jų turto administravimo teisinių santykių, bet ne bylose, kylančiose iš sutartinių santykių. Be to, sprendžiant dėl bylos teismingumo, netaikytinos ir CPK 31 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškinys yra pareikštas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą.
15. Pažymėtina, kad iš ieškinio turtinio ir kartu su juo pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareikštas ieškinys yra susijęs su 2009 m. liepos 3 d. Jungtinės veiklos sutarties, kurioje yra nurodyta jos įvykdymo (vykdymo) vieta, t. y. namo, esančio Kaunas, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų, priklausančių Jungtinės veiklos sutarties dalyviams bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas (Sutarties 1 punktas). Ieškinyje kvestionuojami atsakovo veiksmai (neveikimas), susiję su spendimo priėmimo procedūriniais pažeidimais. Sprendimo priėmimo tvarka įvirtinta minėtos Jungtinės veiklos sutarties 5 punkte.
16. CPK 30 straipsnio 9 punkte numatyta, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėta taisyklė alternatyvųjį teismingumą sieja su specifiniu ieškinio dalyku – galiojančios sutarties norma, apibrėžiančia sutarties įvykdymo vietą, todėl pats ieškinio dalykas ir lemia alternatyvųjį teismingumą. Taigi, ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys pagal sutarties laisvės principą sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad materialinio teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių – lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. CK 6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė.
17. Nustačius minėtas aplinkybes bei vadovaujantis šios nutarties 16 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismo vertinimu, ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį pagal ginčo sutarties įvykdymo vietą – Kaunas, (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1 punktas).
Dėl bylos baigties
18. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, bei ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.