Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1373-413/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
2S-1373-413/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01009-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
G. K.
Civilinė byla Nr. 2S-1373-413/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01009-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.11.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3228-319/2019 pagal pareiškėjos G. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. K., G. G. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja G. K. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės A. K. 2019 m. kovo 6 d. patvarkymą Nr. S-19-133-6277, kuriuo atsisakyta priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Nurodė, kad antstolei atsisakius vykdyti vykdomąjį dokumentą buvo pažeista prigimtinė pareiškėjos sūnaus G. G. teisė bendrauti su motina.

2. Antstolė A. K. atsisakė skundą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja pateikė vykdyti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, kuris yra savaime besirealizuojantis sprendimas, todėl toks vykdomasis raštas nėra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Atsiliepimas

3. Pareiškėja G. K. atsiliepime prašo įpareigoti suinteresuotą asmenį G. G. vykdyti civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017 priimtą teismo sprendimą ir parvežti mažametį sūnų G. G. į jo motinos G. K. gyvenamąją vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino antstolės 2019 m. kovo 6 d. patvarkymą Nr. S-19-133-6277.

5. Teismas nurodė, kad teismo sprendimu yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kurią privalu vykdyti. Galimai šalims geranoriškai nevykdant teismo sprendimo, ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia antstolė, teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-222-179/2017, įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimui, yra vykdytinas dokumentas ir yra pagrindas antstoliui vykdomiesiems veiksmams pradėti (CPK 586 straipsnis). Todėl teismas sprendė, kad antstolė be pagrindo atsisakė priimti vykdomąjį raštą vykdyti ir sutiko su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, jog nepriėmus minėto vykdomojo rašto vykdyti, buvo galimai pažeista nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su motina.

6. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu antstolė A. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškėjos skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pateiktame vykdyti vykdomajame rašte yra nustatyta tik bendravimo tvarka, be jokios specialios priverstinio vykdymo procedūros ar įpareigojimo atlikti kažkokius veiksmus. Teismo išduotame vykdomajame dokumente nėra įpareigojimo skolininkui atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, taip pat tai nėra vykdomasis dokumentas dėl vaiko perdavimo. Teismo sprendimu ir vykdomuoju raštu tik nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su tėvais tvarka. Vadovaujantis Lietuvos teismų formuojama praktika (2016 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 2S-859-368/2016), antstolės patvarkymas yra teisėtas ir nenaikintinas, nes vykdomasis raštas yra savaime besirealizuojantis dokumenntas.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-378/2016, analogiškoje situacijoje yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu yra tik pripažinta, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su kasatore, bet nėra nustatytas vaiko perdavimas ieškovei, toks teismo sprendimas nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą kaip dokumentą, leidžiantį pradėti priverstinę teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo vykdymo procedūrą pagal CPK 764 straipsnį.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja G. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas dokumentas, kaip ir jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-222-179/2017, taip pat yra vykdytinas dokumentas, sudarantis pagrindą antstoliui vykdomiesiems veiksmams pradėti (CPK 586 straipsnis).

2.2. G. G. piktnaudžiauja tėvo pareigomis, daro psichologinį poveikį mažamečiui sūnui, manipuliuoja vaiku ir papirkinėja jį siekdamas išgauti iš vaiko sau palankų atsakymą, vežioja į įvairias institucijas, moko jį tendencingai meluoti neva motina naudoja prieš jį smurtinius veiksmus.

2.3. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Antstolei atsisakius priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl vaiko bendravimo tvarkos, yra pažeidžiamos pareiškėjos kaip motinos teisės bendrauti su sūnumi ir sūnaus teisė bendrauti su motina. Taip pat pažeidžiama vaiko teisė į šeimos ryšių išsaugojimą, kas yra viena iš būtinų sąlygų tinkamam protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vaiko vystymuisi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo, atsisakant priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarka.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-222-179/2017, nustatyta nepilnamečio G. G. gyvenamoji vieta su motina G. K. pagal jos gyvenamąją vietą, taip pat nustatyta atsakovo G. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka. Šio teismo sprendimo pagrindu, ieškovės prašymu, teismas 2019 m. vasario 26 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimo 2, 3, 4 punktų, kuriuose nurodyta tokia sūnaus bendravimo su tėvais tvarka, vykdymo:

3.1. neporiniais metais (t. y. 2017, 2019 ir t. t.) sūnus G. G. pirmą pusę kalendorinio mėnesio būna su tėčiu, kitą pusę - su motina tokia tvarka: laikotarpyje nuo kalendorinio mėnesio 1 dienos iki 15 dienos vakaro sūnus G. G. būna su tėčiu, o nuo kalendorinio mėnesio 15 dienos vakaro iki paskutinės kalendorinės mėnesio dienos vakaro - su motina. Sūnų grąžina į jo motinos gyvenamą vietą tėvas G. G. nuo 17 val. iki 19 val. įskaitytinai;

3.2. poriniais metais sūnus G. G. Šv. Velykas būna su motina, o neporiniais metais - su tėčiu. Per Šv. Velykas sūnų tėtis pasiima iš kito tėvo, su kuriuo sūnus tuo metu yra, gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžina per Šv. Velykas (sekmadienį) laikotarpyje nuo 17 val. iki 19 val.;

3.3. tėtis turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas motiną, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto sutartu su motina laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir motinos suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Ir atvirkščiai, motina turi teisę pasimatyti su sūnumi, kai sūnus būna pas tėtį, ir kitu šioje sutartyje nenumatytu ir iš anksto su tėčiu sutartu laiku 30 minučių laikotarpiui penkis kartus per šį laikotarpį, jeigu tai netrukdo vaiko interesams ir tėčio suplanuotiems vykimo su vaiku renginiams, šventėms ir kt. Tokį pasimatymą su sūnumi tėtis ar motina turi patvirtinti raštu, t. y. raštu nurodyti, kad šia teise konkretų mėnesį pasinaudojo. Nepasinaudojus šia teise, ji sekančiam mėnesiui neperkeliama;

12. Antstolė A. K. 2019 m. kovo 6 d. patvarkymu Nr. S-19-133-6277 minėtą vykdomąjį dokumentą atsisakė priimti vykdyti. Antstolė nurodo, kad toks vykdomasis raštas nėra priverstinai vykdytinas dokumentas, jame yra nustatyta tik bendravimo su vaiku tvarka.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

14. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą tapatina su jo priverstiniu vykdymu.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimu yra nustatyta šalių nepilnamečio sūnaus G. G. gyvenamoji vieta su motina (pareiškėja G. K.), taip pat nustatyta skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka. Kadangi minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jis sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi būti privalomai vykdomas.

16. Taigi, kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministeriją, suderinus su Finansų ministerija, parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukciją. Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

17. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVĮ) yra nustatyta, kaip turi būti vykdomi būtent tokie sprendimai. SVĮ 25 punkte nurodyta, jog vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016). Tokios sankcijos – tėvų valdžios apribojimo taikymo galimybė neeliminuoja teismo teisės skirti baudą tėvams dėl sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo, antstoliui vykdymo procese kreipusis dėl to į teismą. Tėvų valdžios apribojimas – tai kraštutinė priemonė, taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad tėvas (motina) nededa pastangų ir nepakeičia savo elgesio, toliau vengia atlikti savo pareigas, auklėti vaikus, nesirūpina jais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

19. Apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje ir joje nustatytos faktinės bylos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nes apeliantės minimoje byloje teismo sprendimu yra nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina ir nurodyta data, nuo kada vaikas turėjo gyventi su motina, nes prieš tai vaikas gyveno su tėvu. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kurią, anot pareiškėjos, sūnaus tėvas pažeidinėja. Todėl teismui nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodoma kasacinio teismo nutartimi.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai tikrinamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

21. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad skundžiamas antstolės patvarkymas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, dėl ko antstolė nepagrįstai atsisakė priimti vykyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas