Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės antstolės R. A. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

2016 m. birželio 28 d. Radviliškio rajono apylinkės teisme gautas antstolės R. A. patvarkymas, kuriuo atsisakyta tenkinti V. M. skundą dėl antstolio veiksmų. Kartu su antstolio patvarkymu nagrinėti teismui perduotas pareiškėjos V. M. skundas.

Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja V. M. nurodė, kad įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu nuo 2016 m. birželio 1 d. nepilnamečio E. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. M.. Faktiškai nepilnametis vaikas gyvena su tėvu A. M., kuris 2015 m. lapkričio 10 d. teismo sprendimo neįvykdė geranoriškai.

2016-06-01 Radviliškio rajono apylinkės teismui išdavus vykdomąjį raštą pareiškėja V. M. kreipėsi į antstolę R. A., kuri atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį raštą, motyvuodama tuo, kad vykdomasis raštas išduotas sprendimui kurio įvykdymui priverstinių vykdymo veiksmų atlikti nereikia, t. y. savaime besirealizuojantis teismo sprendimas.

Antstolė R. A. 2016-06-20 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą tenkinti atsisakė. Nurodė, jog vykdomasis raštas išduotas sprendimui, kurio įvykdymui priverstinių vykdymo veiksmų atlikti nereikia, t. y. savaime besirealizuojantis teismo sprendimas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškėjos V. M. skundą tenkino – panaikino 2016-06-02 antstolės R. A. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl atsisakymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą“ ir įpareigojo antstolę priimti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-06-01 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui.

Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2015 lapkričio 10 d. sprendimas, kuriuo nustatyta, jog nuo 2016-06-01 nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina, nėra įvykdytas šalių gera valia, vaikas nėra perduotas motinai, todėl turi būti vykdomas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 764 str. nustatyta tvarka, nes pažeidinėjamos vaiko teisės. Nurodė, jog sprendimo vykdymo tvarkos, kurią teismui pateiktu ieškiniu prašė nustatyti ieškovė, nustatymas yra paskirtas ne teismo, o antstolio kompetencijai, kurio veiksmus nagrinėjamojoje situacijoje detaliai reglamentuoja CPK 764 str.

Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 589 str. 1 d., jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Pažymėjo, jog tuo atveju, kai skolininkas nevykdo patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis turi teisę kreiptis į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą su pareiškimu dėl leidimo prievarta paimti vaiką išdavimo ( CPK 764 str. 3 d.).

Teismas konstatavo, kad nėra nustatytos aplinkybės, jog šiuo atveju yra savaime besirealizuojantis teismo sprendimas, atsižvelgdamas į tai, jog praėjus teismo sprendimo įvykdymo terminui teismo sprendimas dėl vaiko perdavimo gera valia nėra įvykdytas, tuo pažeidinėjamos vaiko teisės ir vilkinamas teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė antstolė R. A. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra teismo sprendimas dėl teisinio santykio nustatymo, todėl toks sprendimas nėra priverstinai vykdytinas t. y. toks sprendimas yra savaime besirealizuojantis.

CPK 764 str. pavadinimas nurodo, kada šis straipsnis yra taikomas, t. y. CPK 764 str. pavadinimas skamba sekančiai: ,,Teismo sprendime nurodytų vaikų perdavimas išieškotojui“. Sistemiškai analizuojant visą straipsnį galima daryti išvadą, kad turi būti teismo sprendimas, kuriame aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kada, kam ir koks vaikas privalo būti perduotas. Šiuo atveju sprendimu nustatyta tik vaiko gyvenamoji vieta, ir jokių valinių paliepimų dėl vaiko perdavimo sprendime nėra, kaip ir nėra atskiro sprendimo dėl vaiko perdavimo. Pats teismas nutartyje teigia, kad skolininkas turi įvykdyti valinį veiksmą – sprendime nurodyto vaiko perdavimą. Deja, tokio sprendimo teismas nėra priėmęs, todėl skolininkas nieko įvykdyti neprivalo.

Teismas nepagrįstai nurodo, kad antstolis, vadovaujantis CPK 589 str. 1 d. privalo kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo, kadangi tai savaime besirealizuojantis sprendimas dėl teisinių santykių nustatymo, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet ne vaiko perdavimo.

Pareiškėja V. M. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo antstolės R. A. atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra pagal galiojančius teisės aktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. liepos 1 d. nutartimi nutarė tenkinti pareiškėjos V. M. skundą dėl antstolės veiksmų, jai atsisakius priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, bei įpareigojimo antstolę priimti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-07-01 nutarties yra tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-06-01 antstolei R. A. išieškotoja V. M. pateikė vykdymui Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-06-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rezoliucinėje dalyje įrašyta, jog nuo 2016 m. birželio 1 d. E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 4). 2016-06-02 antstolė R. A. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti vykdomąjį raštą, motyvuodama, kad vykdomasis raštas išduotas sprendimui, kurio įvykdymui priverstinių vykdymo veiksmų nereikia, t. y. savaime besirealizuojantis teismo sprendimas (b. l. 5). 2016-06-15 pareiškėja V. M. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų ( b. l. 3). Antstolė R. A. 2016-06-20 patvarkymu Nr. 6.22.-110/2016 pareiškėjos skundą tenkinti atsisakė ir, vadovaujantis CPK 510 str., perdavė nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teismui (b. l. 1). Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016-07-01 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. skundą tenkino – panaikino 2016-06-02 antstolės R. A. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl atsisakymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą“ ir įpareigojo antstolę priimti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016-06-01 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 10–11).

Vykdomasis raštas yra išduodamas ne dėl visų, o tik dėl vykdytinų teismų sprendimų (CPK 646 str. 1 d.). Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendime taikytą teisės gynimo būdą. Pagal taikytą teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (kai patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo (kai pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai) ir sprendimus dėl priteisimo (kai atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Atsižvelgiant į teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą, skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-23/2004; 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009 ir kt.).

Vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso XLV skyriaus normos. Prieš pradėdamas atlikti vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str. 1 d.). CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias antstolis privalo patikrinti, spręsdamas ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino ir kt. Visos tikrintinos aplinkybės yra siejamos su formalių kliūčių vykdymo procesui pradėti įvertinimu. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

Nagrinėjamu atveju Radviliškio rajono apylinkės teismas vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė įsiteisėjusio Šiaulių apygardos teismo 2015-11-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-13-210/2015 pagrindu (CPK 584 str. 1 d. 1 p., 587 str. 1 d. 1 p.). Įsiteisėjusiame teismo sprendime, kaip ir pačiame vykdomajame rašte, nurodyta, kad nutarta E. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina V. M.. Reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą liko neišspręstas – šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė ir nenustatė sprendimo vykdymo tvarkos. Sprendimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo yra teismo sprendimas dėl teisinio santykio nustatymo, kurio įvykdymo tvarka liko neaptarta. Vykdomasis dokumentas gali būti išduodamas tik remiantis vykdytinu dokumentu, todėl nagrinėjamuoju atveju jis galėjo būti išduotas tik įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies apimtyje, nenumatančioje įpareigojimo ir termino atsakovui perduoti vaiką ieškovei. Nesant vykdytino dokumento dėl vaiko perdavimo iš tam tikro asmens kitam konkrečiam asmeniui, negalėjo būti ir nebuvo išduotas antstolės CPK 764 straipsnio tvarka vykdytinas vykdomasis dokumentas dėl vaiko perdavimo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė, atsižvelgusi į visas nustatytas aplinkybes ir V. M. aiškiai išreikštą valią reikalauti vykdyti teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą 2016-06-02 patvarkymu atsisakyti priimti vykdymui vykdomąjį raštą ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 613 str., 648 str. 1 d. 4 p., 651 str., 586 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atskirąjį skundą tenkinus, ieškovės prašomos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės argumentai teisėti, pagrįsti ir sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį. Klausimą išspręsti iš esmės.