Alytaus apylinkės teismo nutartis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. Karališkojo Teeside teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1861 Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 skyrių 11 metų 6 mėnesių (4200 dienų) laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 2006 m. Imigracijos (Europos ekonominės erdvės) taisyklių 19(3)b taisykle, Vidaus reikalų tarnybos 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu nustatyta E. T. deportuoti iš šalies, draudžiant jam atvykti į Jungtinę Karalystę. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 17 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 15 d. E. T. iki 2016 m. vasario 1 d. yra atlikęs 655 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis E. T. šiuo metu atlieka bausmę išduodančioje valstybėje ir nesutinka tuoj pat būti perduotas Lietuvos Respublikai, kadangi Lietuvos kalėjimuose yra labai blogos laikymo sąlygos, blogas maistas, o jam skirtas ilgas bausmės laikas. Be to, šiuo metu jis dėl blogos sveikatos būklės lankosi pas įkalinimo vietos gydytojus, atliekami jo sveikatos būklės tyrimai, jis nori užbaigti gydymą Anglijoje. Dėl minėtų priežasčių jis nori pusę savo bausmės laiko atlikti Anglijos kalėjime, o kitą savo bausmės pusę sutinka atlikti Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Jungtinė Karalystė (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo E. T. nuteistas laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams, įsakymą deportuoti, kuriuo nustatyta E. T. deportuoti iš šalies, draudžiant jam atvykti į Jungtinę Karalystę, ir liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Karališkojo Teeside teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio duomenimis, E. T. nuteistas už tai, kad jis ir R. J. 2014 m. balandžio 15 d. neteisėtai ir turėdami blogų kėslų sunkiai sužalojo M. J., turėdami tikslą sukelti jam sunkų kūno sužalojimą. Ši nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo požymius (sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų), už kurio padarymą BK 135 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Karališkojo Teeside teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio nenustatyta.

Bylos duomenimis, E. T. nesutinka tuoj pat būti perduotas Lietuvos Respublikai, kadangi Lietuvos kalėjimuose yra labai blogos laikymo sąlygos, blogas maistas, o jam skirtas ilgas bausmės laikas. Be to, šiuo metu jis dėl blogos sveikatos būklės lankosi pas įkalinimo vietos gydytojus, atliekami jo sveikatos būklės tyrimai, jis nori užbaigti gydymą Anglijoje. Dėl minėtų priežasčių jis nori pusę savo bausmės laiko atlikti Anglijos kalėjime, o kitą savo bausmės pusę sutinka atlikti Lietuvoje.

Teismas pasisako, kad nenustatyta sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurioms esant nepripažintinas ir nevykdytinas Karališkojo Teeside teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendis.

Lietuvos Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimas Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą).

Šiuo atveju konstatuoti, kad minėtų reikalavimų nuteistajam E. T. atliekant bausmę Lietuvos Respublikoje nebus laikomasi ar kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti, nėra objektyvaus pagrindo. Pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas įkalinimo įstaigoje, kas atitinkamai sąlygoja ir tam tikrų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, nereiškia asmens garbės ar orumo pažeidimo.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (BVK 173 straipsnio 2 dalis), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (BVK 173 straipsnio 4 dalis). BVK 174 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Taigi kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, sveikatos priežiūra.

Be to, šiuo atveju nuteistojo sutikimas nėra būtina sąlyga pripažinti ir vykdyti Karališkojo Teeside teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, nes yra priimtas sprendimas deportuoti asmenį iš Jungtinės Karalystės (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis nepateikė konkrečių duomenų apie savo sveikatos būklę ir juos patvirtinančių įrodymų, o Šiaurės rytų kalėjimo padalinio pažymoje nurodoma, jog E. T. keliauti gali, tačiau jam kiekvieną dieną reikia vartoti vaistus Lansoprazole po 30 miligramų per dieną.

Apibendrinant, kitų pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 str. 1 d., nepripažinti ir nevykdyti Karališkojo Teeside teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikoje, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma, jog suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Karališkojo Teeside teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu E. T. paskirta laisvės atėmimo 11 metų ir 6 mėnesiams bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalyje (2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303 redakcija) numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos, todėl, suderinus Karališkojo Teeside teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies (2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303 redakcija) nuostatomis, E. T. paliktina paskirta laisvės atėmimo 11 metų 6 mėnesių bausmė.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, kardomojo kalinimo laikas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalis). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad iki 2016 m. vasario 1 d. E. T. yra atlikęs 655 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad E. T. yra nuteistas už veiką, atitinkančią labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bausmė nustatytina atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

nutaria:

pripažinti Karališkojo Teeside teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Karališkojo Teeside teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal 1861 Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 skyrių, paskirtą bausmę – 11 metų ir 6 mėnesių (vienuolikos metų ir 6 mėnesių) laisvės atėmimą suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalimi 8 punktu (2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303 redakcija) ir palikti paskirtą bausmę - laisvės atėmimą – 11 metų ir 6 mėnesiams (vienuolikai metų ir 6 mėnesiams).

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. balandžio 17 d.

Į bausmės laiką įskaityti E. T. jau atliktą bausmės laiką.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Prienų rajono apylinkės teismą.