Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų Klaipėdos apygardos prokuratūros ir S. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, ir S. M. pateikė prašymą patvirtinti 2025 m. birželio 9 d. taikos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutraukiamas.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tuo atveju, kai tokia nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), arba tuo atveju, kai apskundimo apeliacine tvarka galimybę numato Civilinio proceso kodekso teisės normos (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nurodytą aukščiau, sprendžiant klausimą, ar konkreti pirmosios instancijos teismo priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu, iš pradžių tikrinama, ar CPK normos nenumato tokios nutarties apskundimo galimybės. Paaiškėjus, kad įstatymo leidėjas nėra konkrečiai įvardinęs tokios nutarties apskundimo galimybės, vertinama, ar nutartimi yra pabaigiamas bylos nagrinėjimas arba išsprendžiamas iš esmės tam tikras procesinis klausimas, kuris nebegalės būti keliamas tolimesniame bylos nagrinėjime ir turės reikšmę bylos baigčiai.

6. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė, ginanti viešąjį interesą, ir S. M., siekdami išvengti teisminių ginčų, viešojo intereso gynimo tyrime Nr. AP-32907 pasirašė 2025 m. birželio 9 d. taikos sutartį, kurioje susitarė dėl 7 700,50 Eur, kurie S. M. išmokėti kaip išlaidos patirtos jam 2019 - 2023 m. vykdant tarybos nario pareigas, sugrąžinimo į (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetą. Pareiškėjai suinteresuotu asmeniu nurodė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją.

7. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors taikos sutarčių tvirtinimas XXXIX skirsnyje atskirai nepaminėtas, tačiau pagal savo teisinę prigimtį ir teismo atliekamos apsauginės funkcijos pobūdį taikos sutarčių tvirtinimas priskirtinas byloms dėl faktų tvirtinimo; taikos sutartys yra viena sutarčių rūšių, nurodytų CK, todėl jos priskirtinos prie faktų, kurie gali būti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 11 dalis).

9. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nėra pagrindo daryti išvadai, kad egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalie 1-8 punktuose nurodyti pagrindai, kai galima atsisakyti priimti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Visgi iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nutartį grindė argumentais, kad pateikta taikos sutartis negali būti patvirtinta, nes (duomenys neskelbtini) savivaldybė turėtų būti šios taikos sutarties šalimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nepaisant netinkamo skundžiamos nutarties procesinio rezultato (atsisakymo priimti prašymą), vertina šią nutartį kaip atsisakymą patvirtinti taikos sutartį, kadangi tai būtent atitinka skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies turinį.

10. Pasisakydamas dėl teisės į teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama (atsisakoma tvirtinti) taikos sutartis, peržiūrėjimą apeliacine tvarka, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje Nr. e3K-3-160-313/2017 ; 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018, 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

11. Pagrįsdamas aptariamą bendrųjų peržiūros instancine tvarka taisyklių išimtį kasacinis teismas pažymėjo, kad CPK XXXIX skyriuje išvardytose bylose teismai vykdo apsaugines ar kontrolės funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu. Nors taikos sutartimi išsprendžiamas esamas ar galimas kilti ginčas, dėl jo išsprendimo taikos sutartimi ir šios sutarties sąlygų šalių valia yra vienoda, kitaip tariant, ginčo dėl ginčo išsprendimo būdo ir sąlygų nėra. Todėl teismas jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Patvirtinus taikos sutartį yra patenkinamas šalių pareiškimas, todėl jos neturi suinteresuotumo apskųsti tokią teismo nutartį. Tuo tarpu kai teismas taikos sutartį tvirtinti atsisako, jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 15, 18 punktus, 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

12. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijama Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartis, kuria iš esmės netenkintas prašymas patvirtinti taikos sutartį, negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.