Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. K., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Atsakovas R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (50-51 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, šiuo metu priteistas vaikui išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, todėl išlaikymo dydis turi būti padidintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Bylos duomenys patvirtina, kad L. K. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jos motina įrašyta ieškovė D. B., jos tėvu įrašytas atsakovas R. K. (7 b. l.). Nors ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepilnamečiui vaikui L. K. atsakovas R. K. pareiškė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau atlikus DNR ekspertizę ir gavus ekspertizės išvadą, jis priešieškinio atsisakė (96-97, 196-198 b. l.). Nepilnamečio vaiko tėvai santuokos įregistravę nebuvo. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2853-901/2012 patvirtino šalių taikos sutartį, kurios 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovas R. K. įsipareigoja nepilnametei dukrai L. K. teikti išlaikymą po 400 Lt (116 Eur) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2012-05-01 iki vaiko pilnametystės (14-15 b. l.).

8. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog vaiko poreikiai išaugo, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. K. dydį padidinti iki 250,00 Eur per mėnesį. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad vaiko poreikiai vaikui paaugus padidėjo, tačiau ne tiek, kiek nurodo ieškovė, todėl sutinka mokėti po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis vaiko išlaikymui. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

9. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo, motyvuodama, jog dėl vaiko amžiaus išaugo jo poreikiai, todėl prašo padidinti vaikui priteistiną sumą iki 250,00 Eur. Ieškovė dirba UAB „Deimega“, darbo užmokestis sudaro apie 600 Eur per mėnesį (42-43, 111 b. l.), už negyvenamųjų patalpų nuomą gauna apie 200-300 Eur per mėnesį (93-95 b. l.). Ieškovė su nepilnamete dukra L. K. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Su ieškove kartu gyvena nepilnametė dukra E. B., gim. (duomenys neskelbtini) (9 b. l.), kurią ji išlaiko, taip pat padeda pilnametei dukrai D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakultete (16-19, 44 b. l.). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), ½ dalis 0,0614 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (31-41 b. l.), transporto priemonių neturi (89 b. l.). Nepilnametė dukra L. K. mokosi Šiaulių Medelyno progimnazijoje priešmokyklinio ugdymo b grupėje (183 b. l.). Mergaitė sveika, išskyrus tai, kad alergiška, gydymas neskirtas, reikalinga gydytojų priežiūra. Be to, lanko sportinių šokių klubą „Milagras“, kas sąlygoja papildomas išlaidas (11-13, 189 b. l.). Ieškovė pateikė detalų vaiko poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad vaiko poreikiai per mėnesį apytiksliai sudaro apie 450-500 Eur.

11. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad atsakovas sveikas, dirba UAB „M. transportas” vairuotoju, per mėnesį darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur kartu su dienpinigiais (60-80, 84-85, 132, 134 b. l.). Turi nekilnojamojo turto - ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (81-83 b. l.), 2 transporto priemones (88 b. l.), yra paėmęs kreditą transporto priemonei įsigyti (86 b. l.), kitų išlaikytinių neturi. Mano, jog vaiko poreikiai padidinti, jam užtektų apie 320 Eur per mėnesį. Sutinka vaikui teikti po 160 Eur kas mėnesį dydžio išlaikymą.

12. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą.

13. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

14. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant ar padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja ar padidėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

17. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

18. Konstatuotina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaiko poreikių ženklų pasikeitimą per daugiau nei 6 metų laikotarpį. Šalių nepilnametis vaikas pradėjo lankyti Šiaulių Medelyno progimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupę, aktyviai sportuoja (lanko sportinių šokių būrelį), yra alergiška, minėtos aplinkybės ir tokio amžiaus vaiko poreikiai reikalauja daugiau išlaidų. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė). Byloje nustatyta, kad vaikas šiuo metu lanko pramoginius šokius klube „Milagras“, perėjo į kitą sportinių šokių pogrupį, kas lemia padidėjusias išlaidas specialiai aprangai, mokesčiams už būrelį, varžybų nario mokesčiams, transporto išlaidoms. Papildomas išlaidas vaiko išlaikymui sąlygoja ir tai, kad vaikas alergiškas, todėl periodiškai turi lankytis gydymo įstaigose, atlikti įvairius tyrimus ir panašiai, nors vaistų neskirta, yra tik stebimas. Akivaizdu, kad šiuo metu priteisto 116 Eur išlaikymo nepakanka patenkinti net pagrindinius nepilnamečio vaiko poreikius. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytos būtinosios vaiko išlaidos nėra visiškai pagrįstos rašytiniais duomenimis, pvz. kiekvieną mėnesį net 80 Eur komunaliniams mokesčiams, 20 Eur vaistams, vitaminams, nors vaistai dėl alergijos neskirti, mergaitė sveika, aktyviai sportuojanti, 30-40 Eur skiriama laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms, tačiau tai pagrįsta tik iš dalies, 40 Eur skiriama transporto išlaidoms, tačiau jos visai nepagrįstos, daugelis kvitų pateikta, iš kurių neaišku, kas pirkta, pateikti pavieniai atskirų prekių įsigijimo kvitai, kurie neparodo visų išlaidų vaikui (11-13, 45-48, 110, 112, 170-182, 186-189, 194 b. l.).

19. Tiek ieškovės, tiek atsakovo mėnesio pajamos yra apylygės, jeigu įvertinti tai, kad atsakovas gauna dienpinigius, o ieškovės – pajamas ir nekilnojamojo turto nuomos, ieškovė turi 4 nekilnojamojo turto objektus, bet neturi transporto priemonių, atsakovas turi vieną nekilnojamojo turto objektą ir dvi transporto priemones, abu yra sveiki ir darbingi, atsakovas turi kreditorių, bet neturi kitų išlaikytinių, ieškovė turi vieną išlaikytinį. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, jog šalių turtinė padėtis apylygė. Tačiau įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, jai iš dalies pagrindus vaiko poreikius, įvertinus jos gaunamas pajamas, manytina, jog viso darbo užmokesčio ji vaiko išlaikymui skirti negali, nes būtina tenkinti ir jos pačios bei kitų vaikų poreikius, be to, nėra tikslių duomenų, kokią sumą ji gauna už nekilnojamojo turto nuomą.

20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas esminis vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, pradėjo lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, turi sveikatos problemų, pakilo prekių ir paslaugų kainos, vaikui reikalingos papildomos išlaidos sportinių šokių būreliui. Tačiau ieškovė byloje nepagrindė visų nurodytų vaiko poreikių, neįrodė pati galinti teikti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma nei buvo nustatyta 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi ir teikti dukrai didesnį išlaikymą. Kadangi vaiko poreikiai išaugo, ką pripažino ir pats atsakovas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, išlaikymas dukrai iš atsakovo priteistinas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-05-09 iki vaiko pilnametystės, kitoje dalyje šis reikalavimas atmestinas.

21. Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaiko poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 94 str. 1 d. nuostatas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010, kt.). Ši norma atsakomybę už bylinėjimosi išlaidas nustato pagal šalių procesinį elgesį, tai yra numato, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo nepatenkinęs pagrįstų ieškovo reikalavimų privalo atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, ir atvirkščiai - ieškovas neturi teisės gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, jeigu savo noru atsisako nuo ieškinio. Remiantis šiomis nuostatomis atsakovas, atsisakęs savo noru priešieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, neturi teisės dėl jo reikalauti iš priešingos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (80 procentų), iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 23,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), ir 11,87 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 34,87 Eur (CPK 79 str. str. 1 d. 6 p., 88 str., 93 str., 96 str.).

23. Ieškovės interesams byloje atstovavo advokatas (20 b. l.), kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 484,00 Eur išlaidų, susijusių su ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimu, konsultavimu, atstovavimu teismo posėdžiuose (190-192 b. l.), priteisimo. Atsakovo interesams byloje atstovavo advokatas (53 b. l.), kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos teismui prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl minėtas klausimas nespręstinas.

24. Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968).

25. Atsakovas neginčija ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipimosi į teismą ir ginčo, kai abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išspręsti ginčą taikiai iki teismo, patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų procesiniams dokumentams surašyti, šalį konsultuoti ir atstovauti byloje, pobūdį, todėl turėtų būti priteistos. Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 80 procentų reikalavimo), ieškovei iš atsakovo priteistina 387,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2853-901/2012 iš atsakovo R. K. priteistą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (116,00 Eur) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti - priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-05-09) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 387,00 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 34,87 Eur (trisdešimt keturių eurų, 87 ct) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios procesinių dokumentų įteikimu).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.