Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-01-23 · Civilinė byla Nr. 2A-117-252/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
2A-117-252/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14926-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Gatvių statyba“, AB „Panevėžio statybos trestas“
Ieškovas
J. K., A. K.
Civilinė byla Nr. 2A-117-252/2019 Proceso Nr. 2-68-3-14926-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.6.10.5.2.8. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 23 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21517-599/2017 pagal ieškovų J. K. ir A. K. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Gatvių statyba“ bei AB „Panevėžio statybos trestas“ filialui „Gerbusta“ dėl žalos atlyginimo, Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovai teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Gatvių statyba“, AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ solidariai priteisti 114 Eur žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad J. K. 2015-11-08 vairuodama sutuoktiniui A. K. priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, po patirto smūgio prakiuro priekinis dešinės pusės ratas. Teko pirkti dvi naujas padangas, kadangi vienos padangos su tokiu pat protektoriaus raštu rasti nepavyko. Tą vakarą analogišku būdu buvo apgadinti dar penkių automobilių ratai. 3. Dėl patirtos žalos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kuri informavo, kad už šioje miesto dalyje esančias gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiūros darbus yra atsakinga UAB „Gatvių statyba“. Be to, nurodė, kas ieškovai nepagrindė, kad nuostoliai jiems atsirado dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. 4. UAB „Gatvių statyba“ raštu ieškovus informavo, kad jų pateikti duomenys neįrodo, kad bendrovė privalo atlyginti nuostolius ir pasiūlė kreiptis į AB „Panevėžio statybos trestas“ filialą „Gerbusta“ (toliau - „Gerbusta“), kuris nuo 2015-05-19 atlieka (duomenys neskelbtini) gatvėje vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbus. „Gerbusta“ atstovas atvykęs į įvykio vietą jiems pareiškė, kad įmonė darbus atliko kitoje kelio pusėje, todėl atsisakė priimti pretenzijas. 5. Nurodė, kad UAB „Gatvių statyba“ (duomenys neskelbtini) gatvėje ilgai vykdė kasybos darbus, buvo išardyta ir nuimta asfalto danga. „Gerbusta“ paklojo naują asfalto dangą, išskyrus atkarpą ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje buvo supilta ir sutrombuota skalda. Dėl kritulių susidarė balos, sunkiasvoris transportas išmušė šioje vietoje duobes, kurių po vandeniu tamsiu paros metu pastebėti, nesant jokių įspėjamųjų ženklų, nebuvo galimybių. 6. Mano, kad savivaldybė, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvės savininkė (valdytoja) netinkamai kontroliavo UAB „Gatvių statyba“ darbą, todėl jai turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Kadangi savivaldybė ginčydama savo atsakomybę nurodo į kitus atsakovus, todėl iškyla solidarios atsakomybės klausimas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės solidariai ieškovų naudai 114 Eur žalai atlyginti bei 26,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. 8. Teismas atsižvelgęs į nustatytas įvykio faktines aplinkybes konstatavo, kad ieškovų patirtą žalą įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, sąlygojo kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros, todėl atsakovų argumentus šiuo klausimu atmetė, kaip nepagrįstus bei sprendė, kad ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu nagrinėjamu atveju yra taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu. 9. Teismas įvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ pasirašytos 2014-04-07 rangos sutarties turinį darė išvadą, kad gatvės valdymas rangovei - atsakovei UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas. Rangovė, remiantis darbų atlikimo sutartimi, turėjo veikti pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus bei laikydamasi jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiūra. 10. Teismas pasisakė, kad pagal minėtos sutarties nuostatas, UAB „Gatvių statyba“ galėtų būti laikoma kelio valdytoja tik tuo atveju, jeigu įvykis būtų atsitikęs kelio remonto metu, t. y. atsakovei netinkamai atlikus remontą ar netinkamai organizavus darbų atlikimą, ar nepašalinus atliktų darbų defektų, kuriems nėra būtinas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės raštiškas užsakymas. Atsakovės argumentus, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktų UAB „Gatvių statyba“ darbų atsirado defektai, kuriuos UAB „Gatvių statyba“ turėjo pašalinti, teismas atmetė kaip neįrodytus. 11. Teismas darė išvadą, kad nustačius tą aplinkybę, jog ginčo gatvės valdymas 2014-04-07 sutartimi UAB „Gatvių statyba“ neperėjo, todėl ieškovų prašomą priteisti žalos atlyginimą pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas privalo atlyginti atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, o ne atsakovė UAB „Gatvių statyba“. 12. Teismas sprendė, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, jog „Gerbusta“ vykdė inžinierinių tinklų klojimo bei asfalto atstatymo darbus būtent ties (duomenys neskelbtini) namu, nėra, be to, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat nekėlė klausimo dėl šio atsakovo atsakomybės, todėl ieškovų argumentus dėl „Gerbusta“ solidarios atsakomybės atmetė, kaip nepagrįstus. 13. Teismas pasisakė, kad transporto priemonės vairuotoja – ieškovė J. K. eismo įvykio metu buvo tiek atsargi, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės. Vertino, kad ji realiai negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl eismo įvykio išvengti negalėjo. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad transporto priemonės dešinės pusės rato sugadinimas, yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su minėtu eismo įvykiu. 14. Teismas konstatavo, kad ieškovai būtinybę pakeisti dvi padangas ir padarytos žalos dydį įrodė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 15. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. 16. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai neištyrus surinktų įrodymų dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. 17. Pažymi, kad 2014-04-07 Darbų atlikimo sutartis su UAB „Gatvių statyba“ buvo sudaryta vykdant Vilniaus miesto savivaldybei, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkei, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Atsakovės vertinimu, šia sutartimi gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesti atlikti būtent UAB „Gatvių statyba“. Pagal sutarties 4.3.5 punktą rangovė nuo sutarties pasirašymo dienos iki galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto šiaurinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei bei tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. 18. Apeliantės įsitikinimu priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, Darbų atlikimo sutartimi savivaldybė perdavė miesto šiaurinės dalies gatves valdyti UAB „Gatvių statyba“. Darbų atlikimo sutartimi buvo perkami Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbai ir priežiūros paslaugos, priskirtini gatvių ir kiemų dantų priežiūrai, kuri teisės aktuose – Kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra apibūdinama kaip nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą. Juolab, kad sutarties 4.3.1. punkte yra aiškiai nurodoma, kad užsakovo raštiškas užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui kas paneigia teismo išvadą, kad UAB „Gatvių statyba“ negalėjo veikti savo nuožiūra. 19. Mano, kad UAB „Gatvių statyba“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrinti gatvių būklę, nustatydama gatvių defektus ir imtis iniciatyvos, aktyvių veiksmų juos šalinti. UAB „Gatvių statyba“ buvo įsipareigojusi vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal Darbų atlikimo sutarties ir teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent ji yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį ir turi pareigą atlyginti žalą ieškovams. 20. Po eismo įvykio nebuvo atlikta nei ieškovų transporto priemonės apžiūra, nei atliktas transporto priemonės vertinimas pagal kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą 2000-04-17 Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 101. Apeliaciniame skunde išsakomos abejonės dėl ieškovų pateiktų įrodymų - UAB „Agrotech“ išduotos PVM sąskaitos faktūros kopijos ir kasos aparato kvito, kuriuose nurodoma dviejų žieminių padangų ir rato montavimo, balansavimo darbų kaina, patikimumo. Pažymima, kad iš į bylą pateiktų duomenų neaišku kokios buvo transporto priemonės padangos, ar jas buvo būtina keisti, nebuvo vertintas detalių nusidėvėjimas. 21. Mano, kad vairuotoja, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos. Nurodo, kad teismas, net ir nustatęs, jog už kilusią žalą turi atsakyti Vilniaus miesto savivaldybė, nepagrįstai nesumažino priteistinos žalos dydžio ar neatmetė šio reikalavimo, atsižvelgiant į vairuotojos neatidumą kelyje CK 6.253 straipsnio ir 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu. 22. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. 23. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis. Teigia, kad apeliantė iš esmės atkartoja argumentus, kuriuos buvo išdėsčiusi atsiliepime į ieškinį ir dėl kurių teismas yra išsamiai pasisakęs. Skirtingai nei nurodo apeliantė, savivaldybės bei UAB „Gatvių statyba“ pasirašytos sutarties pagrindu, UAB „Gatvių statyba“ ginčo gatvės valdymas neperėjo, todėl būtent Vilniaus miesto savivaldybė privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą. 24. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė turėjo galimybę išvengti įvažiavo į duobę ir atitinkamai žalos kilimo. Po įvykio buvo iškviesta policija, kuri konstatavo padangos sugadinimą ir kokių nors pastabų dėl jų nusidėvėjimo nepareiškė. 25. AB „Panevėžio statybos trestas“ filialas „Gerbusta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra. 26. Pažymi, kad filialas nėra juridinis asmuo ir jis neturi materialinio teisinio subjektiškumo, todėl negalėjo būti byloje atsakovu. Todėl turi būti pašalintas iš bylos kaip netinkama šalis. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 27. Apeliacinis skundas atmestinas. 28. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 29. Byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo ir dėl atsakomybės subjekto pagal CK 6.266 straipsnį. 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-11-08 apie 19 val. ieškovės J. K., vairuojama A. K. priklausanti transporto priemonė TOYOTA AVENSIS, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, buvusią važiuojamojoje (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu prakirsta priekinio dešinės pusės rato padanga. Įvykio faktines aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015-11-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, kuriame be kita ko konstatuota, kad į duobę įvažiavusi ir priekinio dešinės pusės rato apgadinimus patyrusi J. K. nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų, dėl ko administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina. Eismo įvykio schemoje užfiksuotų kelio duobių matmenys yra 1,05 cm ilgis, 0,30 cm plotis, 10 cm gylis ir 1,20 cm ilgis, 0,35 m plotis, 16 cm gylis. Atsakovė UAB „Gatvių statyba“ su Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-04-07 sudaryta 36 mėnesių laikotarpiui (3.1 punktas) darbų atlikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) įsipareigojo pagal užsakovės - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (1.1 punktas).

31. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris turėjo trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė.

32. Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2014-04-07 sutartį (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) valdymas rangovei – UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas, tvirtina, kad skirtingai nei vertino teismas, sutarties 4.3.5 punktu nustatyta, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto šiaurinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

33. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2016-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 yra pasisakiusi, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (LAT 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (LAT 2015-04-03, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2018-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

34. Apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos 2014-04-07 sutarties objektas yra susijęs ne su Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių valdymo teisės perdavimu, o su šios miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbais pagal užsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. Kita vertus, tarp šalių buvo sudaryta ne valdymo teisės perdavimo, o rangos sutartis. Tokio pobūdžio sutartims nėra būdingas daikto, kurio atžvilgiu atliekami darbai, valdymo teisės perdavimas.

35. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad rangovė – UAB „Gatvių statyba“ neturėjo teisės veikti savarankiškai, kaip prižiūrimo turto valdytojas. Akivaizdu, kad UAB „Gatvių statyba“, kaip rangovė, Sutarties pagrindu privalėjo veikti pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus bei laikydamasi jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiūra. Skundžiamame sprendime dėstoma sutartimi rangovės ir užsakovės prisiimtų įsipareigojimų analizė paneigia apeliantės subjektyvų sutarties nuostatų vertinimą, kad UAB „Gatvių statyba“ šia sutartimi laisva valia prisiėmė gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą.

36. Skirtingai nei vertina apeliantė, nei vienoje iš sutarties sąlygų neaptartas Vilniaus miesto šiaurinės dalies gatvių valdymo teisės perdavimas rangovei UAB „Gatvių statyba“. Sutartyje aptariamas tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos rangovas atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, kaip tvirtina apeliantė, o pagal savivaldybės užsakymą. Savivaldybei, kuriai pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės keliai ir gatvės, sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, akivaizdu, kad rangovė veikė tik pagal užsakovės nurodymus.

37. Apeliantės akcentuojamos sutarties nuostatos, įtvirtintos 4.3.5 punkte, jog UAB „Gatvių statyba“ įsipareigoja nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti savivaldybę iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o tik nustato papildomus įsipareigojimus rangovei. Tai patvirtina ir šio susitarimo nuostata, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės), užsakovė savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovei už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovė per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovei sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.

38. Vien tik 4.3.5 punkto nuostata, kad UAB „Gatvių statyba“ laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto šiaurinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, nepagrindžia šios miesto dalies gatvių ir kiemų perdavimo savarankiškai valdyti pagal šią sutartį atsakovei UAB „Gatvių statyba“.

39. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad UAB „Gatvių statyba“ ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo (duomenys neskelbtini) gatvės valdytoja, todėl dėl šios gatvės važiuojamosios dalies trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė.

40. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas net ir nustatęs, kad už žalą ieškovams turi atsakyti Vilniaus miesto savivaldybė, turėjo įvertinti, kad žala iš dalies kilo dėl vairuotojos neatidumo kelyje ir dėl to žalos atlyginimą sumažinti arba tokį reikalavimą atmesti.

41. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus faktinėmis bylos aplinkybėmis bei prieštaraujančiais didesnę įrodomąją galią turintiems oficialiems rašytiniams įrodymams (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Iš nutarties 30 punkte nurodyto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015-11-30 nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena matyti, kad nenustatyta, jog įvykio metu J. K. būtų pažeidusi KET reikalavimus. Taip pat nėra nustatyta, kad vairuotoja atsižvelgiant į eismo sąlygas, įvykio laiką, objektyviai turėjo galimybę nesant įspėjamųjų ženklų, išvengti įvažiavimo į važiuojamoje gatvės dalyje esančias pakankamai dideles ir gilias duobes, kurios kaip patvirtina bylos duomenys dėl kritulių buvo apsemtos vandeniu. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas V. T. tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad buvo gautas pranešimas dėl penkių tokiu pat mechanizmu, t.y. įvažiavus į duobę ginčo vietoje, apgadintų automobilių. Likusių automobilių vairuotojai pasikeitę apgadintus ratus nuvažiavo, o J. K. ir vėliau į pareigūnus besikreipusi vairuotoja A. L. pateikė raštiškus paaiškinimus. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad siekiant išspręsti situaciją buvo iškviesta tarnyba, kad užpiltų duobes. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o apeliantė nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis CK 6.253 straipsnyje įtvirtintų civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų bei J. K. veiksmų, kuriuos teismas galėtų vertinti kaip didelį neatsargumą padėjusi žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 straipsnis).

42. Atsakovė nesutinka su ieškovų nurodomu žalos paskaičiavimu, argumentuodama, kad po įvykio nebuvo atlikta nei transporto priemonės apžiūra nei transporto priemonės vertinimas, taip kaip tai numato Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir transporto ministro įsakymais 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-17 Nr. 101. Skirtingai nei nurodo apeliantė šio įvykio tyrimo metu buvo sudaryta eismo įvykio schema, apžiūrėti abiejų raštiškus paaiškinimus policijai pateikusių vairuotojų automobiliai bei užfiksuoti jų apgadinimai, kurie sutampa su ieškovų nurodytais ieškinyje automobilio rato apgadinimais.

43. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (LAT 2018-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018). Tarp šalių ginčo, kad įvažiavus į duobę (duomenys neskelbtini) buvo prakirsta priekinė dešinio rato padanga nėra. Akivaizdu, kad tokios būklės transporto priemonė nepakeitus prakirstos padangos negalėjo būti eksploatuojama. Ieškovai nurodė, kad nerasdami tokio paties protektoriaus rašto padangos jie buvo priversti nusipirkti ir antrą tokią padangą, o panaudoti likusios padangos kaip atsarginės negali, nes ji neįtelpa į atsarginei padangai skirtą vietą automobilio bagažinėje. Ieškovai savo reikalavimui pagrįsti pateikė UAB „Agrotech“ 2015-11-09 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad už dvi firmos Marshal žiemines padangas sumokėta 82,64 Eur, o už dviejų ratų balansavimą ir montavimą 11,57 Eur bei pateiktas šiai sumai tos pačios dienos kvitas.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į transporto priemonėms keliamus saugumo reikalavimus, ieškovų išlaidos padangoms ir jų montavimui bei balansavimui buvo būtinos ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais – PVM sąskaita faktūra ir kvitu. Apeliantė nesutikdama su ieškovų reikalavimais ir būdama susipažinusi su jų patirtas išlaidas įrodančiais rašytiniais įrodymais, turėjo visas galimybes pateikti savo žalos skaičiavimus, kreiptis į teismą dėl ieškovų apgadinto turto nepriklausomo vertinimo pagal jos nurodomą Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir transporto ministro įsakymais 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-17 Nr. 101, tačiau šiomis savo procesinėmis teisėmis nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ieškovams padarytos žalos dydį nustatė teisingai, nepažeidžiant CPK reikalavimų, susijusių su įrodymų vertinimu.

45. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas visą ieškovų patirtą žalą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir atmesdamas ieškinio reikalavimus kitų atsakovių atžvilgiu, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320, 327 straipsniai).

46. Tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialinės teisės ir procesinės teisės normas, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė