- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- A-350-463/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02204-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Minota“
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minota“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minota“ skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Minota“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Minota“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2022 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. DV-806 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ ir 2022 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. DV-805 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais galiojimo panaikinimo“ (toliau kartu – ir Įsakymai).
2. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Įsakymais panaikino UAB „Minota“ 2019 m. lapkričio 19 d. išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusių gaminių prekyba, galiojimą, už tai, kad UAB „Minota“ veiklos vykdymo vietoje – bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikydama alkoholio ir tabako gaminius be juridinę galią turinčių privalomų jų įsigijimo dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus.
3. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog skundžiami įsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjas paaiškino, jog Bendrovės patikrinimo metu buvo rastas nedidelis kiekis alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, kurie buvo laikomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau per dvejus Bendrovės vykdytos veiklos metus nebuvo nustatyta daugiau jokių, su Bendrovės veikla, susijusių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, paskirtos sankcijos – licencijų galiojimo panaikinimas, yra neproporcingos padarytiems pažeidimams. Nustatyti pažeidimai nėra pavojingi visuomenei, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, pažeidimai padaryti pirmą kartą nuo licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais išdavimo dienos. Panaikinus Bendrovei išduotų licencijų galiojimą, bus pažeisti teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, atsakovas turėjo teisę, atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, taikyti sankciją ir panaikinti licenciją tų gaminių prekybai, kurių pažeidimo materialinė žala yra didesnė, t. y. panaikinti licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir su jais susijusiais gaminiais, paliekant galioti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.
4. Pareiškėjo nuomone, Administracijos priimti Įsakymai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes juose nėra nurodyti priimtų įsakymų teisiniai ir faktiniai pagrindai, kitos administraciniam aktui įtakos turėjusios aplinkybės bei motyvai. Atsakovas, priimdamas skundžiamus Įsakymus, pažeidė gero viešo administravimo, atsakingo valdymo ir kitus bendruosius teisės principus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.
6. Atsakovas paaiškino, jog Bendrovei 2019 m. lapkričio 19 d. buvo išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais. Inspekcija 2021 m. gruodžio 22 d. atliko patikrinimą Bendrovei priklausančiame bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir priėmė nutarimą, kuriuo pritaikė sankcijas Bendrovei už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus. Inspekcija 2022 m. kovo 8 d. raštu informavo Administraciją, kad Inspekcijoje 2022 m. sausio 19 d. nutarimu pareiškėjui pritaikytos ekonominės sankcijos už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo nutarimu, jį apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie išnagrinėję pareiškėjo skundą, 2022 m. birželio 2 d. sprendimu jį patenkino ir paskyrė Bendrovei už nustatytus pažeidimus galutinę 500 Eur baudą.
7. Atsakovo vertinimu, Inspekcija 2022 m. sausio 19 d. nutarimu pagrįstai ir teisėtai skyrė Bendrovei baudą už AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimus. Įsiteisėjus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimui, kuriuo Bendrovei buvo paskirta galutinė bauda, pagrįstai buvo panaikintas licencijų galiojimas verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais bei alkoholiniais gėrimais. Administracija nagrinėjamu atveju privalėjo taikyti sankcijas ir panaikinti Bendrovei išduotų licencijų galiojimą už nustatytus pažeidimus, todėl Įsakymai priimti nepažeidus VAĮ įtvirtintų reikalavimų.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. sausio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Minota“ skundą.
9. Teismas nustatė, kad:
9.1. Pareiškėjui 2019 m. lapkričio 19 d. buvo išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais.
9.2. Inspekcija 2021 m. gruodžio 22 d. atliko patikrinimą pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. sausio 19 d. nutarimu pritaikė pareiškėjui ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus, t. y. už tai, kad minėtame bare buvo laikomi 34 vieno litro talpos buteliai alaus „Švogerių“, 5 pusės litro talpos buteliai vyno „Katiusha“, 13 pakuočių cigarečių „Chesterfield blue“, 12 pakuočių cigarečių „Chesterfield original“, neturint juridinę galią turinčių šių prekių įsigijimo dokumentų.
9.3. Inspekcija 2022 m. kovo 8 d. raštu Nr. (12.1 E) K-2677 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Administraciją, kad Inspekcijos 2022 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. (7.45 Mr) K-719 Bendrovei pritaikytos ekonominės sankcijos už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus, t. y. UAB „Minota“ skirta bauda už AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų nesilaikymą.
9.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos nutarimu, jį apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, kurie išnagrinėję pareiškėjo skundą, 2022 m. birželio 2 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą, pakeitė Inspekcijos 2022 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. (7.45 Mr) K-719 ir sumažino Bendrovei paskirtą 2 896 Eur baudą iki 500 Eur.
9.5. Administracijos direktorius 2022 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. DV-806 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ ir 2022 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. DV-805 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais galiojimo panaikinimo“ panaikino Bendrovei išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, galiojimą.
10. Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymu, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių“, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu ir Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, didmeninės prekybos neapdoroti tabaku licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1450 „Dėl Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, didmeninės prekybos neapdoroti tabaku licencijavimo taisyklių patvirtinimo“.
11. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, išaiškino, jog draudžiama įmonėms laikyti alkoholio produktus bei tabako gaminius, neturint juridinę galią turinčių privalomų tokių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Teismas pažymėjo, jog toks draudimas yra formalus, nėra siejamas su konkrečiomis pasekmėmis arba alkoholio, tabako gaminių laikymo tikslais, motyvais bei šių gaminių valdymo faktu ar laikymo trukme.
12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad, jeigu tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis buvo priimtas individualus administracinis aktas, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis.
13. Teismas pažymėjo, jog, pagal AKĮ 34 straipsnio 16 dalį nenumatyta licenciją išduodančiai institucijai pareigos aiškintis bei vertinti, dėl kokių priežasčių, kokiomis aplinkybėmis ir kieno iniciatyva įmonėje buvo padarytas licencijuojamos veiklos pažeidimas, už kurio padarymą įmonės turima licencija pagal AKĮ 34 straipsnio 16 dalį panaikinama ir neišduodama vienerius metus. Minėta nuostata nenumato ir galimybės atliktus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius, individualizuoti pažeidimų atlikimo pasekmes pagal tai, ar pažeidimai buvo atlikti tyčia, ar atlikti pirmą kartą, ar vykdomi sistemingai ir kita. Minėtos nuostatos dispozicijoje aiškiai numatyta, kad įmonės turimai alkoholio prekybos licencijai panaikinti užtenka tik nustatyti faktinę aplinkybę apie konkretaus pažeidimo, nurodyto 34 straipsnio 16 dalyje, padarymą, nevertinant nei šių pažeidimų atlikimo priežasčių, nei dažnumo, nei kitų aplinkybių, neturinčių reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ir sankcijos už pažeidimą skyrimui. Todėl, vertindama Inspekcijos pranešime pateiktą informaciją ir priimdama Įsakymus, Administracija neturėjo papildomai įvertinti ir nustatyti papildomas aplinkybes, turinčias reikšmės pažeidimų kvalifikavimui bei sankcijų skyrimui. Atsakovui, priimant Įsakymus pakako to fakto, kad pareiškėjas padarė pažeidimus, todėl pagrįstai buvo panaikintas pareiškėjui išduotų licencijų galiojimas.
14. Teismas konstatavo, jog Administracija nagrinėjamu atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, veikė savo kompetencijos bei teisės aktų ribose. Atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Administracijos įsakymai, kuriais ūkio subjektams panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ar tabako gaminiais galiojimas, nėra naikintini, kadangi tokie įsakymai yra teisėti, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o griežtas AKĮ ir Tabako kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises bei būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei.
15. Teismas nurodė, jog, Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra įgaliota spręsti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais galiojimo panaikinimo klausimus. Ji neturi pasirinkimo teisės spręsti (ne) panaikinti licencijas, šias licencijas ji privalo panaikinti. Teismas vertino, jog priimti Įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, atitinka VAĮ reikalavimus, o Bendrovei pritaikytos ekonominės sankcijos – proporcingos padarytiems pažeidimams, todėl nėra pagrindo šių aktų naikinti pareiškėjo skunde nurodytais arba kitais argumentais.
III.
16. Pareiškėjas UAB „Minota“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti šioje administracinėje byloje skundžiamus įsakymus.
17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad Administracija ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai priėmė sprendimus, kurie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tačiau pareiškėjui kilo abejonių, ar priimti Įsakymai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, padarytų pažeidimų sunkumą. Pareiškėjo vertinimu, byla buvo išnagrinėta formaliai, neatsižvelgus į teismų praktiką bei paskirtų sankcijų atitiktį padarytiems pažeidimams.
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendime nustatytas aplinkybes ir jame išdėstytų argumentų nesusiejo su nagrinėjama byla. Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) praktiką, nurodo, kad teismas nesivadovavo nurodyta praktika.
17.3. Įsakymai neatitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio aktams, o atsakovas nesilaikė gero viešo administravimo ir kitų pamatinių viešojo administravimo principų, dėl ko priimti aktai turėtų būti panaikinami.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Teismas turi teisę, bet ne pareigą, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes nuspręsti, kad paskirta sankcija yra per didelė ir neproporcinga padarytiems teisės pažeidimams. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė, dėl kokių priežasčių paskirtos sankcijos yra per didelės ir neproporcingos. Pareiškėjas turėjo jam išduotas licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, o tai įpareigojo jį veikti taip, kaip numatyta teisės aktuose, todėl pagrįstai, atsižvelgus į nustatytus pažeidimus, skundžiamais įsakymais buvo panaikintas Bendrovei išduotų licencijų galiojimas.
19.2. Bendrovė privalo laikytis jai įstatymuose nustatytų pareigų. Šiuo atveju Bendrovės padaryti pažeidimai laikytini pažeidžiančiais visuomenės interesus, nes yra susiję su ūkio subjekto pareiga sąžiningai ir lygiomis sąlygomis su visais kitais ūkio subjektais užsiimti verslu, vykdyti mokestines prievoles valstybei, laikytis nustatytos verslo tvarkos. Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarime nurodyta, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą teisinį reguliavimą. Teismas išaiškino, jog įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais, bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys. Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir AKĮ, kuriuo nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių AKĮ nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla. Todėl, atsakovo priimti įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo jų naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Ginčas byloje kilo dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 26 d. priimtų įsakymų Nr. DV-805 ir Nr. DV-806, kuriais panaikintas pareiškėjui išduotų licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais galiojimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje esančius duomenis ir ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, atmetė jį, konstatavęs, jog Administracijos priimti įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti, o, atsižvelgęs į Bendrovės padarytų pažeidimų pobūdį, nusprendė, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai buvo paskirtos sankcijos (licencijų galiojimo panaikinimas), kurios yra proporcingos padarytiems pažeidimams.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti šioje byloje skundžiamus įsakymus. Pareiškėjui kilo abejonių, ar priimti įsakymai ir jais paskirtos sankcijos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, yra proporcingi padarytiems pažeidimams. Pareiškėjo vertinimu, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta formaliai, neatsižvelgus į ginčui aktualią teismų praktiką. Be to, priimti įsakymai neatitinka tokio pobūdžio aktams keliamų reikalavimų, todėl turėtų būti panaikinti.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).
24. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos.
25. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, nekartoja šių motyvų, o tik pasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.
27. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiami įsakymai dėl licencijų galiojimo panaikinimo buvo priimti vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 16 dalimi, Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 6 ir 58 punktais, Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, 16 dalies 4 ir 5 punktais, Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, didmeninės prekybos neapdorotu tabaku licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1450 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais ir su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, didmeninės prekybos neapdorotu tabako licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 9 ir 45 punktais, Inspekcijos 2022 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. (7.45 Mr) K-719 „Taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus“ ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. I3-3817-423/2022.
29. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Šio įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.
30. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti neapdorotą tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką neapdorotą tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius be tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, neapdoroto tabako įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų.
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte įtvirtintas draudimas laikyti alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tokių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, yra formalus ir nėra siejamas su pasekmėmis ar alkoholio laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio valdymo faktu ar laikymo trukme, o pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti tik minėtos normos dispozicijos draudimo nepaisymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-281-261/2015, 2016 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-43-520/2016, 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-530-822/2020). Be to, alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Todėl nepaneigus išvados dėl juridinę galią turinčių įsigijimo ir laikymo dokumentų nebuvimo kiti apeliacinio skundo argumentai negali paneigti nustatytų Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimų.
32. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė Inspekcijos nutarimu buvo nubausta dėl padarytų AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimų bei vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šių normų aiškinimo ir taikymo, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais arba tabako gaminiais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti ar ne licenciją, jeigu buvo padaryti AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte arba Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti teisės pažeidimai, ir jis privalo licencijas panaikinti, todėl skundžiami atsakovo įsakymai atitinka pagrįstumo bei teisėtumo kriterijus ir negali būti panaikinami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015, 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1668-629/2020).
33. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų AKĮ nuostatų atitikimą Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam AKĮ reikalavimus, turi iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.
34. AKĮ pakeitimo ir papildymo 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2103 buvo pakeistas AKĮ 41 straipsnis, jo 4 dalyje įtvirtinant, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, kad už šio Įstatymo 34 straipsnio 16–20 dalyse nurodytus teisės pažeidimus licencijos ar leidimo galiojimas nepanaikinamas, jeigu dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Taigi, teismo teisė spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo kyla ne tik iš Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pateikto išaiškinimo, bet ir yra įtvirtinta įstatyme. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialinės teisės normą (AKĮ 41 str.), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už AKĮ nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-74/2014). Taigi, klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-74/2014, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015).
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiais duomenimis nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog licencijų galiojimo panaikinimas šiuo atveju būtų per didelė ir neproporcinga padarytiems pažeidimams sankcija ir dėl to neteisinga. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose nustatytu griežtu alkoholinių gėrimų apyvartos reguliavimu siekiama mažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai ir gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio ir tabako gaminių vartojimas. Teismas gali pripažinti neteisinga sankciją – licencijos galiojimo panaikinimą tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai tokia sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytiems pažeidimams.
36. Nors pareiškėjas nagrinėjamu atveju laikosi pozicijos, jog jam paskirtos sankcijos – licencijų galiojimo panaikinimas yra neproporcingos padarytiems pažeidimams, tačiau nenurodė priežasčių, dėl kurių panaikinus jų galiojimą kils didelio masto žala. Be to, nuo skundžiamų įsakymų priėmimo dienos jau yra praėję beveik dveji metai. Byloje nėra nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog Bendrovė pripažįsta ir gailisi padariusi pažeidimus. Tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad pažeidimai padaryti pirmą kartą, pareiškėjas gailisi juos padaręs, o jų mastas nėra didelis, teisėjų kolegijos nevertinamos kaip pakankami teisiniai argumentai, dėl kurių pareiškėjas turėtų išvengti atsakomybės.
37. Pabrėžtina, jog AKĮ ir Tabako kontrolės įstatymo nuostatų griežtas aiškinimas grindžiamas poreikiu užtikrinti ir šių teisės normų saugomas vartotojų teises bei būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-43-520/2016). Kaip jau minėta, Administracija, kuri yra įgaliota spręsti dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti ar ne licencijas, jeigu buvo padaryti AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyti teisės pažeidimai, ir ji privalo šias licencijas panaikinti.
38. Dėl Įsakymų atitikties VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotiems reikalavimams, pirmiausiai pažymėtina, jog, VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-105-502/2023, 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1257-968/2023). VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-515-520/2023).
39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima, kad, jeigu tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-633/2008, 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015, 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1266-624/2015). Vertinant, ar individualus administracinis aktas, kuris priimtas kito (procedūrinio) dokumento pagrindu, atitinka VAĮ reikalavimus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti kompleksiškai vertinama, ar šiuos įstatymo reikalavimus atitinka individualus administracinis aktas kartu su atskirame dokumente išdėstyta motyvuojamąja dalimi. Tokios teisinės konstrukcijos individualaus administracinio akto turinio vertinimui atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams prasme yra itin reikšmingas to dokumento, kurio pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų įsakymų, Inspekcijos nutarimo, kurio pagrindu buvo priimti įsakymai, turinius, daro išvadą, kad sutinkamai su minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Administracijos priimti įsakymai yra pagrįsti ir teisėti. Iš šių aktų suprantama, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu remiantis buvo priimti skundžiami įsakymai, kokias teisines pasekmes jie sukelia pareiškėjui, pasirašyti kompetentingo subjekto, nurodyta jų apskundimo tvarka. Skundžiami įsakymai priimti atsižvelgus į kompetentingos institucijos pateiktą informaciją apie pareiškėjo padarytus licencijuojamos veiklos pažeidimus ir vadovaujantis aktualių teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo abejoti priimtų administracinių aktų pagrįstumu ir teisėtumu. Administracijos priimti įsakymai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikoje suformuluotos reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio priimamiems administraciniams aktams.
41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pakankamai išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pagrįstai pripažino skundžiamus įsakymus pagrįstais ir teisėtais, todėl nėra pagrindo skundžiamo teismo sprendimo naikinti arba keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais arba kitais argumentais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minota“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.