- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- eA-1257-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03410-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- V. Ž. T.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinė muitinė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. T. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. Ž. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti muitinės deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM098500 neišleisti deklaruoto automobilio (prekės) įforminto Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Klaipėdos TM) 2021 m. balandžio 24 d. sprendimą (toliau – ir Klaipėdos TM 2021 m. balandžio 24 d. sprendimas) ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2021 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 1A-137 „Dėl V. Ž. T. skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas Islandijoje (ilgasis (oficialusis) pavadinimas iki 2023 m. birželio 29 d. – Islandijos Respublika) įsigijo lengvąjį automobilį „Mercedes Benz S 400 Hybrid aut.“, pagamintą 2010 metais, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Pareiškėjas 2021 m. balandžio 20 d., pasinaudodamas muitinės tarpininko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Saugos“ paslaugomis, pateikė elektroninę importo deklaraciją MRN Nr. 21LTLC0100IM0B02B7, kurioje nurodė, kad Automobilis yra su defektais, o vėliau papildomai pateikė paaiškinimus ir dokumentus.
2.2. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 22 d. gavo pranešimą, kad Klaipėdos TM nusprendė tikrinti deklaraciją po prekių išleidimo, todėl pareiškėjas privalo iki 2021 m. balandžio 23 d. pateikti ne mažesnę nei 2 443 Eur dydžio papildomą garantiją. Pareiškėjui nepateikus garantijos, Klaipėdos TM priėmė 2021 m. balandžio 24 d. sprendimą. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą, tačiau Muitinės departamentas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu atmetė jo skundą.
2.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovas nepagrįstai suabejojo deklaruoto sandorio verte. Automobilio muitinė vertė buvo deklaruota tiksliai laikantis tiek 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, ir 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), tiek Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – ir Įvertinimo taisyklės).
2.4. Pareiškėjas Automobilį įsigijo aukcione ir už jį sumokėjo 2021 m. sausio 20 d. sąskaitoje nurodytą sumą, jis nemokėjo jokių papildomų aukciono ar kitokių mokesčių. Neaišku, kuo pagrįsti Klaipėdos TM teiginiai apie kažkokius Islandijos aukciono mokesčius.
2.5. Kartu su importo deklaracija buvo pateikta 2021 m. balandžio 20 d. sąskaita SAU Nr. 4306 už ekspedijavimo paslaugas, kurioje yra įtrauktos visos pareiškėjo patirtos išlaidos Klaipėdos uoste iki deklaracijos pateikimo dienos. Nauja sąskaita pateikta tam, kad į apmokestinamąją vertę būtų įtrauktos visos patirtos išlaidos. Elementarūs matematiniai veiksmai patvirtina, jog šioje sąskaitoje nurodytos išlaidos buvo įtrauktos į apmokestinamąją vertę: 2 393,88 Eur (Automobilio vertė) + 239 Eur (muito mokestis) + 330 Eur (sąskaitoje SAU Nr. 4306 nurodyta suma) = 2 962,88 Eur. Būtent ši suma yra nurodyta importo deklaracijos 47 langelyje ir nuo šios sumos yra apskaičiuotas importo pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM).
2.6. Pareiškėjas akcentavo iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, skaidrumo, teisingumo, protingumo, proporcingumo ir gero administravimo principų kylančius reikalavimus.
2.7. Sprendimuose nurodytos abejonės dėl deklaruotos sandorio vertės yra nepagrįstos, todėl nebuvo pagrindo Automobilio muitinę vertę tikrinti papildomai. Sąjungos muitinės kodekso ir Įvertinimo taisyklių nuostatos numato, kad pirmiausiai taikomas sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas. Pareiškėjas, vadovaudamasis šiuo metodu, deklaravo Automobilį, atskleidė visas jo įsigijimo aplinkybes ir iš anksto sumokėjo deklaracijoje apskaičiuotus importo mokesčius, todėl muitinės įstaigos sprendimas nepripažinti deklaruotos sandorio vertės ir reikalauti sumokėti papildomą garantiją yra nesuprantamas.
2.8. Klaipėdos TM taip pat nesilaikė VAĮ nuostatų, nustatydama reikalaujamos pateikti garantijos dydį, o Muitinės departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nepasisakė dėl šio dydžio pagrįstumo ir apsiribojo bendro pobūdžio išvada, kad Klaipėdos TM turėjo teisę ir pareigą reikalauti papildomos garantijos. Pareiškėjas, teikdamas importo deklaraciją, sumokėjo 2 191 Eur, todėl Klaipėdos TM visiškai nemotyvuotas reikalavimas pareiškėjui (fiziniam asmeniui) papildomai pateikti dar 2 443 Eur dydžio piniginį užstatą, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kadangi Klaipėdos TM visiškai nemotyvavo papildomos garantijos dydžio, pareiškėjui sunku apsiginti.
2.9. Spėtina, kad Klaipėdos TM apskaičiavo papildomos garantijos dydį, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 244 straipsniu, t. y. 2 443 Eur suma yra skirtumas tarp importo deklaracijoje apskaičiuotos ir pareiškėjo sumokėtos mokesčių sumos (861 Eur) ir tos sumos, kuri, Klaipėdos TM nuomone, gali būti apskaičiuota. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad už Automobilį, kuris yra naudotas ir su defektais po avarijos, mokėtina mokesčių suma yra 3 304 Eur, o paties Automobilio vertė (be importo mokesčių) – 10 000 Eur. Be to, įvertinus pareiškėjo jau sumokėtą 1 330 Eur dydžio užstatą, Klaipėdos TM bendrai reikalavo pateikti 3 773 Eur dydžio užstatą. Tokiu atveju, Klaipėdos TM nuomone, pareiškėjas turėjo sumokėti 4 634 Eur mokesčių, o Automobilio vertė (be importo mokesčių) – 13 500 Eur. Akivaizdu, kad Klaipėdos TM pareikalautas papildomos garantijos dydis yra per didelis, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir neatitinka tokio pobūdžio transporto priemonių rinkos kainų (tai patvirtina ir pareiškėjo pateikta nepriklausomo turto vertintojo 2021 m. balandžio 23 d. parengta kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. BK210204, kurioje nustatyta Automobilio rinkos kaina (įskaitant importo mokesčius, kurie sudarytų apie 1 300 Eur) – 5 310 Eur).
2.10. Trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo veiksmai neatitiko Sąjungos muitinės kodekso 90 straipsnio 1 dalies ir 195 straipsnio, Įgyvendinimo taisyklių 244 straipsnio bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl skundžiami Sprendimai yra naikintini.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas Automobilį įsigijo aukcione ir, kaip nurodyta transporto priemonės registracijos liudijime, registravo jį savo vardu Islandijoje, t. y. Automobilis nebuvo parduotas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją. Nesant pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją sandorio, sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas netaikytinas importuojamos prekės muitinės vertei nustatyti.
3.2. Pareiškėjo pateikta Islandijos eksporto deklaracija surašyta 2021 m. balandžio 15 d. (Muitinės departamentui pateiktas tik eksporto deklaracijos 2 lapo vertimas į lietuvių kalbą), joje nurodytas siuntėjas – pareiškėjas, gavėjas – UAB „Westimport“, prekių pristatymo sąlygos – FOB, t. y. Franko laivo denis (pagal šį terminą, pardavėjas neapmoka pagrindinio transportavimo išlaidų ir perduoda visus įsipareigojimus pirkėjui, kai prekės įkeliamos per laivo bortą nurodytame išsiuntimo uoste; pardavėjas įsipareigoja pristatyti prekes į pirkėjo nurodytą laivą ir gauti muitinės leidimą išvežti prekes). Tačiau, deklaruojant Automobilį išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, importo deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM098500 nurodyti kiti duomenys: siuntėjas – „Smart Bilar EHF“, gavėjas – pareiškėjas, prekių pristatymo sąlygos – CIF Klaipėda, t. y. kaina, draudimas ir frachtas (pagal šį terminą, pardavėjas apmoka pagrindinio transportavimo išlaidas ir organizuoja transportavimą bei apmoka transportavimo išlaidas iki nurodyto paskyrimo uosto; pardavėjas privalo gauti leidimą išvežti prekes ir sudaryti draudimo sutartį).
3.3. Tuo metu, kai buvo įforminta eksporto procedūra (2021 m. balandžio 15 d.), Automobilis jau buvo saugomas Klaipėdos TM sandėlyje daugiau nei mėnesį. Eksporto deklaracijoje nėra žymos apie tai, kad eksportas įforminamas retrospektyviai, taip pat nėra eksporto šalies muitinės atžymų apie atliktą tikrinimą. Be to, sąskaita SAU Nr. 4306 už ekspedijavimo paslaugas buvo išrašyta 2021 m. balandžio 20 d., t. y. po to, kai Automobilis buvo jau du kartus deklaruotas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Deklaracijose MRN 21LTLC0100IM087CC8 (2021 m. balandžio 7 d.) ir MRN 21LTLC0100IM098500 (2021 m. balandžio 10 d.) nebuvo nurodytos ekspedijavimo (transportavimo) išlaidos ir nepateikti dokumentai, pagrindžiantys deklaracijos 20 langelio deklaravimo teisingumą.
3.4. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 90 straipsniu ir Įvertinimo taisyklių 41 punktu, Klaipėdos TM turėjo teisę ir pareigą pareikalauti papildomos garantijos, kurios dydžio pakaktų padengti galinčią atsirasti skolą muitinei. Nagrinėjamu atveju apskaičiuojant garantijos dydį, Automobilio muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. naudojant viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodytas kainas (šiuo atveju – 14 810 Eur). Taigi, be mokesčių ir pelno, Automobilio (importo) kaina yra 9 882 Eur, nuo kurios ir buvo apskaičiuotas reikalaujamos garantijos dydis: 998 Eur (muitas) + 2 306 Eur (PVM) = 3 304 Eur; 239 Eur (deklaruotas muitas) + 622 Eur (deklaruotas PVM) = 861 Eur; 3 304 Eur – 861 Eur = 2 443 Eur. Jeigu apskaičiuojant garantijos dydį būtų buvusios įtrauktos ir ekspedijavimo išlaidos (pagal PVM sąskaitą faktūrą SAU Nr. 4306 – 330 Eur), garantijos dydis būtų (ir turėjo būti) 2 512 Eur.
3.5. Pareiškėjas, atlikdamas muitinį įforminimą, pateikė tris mokėjimo pavedimus bendrai 2 191 Eur sumai. Kadangi pareiškėjas nepateikė reikiamo dydžio garantijos (užstato), trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai neišleido Automobilio. Akcentuota, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs Klaipėdos TM 2021 m. balandžio 23 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. BK210204, todėl ši ataskaita neturėjo įtakos muitinio įforminimo metu apskaičiuojant garantijos dydį.
3.6. Pareiškėjas vadovaujasi ginčui neaktualios redakcijos VAĮ nuostatomis, nes šiuo metu galiojančios redakcijos VAĮ 8 straipsnis reglamentuoja viešojo administravimo subjektų administracijos struktūrą. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimus yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Tuo metu, kai buvo įforminta eksporto procedūra (2021 m. balandžio 15 d.), Automobilis jau buvo saugomas Klaipėdos TM sandėlyje daugiau nei mėnesį (per tą laiką Automobilis buvo du kartus pateiktas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai: MRN 21LTLC0100IM087CC8 (2021 m. balandžio 7 d.) ir MRN 21LTLC0100IM098500 (2021 m. balandžio 10 d.)). Eksporto deklaracijoje nėra žymos apie tai, kad eksportas įforminamas retrospektyviai, taip pat nėra eksporto šalies muitinės atžymų apie atliktą tikrinimą. Deklaracijose MRN 21LTLC0100IM087CC8 ir MRN 21LTLC0100IM098500 nebuvo nurodytos ekspedijavimo (transportavimo) išlaidos ir nepateikti dokumentai, pagrindžiantys deklaracijos 20 langelio deklaravimo teisingumą. Be to, deklaruotos pristatymo sąlygos (CIF) nesutapo su eksporto deklaracijoje deklaruotomis pristatymo sąlygomis (FOB).
4.2. Pareiškėjas muitinio įforminimo metu nepateikė 2021 m. balandžio 23 d. kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. BK210204, nors jis turėjo tokią teisę. Be to, pateikta ataskaita nepagrindžia pareiškėjo deklaruotos Automobilio vertės – 2 393,88 Eur, nes joje nurodyta Automobilio rinkos vertė – 5 310 Eur (muitinė vertė – 3 578,60 Eur).
4.3. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 91 straipsniu, Įgyvendinimo taisyklių 244 straipsniu ir Įvertinimo taisyklių 41 punktu, esant pagrįstoms abejonėms, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, Klaipėdos TM turėjo teisę ir pareigą pareikalauti papildomos garantijos, kad pakaktų sumos, apskaičiuotos pagal muitinės deklaracijos duomenis, ir sumos, kurią paskiausiai gali tekti sumokėti, skirtumui padengti. Pareiškėjui atsisakius pateikti garantiją (užstatą), trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai neišleido Automobilio.
4.4. Pareiškėjas vadovaujasi ginčui neaktualios redakcijos VAĮ nuostatomis. Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimą, įpareigojant pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjas 2021 m. sausio 21 d. Islandijoje, aukcione, nusipirko Automobilį, kuris buvo po avarijos su defektais. Pareiškėjas sumokėjo už jį 359 321 Islandijos kroną pagal 2021 m. sausio 20 d. sąskaitą. Pagal transporto priemonės liudijimo įrašą, pareiškėjas registravo Automobilį savo vardu Islandijoje.
6.2. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 20 d., naudodamasis muitinės tarpininko UAB „Saugos“ paslaugomis, pateikė elektroninę importo deklaraciją MRN Nr. 21LTLC0100IM0B02B7, kurioje nurodyta, kad automobilis yra su defektais. Kartu su importo deklaracija buvo pateikti šie dokumentai: 2021 m. sausio 20 d. pirkimo–pardavimo sąskaita be numerio; techninis pasas Nr. 2763765 (2021 m. vasario 15 d.); PVM sąskaita faktūra už ekspedijavimo paslaugas SAU Nr. 4306 (2021 m. balandžio 20 d.); Islandijos eksporto deklaracija Nr. UT24015 (2021 m. balandžio 15 d.). Importo deklaracijoje deklaruota Automobilio sandorio muitinė vertė (2 393,88 Eur) ir apskaičiuoti importo mokesčiai (239 Eur muito ir 622 Eur PVM) buvo sumokėti iš anksto mokestiniais pavedimais: 2021 m. kovo 29 d. – 1 534 Eur; 2021 m. balandžio 7 d. – 629 Eur; 2021 m. balandžio 8 d. – 28 Eur.
6.3. Po importo deklaracijos pateikimo vyko susirašinėjimas (elektroninėmis žinutėmis) tarp pareiškėjo ir Klaipėdos TM. Pareiškėjas, vykdydamas Klaipėdos TM nurodymus, pateikė paaiškinimus dėl deklaruotos vertės ir pateiktų dokumentų bei dokumentų vertimus.
6.4. Klaipėdos TM nustatė, kad: 1) pareiškėjo pateikti dokumentai ir informacija juose nepagrindžia deklaruotos sandorio vertės, nes juose nurodyta neišsami ir (arba) prieštaringa informacija; 2) importo deklaracijoje nenurodytos ekspedijavimo išlaidos, įskaitant gabenimo iš uosto iki sandėlio išlaidas, bet pateikta nauja ekspedijavimo sąskaita, todėl kyla abejonių, ar į apmokestinamąją vertę įtrauktos visos išlaidos; 3) pateiktoje sąskaitoje aukciono mokesčiai taip pat nenurodyti, todėl kyla abejonių, ar į deklaruojamą vertę įtrauktą visa už Automobilį sumokėta suma; 4) įvertinus pareiškėjo atsakymus, muitinės turimus duomenis ir informaciją, muitinei kyla pagrįstos abejonės, ar deklaruota Automobilio vertė atspindi visą faktiškai sumokėtą ar mokėtiną sumą už prekę, parduotą eksportui į Sąjungos teritoriją. Klaipėdos TM nusprendė tikrinti deklaraciją po prekių išleidimo (2021 m. balandžio 23 d. žinutė); 5) Klaipėdos TM paprašė iki 2021 m. balandžio 23 d. pateikti ne mažesnę kaip 2 443 Eur dydžio papildomą garantiją (užstatą) (2021 m. balandžio 23 d. žinutė); 6) neišleista importo deklaracija, nes per nustatytą laikotarpį nepateikta papildoma garantija ar užstatas (2021 m. balandžio 24 d. žinutė).
6.5. Pareiškėjas nesutiko su Klaipėdos TM 2021 m. balandžio 24 d. sprendimu ir pateikė Muitinės departamentui 2021 m. gegužės 6 d. skundą, prašydamas peržiūrėti importo procedūrą pagal sandorio metodą ir įforminti naują importo deklaraciją. Pareiškėjas prie skundo pridėjo jį pagrindžiančius dokumentus, įskaitant nepriklausomo turto vertintojo 2021 m. balandžio 23 d. sudarytą kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. BK210204.
6.6. Muitinės departamentas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 1A-137 atmetė pareiškėjo skundą. Šiame Muitinės departamento sprendime konstatuota, kad: 1) Klaipėdos TM pagrįstai suabejojo deklaruoto sandorio verte; 2) muitinė pagrįstai pareikalavo pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų sumos, apskaičiuotos pagal muitinės deklaracijos duomenis, ir sumos, kurią galiausiai gali tekti sumokėti, skirtumui padengti.
7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, sutiko su atsakovo pozicija, jog prekių (be kita ko, naudotų, daužtų ar kitaip sužalotų transporto priemonių) muitinė vertė, visų pirma, nustatoma taikant sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą ir muitinei turi būti pateikti visi turimi dokumentai, įrodantys pirkimo–pardavimo sandorį, t. y. turi būti deklaruojama visa faktiškai sumokėta ar mokėtina už parduodamą eksportui į Sąjungos muitų teritoriją naudotą transporto priemonę pinigų suma, įskaitant transporto priemonės gabenimo iki įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas. Jei muitinio tikrinimo metu muitinė nustato, kad sandorio metodas negali būti taikomas, nuosekliai taikomi kiti muitinio įvertinimo metodai.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog Klaipėdos TM turėjo teisę ir pareigą pareikalauti papildomos garantijos, kurios dydžio pakaktų padengti galinčią atsirasti skolą muitinei. Kaip matyti iš bylos duomenų, apskaičiuojant ginčo garantijos dydį Automobilio muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. naudojant VšĮ „Emprekis“ žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ nurodytas kainas, (šiuo atveju – 14 810 Eur). Klaipėdos TM apskaičiavo, jog be mokesčių ir pelno Automobilio (importo) kaina yra 9 882 Eur, nuo kurios muitinio įforminimo metu ir buvo apskaičiuotas reikalaujamos garantijos dydis (998 Eur muito ir 2 306 Eur PVM (iš viso – 3 304 Eur), deklaracijoje deklaruota 239 Eur muito ir 622 Eur PVM (iš viso – 861 Eur); skirtumas – 2 443 Eur). Pareiškėjas muitinio įforminimo metu pateikė tris mokėjimo pavedimus (899 – kiti užstatai, 800 – išankstinės mokesčių įmokos) 2 191 Eur sumai.
9. Teismas akcentavo, kad Sąjungos muitinės kodekso ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatos nustato sąlygas, kuomet ir kokio dydžio papildomos garantijos gali būti reikalaujama, t. y. privalomą sąlygą – teisingai apskaičiuoti reikalaujamos pateikti papildomos garantijos dydį. Be to, pagal VAĮ nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Klaipėdos TM, reikalaudama pateikti papildomą garantiją, privalėjo pagrįsti reikalaujamos pateikti papildomos garantijos dydį ir šis dydis turėjo atitikti teisės aktų nuostatas. Klaipėdos TM žinutėje (2021 m. balandžio 23 d.), kuria reikalaujama pateikti papildomą garantiją, buvo nurodyta „prašome iki 2021-04-23 pateikti ne mažesnę kaip 2 443,00 Eur dydžio papildomą garantiją (užstatą)“. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo visiškai nemotyvavo ir nepagrindė reikalaujamo papildomos garantijos dydžio, nors tokia pareiga jam tenka pagal VAĮ nuostatas.
10. Teismas nurodė, jog Muitinės departamentas 2021 m. liepos 22 d. sprendime taip pat visiškai nepasisakė dėl reikalaujamo papildomos garantijos dydžio pagrįstumo, apsiribodamas bendro pobūdžio išvada, kad Klaipėdos TM turėjo teisę ir pareigą pareikalauti papildomos garantijos. Pareiškėjas, pateikdamas importo deklaraciją, jau buvo sumokėjęs muitinei 2 191 Eur, todėl muitinės veiksmai, kai visiškai nemotyvuojant ir nepagrindžiant reikalaujama iš pareiškėjo (fizinio asmens) papildomai pateikti dar 2 443 Eur dydžio piniginį užstatą, yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovas tik atsiliepime į skundą paaiškino, kaip apskaičiavo mokėtinos garantijos dydį, tačiau Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendime nėra duomenų apie apskaičiuotos garantijos dydį, todėl atsakovas nesilaikė gero administravimo principo.
11. Teismas priėjo prie išvados, kad Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, t. y. neatsižvelgta į pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, todėl šis sprendimas yra naikintinas, įpareigojant iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 3 p.).
III.
12. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir palikti galioti Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
13.1. Teismas neatsižvelgė į keletą faktinių aplinkybių: muitinio įforminimo metu pareiškėjui buvo nurodyta visa reikalaujamos garantijos suma, o ne skirtumas; pareiškėjas pateikė muitinei mokėjimo pavedimus, kurie buvo teikti ne šio muitinio įforminimo metu. Tai, kad 2 443 Eur suma yra visa papildomos garantijos suma, patvirtina pareiškėjo atstovo 2021 m. balandžio 23 d. prašymas užskaityti anksčiau sumokėtas sumas ir perskaičiuoti užstatą.
13.2. Pareiškėjas skunde atsakovui neginčijo reikalaujamos sumokėti papildomos garantijos dydžio, o skundą grindė tik argumentais dėl Automobilio muitinės vertės nustatymo, taikant sandorio vertės metodą. Teismas nepasisakė dėl atsakovo sprendimo netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo motyvų, o nagrinėjo tik papildomos garantijos dydžio klausimą, kuris nebuvo pateiktas atsakovui. Atsakovas tik atsiliepime į skundą paaiškino, kaip buvo apskaičiuotas papildomos garantijos dydis, nes pareiškėjas tik skunde teismui pradėjo ginčyti šį dydį. Vadovaujantis teismų praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-940-602/2020), atsakovas pagrįstai nagrinėjo skundą jo ribose ir neturėjo bei negalėjo numatyti, kad pareiškėjas nesutinka ir su apskaičiuotos garantijos dydžiu.
13.3. Teismas, konstatuodamas VAĮ nuostatų pažeidimą, neatsižvelgė į VAĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimtį, kad šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjant prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų prekių pateikimą muitinei, jų muitinį tikrinimą ir sprendimų priėmimą reguliuoja Sąjungos muitinės kodeksas ir jo įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai, o ne VAĮ. Nagrinėjamu atveju muitinio įforminimo metu sprendimas priimtas ir įformintas vadovaujantis, be kita ko, Sąjungos muitinės kodekso 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 2 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Įgyvendinimo taisyklių 2 straipsnio 1 ir 2 punktais bei Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 52 straipsniu.
13.4. Pareiškėjas deklaraciją su netiksliais duomenimis muitinei teikė jau trečią kartą, jis nepateikė įrodymų apie Automobilio pardavimą į Sąjungą. Įvertinusi šias aplinkybes, Klaipėdos TM turėjo pagrindą abejoti deklaruojama Automobilio muitine verte ir reikalauti papildomos garantijos. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė „peržiūrėti importo procedūrą pagal sandorio metodą“, įvertino visus pareiškėjo tiek muitinio įforminimo metu, tiek kartu su skundu Muitinės departamentui pateiktus dokumentus bei nustatytas faktines aplinkybes. Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimas yra pagrįstas tiek nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų nuostatomis, todėl jis atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, keliamus viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir palikti galioti Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su apeliaciniame skunde ir Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl muitinės deklaracijoje Nr. 21LTLC0100IM098500 įforminto Klaipėdos TM 2021 m. balandžio 24 d. sprendimo neišleisti deklaruoto automobilio (prekės) ir Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 1A-137 „Dėl V. Ž. T. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo ginčijamą Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimą panaikino iš esmės konstatavęs, kad šis sprendimas yra netinkamai motyvuotas, t. y. neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Prie tokios išvados teismas priėjo konstatavęs, kad Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendime nepateikti motyvai dėl reikalaujamo papildomos garantijos dydžio pagrįstumo, apsiribojant bendro pobūdžio išvada, kad muitinė turėjo teisę ir pareigą pareikalauti papildomos garantijos.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atsakovas Muitinės departamentas apeliaciniame skunde (žr. Nutarties 13.2 p.), be kita ko, teigia, kad pareiškėjas tik skunde teismui pradėjo ginčyti papildomos garantijos dydį, o Muitinės departamentui pateiktą skundą, kurį išnagrinėjus priimtas ginčijamas Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimas, grindė tik argumentais dėl Automobilio muitinės vertės nustatymo, taikant sandorio vertės metodą. Atsakovo nuomone, dėl paminėtos priežasties pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime nepagrįstai vertino tik papildomos garantijos dydžio klausimą ir visiškai nepasisakė dėl Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendime išdėstytų atsakovo sprendimo netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo motyvų.
18. Pirmiausiai paminėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad Automobilis 2021 m. balandžio 20 d. buvo pateiktas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Klaipėdos TM priėmė ginčijamą 2021 m. balandžio 24 d. sprendimą neišleisti pareiškėjo gabento Automobilio į laisvą apyvartą dėl to, kad nebuvo pateikti papildomi dokumentai jo vertei pagrįsti. Nesutikdamas su tokiu Klaipėdos TM sprendimu, pareiškėjas Muitinės departamentui pateikė 2021 m. gegužės 6 d. skundą (reg. data 2021 m. birželio 16 d.) „Dėl IM procedūros metodo taikymo peržiūrėjimo“, kuriame paprašė peržiūrėti Automobilio importo procedūrą pagal sandorio metodą bei įforminti naują importo deklaraciją. Muitinės departamentas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo 2021 m. gegužės 6 d. skundą.
20. Iš Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimo turinio matyti, jog Muitinės departamentas konstatavo, kad Klaipėdos TM 2021 m. balandžio 24 d. sprendime pagrįstai suabejojo deklaruota sandorio verte ir, pareiškėjui atsisakius pateikti garantiją (užstatą), pagrįstai neišleido ginčo prekės. Muitinės departamentas 2021 m. liepos 22 d. sprendime nurodė, jo nuomone, paminėtoms išvadoms pagrįsti reikšmingą teisinį reglamentavimą, įvertino, jo nuomone, Automobilio deklaravimui reikšmingas faktines aplinkybes.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo Muitinės departamentui pateikto 2021 m. gegužės 6 d. skundo ir ginčijamo Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimo turinį, sprendžia, kad iš Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio priimtas šis administracinis aktas. Jame yra pateikti motyvai, kuriais grindžiamas atsakymas pareiškėjui, t. y. išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos teisės normos. Taigi ginčijamas Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šį ginčijamą Muitinės departamento sprendimą neteisėtu tik dėl jo prieštaravimo VAĮ 10 straipsnio nuostatoms. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui kilo pareiga iš esmės patikrinti Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės įvertinti jame išdėstytus motyvus.
23. Taip pat teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. skunde Muitinės departamento prašė peržiūrėti Automobilio importo procedūrą pagal sandorio metodą bei įforminti naują importo deklaraciją, o šį skundą iš esmės grindė argumentais dėl Automobilio muitinės vertės nustatymo, taikant sandorio vertės metodą. Todėl atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime nepagrįstai vertino tik papildomos garantijos dydžio klausimą ir visiškai nepasisakė dėl Muitinės departamento 2021 m. liepos 22 d. sprendime išdėstytų atsakovo sprendimo netaikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo motyvų.
24. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina visus teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, tikrinamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
26. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui pasisakius prieš tai paminėtu klausimu, būtų pažeista bylos proceso šalių teisė skųsti jiems nepalankų teismo sprendimą ir patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš dalies tenkina atsakovo apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.