Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-13050-1203/2025 pagal pareiškėjo R. A. prašymą dėl turto arešto panaikinimo ir apsaugos nuo turto arešto taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės A. S. areštą, pritaikytą pareiškėjui priklausančiam vieninteliam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas, (duomenys neskelbtini)), ir suteikti šiam turtui apsaugą nuo visų antstolių arešto ir skolų išieškojimo iš turto. Nurodė, kad pareiškėjas 2025 m. liepos 9 d. už gautą paskolą įgijo 13 000 Eur vertės apleistą (duomenys neskelbtini), įtrauktą į Kultūros paveldo sąrašą, kurią nori atkurti. Pareiškėjas sumokėjo 5 000 Eur pradinę įmoką, likusią 8 000 Eur sumą turi sumokėti per 1,5 metų. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl yra patyręs finansinių nuostolių, jo gaunamos pajamos yra nestabilios. Paskutiniais metais pareiškėjo išlaidos dažnai viršijo pajamas, nes jis turėjo nuomotis būstą (duomenys neskelbtini), mokėti 350 Eur išlaikymą vaikui iš pirmosios santuokos ir išlaikyti dar vieną mažametį vaiką. Dėl to pareiškėjas neturėjo galimybės susimokėti mokesčių.

2. Pareiškėjo skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai išieškojimas 2024 m. lapkričio 19 d. buvo perduota antstolei. Pareiškėjas 2025 m. gegužės 13 d. susisiekė su antstole ir susitarė dėl skolos mokėjimo dalimis, atliko pirmąją įmoką. Pareiškėjas 2025 m. liepos 16 d. sužinojo, kad jo turtas 2025 m. liepos 15 d. buvo areštuotas. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę, kuri nurodė, kad jis nemokantis skolos. Iki šiol pareiškėjas yra atlikęs tris įmokas nuo susitarimo pradžios, tačiau areštas nepanaikintas. Antstolė naudojasi padėtimi ir antstoliams palankiais įstatymais, apskaičiuoja sau skirtą atlygį, kuris viršija skolų dydį, nesilaiko susitarimų, ignoruoja pareiškėjo norą mokėti skolas. Pareiškėjas turi ir daugiau skolų, nori jas grąžinti, tačiau pagal savo finansines galimybes sutartu grafiku, o ne pagal antstolių reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. A. prašymą dėl turto arešto panaikinimo ir apsaugos nuo turto arešto. Nutarčiai įsiteisėjus nurodė grąžinti antstolei I. B. vykdomosios bylos Nr. 0011/18/00460 medžiagą.

4. Teismas nustatė, kad areštą pareiškėjo turtui pritaikė antstoliai. Nei nagrinėjamoje byloje, nei antstolių vykdomosiose bylose nėra duomenų apie antstolių priimtų procesinių sprendimų skundimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyriuje nustatyta tvarka, kuris pareiškėjui buvo išaiškinta ir 2025 m. liepos 15 d. turto arešto akte. Dėl to teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymo dalį dėl turto arešto panaikinimo. CPK ir kiti teisės aktai nenumato galimybės suteikti skolininko turtui apsaugą nuo visų antstolių arešto ir skolų išieškojimo iš turto. Dėl to teismas atsisakė priimti ir šią pareiškėjo prašymo dalį (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas R. A. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas mažina skolą, savo iniciatyva susisiekė su antstole ir susitarė dėl skolų mažinimo, taip pat į tai, kad areštuotas turtas yra vienintelis šeimos turtas, kuriame pareiškėjas gyvena su šeima ir mažamečiu vaiku. Nagrinėjamu atveju yra pažeidžiamos pareiškėjo, jo šeimos ir mažamečio vaiko žmogaus teisės. Kartu yra pažeidžiami ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 9 ir 14 straipsniai, nes yra negerbiamas pareiškėjo šeimos gyvenimas, turto areštu taip pat yra kėsinamasi į pareiškėjo religinę laisvę. Pareiškėjas yra įsigijęs (duomenys neskelbtini), siekdamas vykdyti religinę veiklą. Pareiškėjas galimai yra diskriminuojamas ir dėl rasės, nes turi (duomenys neskelbtini) pavardę. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodoma, kad vaikas turi teisę į gyvenamąjį plotą. Dėl to antstolė pažeidžia šią vaiko teisę.

5.2. Teismo argumentas, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų apie pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, yra nepagrįstas. Teikti skundą tam pačiam asmeniui, dėl kurio veiksmų yra paduodamas skundas, yra beprasmiška. Be to, pareiškėjas neturi pagrindo pasitikėti antstole, nes po susitarimo mokėti skolas antstolė be pranešimo nusprendė areštuoti pareiškėjo turtą. Pareiškėjas negavo atskiro dokumento iš antstolės apie turto areštą. Pareiškėjas su sutuoktine dirba iš namų, neturi nuomojamos biuro patalpos. Dėl to antstolei realizavus vienintelį turtą, bus atimta ir jų darbo vieta. Pareiškėjas su šeima (duomenys neskelbtini) teritorijoje augina sau maistą, todėl turto areštu pažeidžiamas CPK 668 straipsnis.

5.3. Nėra nei vieno fakto, patvirtinančio, kad pareiškėjas disponuotų pakankamomis lėšomis, iš kurių galėtų grąžinti skolas per įstatymo nustatytus terminus. Antstolės I. B. vykdomoje byloje areštuoto turto vertė yra žymiai mažesnė už pareiškėjo skolą. Jeigu antstolė pradėtų turto realizavimą, pareiškėjas ne tik netektų savo ir šeimos vienintelio gyvenamojo ploto, tačiau taip pat negrąžintų visos skolos ir toliau liktų skolingas. Antstolė I. B. atsisako bendrauti tiesiogiai su pareiškėju. Ši aplinkybė patvirtina galimą antstolės asmeninį suinteresuotumą pareiškėjo turtu ar nusistatymą prieš pareiškėjo religinius įsitikinimus. Pareiškėjo skolos nėra susijusios su žala kitam asmeniui. Pareiškėjas nori grąžinti skolas, tačiau antstolių veiksmai tą padaryti trukdo.?

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl turto arešto panaikinimo ir apsaugos nuo turto arešto taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

7. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė I. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0011/18/00460 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-35057-820/2017 dėl 5 067,96 Eur skolos, 3 465,66 Eur palūkanų, 497,13 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir 203,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai UAB „Gelvora“. Antstolė nurodytoje vykdomojoje byloje 2025 m. rugpjūčio 1 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

8. Antstolė A. S. vykdo keturias vykdomąsias bylas, kuriose išieškomos skolos iš pareiškėjo. Vykdomojoje byloje Nr. 0177/15/00927 antstolė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-855-820/2014 dėl 53,87 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Vykdomojoje byloje Nr. 0177/22/00427 antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-9260-1014/2021 dėl 158,99 Eur skolos, 35,06 Eur palūkanų ir 11,75 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Vykdomojoje byloje Nr. 0177/24/01294 antstolė vykdo VMI 2024 m. gegužės 24 d. vykdomąjį dokumentą dėl 657,49 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai VMI. Vykdomojoje byloje Nr. 0177/24/02382 antstolė vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. vykdomąjį dokumentą dėl 2 571,84 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Antstolė nurodytose vykdomosiose bylose 2025 m. liepos 15 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjui priklausantį turtą.

9. Aptarti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo turtas buvo areštuotas antstolių priimtais turto arešto aktais vykdomosiose bylose, todėl pareiškėjas skundus dėl šių antstolių veiksmų, taip pat ir dėl priimtų turto arešto aktų, turi teikti pagal CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatytą tvarką, atsižvelgdamas į CPK VI dalies, reglamentuojančios vykdymo procesą, nuostatas.

10. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti (CPK 510 straipsnio 1 dalis, 512 straipsnis). Antstolis skundą išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per nurodytą 5 dienų terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

11. Aptarta skundų dėl antstolių veiksmų pateikimo tvarka yra privaloma ir jos turi laikytis visi vykdomojo proceso dalyviai, taip pat ir pareiškėjas nagrinėjamoje byloje. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

12. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su antstolių turto arešto aktų pritaikymo aplinkybėmis ir pareiškėjo galimybėmis sumokėti skolas. Pirmosios instancijos ne atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, bet atsisakė jį priimti, nes prašymas buvo pareikštas nesilaikant CPK nustatytos skundų dėl antstolių veiksmų teikimo tvarkos. Pareiškėjas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad skundo dėl antstolių pritaikytų turto areštų aktų pareiškėjas nepateikė jas pritaikiusioms antstolėms. Pareiškėjui išaiškinta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta jam kelio ginčyti turto arešto aktus, iš pradžių skundus dėl jų teikiant tiesiogiai šį turtą areštavusioms antstolėms.

13. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nepasitikintis antstole A. S., nėra pagrindas nevykdyti CPK nustatytos skundų dėl antstolių veiksmų pateikimo tvarkos. Pareiškėjui išaiškintina, kad CPK 636-637 straipsniuose yra nustatyta antstolio nušalinimo tvarka ir pagrindai, pagal kuriuos pareiškėjas gali pateikti antstoliui pareiškimą dėl nušalinimo pačiam nušalinamajam antstoliui, esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams.

14. Pareiškėjas taip pat prašė teismo suteikti jo turtui apsaugą nuo visų antstolių arešto ir skolų išieškojimo iš turto. Pareiškėjui išaiškintina, kad teismas gali vertinti ir panaikinti tik konkrečius antstolio jau atliktus veiksmus, tai yra teismas pagal pareiškėjo skundą, jeigu nustato vykdymo procesą reglamentuojančių nuostatų pažeidimą, gali panaikinti jau antstolio pritaikytą turto arešto aktą arba konstatuoti, kad į tam tikrą turtą pagal CPK nuostatas negalima nukreipti išieškojimo. Tuo tarpu abstrakčios tam tikro turto apsaugos nuo visų galimų areštų ar išieškojimų taikymo teismo sprendimu teisės aktuose nenumatyta.

15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo R. A. atskirojo skundo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.