- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2-9260-1014/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04423-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- R. A., E. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovei A. Š., atsakovams R. A. ir E. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams R. A. ir E. A. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų R. A. ir E. A. 842,99 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018-12-21 (duomenys neskelbtini) dėl R. A., vairavusio transporto priemonę TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną transporto priemonės TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke buvo atsakovė E. A.. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykis įvyko Lietuvoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 5 (1.1. p.) draudimo bendrovė „IF P & C Insurance“ AS Lietuvos filialas, veikdama ieškovo vardu nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 862,99 Eur sumai ieškovui, t. y. Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo draudimo bendrovei „IF P & C Insurance“ AS Lietuvos filialui reikalaujamus 862,99 Eur ir raštu kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas grąžinti draudimo bendrovei sumokėtus 862,99 Eur, tačiau iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovai sumokėjo tik 20,00 Eur, todėl liko atsakovų nesumokėta 842,99 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovė E. A. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nors automobilis ir priklausė jai nuosavybės teise, tačiau ji nevairavo automobilio jo neapdraudusi. Eismo įvykio metu buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo R. A., kuris prisiėmė kaltę kaip dėl autoįvykio, taip ir dėl transporto priemonės neapdraudimo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Todėl ji nesupranta, kodėl ji ieškovo įtraukta bendraatsakove šioje civilinėje byloje. Teigia, kad jai paskambino draudimo bendrovės atstovai ir „grubiai“ reikalavo susimokėti žalos atlyginimą, nors ieškovė tuo metu net nežinojo apie padarytą eismo įvykį. Prašo pašalinti ją iš civilinės bylos nagrinėjimo, o pinigines lėšas priteisti tik iš kaltininko, t. y. R. A..
Atsakovas R. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo iš dalies pripažino ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad sutinka atlyginti žalą, kadangi eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Taip pat atsiliepime nurodė, kad nesutinka, kad žalos atlyginimo reikalaujama ir iš E. A., nurodė, kad ji turi būti pašalinta iš bendraatsakovų šioje civilinėje byloje. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu yra bedarbis, neturi jokių pajamų, turi du vaikus ir vienam iš jų turi mokėti išlaikymą, turi kitų įsiskolinimų, kuriuos išieško antstoliai, todėl prašo teismo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovė A. Š. ieškinį palaikė, akcentavo, kad ieškovės nuomone, pagrįstai prašoma priteisti pinigines lėšas, taip pat ir įstatymines palūkanas iš atsakovų solidariai, nes transporto priemonės savininkė nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė buvo faktiškai naudojama, ar ne, turėjo pareigą apdrausti šią transporto priemonę, tai yra besąlyginė plačios apimties pareiga pagal kasacinio teismo praktiką, net neteisėtas užvaldymas nešalintų atsakovės atsakomybės.
Teismo posėdžio metu atsakovas R. A. nurodė, kad su jam reiškiamu ieškiniu dėl 842,99 Eur ir bylinėjimosi išlaidų sutinka, bet mano, kad nepagrįstai reikalaujama priteisti procesines palūkanas, mano, kad nepagrįstai reikalaujama skolos ir iš bendraatsakovės E. A., nes įvykio metu jie buvo apsipykę ir ji buvo išvykusi. Nurodė, kad ginčo transporto priemonę yra anksčiau vairavęs, tai nėra pirmas kartas, kai buvo paėmęs transporto priemonę, žinojo, kur yra raktai. Rakteliai buvo krepšelyje namie, kur kartu gyveno su atsakove E. A., akcentavo, kad įvykio metu buvo susipykę su E. A., ir ši buvo išvykusi pas mama 4- 6 dienas, vėliau vėl susitaikė. Atsiklausdavo, ar gali paimti mašiną todėl, kad kartais ir E. A. reikėjo tos mašinos. Baudos antstolių išieškomos (išieškotojas VMI), nes buvo baustas administracine tvarka, nes vairavo, atrodo, ,,be technikinės“ tą pačią ginčo transporto priemonę.
Manė, kad ieškovė yra stipresnė šalis, yra finansiškai pajėgi, gali kiek palaukti skolos mokėjimo, dėl skolos dydžio ginčo nėra, bet skolą prašė išdėstyti. Savo prašymą motyvavo tuo, kad šiuo metu jo sunki materialinė padėtis, kad yra menininkas, scenaristas, debiutuojantis režisierius, šiuo metu yra bedarbis, ir neturi galimybių mokėti daugiau negu 20 Eur į mėnesį, turi vaikų ir vienam iš jų turi mokėti išlaikymą, turi kitų įsiskolinimų, kuriuos išieško antstoliai, todėl iš karto sumokėti visos prašomos priteisti sumos negalės.
Teismo posėdžio metu atsakovė E. A. nurodė, kad su jai reiškiamu ieškiniu nesutinka, mano, kad atsakyti turi tik bendraatsakovas R. A., nes be jos žinios buvo paimti rakteliai. Tuo metu, kai gyveno kartu, dažnai pasiimdavo ir jos automobilį, tuo metu, kai įvyko įvykis, ji buvo išvykusi ir atsakovas jos neatsiklausė, ar gali paimti automobilį. Po ginčo eismo įvykio, kai ji grįžo gyventi atgal, atsakovas ir toliau naudojosi jos transporto priemone. Atsakovas klausdavo, ar gali pasiimti mašiną, nes dažnai ir jai tos mašinos reikėjo. Parengiamojo teismo posėdžio metu minėjo, kad veda bendrą ūkį, bet po šio parengiamojo teismo posėdžio atsakovui ji pareiškusi atsakovui, kad toliau bendro ūkio nebeves, nes nenori atsakyti už jo veiksmus. Sutinka, kad yra atsakinga, kad nedraudė mašinos, bet nesutinka, kad yra atsakinga už įvykį. Turi atsakyti R. A., nes būtent jis vairavo jos transporto priemonę ir padarė avariją. Su atsakovu R. A. kartu augina bendrą vaiką. Patvirtino, kad mašina nebuvo drausta, nes buvo sunkumų dėl automobilio techninės apžiūros ir finansinių sunkumų. Jokių priemonių, kad kiti asmenys nesinaudotų automobiliu nesiėmė, nors žinojo, kad transporto priemonė nėra apdrausta. Nedraudė, nes buvo bloga finansinė situacija ir nebuvo techninės apžiūros. Baigiamosiose kalbose pažymėjo, kad jos finansinė padėtis šiuo metu tokia, kad ji nepajėgtų sumokėti visos prašomos sumos iš karto, nes po motinystės atostogų darbovietė neišlaikė jos darbo vietos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. dėl atsakovo R. A., vairavusio atsakovei E. A. priklausančią transporto priemonę TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė TOYOTA COROLLA VERSO, v/n (duomenys neskelbtini) Dėl šio eismo įvykio atsakovui R. A. 2019 m. sausio 28 d. Vilniaus apskrities VPK buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, atliktas tyrimas ir skirta bauda. Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, dėl to draudimo bendrovė „IF P & C Insurance“ AS Lietuvos filialas, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens K. L. prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 862,99 Eur dydžio draudimo išmoką pagal UAB „Autovisatos servisas “ 2019 m. kovo 14 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovas, vykdydamas 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 5 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo draudimo bendrovei „IF P & C Insurance“ AS Lietuvos filialui išmokėtą 862,99 Eur draudimo išmoką. 2020 m. sausio 16 d. ieškovas teikė atsakovams pretenzijas dėl 862,99 Eur žalos atlyginimo. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovui grąžinta 20 Eur, likusi suma neatlyginta. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. A. ir E. A. 842,99 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Byloje nėra ginčo nei dėl padarytos žalos fakto, nei dėl jos dydžio, nei dėl eismo įvykio kaltininko.
Žemesnės instancijos teismas
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), kurio 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba įstatymo 7 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis). Biuras moka išmoką šio TPVCAPDĮ 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 3 dalies). TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biuras moka išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyti ir proceso dalyvių neginčijami (CPK 176, 185, 187 str.) faktai suponuoja išvadą, kad šiuo atveju yra sąlygos R. A., vairavusio atsakovei E. A. priklausančią transporto priemonę TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kalto dėl eismo įvykio padarymo, civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245-6.249 str.), t. y. nėra ginčo dėl to, kad jis buvo eismo įvykio, kurio metu padaryta ieškiniu reikalaujama žala, kaltininkas, byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas pažeidė TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalyse numatytus privalomus reikalavimus, nes naudojosi transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovas privalo ieškovui grąžinti nukentėjusiajam asmeniui atlygintos žalos dydį.
Byloje iš esmės kilęs ginčas dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi asmenys. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016 ir kt.), sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi asmenys, išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį (šiuo atveju atsakovo R. A.), bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę (šiuo atveju atsakovė E. A.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl atsakovų teismo posėdžio metu išsakytos pozicijos, kad turi atsakyti pagal ieškinį tik R. A., nes būtent jis vairavo atsakovės E. A. transporto priemonę ir padarė avariją, teismas pažymi, kad atsakovės E. A. atsakomybės pagrindas šiuo atveju yra ne eismo įvykio, kuriuo padaryta žala, sukėlimas (ginčo, kas valdė transporto priemonę eismo įvykio metu, nėra), o jos, kaip transporto priemonės savininkės, pareigos drausti transporto priemonę nevykdymas, ši pareiga įtvirtinta ne deliktinę atsakomybę nustatančiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose, o draudimo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (konkrečiai – TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės neapdraudimas tuo atveju, kai tai privaloma, tokiu draudimu neapdraustos transporto priemonės naudojimas (perdavimas naudoti) yra tyčiniai imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Teismas, įvertinęs atsakovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, esą R. A. neteisėtai užvaldė atsakovės E. A. transporto priemonę, nes tą kartą , kai R. A. sukėlė eismo įvykį, jie buvo apsipykę, ji buvo išvykusi pas mamą, ir jis neatsiklausė jos leidimo, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai patvirtino, jog ginčo transporto priemonę R. A. yra anksčiau ne kartą vairavęs, yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus, vairuojant tą pačią transporto priemonę, atsiklausdavo, ar gali paimti mašiną iš esmės tik todėl, kad kartais ir E. A. reikėjo tos pačios mašinos, transporto priemonės rakteliai buvo laikomi abiem atsakovams žinomoje vietoje gyvenamojoje patalpoje, kur kartu gyveno atsakovai, kartu augindami bendrą vaiką, po ginčo eismo įvykio atsakovai vėl gyveno kartu, atsakovas ir toliau naudojosi ta transporto priemone. Teismo vertinimu, tiek ginčo eismo įvykio metu, tiek iki šio eismo įvykio, tiek ir po jo , atsakovui R. A. buvo sudarytos sąlygos naudotis atsakovės E. A. transporto priemone. Akcentuotina, kad teismo posėdžio metu atsakovė iš esmės negalėjo nurodyti, ar ėmėsi kokių nors priemonių, kad jos transporto priemone atsakovas R. A. neturėtų galimybės, negalėtų pasinaudoti be jos žinios. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės E. A. atsakomybė atsirado dėl to, kad ji neįvykdė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimų. Tokiu atveju savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš įstatymo. Kadangi atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų ieškovas turėjo įstatyme nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką, atsakovai R. A. ir E. A. laikytini solidariaisiais skolininkais. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalimis, 23 straipsnio 1 dalimi, CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, ieškovo ieškinys pareikštas solidariems atsakovams R. A. ir E. A. laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų
Atsakovas R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 5 proc. metines palūkanas už priteistą (842,99 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos (2021 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir bylos aplinkybes, kad ieškovui iš atsakovų solidariai buvo priteista 842,99 Eur žalos atlyginimas, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. metinės palūkanų už priteistą (842,99 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos (2021 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 23,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (19,00 Eur žyminio mokesčio ir 4,50 Eur išlaidos už dokumentų vertimą), t. y. po 11,75 Eur iš kiekvieno atsakovo. Valstybei iš atsakovų nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos, tenkančios lygiomis dalimis kiekvienam iš atsakovų, mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
Atsakovas R. A. prašė išdėstyti priteistas sumas. Atsakovė E. A., nors ir nesutiko su ieškiniu, tačiau baigiamosiose kalbose taip pat akcentavo sudėtingą savo finansinę situaciją, kad po motinystės atostogų nebuvo išsaugota jos buvusi darbo vieta, byloje atsakovai R. A. ir E. A. teikė duomenis apie savo turtinę padėtį. Teismas iš atsakovų paaiškinimų teismo posėdžio metu , byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad atsakovai šiuo metu nedirba, dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose, atsakovai R. A. ir E. A. nurodė, kad dėl šiuo metu šalyje esančios sudėtingos situacijos dėl karantino paskelbimo jų profesinė patirtis itin komplikuoja galimybes operatyviai rasti darbą pagal turimus įgūdžius ir išsilavinimą ir nedelsiant atsiskaityti su ieškovu. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad nepaisant to, jog atsakovai turi nekilnojamojo turto, atsakovų atžvilgiu buvo patenkinti kreditoriniai reikalavimai ne vienoje byloje, jų atžvilgiu antstoliai vykdo vykdomąsias bylas, atsakovų įsiskolinimai kreditoriams yra dideli.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, aiškinant ir taikant CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas išimtiniais atvejais. Sprendžiant dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, turi būti išlaikyta išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyra. Spręsdamas, ar yra pagrindas išdėstyti iš atsakovų ieškovei priteistiną įsiskolinimą, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl šiuo metu šalyje esančios sudėtingos situacijos (dėl karantino paskelbimo) atsakovų profesinė patirtis itin komplikuoja galimybes operatyviai rasti darbą pagal turimus įgūdžius ir išsilavinimą ir nedelsiant atsiskaityti su ieškovu, taip pat atsižvelgia į tai , kad atsakovas R. A. ir atsakovė E. A. turi išlaikomų asmenų (vaikų). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad atsakovų atžvilgiu buvo patenkinti kreditoriniai reikalavimai ne vienoje byloje, jų atžvilgiu antstoliai vykdo vykdomąsias bylas, atsakovų įsiskolinimai kreditoriams yra dideli. Taigi, atsakovų turtinė padėtis yra sudėtinga, todėl teismas vertina, jog yra pagrindas pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, kadangi iš karto sumokėti visą priteistą skolos sumą atsakovams būtų per didelė finansinė našta. Dėl šių priežasčių priteistų sumų mokėjimo įvykdymas išdėstomas 24 mėnesių laikotarpiui. Kartu su paskutine įmoka turi būti sumokėtos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (842,99 Eur), kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovai su ieškovu atsiskaitys, ieškovui nebus sukeltos neigiamos pasekmės, be to, šalių tarpusavio teisės ir pareigos nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos ir nebus pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai, toks mokėjimo terminas atitinka šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo protingumo ir sąžiningumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, solidariai iš atsakovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 842,99 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus 99 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 842,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Išdėstyti iš atsakovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai priteistų sumų sumokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui – 23 mėnesius mokant dalimis po 36,00 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o paskutinį mėnesį padengiant visą likusį įsiskolinimą ir susidariusias procesines palūkanas.
Priteisti ieškovui Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, lygiomis dalimis iš atsakovų R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 11,75 Eur (vienuolika eurų ir 75 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.