- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2S-409-544/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08488-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- B. D.
- Atsakovas
- B. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1053-1107/2024 pagal ieškovės B. D. patikslintą ieškinį atsakovui B. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo B. D. patikslintą priešieškinį ieškovei B. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Revesta“, uždaroji akcinė bendrovė „Berelitas“, A. P., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės B. D. (toliau – ir ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui B. D. (toliau – ir atsakovas) ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023-10-16 nutartimi civilinėje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo: 1) nustatė laikiną B. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatė laikiną S. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu. Kauno apygardos teismas 2024-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-191-480/2024 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-10-16 nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2024-05-14 pateikė teismui prašymą pakeisti 2023-10-16 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl D. D. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant laikiną D. D. gyvenamą vietą su ieškove. Nurodė, kad sūnus D. D. faktiškai nuo 2024-04-19 gyvena su ja. Ieškovė prašymą pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą argumentavo tuo, kad D. D. nebenori gyventi atsakovo namuose, nes ten gyvena jo vyresnioji sesuo S. D., su kuria sūnus konfliktuoja.
4. Ieškovė 2024-05-27 teismo posėdžio metu taip pat pateikė tokius prašymus: 1) priteisti laikiną išlaikymą vaikams po 300 Eur per mėnesį; 2) nenustatyti laikinos konkrečios D. D. bendravimo su atsakovu tvarkos; 3) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su B. D., nustatant, jog atsakovas bendrauja su dukra kas antrą savaitę nuo penktadienio, paimdamas dukrą iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, iki pirmadienio, pristatydamas dukrą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024-06-03 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas:
- pakeitė 2023-10-16 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę dėl nepilnamečio D. D. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatė ją su ieškove.
- nustatė laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais D. D. ir B. D. nuo 2024-06-08:
1) atsakovas su nepilnamečiais vaikais D. D. ir B. D. bendrauja kas antrą savaitę nuo šeštadienio 10:00 valandos iki sekmadienio 19:00 valandos;
2) nepilnamečius vaikus D. D. ir B. D. bendravimui su tėvu, į vaikų tėvo B. D. gyvenamąją vietą šeštadieniais laikotarpiu nuo 9:30 valandos iki 10:00 valandos pristato ieškovė;
3) nepilnamečius vaikus D. D. ir B. D. po bendravimo į vaikų mamos B. D. gyvenamąją vietą sekmadieniais laikotarpiu nuo 19:00 val. iki 19:30 valandos pristato atsakovas;
- priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. D. ir B. D. periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2024-06-03 iki teismo sprendimo priėmimo, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę;
- priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. D. periodinėmis išmokomis po 300 Eur mėnesį nuo 2024-06-03 iki teismo sprendimo priėmimo, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė atsakovą.
Dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos pakeitimo
6. Teismas iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei žodinio nagrinėjimo metu teismui pateiktų paaiškinimų nustatė, kad šalių nepilnamečiui sūnui D. D. gyvenant atsakovo namuose nėra užtikrinami geriausi jo interesai ir jų apsauga, atsižvelgiant į D. D. konfliktiškus santykius su vyresniąja seserimi S. D.
7. Teismas, įvertinęs, kad D. D. nuo 2024-04-19 savarankiškai priėmė sprendimą gyventi su mama (ieškove), bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teismo posėdžio pareiktus paaiškinimus (D. D. paaiškinimas dėl konfliktiškų santykių su seserimi S. D. registruotas kaip galimas vaiko teisių pažeidimas; ieškovės santykiai su sūnumi yra atkuriami; ieškovė turi galimybes užtikrinti sūnaus gyvenamąją vietą), atsakovui neprieštaraujant sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimui, pakeitė nepilnamečio D. D. laikiną gyvenamąją vietą, nustatytą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-10-16 nutartimi, į jo laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.
Dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo
8. Teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, atsižvelgė į tai, kad byla dar neišnagrinėta, įrodymai apie šalių turtinę padėtį bei turtinius įsipareigojimus neištirti, tačiau, preliminariai įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, išklausęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę, nusprendė, jog šalių vaikams 300 Eur išlaikymas kas mėnesį yra pakankamas laikinai užtikrinti tokio amžiaus vaikų poreikius iki bus išnagrinėta ši civilinė byla.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
9. Teismas nusprendė, jog, netgi ir esant konfliktinei situacijai tarp šalių nepilnamečių vaikų S. D. ir D. D., susiklosčiusi situacija nesudaro pagrindo visiškai apriboti atsakovo bendravimą su sūnumi. Pažymėjo, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kaip skatins vaikus kartu atlikti veiklas, gali padėti atstatyti nepilnamečių vaikų santykį, padėti vaikams išspręsti kilusį konfliktą. Todėl teismas, siekdamas laikinai sureguliuoti situaciją, kad atsakovas ir šalių nepilnametis sūnus neprarastų tarpusavio ryšio bei kad nepilnametis vaikas turėtų galimybę atstatyti ryšį su savo seserimi S. D., padarė išvadą, jog būtina nustatyti minimalią atsakovo bendravimo su sūnumi D. D. tvarką: atsakovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio ryto 10:00 valandos iki sekmadienio vakaro 19:00 valandos.
10. Nustatydamas laikiną atsakovo ir dukros B. D. bendravimo tvarką, teismas atsižvelgė ne tik į šiuo metu nustatomą laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, bet ir į B. D. amžių (3 metai), į aplinkybes, jog vykstat skyrybų procesui B. D. ilgą laiką gyveno su ieškove, ieškovė yra iš šalių bendrų namų pasiėmusi mažamečiui vaikui būtinas priemones. Taigi teismas nusprendė, kad geriausiai mažametės interesus gali užtikrinti bendravimas, kuomet ji laiką pas tėvą lankysis tuo pačiu metu kaip ir jos brolis D. D. (kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio ryto 10:00 valandos iki sekmadienio vakaro 19:00 valandos), nes tokiu būdu mažametė patirs mažiau neigiamų emocijų pakeičiant namus, visiems vaikams bendraujant gali būti kuriamas stipresnis jų tarpusavio ryšys.
11. Teismas, siekdamas, kad tarp šalių nekiltų ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaikais, nustatė ne tik konkrečias valandas, vietą, kaip vaikai turi būti pristatomi atsakovui bendravimui ir ieškovei po bendravimo pabaigos, bet ir nustatė, kad vaikus parduoda kitam tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė B. D. (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-03 nutarties dalį dėl nepilnamečio D. D. laikinos bendravimo tvarkos su atsakovu; 2) pakeisti 2024-06-03 teismo nutarties dalį dėl nepilnametės B. D. laikinos bendravimo tvarkos su atsakovu, nustatant, kad atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį, paimdamas ją penktadienį iš ugdymo įstaigos ir pristatydamas dukrą pirmadienį ryte į ugdymo įstaigą; 3) pakeisti 2024-06-03 teismo nutarties dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo, nustatant, kad bendravimas vyksta nustatytu laiku atsakovui paimant vaikus iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su B. D.
Šalies argumentai
14.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bendravimo su B. D. tvarka, pagal kurią atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10:00 valandos iki sekmadienio 19:00 valandos, nes toks bendravimo intensyvumas, apeliantės teigimu, yra aiškiai per mažas, jog atsakovas galėtų sukurti ir sustiprinti ryšį su dukra ir tinkamai įgyvendinti tėvo pareigas rūpintis dukra ir ją auklėti. Dėl šių priežasčių ir prašė teismo pakeisti bendravimo tvarką. Apeliantė pažymi, kad visas bendravimo su mažu vaiku laikas (žaidimai, ugdymas, maitinimas, prausimas, migdymas) stiprina vaiko bei tėvo ryšį, tokiai jos prašomai nustatyti laikinai bendravimo tvarkai pritarė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius.
14.2. Apeliantė nepritaria pirmosios instancijoms teismo argumentams netenkinti jos prašomos nustatyti laikinos bendravimo tvarkas dėl to, kad ji iš buvusių bendrų šeimos namų pasiėmė mažamečiui vaikui būtinas priemones, kad B. D. yra 3 metai, kad ji ilgą laiką gyveno su mama, kad namų keitimas sukels neigiamas emocijas, nes dukra nebėra kūdikis, jai jau beveik 4 metai, todėl tokio amžiaus vaikui nereikia išskirtinai didesnio kontakto poreikio su mama, nėra duomenų, kad ji pasiėmė dukrai skirtas būtinas priemones, o ir nėra aišku kokių specialių priemonių reikia beveik 4 metų vaiko priežiūrai, vaikas gali miegoti suaugusiems skirtoje lovoje. Dukros B. D. bendravimas su atsakovu tuo pačiu laiku, kaip ir brolis D. D., galėtų būti pateisinamas tik ekonominiais sumetimais, tačiau šiuo atveju ji ir atsakovas gyvena netoli vienos kito, todėl pasiimti ir grąžinti vaikus skirtingu laiku atsakovui neturėtų sukelti jokių kliūčių.
14.3. Apeliantė nurodo, jog atsakovas nenori bendrauti su dukra pagal jos siūlomą laikiną bendravimo tvarką, nes penktadieniais nori pramogauti. Atsakovas teismo posėdžio metu pareiškė, jog sutiktų su laikina bendravimo tvarka, jeigu visi vaikai pas jį būtų dvi savaites, o kitas dvi savaites būtų pas ieškovę, o tai rodo, kad atsakovas galėtų savo darbus susiplanuoti taip, kad jie netrukdytų įgyvendinti jo pareigų vaikų atžvilgiu ir jei vaikai su juo bendrautų kas antrą savaitgalį.
Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su D. D.
Šalies argumentai
14.4. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas nustatė laikiną atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, nes ji jokios atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos apkritai neprašė nustatyti. Apeliantė pažymi, kad šalims pradėjus gyventi skyrium sūnus liko gyventi pas atsakovą, tačiau nuo 2024 m. balandžio mėnesio pabaigos sūnus apsigyveno pas ją. To pagrindinė priežastis yra sūnaus konfliktiški santykiai su vyresniąją seserimi S. D. (ši aplinkybė yra fiksuota Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pats D. D. apklaustas Vaiko teisių apsaugos skyriuje nurodė, kad nenori būti tėvo aplinkoje, kai ten yra sesuo S. D.
14.5. Pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs D. D. bendrauti su atsakovu, apeliantės teigimu, tuo pačiu įpareigojo sūnų perkelti į aplinką nuo kurios jis pabėgo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sūnaus ir tėvo bendravimo tvarką, visiškai neatsižvelgė į sūnaus išreikštą tvirtą nuomonę nebūti vienoje aplinkoje su seserimi S. D. Apeliantė nurodo, kad ji nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau nori, kad toks jų bendravimas vyktų ne atsakovo gyvenamojoje aplinkoje, taip užtikrinant, kad D. D. neturėtų kontakto su seserimi S. D.
Dėl ieškovės (apeliantės) pareigos atvežti vaikus atsakovui
14.6. Apeliantė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ją atvežti vaikus į atsakovo gyvenamąją vietą bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, nes taip teismas nusprendė vienašališkai, be motyvų, neišklausęs šalių pozicijos šiuo nagrinėjamu klausimui. Toks bendravimo tvarkos įgyvendinimas yra neteisingas, nes jai ir taip tenka didžioji dalis pareigų rūpintis vaikais, jiems gyvenant jos namuose, todėl jai turi tekti tik pareiga suruošti vaikus kelionei pas atsakovą. Teismo įpareigojimas pristatyti sūnų į atsakovo gyvenamąją vietą gali priversti ją nevykdyti teismo nutarties, jei sūnus kategoriškai atsisakys vykti į atsakovo gyvenamąją vietą, kurioje yra sesuo S. D., su kuria konfliktuoja.
Atsiliepimas
2. Atsakovas B. D. pateiktu atsiliepimu prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-03 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais :
Šalies argumentai
15.1. Ieškovė, prašydama nustatyti jo ir dukros B. D. laikiną bendravimo tvarką (kas antrą savaitę nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto), nori turėti kuo daugiau laisvų savaitgalių, kad juos ramiai galėtų leisti su nauju meilužiu.
15.2. Ieškovės siūlomos papildomos dukros B. D. nakvojimo naktys pas jį namuose (iš penktadienio į šeštadienį ir iš sekmadienio į pirmadienį) nėra jo bendravimo su dukra pailginimas, nes dukra po penkių dienų darželyje penktadienio vakarą būna pavargusi ir miegoti nori jau 20.00-20.30 valandą, o sekmadienio vakarą ji vėl turi anksti eiti miegoti, nes ji pirmadienį ryte turi eiti į darželį. Mano, kad trys naktys kas antrą savaitę dukrai miegoti pas jį yra per daug, nes dukra jau po paros laiko būnant pas jį nori pamatyti mamą (ieškovę), todėl mažametei dukrai tris naktis iš eilės išbūti be mamos, atsakovo vertinimu, būtų labai sunku.
15.3. Tvirtina, kad teismas, pakeitęs sūnaus D. D. gyvenamąją vietą ir ją nustatęs su ieškove, pagrįstai nustatė jo ir sūnaus laikiną bendravimo tvarką. Nors sūnus retkarčiais susipyksta su vyresniąją seserimi S. D., tačiau tokie konfliktai negali būti vertinami kaip nesaugios aplinkos sūnui neužtikrinimas jam būnant jo namuose. Mano, kad dabartinis sūnaus noras gyventi pas ieškovę yra trumpalaikis, ieškovės manipuliavimo juo rezultatas, nes ieškovė pildė visus sūnaus norus (pavyzdžiui atostogavo Turkijoje dar nepasibaigus mokslo metams).
Atsiliepimas
15.4. Atsakovo teigimu, ieškovė atskirajame skunde melagingai teigia, kad nė viena iš šalių nereiškė valios kaip turėtų būti įgyvendinama laikina bendravimo tvarka perduodant vaikus ir kad teismas nepaklausė šalių pozicijos šiuo klausimui. Visuose teismo posėdžiuose jis akcentavo, jog ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, nei karto sutartu laiku bendravimui jam neperdavė dukros B. D., todėl teismas pagrįstai nustatė konkrečią laikiną jo bendravimo tvarkos su vaikais įgyvendinimo tvarką, nes jam ir ieškovei dėl to susitarti geranoriškai nepavyko.
3. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024-10-02 rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sūnus D. D. 2024-09-19 grįžo gyventi pas jį, taigi, ir pas seserį S. D., todėl teiks prašymą Kauno apylinkės Kauno rūmams, jog būtų paliktos 2023-10-16 teismo nutartyje nustatytos laikinosios apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos laikinos atsakovo B. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. D. ir D. D. tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė
6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (LAT 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
9. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių – tai teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (LAT 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, taip pat dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.
12. Byloje nustatyta, kad 2023-10-16 nutartimi pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nustatė laikiną B. D. gyvenamąją vietą su ieškove, o S. D. ir D. D. laikiną gyvenamąją vietą teismas nustatė su atsakovu.
13. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė 2024-05-14 pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pakeisti 2023-10-16 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl D. D. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nustatant laikiną D. D. gyvenamą vietą su ieškove, o 2024-05-27 teismo posėdžio metu, be prašymo priteisti laikiną išlaikymą vaikams po 300 Eur per mėnesį, taip pat prašė nenustatyti laikinos konkrečios D. D. bendravimo su atsakovu tvarkos bei nustatyti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su B. D., nustatant, jog atsakovas bendrauja su dukra kas antrą savaitę nuo penktadienio, paimdamas dukrą iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos, iki pirmadienio, pristatydamas dukrą į ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
14. Skundžiama 2024-06-03 nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymo dalį dėl laikinos D. D. gyvenamosios vietos pakeitimo, tenkino ieškovės prašymo dalį dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo, tačiau nustatė kitokią, nei prašė ieškovė, atsakovo laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. D. ir D. D. tvarką: atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 valandos iki sekmadienio 19.00 valandos, ieškovei vaikus atsakovui pristatant šeštadienį į jo gyvenamąją vietą, laikotarpiu nuo 09.30 valandos iki 10.00 valandos, o atsakovas vaikus grąžina ieškovei į jos gyvenamąją vietą sekmadienį laikotarpiu nuo 19:00 val. iki 19:30 valandos.
15. Ieškovė (apeliantė) pateiktu atskiruoju skundu su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina vaikų bendravimo tvarka ir jos įgyvendino tvarka nesutinka.
Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su B. D.
16. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovo laikinam bendravimui su dukra B. D. skirtas laikas (kas antrą savaitgalį nustatyta tik viena dukros nakvynė pas atsakovą namuose vietoje jos prašomų trijų) yra per trumpas, kad atsakovas galėtų sukurti ir sustiprinti ryšį su dukra, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti tėvo pareigas dukros atžvilgiu (rūpintis dukra ir ją auklėti).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, priėjo išvados, kad apeliantė nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo ir šalių dukros B. D. laikina bendravimo tvarka, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, geriausiai atitinka mažamečio vaiko interesus. Ši išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, B. D. yra mažametė (skundžiamos nutarties priėmimo dieną buvo beveik 4 metų), todėl tokio amžiaus vaikui, esant byloje nustatytiems duomenims apie mergaitės ir mamos artimą ryšį (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyriaus 2024-01-05 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys), išsiskyrimas su mama trims nakvynėms neatitiks geriausių vaiko interesų. Taip tvirtina ir atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, nurodydamas, kad dukra jau po paros nori pamatyti mamą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad jos prašomai nustatyti laikinai bendravimo tvarkai pritarė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, nes atstovė teismo posėdžio metu svarstant laikinų apsaugos priemonių taikymo klausimą tik nurodė, jog ieškovės (apeliantės) siūloma laikina atsakovo ir dukros bendravimo tvarka yra galima, tačiau kokią ją nustatyti paliko spręsti teismui.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašoma nustatyti laikina dukros B. D. bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarka, pagal kurią mažametė dukra būtų pas tėvą nuo penktadienio vakaro iki kitos savaitės pirmadienio ryto ir apimtų tris nakvynes, daugiau neprisidėtų prie dukros ir atsakovo tarpusavio ryšio atsiradimo ir jo stiprinimo bei neatitiktų geriausių vaiko interesų, nei bendravimas nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro apimant vieną nakvynę. Šioje byloje nustatyta, kad B. D. prasidėjus šalių skyrybų procesui gyvena su ieškove (mama), turi įprastą aplinką, kurioje yra jai reikalingi reikmenys ir daiktai. Per ilgas priimtinos ir įprastos aplinkos keitimas mažamečiam vaikui gali sukelti įtampą ir neigiamas emocijas. Pagal ieškovės siūlomą tvarką ilgesnis dukros ir tėvo bendravimo laikas tenka nakties poilsiui, o ne aktyviam vaiko ir tėvo bendravimui. Be to, nebūtų užtikrintas mažametės dukters įprastas rėžimas, kai ji penktadienio vakare ir pirmadienio ryte keliasi įprastu metu, į darželį palydima ir iš jo pasiimama mamos, iš darželio grįžta ir į jį vyksta panašiu laiku ir iš įprastos namų aplinkos.
19. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo ir dukros bendravimo tvarka geriausiai atitinka mažametės B. D. interesus, todėl jos keisti nėra pagrindo. Be to, nustatyta atsakovo ir dukros bendravimo tvarka yra tik laikina, o tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti dukros interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su D. D.
20. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo nenustatyti sūnaus D. ir atsakovo bendravimo tvarkos, nes ji to neprašė, be to, nuo 2024 m. balandžio mėnesio sūnus apsigyveno pas ją, kadangi konfliktavo su vyresniąją seserimi S., todėl teismas, įpareigodamas sūnų bendrauti su atsakovu jo namuose, įpareigojo sūnų perkelti į aplinką, iš kurios jis pabėgo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
21. Bylos duomenys bei aukščiau nutartyje nurodytas teisinis reguliavimas (21-23 nutarties punktai) rodo, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė laikiną atsakovo ir sūnaus D. bendravimą tvarką, nors to ieškovė neprašė. Tokią teisę pirmosios instancijos teismas turėjo, nes šalių ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokiose bylose teismas gali viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. priimti sprendimą (nutartį) ir dėl tų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau kurie yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Be to, teismo pareiga buvo užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena.
22. Pažymėtina, kad, nors tarp nepilnamečių D. D. ir S. D. atsakovo gyvenamoje vietoje buvo kilęs konfliktas, tinkamas vaikų tarpusavio bendravimas ir emociškai saugi aplinka nebuvo užtikrinta (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyriaus 2024-05-23 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys; Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenys), tačiau dėl to yra atsakingas ne tik atsakovas, bet abu skyrybų procese dalyvaujantys vaikų tėvai, kurie jo metu nesugeba užtikrinti vaikams saugios ir neutralios namų aplinkos.
23. Vien tai, kad tarp dviejų paauglių kilo konfliktas ir dėl to D. D. nesutiko likti gyventi su tėvu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo visiškai apriboti atsakovo bendravimą su sūnumi remiantis tuo, kad tai kenkia vaiko interesams. Priešingai, atsakovo bendravimas su sūnumi, įvairių bendravimo ir užimtumo būdų suradimas kaip tik skatins brolį ir seserį kartu atlikti tam tikras veiklas, padės jiems išlaikyti (atkurti) tarpusavio santykius, geriau pažinti vienas kitą, išsiaiškinti konflikto priežastis ir pan.
24. Kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo ir sūnaus D. laikiną bendravimo tvarką šiuo metu patvirtina atsakovo pateikta informacija apie tai, kad D. D. 2024-09-19 grįžo gyventi pas jį ir seserį S. D., kurios apeliantė, gavusi atsakovo2024-10-02 paaiškinimą, nepaneigė. Esant tokiai situacijai, dėl apeliantės atskirojo argumentų, susijusių su tuo, kad D. D. nenori būti tėvo namuose, kur gyvena ir sesuo S., nepasisakoma, nes jie šios nutarties priėmimo dienai nebeaktualūs.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai remdamasis skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavusiais duomenimis, nustatė laikiną atsakovo ir sūnaus D. bendravimo tvarką, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, geriausiai atitiko nepilnamečio vaiko tuometinius interesus.
Dėl apeliantės pareigos atvežti vaikus atsakovui
26. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais įgyvendinimo tvarka, pagal kurią ji turi pristatyti vaikus bendravimui su atsakovu į jo gyvenamąją vietą, nes sūnus dėl konflikto su seserimi gali atsisakyti su ja vykti, be to, tai nesąžininga, kadangi jai ir taip tenka didesnė rūpinimosi vaikais pareigų dalis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
27. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimą (nustatė konkrečią vietą, laiką, kieno ir kaip turi būti pristatomi vaikai), nes, kaip matyti iš bylos duomenų, šalių konfliktinė situacija ir įtampa užsitęsusios, jos nesugeba ginčų išspręsti gera valia. Todėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo nustatymas padės šalims išvengti konfliktų, kuriuos galimai matytų ir vaikai, užkirs kelią šalims piktnaudžiauti tėvų teisėmis vieno kito atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinos bendravimo tvarkos įgyvendino tvarka nustatyta proporcinga, sąžininga ir abiem vaikų tėvams, kurių pareigos vaikams lygios, ji nustatyta vienoda.
28. Minėta, kad apeliantės nurodytas argumentas, jog sūnus nenori vykti su atsakovu bendrauti į jo namus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prarado savo aktualumą (37 nutarties punktas).
29. Pažymėtina, kad teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikinoji nepilnamečių vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka šiuo momentu maksimaliai užtikrins vaikų interesus ir teises bendrauti su abiem tėvais, esminiai nepažeis nė vieno iš tėvų teisių ir pareigų, taip pat skatins pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaikų ir tėvų poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos nustatymo.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-06-03 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.