Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „O. N.“ (atsakovės pagal išnagrinėtą bylą) pareiškimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo, suinteresuoti asmenys byloje V. K. (ieškovas pagal išnagrinėtą bylą), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžetinė įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, civilinėje (darbo) byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „O. N.“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į buvusį darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs naujai apeliacine tvarka bylą panaikintoje sprendimo dalyje, 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, priteisė ieškovui V. K. iš atsakovės akcinės bendrovės „O. N.“ 32 246,35 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos, 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 709 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Inicijuodama šį teisminį ginčą pareiškėja siekia atgręžti įvykdytą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, prašydama priteisti 8 036,47 Eur vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką permoką ir 2 645,99 Eur GPM permoką bei siekia susigrąžinti 198 Eur žyminį mokestį. VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 10 d. raštu pareiškėja informuota, kad susidariusi 3137,50 Eur VSD įmokų permoka buvo užskaityta AB „O. N.“ vėlesnių laikotarpių įmokoms padengti, todėl šioje dalyje atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo vykdymo neprašo. Tačiau suinteresuotas asmuo su pareiškimu nesutinka prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą, esminiai pažymėdamas, jog su darbo užmokesčiu susiję mokesčių atgręžtinis įvykdymas leidžiamas tik tam tikrais atvejais, kai gavėjas elgėsi nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų.

Pažymėtina, jog šį ginčą Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinės instancijos teismo suformuota praktika nurodydamas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-701/2016 išaiškino, kad vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išmoka pagal savo pobūdį kvalifikuotina kaip išmoka, kuri nėra prilyginta darbo užmokesčiui. Todėl, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 762 straipsnio 4 dalyje numatytą ribojimą sprendimo įvykdymui atgręžti. Apelianto (V. K.) argumentą, kad šiuo atveju ieškovui priteista suma, dėl kurios įvykdymo atgręžimo sprendžiama šioje byloje, turi būti laikoma darbo užmokesčiu ar jam prilyginama išmoka, atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos ir teisingos išvados, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja sprendimo įvykdymo atgręžimo sąlygos ir pareiškėja turi teisę susigrąžinti lėšas, kurias pagal panaikintą sprendimą išmokėjo ieškovui (CPK 760 straipsnio 1 dalis). Todėl konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai iš apelianto priteisė 8 036,47 Eur sumą, kurią sudaro išmokos už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidų dalis (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties 33 p.).

Spręsdamas dėl gyventojų pajamų mokesčio, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartyje konstatavo, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM duomenimis, V. K. susidarė 2 856,65 Eur pajamų mokesčio permoka, tačiau administratorius jos negrąžino, kadangi apeliantas (V. K.) nėra patikslinęs ankstesnio mokestinio laikotarpio, t. y. 2020 m. deklaracijos, kurioje nustatyti trūkumai. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nustatęs sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymo sąlygas, kai minėti duomenys buvo perkelti į apelianto metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir kurios pagrindu V. K. susidarė 2 856,65 Eur pajamų mokesčio permoka, šią mokesčio permoką priteisė pareiškėjai iš apelianto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka atitinka šiuo institutu siekiamą rezultatą, kadangi taikant šį specialų įstatyme įtvirtintą procesinį pažeistų teisių gynimo būdą skolininkui turi būti grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta jam vykdant panaikintą teismo sprendimą (Nutarties 35 p.). Nutartyje taip pat pažymėta, kad, jeigu V. K. ištaisytų 2020 m. mokestinio laikotarpio deklaracijoje esančius trūkumus, 2 856,65 Eur pajamų mokesčio permoka jam būtų grąžinama.

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis yra įsiteisėjusi, o įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytų aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 18, 182 straipsniai).

Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pareiškėjos teisės įstatymų nustatyta tvarka susigrąžinti VSD ir PSD įmokas bei jų dydžio, kadangi buvo būtina gauti ir ištirti papildomus duomenis apie pareiškėjos VSD ir PSD į valstybės biudžetą sumokėtų įmokų (ne)įskaitymą mokestinėms nepriemokoms padengti įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas siūlė į procesą dalyvauti suinteresuoto asmens procesiniu teisiniu statusu įtraukti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, siekiant gauti ir ištirti teisingam ginčo išsprendimui reikšmingus duomenis. Tačiau VSDFV Vilniaus skyriui sprendimu pareiškėjos VSD ir PSD įmokų permokas įskaičius, patikslinusi pareiškimo reikalavimus, pareiškėja AB „O. N.“ šioje dalyje atgręžti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo neprašė.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

Suinteresuotas asmuo V. K. išreiškė prašymą, kad jeigu teismas spręstų dėl CK 762 straipsnio 4 dalyje nustatyto sprendimo įvykdymo atgręžimo ribojimo netaikymo, ir jeigu teismas priteistų grąžinti didesnę sumą nei 1 500 Eur, tuomet prašo sumą sumokėti per 4 metų laikotarpį, proporcingai išdėstant mokėjimus kas ketvirtį. Tačiau pareiškėja su tokiu prašymu nesutiko, nurodydama, kad tai pažeidžia pareiškėjos teises ir interesus.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes – 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Taigi, kaip jau minėta teismų praktikoje teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas tam tikram laikotarpiui reiškia nukrypimą nuo bendros normos. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi šioje byloje jau yra konstatavęs, jog sprendimo įvykdymo išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui šiuo konkrečiu atveju neprieštarauja ir atitinka šalių interesų pusiausvyros principą bei pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Tačiau suinteresuotas asmuo nurodo naujus argumentus, dėl ko prašo sprendimo vykdymą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui. Teismas su jais nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėja, vykdydama teismo sprendimą, pervedė V. K. iš karto gana ženklią pinigų sumą, ir akivaizdu, jog dalimi pervestos sumos buvo disponuojama nepagrįstai. Suinteresuotas asmuo sprendimo vykdymo išdėstymą ilgesniam laikotarpiui grindžia materialine našta, kuri pasunkintų tėvo pareigą materialiai išlaikyti vaikus. Tačiau pastebėtina, jog ne vienas tėvas, tačiau abu sutuoktiniai šeimoje turi rūpintis vaikų išlaikymu. Be to, nors ir teigiama, jog tai apsunkintų suinteresuoto asmens finansines galimybes, tačiau teismui savarankiškai išsireikalavus duomenis apie V. K. gaunamas pajamas matyti, jog jo pajamas sudaro reguliariai gaunamas darbo užmokestis bei pajamos pagal autorines sutartis. Pastebėtina, jog pastovios mėnesinės pajamos yra didesnės nei vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje. Savo padėtį sunkinančia aplinkybe įvardija tai, jog iki 2023 m. rugsėjo mėn. neturėjo nuolatinių darbinių pajamų, nors aktyviai naudojosi valstybės pagalba darbui susirasti, tačiau pastarajai aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Pastebėtina, kad atgręžtinis teismo sprendimo vykdymas yra nukreipiamas į suinteresuoto asmens gautinas pajamas, todėl svarbus jų dydis, ir kaip jau minėta, jos yra didesnės nei vidutinės. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, jog ji nesutinka su sprendimo vykdymo išdėstymu. Pasak jos, pareiškėja dėjo aktyvias pastangas dėl taikaus šio ginčo išsprendimo, tačiau V. K. į jas nereagavo.

Taigi įvertinus aptartą, teismų formuojamą praktiką, atsižvelgiant ir į tai, jog po Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo praėjo ilgas laiko tarpas, todėl V. K., elgdamasis atsakingai ir apdairiai, galėjo ir turėjo numatyti tikėtiną šios bylos baigtį ir atitinkamai jai pasiruošti, be to, po pareiškėjos kreipimosi dėl sprendimo vykdymo atgręžimo jau taip pat praėjo beveik 9 mėnesiai, todėl teismas įvertinęs suinteresuoto asmens prašymą, pareiškėjos poziciją, atsižvelgdamas į pareiškėjos interesus ir teisėtus lūkesčius, sprendžia, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pagal suinteresuoto asmens prašymą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principų bei pažeistų pareiškėjos interesus, todėl suinteresuoto asmens prašymas tenkintinas iš dalies – sprendimo vykdymas išdėstomas 10 mėnesių laikotarpiui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pareiškimas tenkintas, todėl pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus, iš viso – 4041,40 Eur. Susipažinus su pareiškėjos atstovės byloje rengtais procesiniais dokumentais, teisinių paslaugų teikimo laiku ir įvertinus Rekomendacijose nustatytas maksimalias galimai priteistinas sumas už paslaugų teikimą, matyti, jog prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Nors ši civilinė byla iškelta dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, tačiau ginčas teisiniu aspektu nebuvo lengvas, šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjos atstovei kilo poreikis rinkti papildomus įrodymus bei teikti paaiškinimus. Kadangi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, jos priteistinos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens.

Pareiškėja siekia įstatymų nustatyta tvarka susigrąžinti sumokėtą žyminio mokesčio dalį, t. y. 198 Eur. Nurodė, kad 198 Eur VMI sumokėto žyminio mokesčio permoką apskaičiavo kaip skirtumą tarp žyminio mokesčio dydžio, kurią darbdavys sumokėjo vėliau panaikinto 2022 m. birželio 2 d. sprendimo pagrindu bei tarp žyminio mokesčio dydžio, priteisto iš darbdavio 2023 m. balandžio 18 d. nutarties pagrindu (907 Eur – 709 Eur). Kadangi byloje sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei nustato įstatymas, pareiškėjai gražinama žyminio mokesčio permokėta dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atgręžti įvykdytą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimo dalį dėl 13 783,83 Eur vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės akcinės bendrovės „O. N.“.

Priteisti pareiškėjos (atsakovės pagal išnagrinėtą bylą) akcinės bendrovės „O. N.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš suinteresuoto asmens (ieškovo pagal išnagrinėtą bylą) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 036,47 Eur (aštuonis tūkstančius trisdešimt šešis eurus 47 ct) vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką permoką, 2 645,99 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 99 ct) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM sumokėtos GPM įmokos.

Išdėstyti priteistą 8 036,47 Eur vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką permoką 10 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turi mokėti akcinei bendrovei „O. N.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 9 mėnesius po 803 Eur, o 10 mėnesį – 809,47 Eur, pirmąją įmoką atliekant einamąjį mėnesį po šios nutarties įsiteisėjimo, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Grąžinti pareiškėjai akcinei bendrovei „O. N.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 198 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio permoką, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.

Išieškoti pareiškėjos akcinės bendrovės „O. N.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4041,40 Eur (keturis tūkstančius keturiasdešimt vieną eurą 40) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.