Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 508 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. spalio 25 d. apie 00.08 val. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini), pasivadinęs „D. K.“ vardu, patalpino pranešimą, nurodydamas šmeižiamojo pobūdžio informaciją, rašydamas „rankos dvokia išdavystėm ir kyšininkavimu“, vadindamas Ž. Š. „milicininku“ bei patalpindamas nuotrauką su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Ž. Š., suvokdamas neigiamas šio straipsnio pasekmes jo, kaip policijos pareigūno, garbei bei orumui, tyčia pažemino ir viešai jį įžeidė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (nusižengimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

Nagrinėjamu atveju D. K. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnį surašytas už policijos pareigūno Ž. Š. garbės ir orumo įžeidimą, viešą jo pažeminimą žodžiais „rankos dvokia išdavystėm ir kyšininkavimu“, „milicininkas“.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. K. 2018 m. spalio 25 d. 00.08 val. „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino pranešimą, kuriame aprašė 2018 m. spalio 19 d. vykusius įvykius, kuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir sulaikytas. Pranešime D. K. rašo: „Gaila, kad ten dar dirba daug pareigunu, kuriu rankos dvokia isdavystem ir kysininkavimu, dar labiau gaila tu jaunuju pareigunu, kurie dirba is sirdies ir atsidavimo bet nesugeba ar bijo isreiksti savo nuomone tarp tu vilku. Tai sekmes jums ten kaisiadoriu milicininkai. Ps: Gal kas esate taip pat nukenteje nuo sio milicininko ar jo pakaliku? Juk tai akivaizdi vietines milicijos gauja“. Po D. K. pranešimu patalpinta pareigūno nuotrauka, kurioje pareigūnas stovi šalia tarnybinio automobilio (b. l. 16). Minėtą D. K. pranešimą pakomentavo kiti asmenys (b. l. 17-34). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad dėl D. K. parašyto pranešimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Ž. Š. 2018 m. spalio 29 d. parašė pareiškimą, kuriame nurodė, jog D. K., internetinėje erdvėje patalpindamas pranešimą, tyčia jį žemino kaip pareigūną, kaltindamas korupciniais nusikaltimais, dėstė šmeižiamojo pobūdžio teiginius apie Kaišiadorių policijos ir jo paties veiklą. Prie pranešimo D. K. įkėlė ir koreguotą jo nuotrauką. Pareiškime nurodyta, kad tokiais veiksmais D. K. tyčia jį pažemino ir viešai įžeidė (b. l. 7). Šias aplinkybes nukentėjusysis taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodęs, kad D. K., socialiniame tinkle „facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpindamas pranešimą, kuriame buvo neteisingai, žeminančiai papasakotas 2018 m. sausio 19 d. įvykis dėl įforminto nusižengimo, už kurį D. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 484 straipsnio 1 dalį, taip pat išdėstyta šmeižianti informacija bei įdėta jo fotonuotrauka, įvardinti jo inicialai Ž. Š., pažemino jį kaip asmenį, kaip policijos pareigūną. Jis suprato, kad tas straipsnis yra sukurtas siekiant jį apšmeižti kaip asmenį, kaip policijos pareigūną, nes kartu su straipsniu yra patalpinta jo nuotrauka bei nurodyta jo pirma vardo raidė bei kelis kartus paminėta pavardė. Apklausiamas teismo posėdžio metu D. K. teigė, jog jis tik buvo nepatenkintas policijos darbu, taip pat būdamas piktas dėl Ž. Š. veiksmų parašė straipsnį apie visos policijos darbą, kas neturi būti interpretuojama kaip asmens įžeidimas, o straipsnyje minimas žodis „milicija“, nėra įžeidžiantis, nes ten, kuris jis gyvena, šis žodis yra plačiai vartojamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, demokratinėje visuomenėje šios teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje C. prieš Rumuniją, Nr. 28871/95). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), ypač tais atvejais, kai pasisakymais tėra išreikštas pyktis, nepasitenkinimas, nenurodant susierzinimo priežasties. Pavyzdžiui, EŽTT laikė įžeidžiamais teisėjui adresuotame laiške nurodytus teiginius ,,kažkoks kvailys“, „ribota asmenybė“, ,,akivaizdus kretinas“, nes jais išreikštas pareiškėjo pyktis, frustracija, tačiau suprantamai nepaaiškintos to priežastys (EŽTT 2003 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje S. prieš Lenkiją, Nr.43425/98). Jei reiškiant asmeninę nuomonę siekiama nepagrįstai pulti kitą asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teise į saviraiškos laisvę (EŽTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje W.-K. prieš Lenkiją, Nr. 20436/02). Taigi demokratinėje visuomenėje teisės laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje C. prieš Rumuniją, Nr. 28871/95).

Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007. Teismų praktika. 2007, 28; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Įžeidimu žodžiais pripažįstamas neigiamas nepadorus asmens įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas.

Nagrinėjamu atveju D. K. neneigia, kad socialiniame tinkle patalpindamas pranešimą, įrašė komentarą jog „rankos dvokia išdavystėm ir kyšininkavimu“, tačiau šis komentaras yra filosofinis pamąstymas apie bendrą policijos sistemą bei darbą Lietuvoje, taip pat pranešime vartojamas žodis „milicininkas“ nėra įžeidžiantis ir nebuvo taikomas būtent policijos pareigūnui Ž. Š.. Su šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiais nesutiktina. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą bei teismo posėdžio metu apklausus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, tiek nukentėjusįjį nustatyta, kad D. K. socialiniame tinkle „Facebook“ parašė pranešimą reikšdamas negatyvų požiūrį į Ž. Š. atliekamas pareigas, šiam sulaikant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį už viešosios tvarkos pažeidimą. Šią aplinkybę D. K. taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek rašytiniame paaiškinime, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pranešime parašyti žodžiai „rankos dvokia išdavystėm ir kyšininkavimu“ ar žodis „milicininkas“ nebuvo skirti pareigūnui Ž. Š., tačiau, sistemiškai analizuojant šį visą pranešimą, o ne tik jo atskiras dalis, akivaizdu, jog šiame pranešime yra komentuojamos būtent šio pareigūno tą dieną įforminto nusižengimo, už kurį D. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 484 straipsnį, aplinkybės, nurodant pareigūno vardo pirmąją raidę bei pavardę, taip pat įkeliant būtent šio pareigūno fotonuotrauką, pranešime klausiant „gal esate taip pat nukentėję nuo šio milicininko ar jo pakalikų“, todėl teismui nekyla abejonių, jog pranešime įvardijamas „šis“ pareigūnas yra būtent Ž. Š., kurio fotonuotrauka, kurioje jis užfiksuotas šalia tarnybinio automobilio vilkintis tarnybinę uniformą, įkelta į socialinį tinklą, taip įspūdžiui sustiprinti iliustruojant pranešimą bei atskleidžiant šio pareigūno išvaizdą bei tapatybę ir susiejant šį pareigūną su pranešimo turiniu. Teismo įsitikinimą, jog įžeidžiančio pobūdžio formuluotė „rankos dvokia išdavystėm ir kyšininkavimu“ pranešime buvo skirta būtent pareigūnui Ž. Š., sustiprina ir po jau paskelbto pranešimo parašytas D. K. komentaras „gal jau anam gana tų pyragų. Turbūt gavęs per 15 metų iš kas penkto kaišiadorių vairuotojo....“, taip įžvelgiant sąsają tarp komentare nurodomų „gautų pyragų“ ir pranešime paskelbtos frazės „rankos, dvokiančios išdavystėm ir kyšininkavimu“. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog žodis „milicininkas“ yra daug kur vartojamas, tačiau pažymėtina, jog žodis „milicininkas“ šnekamojoje lietuvių kalboje nėra vartojamas, šis žodis siejamas su milicija, tačiau Lietuvos Respublikoje teisėsaugos funkcijas atlieka policija ir tai administracinėn atsakomybėn neabejotinai buvo žinoma, todėl darytina išvada, jog pavadinant pareigūną Ž. Š. „milicininku“, buvo siekiama įžeisti asmenį ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl jo turimo policijos pareigūno statuso. Taigi, įvertinus anksčiau nurodytų D. K. paskelbtų pasisakymų aplinkybes ir kontekstą, žodžių prasmę, paskelbto pranešimo tikslą, akivaizdu, jog šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pavadindamas policijos pareigūną Ž. Š. „milicininku“, taip pat nurodydamas, kad šio pareigūno „rankos dvokia išdavystėm ir kyšininkavimu“ siekė parodyti negatyvų požiūrį į šį pareigūną, jo atliekamas pareigas, taip pat įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui ir negali būti vertinama tik kaip kritiška nuomonė dėl bendro pareigūnų darbo. D. K. pranešime socialiniame tinkle „facebook“ paskelbti žodžiai bei žodžių formuluotės neabejotinai yra žeminančio, užgaulaus, nemoralaus pobūdžio, todėl, be abejo, žeminantys policijos pareigūno garbę ir orumą, o tai atitinka Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Skirdamas administracinę nuobaudą D. K., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas su valdymo tvarka administracinis nusižengimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį - administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia; į tai, jog nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos ANK 35, 36 straipsniai), į tai, jog D. K. anksčiau yra baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 47), neteistas (b. l. 45), dirba. D. K. skirtina vidutinio dydžio Lietuvos Respublikos ANK 508 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.

Lietuvos Respublikos ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) nuostatos. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reguliuoja Lietuvos Respublikos BPK 103-106 straipsniai. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo atstovas advokatas Tomas Vildžiūnas prašo iš D. K. priteisti Ž. Š. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 740,00 Eur bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus - 2020 m. sausio 19 d. ir 2020 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymus. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra pagrįstos, nelaikytinos neproporcingomis ar per didelėmis, todėl pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš D. K. (Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, teismas, teismas

nutaria:

Pripažinti D. K. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 115,00 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.

Iš D. K. Ž. Š. naudai priteisti 740,00 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų) proceso išlaidų.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.