- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- AN2-107-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00110-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti (nagrinėti).
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Ž. Š. (toliau – Ž. Š.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties D. K. (toliau – D. K.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja A. S. D. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) val. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini), pasivadinęs „D. K.“ vardu, patalpino pranešimą, nurodydamas šmeižiamojo pobūdžio informaciją, rašydamas „rankos dvokia išdavystėm ir kyšininkavimu“, vadindamas Ž. Š. „milicininku“ bei patalpindamas nuotrauką su (duomenys neskelbtini) patruliu Ž. Š., suvokdamas neigiamas šio straipsnio pasekmes jo, kaip policijos pareigūno, garbei bei orumui, tyčia pažemino ir viešai jį įžeidė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną, kurioje D. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 508 straipsnį, nutraukė.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su tokiu Kauno apylinkės teismo nutarimu Ž. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Kauno apylinkės teismas, žinodamas, kad administracinio nusižengimo byla yra pradėta pagal Ž. Š. pareiškimą, nesprendė klausimo dėl jo pripažinimo nukentėjusiuoju. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką Ž. Š. nebuvo informuotas. Tokiu būdu jis negalėjo dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir duoti parodymus, pareikšti prašymus, užduoti klausimus proceso dalyviams ir kita, todėl buvo suvaržytos jo teisės numatytos ANK 579 straipsnyje. Skundo autoriaus nuomone, šie proceso pažeidimai laikytini esminiais proceso pažeidimais, dėl kurių buvo suvaržytos Ž. Š. įstatymu garantuotos teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą.
3.2. Be to, skunde pažymima, kad nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė - asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, tačiau ši teisė nėra absoliuti, demokratinėje visuomenėje šios teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą - išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą, ypač tais atvejais, kai pasisakymais tėra išreikštas pyktis, nepasitenkinimas, nenurodant susierzinimo priežasties.
3.3. Skunde pažymima, kad D. K. socialiniame tinkle pranešimą įkėlė praėjus 6 dienoms nuo to momento, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį. Šios aplinkybės bei tai, kad D. K. iš anksto fotografavo Ž. Š. ir įkėlė jo fotonuotrauką į socialinį tinklą, patvirtina faktą, kad D. K. pranešimą į socialinį tinklą įkėlė sąmoningai, siekdamas viešai įžeisti ir pažeminti konkretaus pareigūno – Ž. Š. garbę ir orumą. Žodis „kyšininkai“ buvo pavartotas ne atsitiktinai - akivaizdu, jog šis žodis, nors ir pavartotas daugiskaitoje, buvo nukreiptas ir skirtas konkrečiai Ž. Š.. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei vienoje pasaulio šalyje tokios institucijos kaip „milicija“ nėra ir žodis „milicininkas“ niekur nevartojamas. D. K. pavartodamas žodį „milicininkas“ Ž. Š. atžvilgiu, siekė akivaizdžiai pažeminti policijos pareigūną. Sutapatinimas Lietuvos Respublikos policijos pareigūno su buvusios represinės struktūros “milicija” darbuotoju, pažeidžia jo garbę ir orumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Ž. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai. ANK 629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.
7. ANK 508 straipsnyje atsakomybė numatyta už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. ANK 508 straipsnyje numatytas nusižengimas gali pasireikšti tik konkretaus subjekto atžvilgiu, tai yra, padarius šį nusižengimą gali būti pažeminama konkretaus valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbė ir orumas. Taigi, policijos pareigūnas patyręs žalą dėl administracinėn atsakomybė traukiamo asmens veiksmų, kurie nurodyti ANK 508 straipsnio dispozicijoje, būtent ir laikytinas nukentėjusiuoju ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms šioje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju turėjo būti pripažintas Ž. Š. ir jam turėjo būti suteikta galimybė naudotis visomis ANK 579 straipsnyje numatytomis nukentėjusiojo asmens teisėmis.
8. Kiekvienas nukentėjusysis, kaip numatyta ANK 579 straipsnyje, be kitų teisių, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga; dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) vienintelio vykusio teismo posėdžio metu Ž. Š. nedalyvavo ir apie teismo posėdį pranešimu ar šaukimu nebuvo informuotas. Šiuo atveju akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą visiškai neužtikrino nukentėjusiojo teisių, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl besąlygiškai naikintinas, nes sprendimas priimtas esmingai pažeidus ANK 579 straipsnio, numatančio nukentėjusiojo teisę dalyvauti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus bei ANK 629 straipsnio, numatančio, kad administracinių nusižengimų bylos gali būti nagrinėjamos nedalyvaujant nukentėjusiajam tik jei jam buvo tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdį, nuostatas. Be to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog iš esmės ir Kauno apylinkės teismas priimdamas Ž. Š. apeliacinį skundą ir perduodamas nagrinėti Kauno apygardos teismui pripažino, jog buvo pagrindas Ž. Š. pripažinti nukentėjusiuoju.
10. Aukščiau nurodytos aplinkybės lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai, pašalinant esamus trūkumus, išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą ir sudarius galimybę administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dalyvauti nukentėjusiajam, išklausius jo paaiškinimus ir įvertinus naujai pateiktus duomenis ir tik tuomet priimti sprendimą. Tik ištyrus ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes, bus galima vertinti teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant visų procese dalyvaujančių asmenų teises. Todėl dėl Ž. Š. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apie įrodymų vertinimą plačiau nepasisakoma. Be to, pažymėtina kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas administracinio nusižengimo bylose yra galutinis ir neskundžiamas, todėl nustatyto esminio proceso pažeidimo ištaisymas apeliacinės instancijos teisme atimtų proceso dalyviams galimybę tokį sprendimą apskųsti, kas nepagrįstai suvaržytų asmenų procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimas yra priimtas pažeidžiant procesines nukentėjusiojo teises, kurių ištaisyti Kauno apygardos teisme procesinės galimybės nėra, todėl nutarimas naikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Ž. Š. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.