Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam R. Z. ir gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui, (duomenys neskelbtini)

nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei gynėjai advokatei Editai Antanauskienei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Z. ir nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

R. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 300 MGL (15 000 eurų) bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 200 MGL (10 000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 eurų) bauda.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – 350 MGL (17 500 eurų) bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – 250 MGL (12 500 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir jai paskirta subendrinta bausmė – 350 MGL (17 500 eurų) bauda.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos valstybės biudžetui priteistas 7 535,30 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimas, o negavus reikalavimų patenkinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jos nemokumo, žalos atlyginimą nuspręsta išieškoti iš nuteistojo R. Z..

VSDFV Klaipėdos skyriaus , kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priteistas 13 747 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimas, o negavus reikalavimų patenkinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jo nemokumo, žalos atlyginimą nuspręsta išieškoti iš nuteistojo R. Z..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. Z. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir, siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms.

1.1. R. Z., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimo išmokėjimo bendrovės darbuotojams ir nepateikdamas šių duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S., dėl ko L. S., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir pagrįsdamas apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, ūkines operacijas ir pateikdamas šiuos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 71 atveju nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) 24 454,48 Eur atlyginimo išmokėjimo grynaisiais pinigais 3 bendrovės darbuotojams P. P., T. S., M. M. ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų – 36 812,03 Eur atlyginimo priskaitymo, 12 357,55 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 7 535,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 587,11 Eur pensijų įmokų, 1 933,62 Eur socialinio draudimo įmokų, 2 301,52 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 8 924,75 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų; 12,33 Eur įmokų į Garantinį fondą, iš jų:

- P. P. už darbą 2016 m. sausio–2019 m. liepos mėn. 43 (12 + 12 + 12 + 7) atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 6 450,00 Eur (2016 m. – 1 800,00 Eur, 2017 m. – 1 800,00 Eur, 2018 m.– 1 800,00 Eur, 2019 m. sausio–liepos mėn. – 1 050,00 Eur) atlyginimo išmokėjimo, 9 522,29 Eur atlyginimo priskaitymo, 3 072,29 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 2 021,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 457,44 Eur socialinio draudimo įmokų, 593,00 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 2 440,16 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų; 5,08 Eur įmokų į Garantinį fondą;

- T. S. už darbą 2016 m. rugpjūčio–2017 m. rugsėjo mėn., 2018 m. gegužės–rugpjūčio mėn., 2018 m. spalio–lapkričio mėn., 2019 m. sausio–kovo mėn., 2019 m. gegužės–birželio mėn. 25 (5 + 9 + 6 + 5) atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 17 004,48 Eur (2016 m. – 2 558,45 Eur, 2017 m. – 4 568,43 Eur, 2018 m.– 6 139,70 Eur, 2019 m. sausio–liepos mėn. – 3 737,90 Eur) atlyginimo išmokėjimo, 25 882,74 Eur atlyginimo priskaitymo, 8 878,26 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 5 236,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 587,11 Eur pensijų įmokų, 1 433,00 Eur socialinio draudimo įmokų, 1 622,15 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 6 045,90 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų; 7,25 Eur įmokų į Garantinį fondą;

- M. M. už darbą 2018 m. gegužės–2018 m. liepos mėn. laikotarpiu 3 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 1 000,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 1 407,00 Eur atlyginimo priskaitymo, 407,00 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 277,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 43,18 Eur socialinio draudimo įmokų, 86,37 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 438,69 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų;

- laikotarpiu nuo 2016-06-30 iki 2017-07-31 11 vnt. kasos išlaidų orderių: 2016-07-01, Nr. 028 – 682,00 Eur; 2016-08-01, Nr. 029 – 684,00 Eur; 2016-11-02, Nr. 042 – 836,00 Eur; 2016-12-01, Nr. 045 – 1 216,00 Eur; 2016-12-23, Nr. 046 – 608,00 Eur; 2017-03-23, Nr. 051 – 1 140,00 Eur; 2017-04-03, Nr. 052 – 1 368,00 Eur; 2017-05-02, Nr. 056 – 1 520,00 Eur; 2017-06-01, Nr. 058 – 2 508,00 Eur; 2017-07-01, Nr. 062 – 684,00 Eur; 2017-07-31, Nr. 064 – 798,00 Eur, ir 29 komandiruočių dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiais: 2016-06-30 – 228,00 Eur; 2016-06-30 –156,00 Eur; 2016-07-31 – 266,00 Eur; 2016-07-31 – 76,00 Eur; 2016-07-31 – 342,00 Eur; 2016-10-31 – 304,00 Eur; 2016-10-31 – 228,00 Eur; 2016-10-31 – 304,00 Eur; 2016-11-30 – 380,00 Eur; 2016-11-30 – 456,00 Eur; 2016-11-30 – 228,00 Eur; 2016-12-23 – 152,00 Eur; 2016-12-23 – 304,00 Eur; 2016-12-23 – 152,00 Eur; 2017-02-28 – 152,00 Eur; 2017-02-28 – 456,00 Eur; 2017 m. kovo mėn. – 228,00 Eur; 2017 m. kovo mėn. – 304,00 Eur; 2017 m. kovo mėn. – 228,00 Eur; 2017 m. balandžio mėn. – 152,00 Eur; 2017 m. balandžio mėn. – 494,00 Eur; 2017 m. balandžio mėn. – 646,00 Eur; 2017 m. gegužės mėn. – 342,00 Eur; 2017 m. gegužės mėn. – 836,00 Eur; 2017 m. gegužės mėn. – 836,00 Eur; 2017 m. birželio mėn. – 190,00 Eur; 2017 m. birželio mėn. – 190,00 Eur; 2017 m. liepos mėn. – 342,00 Eur; 2017 m. liepos mėn. – 228,00 Eur; 2016-10-21 kasos išlaidų orderiu Nr. 039 – 329,24 Eur ir 2016-10-21 mokėjimo žiniaraščiu Nr. 10-1 – 329,24 Eur, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso 9 529,24 Eur išmokėjimo 5 bendrovės darbuotojams A. B., J. M., S. J., D. P., J. V. ir 9 529,24 Eur piniginių lėšų panaudojimo.

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, R. Z., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimo išmokėjimo bendrovės darbuotojams ir nepateikdamas šių duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S., dėl ko L. S., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir pagrindė apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, ūkines operacijas ir pateikė šiuos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir įtraukusiai juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 71 atveju nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) 24 454,48 Eur atlyginimo išmokėjimo grynaisiais pinigais 3 bendrovės darbuotojams P. P., T. S., M. M. ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų – 36 812,03 Eur atlyginimo priskaitymo, 12 357,55 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 7 535,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 587,11 Eur pensijų įmokų, 1 933,62 Eur socialinio draudimo įmokų, 2 301,52 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 8 924,75 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų; 12,33 Eur įmokų į Garantinį fondą, iš jų:

- P. P. už darbą 2016 m. sausio–2019 m. liepos mėn. 43 (12 + 12 + 12 + 7) atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 6 450,00 Eur (2016 m. – 1 800,00 Eur, 2017 m. – 1 800,00 Eur, 2018 m.– 1 800,00 Eur, 2019 m. sausio–liepos mėn. – 1 050,00 Eur) atlyginimo išmokėjimo, 9 522,29 Eur atlyginimo priskaitymo, 3 072,29 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 2 021,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 457,44 Eur socialinio draudimo įmokų, 593,00 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 2 440,16 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų; 5,08 Eur įmokų į Garantinį fondą;

- T. S. už darbą 2016 m. rugpjūčio–2017 m. rugsėjo mėn., 2018 m. gegužės–rugpjūčio mėn., 2018 m. spalio–lapkričio mėn., 2019 m. sausio–kovo mėn., 2019 m. gegužės–birželio mėn. 25 (5 + 9 + 6 + 5) atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 17 004,48 Eur (2016 m. – 2 558,45 Eur, 2017 m. – 4 568,43 Eur, 2018 m.– 6 139,70 Eur, 2019 m. sausio–liepos mėn. – 3 737,90 Eur) atlyginimo išmokėjimo, 25 882,74 Eur atlyginimo priskaitymo, 8 878,26 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 5 236,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 587,11 Eur pensijų įmokų, 1 433,00 Eur socialinio draudimo įmokų, 1 622,15 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 6 045,90 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų; 7,25 Eur įmokų į Garantinį fondą;

- M. M. už darbą 2018 m. gegužės– 2018 m. liepos mėn. laikotarpiu 3 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 1 000,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 1 407,00 Eur atlyginimo priskaitymo, 407,00 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 277,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 43,18 Eur socialinio draudimo įmokų, 86,37 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 438,69 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų;

- laikotarpiu nuo 2016-06-30 iki 2017-07-31 11 vnt. kasos išlaidų orderiais: 2016-07-01, Nr. 028 – 682,00 Eur, 2016-08-01, Nr. 029 – 684,00 Eur, 2016-11-02, Nr. 042 – 836,00 Eur, 2016-12-01, Nr. 045 – 1 216,00 Eur, 2016-12-23, Nr. 046 – 608,00 Eur, 2017-03-23, Nr. 051 – 1 140,00 Eur, 2017-04-03, Nr. 052 – 1 368,00 Eur, 2017-05-02, Nr. 056 – 1 520,00 Eur, 2017-06-01, Nr. 058 – 2 508,00 Eur, 2017-07-01, Nr. 062 – 684,00 Eur, 2017-07-31, Nr. 064 – 798,00 Eur, ir 29 komandiruočių dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiais: 2016-06-30 – 228,00 Eur, 2016-06-30 – 156,00 Eur, 2016-07-31 – 266,00 Eur, 2016-07-31 – 76,00 Eur, 2016-07-31 – 342,00 Eur, 2016-10-31 – 304,00 Eur, 2016-10-31 – 228,00 Eur, 2016-10-31 – 304,00 Eur, 2016-11-30 – 380,00 Eur, 2016-11-30 – 456,00 Eur, 2016-11-30 – 228,00 Eur, 2016-12-23 – 152,00 Eur, 2016-12-23 – 304,00 Eur, 2016-12-23 – 152,00 Eur, 2017-02-28 – 152,00 Eur, 2017-02-28 – 456,00 Eur, 2017 m. kovo mėn. – 228,00 Eur, 2017 kovo mėn. – 304,00 Eur, 2017 kovo mėn. – 228,00 Eur, 2017 m. balandžio mėn. – 152,00 Eur, 2017 m. balandžio mėn. – 494,00 Eur, 2017 m. balandžio mėn. – 646,00 Eur, 2017 m. gegužės mėn. – 342,00 Eur, 2017 m. gegužės mėn. – 836,00 Eur, 2017 m. gegužės mėn. – 836,00 Eur, 2017 m. birželio mėn. – 190,00 Eur, 2017 m. birželio mėn. – 190,00 Eur, 2017 m. liepos mėn. – 342,00 Eur, 2017 m. liepos mėn. – 228,00 Eur bei 2016-10-21 kasos išlaidų orderiu Nr. 039 – 329,24 Eur ir 2016-10-21 mokėjimo žiniaraščiu Nr. 10-1 – 329,24 Eur, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo, – iš viso 9 529,24 Eur išmokėjimo 5 bendrovės darbuotojams A. B., J. M., S. J., D. P., J. V. ir 9 529,24 Eur piniginių lėšų panaudojimo.

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.2. Be to, jis siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms:

R. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2020-01-28 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyčia, veikdamas per buhalterę L. S., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie įvykusias ūkines operacijas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėtą 24 454,48 Eur į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį ir tokiu būdu siekdamas išvengti sumokėti 7 535,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktos į apskaitą 36 812,03 Eur priskaitytinos darbo užmokesčio sumos, nurodė buhalterei L. S. užpildyti ir pateikti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Plungės skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“:

- 2016 metų Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (forma FR0573), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ 6 165,35 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nurodant 1 179,49 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą;

- 2016 metų sausio–gruodžio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ 6 165,35 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 19 ir 20 eilutėse „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nurodant 1 179,49 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą;

- 2017 metų Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (forma FR0573), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ 9 228,14 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nurodant 1 893,54 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą;

- 2017 metų sausio–gruodžio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ 9 228,14 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 19 ir 20 eilutėse „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nurodant 1 893,54 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą;

- 2018 metų Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją (forma GPM312), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 4 eilutėje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 12 778,84 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 5 eilutėje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ nurodant 2 507,40 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą;

- 2018 metų sausio–gruodžio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM313), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 5 eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ 12 778,84 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 6 ir 7 eilutėse „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM suma“ nurodant 2 507,40 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą;

- 2019 metų Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją (forma GPM312), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 4 eilutėje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 8 639,70 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 5 eilutėje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ nurodant 1 954,87 Eur mažesnę išskaičiuoto pajamų mokesčio sumą;

- 2019 metų sausio–liepos mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM313), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 5 eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ 8 639,70 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 6 ir 7 eilutėse „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM suma“ nurodant 1 954,87 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą. Buhalterei L. S. kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas ir 2016-02-03–2020-01-28 laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Plungės skyriui, buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Be to, R. Z., pažeisdamas 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalių (nuo 2017-01-01 12 straipsnio 1 ir 2 dalių) nuostatas, kurios numato, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 14 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01 17 straipsnio 2 dalies) nuostatas, kurios numato, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (iki 2018-12-31); 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (nuo 2019-01-01), 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato „valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ (iki 2018-12-31), 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-08-13 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyčia, veikdamas per buhalterę L. S., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie įvykusias ūkines operacijas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėtą 24 454,48 Eur į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį ir tokiu būdu siekdamas išvengti sumokėti 587,11 Eur pensijų įmokų, 1 933,62 Eur asmens socialinio draudimo įmokų, 2 301,52 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 8 924,75 Eur draudėjų mokamų socialinio draudimo įmokų, iš viso 13 747,00 Eur įmokų, mokamų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, susidariusių dėl neįtrauktos į apskaitą 36 812,03 Eur priskaitytinos darbo užmokesčio sumos, nurodė buhalterei L. S. užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“:

- 2016 metų sausio–gruodžio mėnesių 17 vnt. Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ 6 165,35 Eur mažesnę pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą ir P20.5 eilutėje „Įmokų suma“ nurodant 2 537,45 Eur mažesnę socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą;

- 2017 metų sausio–gruodžio mėnesių 21 vnt. Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ 9 228,14 Eur mažesnę pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą ir P20.5 eilutėje „Įmokų suma“ nurodant 3 843,52 Eur mažesnę socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą;

- 2018 metų sausio–gruodžio mėnesių 18 vnt. Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ 12 778,84 Eur mažesnę pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą ir P20.5 eilutėje „Įmokų suma“ nurodant 5 316,18 Eur mažesnę socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą;

- 2019 metų sausio–liepos mėnesių 7 vnt. Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ 8 639,70 Eur mažesnę pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą ir P20.5 eilutėje „Įmokų suma“ nurodant 2 049,85 Eur mažesnę socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir pensijų įmokų sumą. Buhalterei L. S. kompiuteriu užpildžius nurodytas ataskaitas ir 2016-02-03 - 2019-08-13 laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Taigi R. Z. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir išvengė sumokėti 21 282,30 Eur mokesčių ir įmokų.

1.3. Taip pat juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas bendrovės direktoriaus R. Z., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir kuris veikė įmonės vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

R. Z., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimo išmokėjimo bendrovės darbuotojams ir nepateikdamas šių duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S., dėl ko L. S., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir pagrįsdamas apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, ūkines operacijas ir pateikdamas šiuos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 71 atveju nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) 24 454,48 Eur atlyginimo išmokėjimo grynaisiais pinigais 3 bendrovės darbuotojams P. P., T. S., M. M. ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų – 36 812,03 Eur atlyginimo priskaitymo, 12 357,55 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 7 535,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 587,11 Eur pensijų įmokų, 1 933,62 Eur socialinio draudimo įmokų, 2 301,52 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 8 924,75 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų; 12,33 Eur įmokų į Garantinį fondą, iš jų:

- P. P. už darbą 2016 m. sausio–2019 m. liepos mėn. 43 (12 + 12 + 12 + 7) atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 6 450,00 Eur (2016 m. – 1 800,00 Eur, 2017 m. – 1 800,00 Eur, 2018 m.– 1 800,00 Eur, 2019 m. sausio–liepos mėn. – 1 050,00 Eur) atlyginimo išmokėjimo, 9 522,29 Eur atlyginimo priskaitymo, 3 072,29 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 2 021,85 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 457,44 Eur socialinio draudimo įmokų, 593,00 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 2 440,16 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų; 5,08 Eur įmokų į Garantinį fondą;

- T. S. už darbą 2016 m. rugpjūčio–2017 m. rugsėjo mėn., 2018 m. gegužės–rugpjūčio mėn., 2018 m. spalio–lapkričio mėn., 2019 m. sausio–kovo mėn., 2019 m. gegužės–birželio mėn. 25 (5 + 9 + 6 + 5) atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 17 004,48 Eur (2016 m. – 2 558,45 Eur, 2017 m. – 4 568,43 Eur, 2018 m.– 6 139,70 Eur, 2019 m. sausio–liepos mėn. – 3 737,90 Eur) atlyginimo išmokėjimo, 25 882,74 Eur atlyginimo priskaitymo, 8 878,26 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 5 236,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 587,11 Eur pensijų įmokų, 1 433,00 Eur socialinio draudimo įmokų, 1 622,15 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 6 045,90 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų; 7,25 Eur įmokų į Garantinį fondą;

- M. M. už darbą 2018 m. gegužės–2018 m. liepos mėn. laikotarpiu 3 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais 1 000,00 Eur atlyginimo išmokėjimo, 1 407,00 Eur atlyginimo priskaitymo, 407,00 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo, iš jų: 277,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 43,18 Eur socialinio draudimo įmokų, 86,37 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 438,69 Eur draudėjų socialinio draudimo įmokų;

- laikotarpiu nuo 2016-06-30 iki 2017-07-31 11 vnt. kasos išlaidų orderiais: 2016-07-01, Nr. 028 – 682,00 Eur, 2016-08-01, Nr. 029 – 684,00 Eur, 2016-11-02, Nr. 042 – 836,00 Eur, 2016-12-01, Nr. 045 – 1 216,00 Eur, 2016-12-23, Nr. 046 – 608,00 Eur, 2017-03-23, Nr. 051 – 1 140,00 Eur, 2017-04-03, Nr. 052 – 1 368,00 Eur, 2017-05-02, Nr. 056 – 1 520,00 Eur, 2017-06-01, Nr. 058 – 2 508,00 Eur, 2017-07-01, Nr. 062 – 684,00 Eur, 2017-07-31, Nr. 064 – 798,00 Eur, ir 29 komandiruočių dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščiais: 2016-06-30 – 228,00 Eur, 2016-06-30 – 156,00 Eur, 2016-07-31 – 266,00 Eur, 2016-07-31 – 76,00 Eur, 2016-07-31 – 342,00 Eur, 2016-10-31 – 304,00 Eur, 2016-10-31 – 228,00 Eur, 2016-10-31 – 304,00 Eur, 2016-11-30 – 380,00 Eur, 2016-11-30 – 456,00 Eur, 2016-11-30 – 228,00 Eur, 2016-12-23 – 152,00 Eur, 2016-12-23 – 304,00 Eur, 2016-12-23 – 152,00 Eur, 2017-02-28 – 152,00 Eur, 2017-02-28 – 456,00 Eur, 2017-03 – 228,00 Eur, 2017-03 – 304,00 Eur, 2017-03 – 228,00 Eur, 2017-04 – 152,00 Eur, 2017 m. balandžio mėn. – 494,00 Eur, 2017 m. balandžio mėn. – 646,00 Eur, 2017 m. gegužės mėn. – 342,00 Eur, 2017 m. gegužės mėn. – 836,00 Eur, 2017 m. gegužės mėn. – 836,00 Eur, 2017 m. birželio mėn. – 190,00 Eur, 2017 m. birželio mėn. – 190,00 Eur, 2017 m. liepos mėn. – 342,00 Eur, 2017 m. liepos mėn. – 228,00 Eur ir 2016-10-21 kasos išlaidų orderiu Nr. 039 – 329,24 Eur ir 2016-10-21 mokėjimo žiniaraščiu Nr. 10-1 – 329,24 Eur, pagrindė tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo – iš viso 9 529,24 Eur išmokėjimo 5 bendrovės darbuotojams A. B., J. M., S. J., D. P., J. V. ir 9 529,24 Eur piniginių lėšų panaudojimo.

Dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.4. Be to, juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bendrovės direktoriaus R. Z., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir kuris veikė įmonės vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2020-01-28 tyčia, siekdamas išvengti mokesčių, pateikė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, būtent:

R. Z., pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“, ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2020-01-28 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyčia, veikdamas per buhalterę L. S., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie įvykusias ūkines operacijas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėtą 24 454,48 Eur į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį ir tokiu būdu siekdamas išvengti sumokėti 7 535,30 Eur gyventojų pajamų mokesčio, susidariusio dėl neįtrauktos į apskaitą 36 812,03 Eur priskaitytinos darbo užmokesčio sumos, nurodė buhalterei L. S. užpildyti ir pateikti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Plungės skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“:

- 2016 metų Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (forma FR0573), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ 6 165,35 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nurodant 1 179,49 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą;

- 2016 metų sausio–gruodžio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ 6 165,35 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 19 ir 20 eilutėse „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nurodant 1 179,49 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą;

- 2017 metų Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją (forma FR0573), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų išmokų suma“ 9 228,14 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ nurodant 1 893,54 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą;

- 2017 metų sausio–gruodžio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 18 eilutėje „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“ 9 228,14 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 19 ir 20 eilutėse „Išskaičiuota pajamų mokesčio nuo išmokėtų išmokų suma“ nurodant 1 893,54 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą;

- 2018 metų Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją (forma GPM312), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 4 eilutėje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 12 778,84 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 5 eilutėje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ nurodant 2 507,40 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą;

- 2018 metų sausio–gruodžio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM313), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 5 eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ 12 778,84 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 6 ir 7 eilutėse „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM suma“ nurodant 2 507,40 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą;

- 2019 metų Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją (forma GPM312), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 4 eilutėje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ 8 639,70 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 5 eilutėje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ nurodant 1 954,87 Eur mažesnę išskaičiuoto pajamų mokesčio sumą;

- 2019 metų sausio–liepos mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma GPM313), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant 5 eilutėje „Išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ suma“ 8 639,70 Eur mažesnę su darbo santykiais susijusių išmokų sumą ir 6 ir 7 eilutėse „Išskaičiuota ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėta GPM suma“ nurodant 1 954,87 Eur mažesnę išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą. Buhalterei L. S. kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas ir 2016-02-03–2020-01-28 laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Plungės skyriui, buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Be to, R. Z., pažeisdamas 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 9 straipsnio 1 ir 2 dalių (nuo 2017-01-01 12 straipsnio 1 ir 2 dalių) nuostatas, kurios numato, kad „1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti <...> 2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“, 14 straipsnio 2 dalies (nuo 2017-01-01 17 straipsnio 2 dalies) nuostatas, kurios numato, kad „draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, 1996 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2002-12-03 įstatymo Nr. IX-1219 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, už asmenis: 1) dirbančius pagal darbo sutartis“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje <...> moka 6 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (iki 2018-12-31); 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–5 dalyse, moka 6,98 procento dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ (nuo 2019-01-01), 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato „valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“ (iki 2018-12-31), 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka“, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-08-13, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyčia, veikdamas per buhalterę L. S., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikdamas jai duomenų apie įvykusias ūkines operacijas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėtą 24 454,48 Eur į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį ir tokiu būdu siekdamas išvengti sumokėti 587,11 Eur pensijų įmokų, 1 933,62 Eur asmens socialinio draudimo įmokų, 2 301,52 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 8 924,75 Eur draudėjų mokamų socialinio draudimo įmokų, iš viso 13747,00 Eur įmokų, mokamų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, susidariusių dėl neįtrauktos į apskaitą 36 812,03 Eur priskaitytinos darbo užmokesčio sumos, nurodė buhalterei L. S. užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“:

- 2016 metų sausio–gruodžio mėnesių 17 vnt. Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ 6 165,35 Eur mažesnę pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą ir P20.5 eilutėje „Įmokų suma“ nurodant 2 537,45 Eur mažesnę socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą;

- 2017 metų sausio–gruodžio mėnesių 21 vnt. Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ 9 228,14 Eur mažesnę pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą ir P20.5 eilutėje „Įmokų suma“ nurodant 3 843,52 Eur mažesnę socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą;

- 2018 metų sausio–gruodžio mėnesių 18 vnt. Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ 12 778,84 Eur mažesnę pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą ir P20.5 eilutėje „Įmokų suma“ nurodant 5 316,18 Eur mažesnę socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumą;

- 2019 metų sausio–liepos mėnesių 7 vnt. Pranešimų apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM), įrašant žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. nurodant P20.4 eilutėje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma“ 8 639,70 Eur mažesnę pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, sumą ir P20.5 eilutėje „Įmokų suma“ nurodant 2 049,85 Eur mažesnę socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir pensijų įmokų sumą. Buhalterei L. S. kompiuteriu užpildžius nurodytas ataskaitas ir 2016-02-03–2019-08-13 laikotarpiu elektroniniu būdu pateikus jas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.

Taigi R. Z. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir išvengė sumokėti 21 282,30 Eur mokesčių ir įmokų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Z. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. Z. išteisinti dėl jam inkriminuotų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius civilinius ieškinius atmesti. Nuteistojo R. Z. gynėjas advokatas Raimondas Kivylius pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašo atlyginti 1 210 eurų dydžio išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas R. Z. pripažino kaltu ir jo kaltę grindė liudytojų parodymais, vaizdo įrašais, specialisto išvada, tačiau visus šiuos įrodymus vertino klaidingai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytas įrodinėjimo taisykles, o priimdamas skundžiamą nuosprendį nevertino byloje esančių įrodymų visumos, selektyviai atrinko pavienius duomenis ir jų pagrindu padarė prielaidomis grįstas išvadas, visiškai neįvertino bylos nagrinėjimo metu gynybos teiktų argumentų apie tai, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad R. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.

2.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas pagrįstais ir teisingais laikydamas liudytojo T. S. parodymus absoliučiai neįvertino argumentų, kurie, priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, patvirtina, jog byloje esantys duomenys rodo, jog T. S. parodymai vertintini kritiškai, šio asmens parodymai negali būti laikomi patikimais, duomenų, kurie juos patvirtintų, nėra. Pažymima, kad T. S. pareiškime apie nusikalstamos veikos padarymą buvo nurodomos aplinkybės, kurios nebuvo teisingos, t. y. jog bendrovėje neva ne tik darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais ir jis nebuvo traukiamas į apskaitą, tokio darbo užmokesčio mokėjimą patvirtina kiekvieno bendrovės vairuotojo pildomi užrašai – knygelės, kurios, anot liudytojo, yra kiekviename bendrovei priklausančiame vilkike, tačiau tokių duomenų nebuvo nustatyta. T. S. pareiškime dėstė, kad neva bendrovė į visus turimus tachografus yra atlikusi išorines ir programines intervencijas, leidžiančias tachografą išjungti ir įjungti nuotoliniu būdu, taip yra klastojamas realus darbuotojų darbo laikas. Tokių duomenų tai pat nebuvo nustatyta. Nurodoma, kad T. S. siekė pakenkti bendrovei kaip buvusiam darbdaviui, siekdamas asmeninės turtinės naudos, kad direktorius R. Z. sumokėtų T. S. prašomas sumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, įvykio metu buvo sutrikdyta T. S. sveikata. T. S. dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. reikalavo sumokėti įvairias sumas, manydamas, jog dėl jam padarytų sužalojimų atsakingas darbdavys. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Be to, nors pirmosios instancijos teismas, grįsdamas R. Z. kaltę, rėmėsi T. S. darytu vaizdo įrašu, tačiau neįvertino, absoliučiai neatsižvelgė ir neįvertino to, jog R. Z. kaltinimas nėra ir nebuvo reiškiamas dėl į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimo A. L. ir J. V.. Teismas taip pat visiškai neįvertino to, kad bylos nagrinėjimo metu esami ir buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. M. ir M. B. nurodė, kad jiems R. Z. perduodavo grynųjų pinigų sumokėti kelių mokesčiui. Tai leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog teismas, vaizdo įrašais grįsdamas R. Z. kaltę, neteisingai atliko duomenų vertinimą. Paties T. S. parodymai ir užfiksuoti jo paaiškinimai civilinėje byloje Nr. e2-739-225/2020 neleidžia vienareikšmiškai daryti išvados, jog vaizdo įraše yra užfiksuotas tariamai į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimas, nes šiuo atveju lieka nepaneigta aplinkybė, jog vaizdo įraše užfiksuotas, pavyzdžiui, pinigų paskolinimo faktas. Skundžiamame nuosprendyje, siekiant pagrįsti T. S. parodymų apie tariamai į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą teisingumą, remtasi liudytojų M. M. ir P. P. parodymais. Nevertinta, jog M. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis už dirbtus 2,5 mėnesio grynaisiais gavo 800 eurų, o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad grynaisiais per mėnesį gaudavo 300–400 eurų. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog M. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas telefonu nurodė už 2,5 mėnesio gavęs 1 000 eurų, po 400 eurų per mėnesį. Taigi M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, lyginant juos su duotais parodymais teisme, yra akivaizdžiai skirtingi, o tai tik leidžia daryti išvadą, jog liudytojo M. M. parodymai, nesant kitų duomenų, galinčių patvirtinti jo parodymus, negali būti laikomi objektyviais ir patikimais. Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus parodymus ir paneigė aplinkybę apie jam mokėtą darbo užmokestį grynaisiais, tačiau teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog šio liudytojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus vertina kritiškai kaip duotus siekiant padėti išvengti kaltinamiesiems baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas vadovavosi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, kurie nebuvo patvirtinti teisme. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo patikrinti, ar jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys, kurie nekelia abejonių. Nesant jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog P. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, o duoti teisme neteisingi, nebuvo galima konstatuoti duotų parodymų teisme neteisingumo.

2.3. Be to, nurodoma, kad T. S. parodymų teisingumas grįstas jo paties pildytais sąsiuviniais. Nevertinta T. S. sąsiuviniuose pildytų duomenų neatitiktis objektyviai tiesai. T. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2016 m. liepos mėnesio ir dirbo iki 2019 m. liepos mėnesio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo pateiktas sąsiuvinis ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo pradėtas pildyti nuo 2016 m. sausio 1 d., o sąsiuvinis „(duomenys neskelbtini)“ – nuo 2018 m. gegužės mėnesio. Jeigu laikytume tokius parodymus teisingais, tuomet nėra aišku, kodėl sąsiuvinyje „(duomenys neskelbtini)“ rugsėjo mėnuo pildytas net 4 kartus, nors per šį laikotarpį buvo tik 2 rugsėjo mėnesiai. Kodėl šiame sąsiuvinyje rugpjūčio mėnuo pildytas net 3 kartus, nors per šį laikotarpį buvo tik 2 rugpjūčio mėnesiai. T. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2019 m. sausio mėnesį dirbo ir gavo ne mažiau kaip 1 200 eurų darbo užmokesčio, tačiau pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir darbo užmokesčio žiniaraštį, akivaizdžiai matyti, jog T. S. tą mėnesį nedirbo, nes atostogavo, jam buvo išmokėti atostoginiai. T. S. duodamas parodymus nurodė, jog jis 2019 m. balandžio mėnesį dirbo ir gavo ne mažiau kaip 1 200 eurų, tačiau iš specialisto išvados priedo matyti, jog liudytojas T. S. balandžio mėnesį nedirbo, nes laikotarpiu nuo 2019-03-26 iki 2019-05-10 sirgo. Tai objektyvūs duomenys, kurie vienareikšmiškai turėjo būti įvertinti, ištirti ir dėl jų teismas privalėjo pasisakyti. Be to, T. S. pildytoje knygutėje „(duomenys neskelbtini)“ yra nurodytas 2019 m. gegužės mėnuo ir parašyta, kad T. S. 8, 9, 10 dienomis dirbo, tačiau, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraštį, šiomis dienomis T. S. sirgo, t. y. jis tomis dienomis nedirbo. Taigi, sąsiuvinių duomenys, kuriuos pildė pats liudytojas, aiškiai neatitinka objektyvios tiesos, yra aiškiai neteisingi, todėl jais remtis ir grįsti apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo pagrindo. Taip pat T. S. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus teigė, kad: 2018 m. balandžio 12–30 d., 2018 m. birželio mėnesį, 2019 m. rugsėjo mėnesį, 2019 m. gruodžio mėnesį, 2019 m. sausio–gegužės mėnesiais taip pat dirbo, tačiau užrašai neišliko, nes lapai iš sąsiuvinio esant popieriaus poreikiui buvo išplėšti ir panaudoti, nes nemanė, kad ateityje šie sąsiuviniai bus reikalingi. Už 2018 m. birželio mėnesį, 2019 m. rugsėjo mėnesį, 2019 m. gruodžio mėnesį, 2019 m. sausio–gegužės mėnesius gavo ne mažiau kaip 1 200 eurų „į rankas“. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog T. S. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu teikė aiškiai tikrovės neatitinkančius duomenis, nes bendrovėje T. S. 2019 m. rugsėjo mėnesį, 2019 m. gruodžio mėnesį nebedirbo, jo darbo santykiai su bendrove tuo laikotarpiu buvo pasibaigę. Be to, T. S. teigė, jog jis neva neišsaugojo turėtų užrašų apie 2019 m. gegužės mėnesį, nors užrašuose minimas mėnuo yra nurodytas, be to, duodamas ankstesnius parodymus nurodė, jog, pagal sąsiuvinyje „(duomenys neskelbtini)“ pildytus duomenis, jis 2019 m. gegužės mėnesį gavo 1 078 eur. Taigi, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų ir aplinkybių, T. S. parodymai ir jo pildyti užrašai aiškiai nesutampa su faktiniu bendrovėje dirbtu laiku bei objektyviomis aplinkybėmis, negana to, parodymai nesutampa su užrašuose nurodytais duomenimis, tačiau teismas šių duomenų priimdamas skundžiamą nuosprendį nevertino, o todėl nepagrįstai nusprendė, jog neva nėra pagrindo abejoti T. S. parodymais.

2.4. Taip pat skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis liudytojų parodymais, kurie vienareikšmiškai ir neginčijamai nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltumo, o priešingai, jie leidžia daryti išvadą, jog jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ su visais penkiais darbuotojais yra atsiskaičiusi ir jie jokių pretenzijų bendrovei nereiškia. Skundžiamu nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad į buhalterinę apskaitą įtraukė 12 vnt. kasos išlaidų orderių, 29 vnt. komandiruočių dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščių ir l mokėjimo žiniaraštį, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo dėl 9 529,24 Eur išmokėjimo penkiems bendrovės darbuotojams, remiantis vien darbuotojų (S. J., D. P. A. B., J. M., J. V.) parodymais, tačiau neįvertinta tai, jog šių liudytojų parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais byloje surinktais duomenis. Neatsižvelgta į tai, jog minimų liudytojų parodymai, kurie nėra patvirtinti jokiais kitais duomenimis, negali būti laikomi pagrįstais ir atskleidžiančiais objektyvią tiesą, nes iš liudytojų apklausos teisme matyti, jog jie nesuprato jiems ikiteisminio tyrimo apklausos metu užduodamų klausimų, sąvokų. Pažymima, jog visi penki darbuotojai, duodami parodymus teisme, nurodė, jog jie jokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir kad su jais visiškai atsiskaityta. Priešingai, nei nurodoma skundžiame nuosprendyje, liudytojų patvirtinimai tik parodo, jog jie ikiteisminio tyrimo metu jiems užduodamų klausimų, nurodomų sąvokų nesuprato, o apklausos metu teisme perfrazavus klausimų formuluotę, jie visi nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais yra visiškai atsiskaičiusi. Taigi, jeigu šie darbuotojai patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais yra atsiskaičiusi, ir jokių pretenzijų nereiškia, tai jokia inkriminuojama nusikalstama veika nebuvo padaryta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek S. J., tiek B. V. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dienpinigiai jiems būdavo pervedami į jų sąskaitas, tačiau vien todėl, kad B. V. parodė, jog jis negali prisiminti, ar tokios sumos, kurios įrašytos minėtuose žiniaraščiuose, ir buvo išmokėtos, daroma išvada, jog šiam darbuotojui dienpinigiai buvo išmokėti. Laikantis tokio liudytojų parodymų vertinimo, t. y. liudytojui nurodžius, kad jis negali prisiminti, ar atitinkamos sumos, įrašytos žiniaraščiuose, jam ir buvo išmokėtos, daroma išvada, jog šios sumos darbuotojui buvo išmokėtos, tai reiškia, jog visiems penkiems darbuotojams nurodžius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais yra visiškai atsiskaičiusi, turi būti daroma išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiems darbuotojams išmokėjo dienpinigius grynaisiais pinigais.

2.5. Skunde nurodoma, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, išanalizavęs ir įvertinęs liudytojų parodymus ir kitus bylos nagrinėjimo teisme ištirtus įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti FNTT specialistės pateikta specialisto išvada ir parodymais, tačiau, darant tokią išvadą, neįvertintos aplinkybės, kurios parodo, kad atlikta išvada yra nepagrįsta ir pagrindų ja vadovautis grindžiant R. Z. kaltę nėra. Šiuo atveju specialisto išvada yra paremta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais remtis ir daryti atitinkamas išvadas nebuvo pagrindo, nes tokie duomenys nebuvo patikrinti teismo. Negana to, FNNT specialistė A. Š. turi tik rinkodaros vadybininko specialybę ir ekonomikos specialisto kvalifikaciją, jai pavedant atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą nebuvo pateikta užduotis įvertinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Vien jau šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nepagrįstai nuosprendis grįstas specialisto išvada. Nuosprendyje nurodoma, kad atlikta specialisto išvada, kurios išvados pateiktos remiantis 2020 m. balandžio 20 d. FNTT vyriausiosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu, yra teisinga ir pagrįsta. Tačiau darant tokią išvadą neatsižvelgta į tai, jog, kaip pripažino pats teismas, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys neatitinka BPK 183 straipsnyje numatytų liudytojo apklausos reikalavimų ir nepripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gautais įrodymais pagal BPK 20 straipsnį. Taigi, jau vien tai, jog specialisto išvada grindžiama duomenimis, kurių teismas nepripažįsta įrodymu, leidžia daryti išvadą, jog ši išvada yra nepagrįsta ir joje pateiktomis išvadomis grįsti asmens kaltės ir tenkinti byloje pareikštų civilinių ieškinių negalima. Be to, nevertinta tai, jog specialisto išvada yra tik sąlyginė ir kad nurodytos išvados siejamos išimtinai tik su liudytojų parodymų patikimumu. Iš teismų praktikos matyti, kad išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Daromos išvados gali būti grindžiamos tokiu ekspertizės aktu ar specialisto išvada ir šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais. Jei yra pateikiama sąlyginė išvada, tai reiškia, kad tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių. Šiuo atveju nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, visiškai neįvertinta tai, jog specialisto išvadoje nurodytų sąlyginių išvadų nepatvirtina byloje nustatyti duomenys. Neįvertinta tai, jog liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais remiantis specialisto išvadoje yra daromos sąlyginės išvados, nėra laikytini patikimais, parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis. Teismas neįvertino to, jog penki darbuotojai, apklausiami teisme, nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais yra atsiskaičiusi, ir šie darbuotojai jokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi. Taip pat neįvertino to, jog FNTT specialistė Specialisto išvadą grindė tik liudytojo T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodymais ir visiškai nevertino įvairių dirbto laiko nesutapimų tarp T. S. parodymų, jo pildytuose sąsiuviniuose nurodytų duomenų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Teisiamojo posėdžio metu apklausiama FNTT specialistė dėl įvairių dirbto laiko nesutapimų tarp T. S. parodymų, jo pildytuose sąsiuviniuose nurodytų duomenų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių nurodė, jog ji rėmėsi liudytojų apklausos protokolais. Teismas nevertino, jog FNTT specialistė, vertinusi tik T. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nenustatė, jog T. S. parodymai ir sąsiuviniuose nurodyti duomenys nesutampa su faktiniais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, darbo užmokesčio žiniaraščiu. Taip pat teismas atmesdamas teismo eksperto K. A. pateiktą išvadą nepagrįstai nurodė, jog šią išvadą vertina kaip neišsamią, padarytą neįvertinus visų bylos duomenų. Teismas taip pat nurodė, jog ekspertas nevertino T. S. užrašų, kad tyrimas atliktas pagal R. Z. paaiškinimą ir jo pateiktą medžiagą, liudytojų parodymai vertinti pagal R. Z. nurodomas aplinkybes. Teismas nesivadovavo K. A. parengta konsultacine išvada, kadangi nebuvo įvertinti T. S. užrašai, tačiau darydamas šią išvadą pats patvirtino, jog T. S. pateiktus užrašus buvo būtina vertinti ir juos lyginti su kitais byloje esančiais duomenimis, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nei teismas, nei FNTT specialistė, parengusi specialisto išvadą, T. S. užrašų nevertino, o šio vertinimo neatlikus laikytina, jog nuosprendis priimtas neteisingai, nes būtent T. S. užrašų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčių žiniaraščių palyginimas rodo, kad T. S. parodymai ir duomenys jo pildytuose sąsiuviniuose akivaizdžiai nesutampa su faktiniu bendrovėje dirbtu laiku, o toks neatitikimas patvirtina, kad T. S. parodymai negali būti laikomi patikimais. Atkreipiamas dėmesys, kad teismo ekspertas K. A. pateiktoje konsultacinėje išvadoje, atlikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos tyrimą, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, priešingai nei FNTT specialistė, padarė nesąlygines išvadas. Ekspertas konsultacinėje išvadoje nurodė, kad, jo nuomone, pagrindinė FNTT specialisto išvados ir ekspertinio tyrimo išvados nesutapimo priežastis yra ta, jog FNTT specialistė vadovavosi liudytojų parodymais, o ekspertas K. A. jais nesivadovavo, nes tai nėra specialisto tyrimo objektas. Ši eksperto pateikta nuomonė tik patvirtina, jog R. Z. pripažintas kaltu tik remiantis išimtinai liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina, o priešingai, net paneigia kiti bylos duomenys.

3. Apeliaciniu skundu nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius R. Z. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti dėl jai inkriminuotų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius atmesti. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini) gynėja advokatė Edita Antanauskienė pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prašo atlyginti 1 423,61 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino kalta, kaltę grįsdamas liudytojų parodymais, vaizdo įrašais, specialisto išvada, tačiau pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas minėtus įrodymus vertino klaidingai, neįvertino visų byloje esančių įrodymų visumos, o tik iš pavienių duomenų darė prielaidomis grįstas išvadas, visiškai neįvertino bylos nagrinėjimo metu gynybos teiktų argumentų, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė jai inkriminuotus nusikaltimus.

3.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas kaip pagrįstus ir teisingus laikydamas liudytojo T. S. parodymus absoliučiai neįvertino gynybos teiktų argumentų, kurie patvirtina, jog byloje esantys duomenys rodo, jog T. S. parodymai vertintini kritiškai, jog tokie parodymai negali būti laikomi patikimais. Pažymima, kad T. S. pareiškime nurodytos aplinkybės apie tachografų duomenų klastojimą nepasitvirtino, be to, nepasitvirtino ir aplinkybės, kad kiekviename bendrovės vilkike yra užrašai – knygelės, kurias neva pildydavo vairuotojai, kad jiems būtų apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, kuris į bendrovės apskaitą nebuvo įtraukiamas. Nurodoma, jog T. S. pareiškimu siekė pakenti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai už tai, kad direktorius R. Z. nesutiko sumokėti T. S. prašomų sumų po įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu jis buvo sužalotas. Šiuo atveju vien T. S. parodymais ar kitais jo pateiktais duomenis grįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės negalima, nes jis turi neigiamą nusistatymą tiek prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek prieš R. Z.. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino T. S. sąsiuviniuose esančių duomenų neatitikties kitiems byloje esantiems duomenims,. T. S. parodymai, jo pildyti užrašai nesutampa su faktiniu bendrovėje dirbtu laiku, tačiau šių duomenų neatitikimas neįvertintas. Nuosprendyje nurodyta, kad nuteistojo R. Z. į bylą pateikta eksperto K. A. parengta konsultacinė išvada neišsami, nes šioje pateiktoje konsultacinėje išvadoje visiškai nebuvo įvertinti T. S. pateikti užrašai. Taigi teismas, darydamas tokią išvadą, pats patvirtina, jog T. S. pateiktus užrašus buvo būtina vertinti ir juos lyginti su kitais byloje esančiais duomenimis, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, nei pats apylinkės teismas, nei FNTT specialistė, parengusi specialisto išvadą, T. S. užrašų nevertino. Apylinkės teismas T. S. parodymų teisingumą grindė jo pateiktais vaizdo įrašais, nurodydamas, jog juose kaip tik ir matyti, kad bendrovės patalpose R. Z. pažiūri darbuotojų pateiktus užrašus ir tada iš piniginės išsitraukęs grynuosius pinigus juos paduoda darbuotojams A. L., J. V., T S.. Tačiau remiantis vaizdo įrašu konstatuojant R. Z. kaltę, t. y. tariamą į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimą, absoliučiai neatsižvelgta į tai, kad R. Z. nėra reiškiamas kaltinimas dėl į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimo A. L., J. V.. Neįvertinta ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu esami ir buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, t. y. J. M., M. B., nurodė, kad jiems R. Z. duodavo grynųjų pinigų sumokėti kelionės mokesčiui. Daroma išvada, jog teismas, remdamasis vaizdo įrašais, R. Z. kaltę grindė tik darydamas prielaidą. Neatsižvelgta į tai, jog pats liudytojas T. S., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, jog būdavo, kad direktorius R. Z. jam skolindavo pinigų. Tą patį patvirtino ir teismo posėdžio metu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-739-225/2020. Taigi, paties T. S. parodymai šioje byloje ir užfiksuoti jo paaiškinimai civilinėje byloje neleidžia vienareikšmiškai daryti išvados, jog vaizdo įraše yra užfiksuotas į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimas, nes šiuo atveju lieka nepaneigta aplinkybė, jog vaizdo įraše užfiksuotas, pavyzdžiui, pinigų paskolinimo faktas. Be to, teismas rėmėsi liudytojo M. M. ir P. P. parodymais, tačiau nevertino to, jog M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi nuo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, todėl šio liudytojo parodymai, nesant kitų duomenų, galinčių patvirtinti jo parodymus, negali būti laikytini objektyviais, patikimais. Be to, apylinkės teismas, vadovaudamasis P. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, privalėjo patikrinti, ar parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina kiti byloje esantys duomenys, kurie būtų nekeliantys abejonių. Nesant jokių duomenų, galinčių patvirtinti, jog P. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, o parodymai, duoti teisme, ne, negalima vienareikšmiškai konstatuoti šio liudytojo teisme duotų parodymų neteisingumo. Gynėjo vertinimu, teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus, jų parodymų pagrindu pripažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti liudytojų teiktus parodymus.

3.3. Taip pat skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis liudytojų parodymais, kurie vienareikšmiškai ir neginčijamai nepatvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltumo, o priešingai, jie leidžia daryti išvadą, jog jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ su visais penkiais darbuotojais yra atsiskaičiusi ir jie jokių pretenzijų bendrovei nereiškia. Skundžiamu nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteista už tai, kad į buhalterinę apskaitą įtraukė 12 vnt. kasos išlaidų orderių, 29 vnt. komandiruočių dienpinigių priskaičiavimo žiniaraščių ir l mokėjimo žiniaraštį, pagal kurių rekvizitus (turinį) negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo dėl 9 529,24 Eur išmokėjimo penkiems bendrovės darbuotojams, remiantis vien darbuotojų (S. J., D. P. A. B., J. M., J. V.) parodymais, tačiau neįvertinta tai, jog šių liudytojų parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais byloje surinktais duomenis. Neatsižvelgta į tai, jog minimų liudytojų parodymai, kurie nėra patvirtinti jokiais kitais duomenimis, negali būti laikomi pagrįstais ir atskleidžiančiais objektyvią tiesą, nes iš liudytojų apklausos teisme matyti, jog jie nesuprato jiems ikiteisminio tyrimo apklausos metu užduodamų klausimų, sąvokų. Pažymima, jog visi penki darbuotojai, duodami parodymus teisme, nurodė, jog jie jokių pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir kad su jais visiškai atsiskaityta. Priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, liudytojų patvirtinimai tik parodo, jog jie ikiteisminio tyrimo metu jiems užduodamų klausimų, nurodomų sąvokų nesuprato, o apklausos metu teisme perfrazavus klausimus, jie visi nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais yra visiškai atsiskaičiusi. Taigi, jeigu šie darbuotojai patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais yra atsiskaičiusi ir jokių pretenzijų nereiškia, tai jokia inkriminuojama nusikalstama veika nebuvo padaryta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek S. J., tiek B. V., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog dienpinigiai jiems būdavo pervedami į jų sąskaitas, tačiau vien todėl, kad B. V. parodė, jog jis negali prisiminti, ar tokios sumos, kokios įrašytos minėtuose žiniaraščiuose, ir buvo išmokėtos, daroma išvada, jog šiam darbuotojui dienpinigiai buvo išmokėti. Laikantis tokio liudytojų parodymų vertinimo, t. y. liudytojui nurodžius, kad jis negali prisiminti, ar atitinkamos sumos, įrašytos žiniaraščiuose, jam ir buvo išmokėtos, daroma išvada, jog šios sumos darbuotojui buvo išmokėtos, tai reiškia, jog visiems penkiems darbuotojams nurodžius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais yra visiškai atsiskaičiusi, turi būti daroma išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiems darbuotojams išmokėjo dienpinigius grynaisiais pinigais.

3.4. Skunde pažymima, kad nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, išanalizavęs ir įvertinęs liudytojų parodymus ir kitus bylos nagrinėjimo teisme ištirtus įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti FNTT specialistės pateikta specialisto išvada ir parodymais, tačiau, darant tokią išvadą, neįvertintos aplinkybės, kurios parodo, kad atlikta išvada yra nepagrįsta ir pagrindų ja vadovautis grindžiant R. Z. kaltę nėra. Šiuo atveju specialisto išvada yra paremta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais remtis ir daryti atitinkamas išvadas nebuvo pagrindo, nes tokie duomenys nebuvo patikrinti teismo. Negana to, FNNT specialistė A. Š. turi tik rinkodaros vadybininko specialybę ir ekonomikos specialisto kvalifikaciją, jai pavedant atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą nebuvo pateikta užduotis vertinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Vien jau šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nepagrįstai nuosprendis grįstas specialisto išvada. Nuosprendyje nurodoma, kad atlikta specialisto išvada, kurios išvados pateiktos remiantis 2020 m. balandžio 20 d. FNTT vyriausiosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu, yra teisinga ir pagrįsta. Tačiau darant tokią išvadą neatsižvelgta į tai, jog, kaip pripažino pats teismas, pagal tarnybinį pranešimą užfiksuoti duomenys neatitinka BPK 183 straipsnyje numatytų liudytojo apklausos reikalavimų ir nepripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gautais įrodymais pagal BPK 20 straipsnį. Taigi, jau vien tai, jog specialisto išvada grindžiama duomenimis, kurių teismas nepripažįsta įrodymu, leidžia daryti išvadą, jog ši išvada yra nepagrįsta ir joje pateiktomis išvadomis grįsti asmens kaltės bei tenkinti byloje pareikštų civilinių ieškinių negalima. Be to, nevertinta tai, jog specialisto išvada yra tik sąlyginė ir kad nurodytos išvados siejamos išimtinai tik liudytojų parodymų patikimumu. Iš teismų praktikos matyti, kad išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Daromos išvados gali būti grindžiamos tokiu ekspertizės aktu ar specialisto išvada ir šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais. Jei yra pateikiama sąlyginė išvada, tai reiškia, kad tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių. Šiuo atveju nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, visiškai neįvertinta tai, jog specialisto išvadoje nurodytų sąlyginių išvadų nepatvirtina byloje nustatyti duomenys.

4. Atsiliepimu į apeliacinius skundus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo nuteistojo R. Z. ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.

4.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, skiriasi. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, sutinkama su argumentu, kad bendrovės darbuotojai S. J., D. P., A. B., J. M. ir J. V. neturi bendrovei ir jos vadovui pretenzijų, tačiau tai nereiškia, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta. D. P., J. M. ir J. V. šiuo metu dirba bendrovėje, todėl manytina, kad, siekdami išvengti konfliktinių situacijų, darbuotojai keitė parodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovo R. Z. naudai.

4.2. Be to, nurodoma, kad nėra pagrindo abejoti specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) parengusios vyriausiosios specialistės A. Š. kompetencija, kadangi ji turi 17 metų darbo stažą ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje.

5. Teismo posėdyje nuteistojo R. Z. gynėjas advokatas Raimondas Kivylius prašė apeliacinį skundą tenkinti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį R. Z. išteisinti, nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė gynėja advokatė Edita Antanauskienė prašė panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti dėl jai inkriminuotų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius atmesti.

6. Teismo posėdyje prokurorė Alicija Petkevičiūtė prašė nuteistojo R. Z. ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti, nusikalstamas veikas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakciją. Nurodė, kad apeliantų kaltę reikėtų grįsti ne eksperto išvada, o specialisto išvada, pagal kurią nesumokėti mokesčiai viršija 400 MGL, todėl, perkvalifikavus veiką pagal naują redakciją, pagrindo išteisinti pagal šį straipsnį nėra.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš apeliantų skundų nustatyta, jog nuteistasis R. Z. ir nuteistoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčija jų nuteisimą pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei prašo juos išteisinti, nesutinka su įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jis nuteisti nepagrįstai.

8. Pastebėtina, kad apeliaciniuose skunduose juose dėstomi itin išsamūs nesutikimo su skundžiamo nuosprendžio atitinkamomis išvadomis argumentai. Kasacinėje praktikoje išaiškinta, jog BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai pasisakyta dėl reikšmingų bylai išspręsti klausimų. Toks reikalavimas neturi būti suprantamas kaip įpareigojimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną apelianto teiginį, tai yra nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra nereikšmingi, nepagrįsti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016 ir kt.). Tad atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, nedėstys atskirų motyvų dėl kiekvieno skundų argumento, teisėjų kolegija analizuos esminius skunduose keliamus klausimus ir vertins, ar apeliantų išsakyti argumentai yra reikšmingi darant galutines išvadas dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinius skundus, atlikusi įrodymų tyrimą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažinti kaltais pagrįstai, jų kaltę įrodo būtent įrodymų visuma. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai kvalifikavo nuteistojo R. Z. ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kurie (tam tikra apimtimi) lengvina nuteistojo R. Z. ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jau po nuosprendžio priėmimo pasikeitus baudžiamajam įstatymui, t. y. BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicijai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas), todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis.

10. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-689/2018, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-594/2024)

11. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-594/2024). Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2020-01-28, tyčia, siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms.

13. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, jog pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Pagal teismų praktiką subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-7-304-976/2016).

14. Tačiau pažymėtina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Taigi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina teisinę padėtį, kadangi baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija ne 100 MGL, o 400 MGL.

15. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas (netvarkymas) arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-313-696/2017, 2K-356-696/2017, 2K-159-696/2018, 2K-52-719/2023). BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika (apgaulingas apskaitos tvarkymas) yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-123-1073/2020). Kaltės apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais, tačiau ir vertinant byloje nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad nustatant, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2011, 2K-561/2010, 2K-7-304-976/2016).

16. Nagrinėjamu atveju, ir nuteistasis R. Z., ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu.

17. Liudytojo T. S. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, nebuvo esminių prieštaravimų. T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad darbo užmokestį jam visada paskutinėmis mėnesio darbo dienomis išmokėdavo pats direktorius R. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės patalpose. R. Z. peržiūrėdavo jo užrašus, iš apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos atimdavo darbo užmokestį, pervestą į jo sąskaitą banke, ir likusią sumą išmokėdavo jam grynais pinigais. Už šią pinigų sumą niekur pasirašyti nereikėjo ir R. Z. šios sumos taip pat niekur neužsirašydavo (t. 1, b. l. 69-71). Šiuos parodymus liudytojas T. S. patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydamas, kad jie fiksuodavo sąsiuvinyje kiek kilometrų nuvažiavo, kiek tonų pervežė, patys darydavo skaičiavimus, o direktorius mėnesio pabaigoje pasitikrindavo ir išmokėdavo, pasiskambindavo buhalterei kiek išmokėta į kortelę ir kas liko išmokėdavo į „rankas“. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vien tai, kad liudytojas T. S. pranešė apie bendrovėje daromus įstatymo pažeidimus teisėsaugos institucijoms, nereiškia, kad jis turėjo tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Z. apkalbėti. Matyti, jog T. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus. Tai, kad ne visos pareiškime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, nesudaro pagrindo savaime jo veiksmus pripažinti neteisėtais ar tikslingais, siekiant pakenkti nuteistiesiems R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

18. Be to, liudytojo T. S. parodymus patvirtina ir M. M. parodymai. Nors apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad tarnybiniame pranešime užfiksuoti M. M. parodymai neatitinka BPK 183 straipsnyje numatytų liudytojo apklausos reikalavimų ir negali būti pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gautais įrodymais pagal BPK 20 straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismas jais nesivadovavo. Tačiau pagrįstai vadovavosi jo parodymais duotais apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurio metu jis nurodė, kad darbo užmokestis jam būdavo išmokamas dviem dalimis, iš kurių viena būdavo išmokama grynais pinigais, o kita būdavo pervedama į jo sąskaitą banke. Grynais pinigais darbo užmokestį jam išmokėdavo direktorius R. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės patalpose. Taip pat nurodė, kad R. Z. paskaičiuodavo, kiek pravažiuodavo kilometrų per mėnesį, padaugindavo iš 8 centų, apskaičiuodavo jo darbo užmokesčio dydį, iš šios sumos atimdavo tą sumą, kuri būdavo pervedama į jo sąskaitą banke, ir likutį išmokėdavo grynais pinigais, o už išmokėtą grynais pinigais darbo užmokesčio sumą niekur pasirašyti nereikėdavo (t. 2, b. l. 185-186). Šiuos parodymus jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nurodė, kad jam į banko kortelę mokėjo minimumą, grynais už 2,5 mėnesių gavo apie 800 Eur per tris kartus, tai buvo likusi atlyginimo dalis, mokėjo R. Z..

19. Dalis apeliacinių skundų argumentų yra susiję su kaltinime nurodytų liudytojų parodymais, argumentuojant, jog visi liudytojai parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jais yra atsiskaičiusi, kad jie jokių pretenzijų bendrovei neturi, tačiau kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės nereiškia, kad nėra padarytos nusikalstamos veikos. Skunduose nurodoma ir tai, kad R. Z. skolindavo pinigų kai kuriems darbuotojams, tačiau tai vertintina kaip gynybinė versija, kadangi jokių objektyvių duomenų, jog R. Z. skolindavo darbuotojams pinigų byloje nėra.

20. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu rėmėsi 2020 m. balandžio 28 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje nurodyta, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 3 darbuotojams išmokėdama iš viso 24 454,48 Eur (2016 m. – 4358,45 Eur, 2017 m. – 6368,43 Eur, 2018 m.– 8939,70 Eur, 2019 m. 01 – 07 mėn. – 4787,90 Eur) darbo užmokestį, (36812,03 Eur (2016 m. – 6165,35 Eur, 2017 m. – 9228,14 Eur, 2018 m.– 12778,84 Eur, 2019 m. 01 – 07 mėn. – 8639,70 Eur) darbo užmokesčio priskaitymo suma), pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 7 535,30 Eur (2016 m. – 1179,49 Eur, 2017 m. – 1893,54 Eur, 2018 m. – 2507,40 Eur, 2019 m. 01 – 07 mėn. – 1954,87 Eur) gyventojų pajamų mokesčio. Be to nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 3 darbuotojams nuo 3 6812,03 Eur (2016 m. – 6165,35 Eur, 2017 m. – 9228,14 Eur, 2018 m.– 12778,84 Eur, 2019 m. 01 – 07 mėn. – 8639,70 Eur) apskaitoje neparodyto darbo užmokesčio priskaitymo (išmokėta 24454,48 Eur (2016 m. – 4358,45 Eur, 2017 m. – 6368,43 Eur, 2018 m.– 8939,70 Eur, 2019 m. 01 – 07 mėn. – 4787,90 Eur) nepriskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondą biudžetą iš viso 13 747,00 Eur įmokų (t. 4, b. l. 91-117). Taigi, iš specialisto išvados matyti, kad R. Z. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir išvengė sumokėti 21 282,30 Eur mokesčių ir įmokų. Remiantis šia specialistės išvada ir liudytojų parodymais, apylinkės teismas sprendė, kad R. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

21. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti byloje visas reikšmingas aplinkybes ir pašalinti bet kokias abejones, paskyrė ekspertizę. 2023 m. liepos 25 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jeigu T. S. 2016 m. rugpjūčio - gruodžio mėn., 2017 m. sausio - rugsėjo mėn., 2018 m. gegužės - rugpjūčio mėn. ir spalio - lapkričio mėn., 2019 m. kovo mėn. ir gegužės - birželio mėn. laikotarpiais galimai buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-01-01 - 2019-07-31 laikotarpiu tvarkant apskaitą buvo nesilaikyta šių teisės aktų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 4 ir 16 punktų nuostatomis. Padaryta išvada, kad bendrovės apskaitoje nebuvo apskaitytas T. S. apskaičiuotinas ir išmokėtinas darbo užmokestis, kuris galimai buvo išmokėtas jam grynais pinigais bei apskaičiuoti mokėtini mokesčiai nuo jo – gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir įmokos į garantinį fondą, dėl ko bendrovės apskaitos informacija iš dalies yra neišsami apie darbo užmokesčio sąnaudas, mokėtinus mokesčius bei lėšų šaltinius, iš kurių galėjo būti mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Dėl to, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad jeigu T. S. per 2016 m. rugpjūčio - gruodžio mėn., 2017 m. sausio - rugsėjo mėn., 2018 m. gegužės - rugpjūčio mėn. ir spalio – lapkričio mėn., 2019 m. kovo mėn. ir gegužės - birželio mėn. laikotarpį galimai buvo neoficialiai išmokėta 15 638,53 eurų darbo užmokesčio, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje turėtų būti užregistruota 21 958,58 eurų apskaičiuotina darbo užmokesčio suma ir išskaičiuota iš jos 6 320,05 eurų mokesčių (GPM, PSD, VSD, pensijų įmoka), kuriuos moka darbuotojas, bei iš darbdavio lėšų turėtų būti apskaičiuota 36,51 eurų įmokų į garantinį fondą ir 5 721,45 eurų VSD.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, vertindami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, turėtų patikrinti ir įvertinti specialistui ar ekspertui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumą; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumą; taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą; atsakyti į klausimą, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jų kompetencijos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-440-976/2015). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokių išvadų atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017).

23. Apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis ekspertizės aktu, kadangi ekspertizei buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, todėl ekspertė įvertino visus byloje esančius duomenis. Nors ekspertizės aktu padarytos sąlyginės išvados, tačiau jos padarytos įvertinus visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis.

24. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ekspertizės akte pateikti skaičiavimai dėl įmonės darbuotojams išmokėto neoficialaus darbo užmokesčio ir nuo neapskaityto darbo užmokesčio nesumokėtų mokesčių skiriasi nuo specialisto išvados skaičiavimų. Iš ekspertizės akto matyti, kad R. Z. pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir išvengė sumokėti 12078,01 Eur mokesčių ir įmokų. Kaip minėta, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, o ne 100 MGL, kaip buvo numatyta anksčiau. Taigi įsigalioję BK pakeitimai padidino mokesčių, kurių siekiama išvengti ribą iki 400 MGL, todėl šioje dalyje R. Z. išteisinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

25. Atkreiptinas dėmesys, jo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) 187 straipsnis numato administracinę atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ANK 187¹ straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą.

26. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinimo kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš ekspertizės akto, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. tvarkant buhalterinę apskaitą buvo pažeistas veikos padarymo metu metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, kuris numatė, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalis, kuri numatė, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis, kurios numatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnio 1 dalį, kuri numatė, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Taip pat pažeistas veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punktas, kuris numatė, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, ir 16 punktas, kuris numatė, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Todėl padaryta išvada, kad bendrovės apskaitoje nebuvo apskaitytas T. S. apskaičiuotinas ir išmokėtinas darbo užmokestis, kuris galimai buvo išmokėtas jam grynais pinigais bei apskaičiuoti mokėtini mokesčiai nuo jo - gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir įmokos į garantinį fondą, dėl ko bendrovės apskaitos informacija iš dalies yra neišsami apie darbo užmokesčio sąnaudas, mokėtinus mokesčius bei lėšų šaltinius, iš kurių galėjo būti mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, dėl to, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

27. Aptartas ekspertizės aktas nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl nuteistųjų R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veikų kilę padariniai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytus padarinius. Ekspertizės akte nustatyti teisės aktų nuostatų, kurių nežinoti apeliantai negalėjo, pažeidimai, jų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji R. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, suprato, kad bendrovės apskaitoje neapskaitant T. S. apskaičiuotino ir išmokėtino darbo užmokesčio, pažeidžiami buhalterinės apskaitos reikalavimai, numatė, kad tai iškreips bendrovės buhalterinę apskaitą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

28. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog yra neatitikimų tarp liudytojo T. S. pateiktuose sąsiuviniuose esančios informacijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, atmetami. Ekspertizės akte darant skaičiavimus buvo įvertinta tai, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis T. S. 2019 m. sausio ir vasario mėnesiais atostogavo, o 2019 m. balandžio mėnesį sirgo, todėl apskaičiuojant galimai neapskaitytą darbo užmokesčio sumą už 2019 m. sausio mėn., vasario mėn. ir balandžio mėn. neatsižvelgta į T. S. parodymus, kad 2019 m. sausio, vasario ir balandžio mėnesiais jis gavo apie 1 200 eurų. Taip pat apskaičiuojant galimai neapskaitytą darbo užmokesčio sumą už 2019 m. gegužės mėnesį imta mažesnė, t. y. sąsiuvinyje „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta 1 078 eurų suma. Be to, įvertinta tai, kad sąsiuvinio „(duomenys neskelbtini)“ įrašas dėl kad 2019 m. liepos mėnesio bendro darbo užmokesčio ir 2019 m. liepos mėn. darbo užmokesčio žiniaraščio duomenys skiriasi, t. y. Žiniaraštyje nurodyta didesnė suma nei nurodyta sąsiuvinyje „(duomenys neskelbtini)“, todėl neapskaityta darbo užmokesčio suma už 2019 m. liepos mėn. neapskaičiuota.

29. Taigi, apygardos teismas konstatuoja, kad R. Z. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas bendrovės direktoriaus R. Z., kuris vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir kuris veikė įmonės vardu, jos naudai ir interesais, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent: R. Z., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas jo vardu, jo naudai ir interesais ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikslumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeisdamas 4 straipsnio nuostatas, kuris numatė, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numatė, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, kurios numatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numatė, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, taip pat pažeistas veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto nuostatas, kurios numatė, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, ir 16 punkto nuostatas, kurios numatė, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nepagrįsdamas apskaitos dokumentais faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – atlyginimo išmokėjimo bendrovės darbuotojams ir nepateikdamas šių duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S., dėl ko L. S., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ir pagrįsdamas apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, ūkines operacijas ir pateikdamas šiuos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei L. S., nesuvokusiai jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kuri įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2019-07-31 nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) 15 638,53 Eur atlyginimo išmokėjimo grynaisiais pinigais vienam bendrovės darbuotojui T. S. ir į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų – 21 958,58 Eur atlyginimo priskaitymo, 12 078,01 Eur mokesčių ir įmokų išskaitymo iš priskaičiuoto atlyginimo.

30. BPK 256 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nors kaltinimo apimtis siaurėja, tačiau kaltinimas nėra keičiamas iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir veikos kvalifikacijai tai jokios reikšmės neturi. Apygardos teismas spendžia, kad tai nagrinėjamoje byloje nevertintina kaip nuteistųjų teisinės padėties pabloginimas ar jų teisės į gynybą pažeidimas.

31. Skundais ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, tiesiogiai neprašant pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl paskirtų bausmių. Nei nuteistasis R. Z., nei nuteistoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems paskirtų bausmių, t. y. paskirtų baudų neprašė sušvelninti, todėl vertintina, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra ginčijamos. Todėl, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija dėl R. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių nepasisako.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, kadangi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, jie lengvina nuteistojo R. Z. ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinę padėtį, ir R. Z. išteisinamas dėl nuskalstamos veikos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį. Tačiau skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šios Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalies apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

33. Nuteistasis R. Z. ir nuteistoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniuose skunde, nesutikdami su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, prašo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius atmesti. Šioje dalyje apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

34. Pirmosios instancijos teismas tenkino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos valstybės biudžetui padarytą 7 535,30 eurų turtinę žalą, o negavus reikalavimų patenkinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jo nemokumo, žalos atlyginimą nuspręsta išieškoti iš nuteistojo R. Z.. Taip pat tenkino VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 13 747 eurų turtinę žalą, o negavus reikalavimų patenkinimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jo nemokumo, žalos atlyginimą nuspręsta išieškoti iš nuteistojo R. Z..

35. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

36. Šiuo nuosprendžiu R. Z. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir VSDFV Klaipėdos skyriaus pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, o ne atmetami, kaip prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo R. Z. ir nuteisto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Z. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti:

R. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. Z. paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 eurų) bauda.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmes subendrintos bausmių apėmimo būdu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta subendrinta bausmė - 350 MGL (17 500 eurų) bauda.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

VSDFV Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Eduardas Maškevičius Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė