Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-109-802/2026 Proceso Nr. 2-28-3-01486-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.3; 2.3.4.4.5; 3.2.6.1. (S)

2026 m. vasario 27 d.

dalyvaujant ieškovų D. B. ir A. B. įstatyminei atstovei (mamai) A. K., jos atstovei, advokatei V. K.,

nuotoliniu būdu posėdyje dalyvaujant atsakovui I. B., jo atstovui, advokato padėjėjui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovų D. B. ir A. B. įstatyminės atstovės A. K. ieškinį (patikslintus reikalavimus) atsakovui I. B., institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos įvaikinimo tarnybai, dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai, atstovaujami įstatyminės atstovės, patikslinę ieškinio reikalavimus teismo prašo: pakeisti 2024-01-11 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą Nr. 2YT-289-802/2024. t y. pakeisti sprendimo 3 punktą (bendravimo tvarka) ir 4 punktą (išlaikymo dydis); padidinti išlaikymą D. B. ir A. B., nuo ieškinio teisme priėmimo dienos; priteisti nepilnamečiams vaikams D. B. ir A. B., išlaikymą iš tėvo I. B. iki vaikų pilnametystės, periodinėmis išmokomis mokamomis po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, gautų piniginių lėšų uzufruktore paliekant ieškovų įstatyminę atstovę A. K.; nustatyti sekančią tėvo I. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. tvarką: 4.1. atsakovas I. B. raštu (sms žinute; elektroniniu paštu ar kitomis visoms šalims žinomomis ir naudojamomis elektroninėmis ryšio priemonėmis), likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms iki tėvo su vaikais susitikimo, praneša kada tiksliai (metai, mėnuo, diena, valanda) tėvas atvyks pasiimti vaikų, D. B. ir A. B. vaikų gyvenamosios vietos adresu arba ugdymo įstaigos adresu; 4.2. tėvas vaikus pasiima ir grąžina savo asmeninėmis lėšomis; 4.3. tėvas pasiėmęs vaikus užtikrina vaikams saugią aplinką ir sudaro galimybę motinai bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, pagal poreikį; 4.5. motina sudaro galimybę tėvui bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą (ugdymą, papildomą ugdymą), 18-21 valandomis darbo ir mokslo dienomis; 4.6. tėvas su vaikais praleidžia ne mažiau kaip du savaitgalius (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. pertraukų/atostogų darbe metu, būdamas Lietuvoje; 4.7. tėvas su vaikais praleidžia vieną mėnesį (liepos mėnesį 1-31) arba du kartus po dvi savaites (liepos 1-14 dienomis ir rugpjūčio 1-14 dienomis) nepertraukiamai, nepilnamečių vaikų kasmetinių atostogų metu; priteisti civilinės bylos vedimo išlaidas valstybei iš atsakovo, pagal oficialius išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pateiktus teismui iki civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (2025-06-27, DOK-22105; 2025-12-29, DOK-43802).

Ieškovų D. B. ir A. B. įstatyminė atstovė / mama A. K. teismo posėdžio metu patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti ir paaiškino, kad nutraukiant judviejų santuoką piniginis klausimas buvo pakeistas paskutiniu metu. Iš pradžių jiedu tarėsi, kad atsakovas teiks išlaikymą po 300 Eur, bet prieš paskutinį kartą pasirašant sutartį, jis pakeitė iš 300 į 200. Ji norėjo greičiau viską užbaigti, galvojo gal užteks tiek. Pagyvenus pastebėjo, kad vaikams tų sumų neužtenka, nes jie greitai auga, atsiranda papildomos lavinimo išlaidos, daugiau serga. O dėl bendravimo su vaikais tvarkos yra visiška betvarkė. Ji negali planuotis laiko, tėvas iš anksto nepraneša, kad grįžta, kaip nutiko dabar. Vaikai nesupranta, ar juos pasiims, ar ne. Tėčiui nebendraujant, silpnėja vaikų ir tėvo ryšys. Jai padeda tėvai, o I. net jai pačiai gulint ligoninėje nepaklausė ar gali kuo padėti. Vaikai spec. poreikių neturi, naujai atsiradęs tik sūnui poreikis akiniams, kuriuos reikia pirkti, dažnai taisyti. Serga vaikai dažnokai, paskutinį kartą ėmė dėl to biuletenį, kiek gali, padeda tėvai. Kai ji gulėjo ligoninėje, biuletenį ėmė jos mama. Mėnesio pajamos nevienodos, svyruoja nuo 500 Eur iki 1200 Eur į rankas, taip pat valstybės skiriamos lėšos, apie 279 Eur per mėnesį ir, po paskutinės ginčo mediacijos, 500 Eur atsakovo mokami alimentai vaikams. Jos tėvai taip pat kas mėnesį padeda finansiškai, duodami mokesčiams susimokėti, po 200-400 Eur per mėnesį; padeda dar ir su vaikučių priežiūra. Nekilnojamojo turto ji neturi. Prieš metus lizingu įsigijo automobilį, Audi A 4, kainuojantį apie 8000 Eur. Kadangi dėl mažų pajamų lizingo jai nedavė, jis paimtas tėvų vardu, tačiau lizingo įmokas, po 177 Eur per mėnesį, moka ji pati ir mokės 8 metus. Neįgalumo neturi, išsilavinimas vidurinis ir profesinis, yra kirpėja. Dirba pagal specialybę, už darbo vietą, kurią dalijasi dviese, moka po 170 Eur per mėnesį. Kitų išlaikytinių neturi, sugyventinio neturi. Dar po 50 Eur per mėnesį moka už telefoną ir kompiuterį. Daugiau skolų neturi. Išvyko į (duomenys neskelbtini) dėl geresnių darbo galimybių, vaikų būrelių, laisvalaikio. Nuo rugsėjo iki Naujųjų atsakovas triskart paskambino į jos telefoną, kad pabendrautų su vaikais, jos apie vaikus atsakovas neklausia nieko. Šiemet bendravo telefonu du kartus: vakar ir prieš tris savaites. Galbūt atsakovas bendravo su vaikais, kai vaikai jos būdavo nuvežti į kaimą pas atsakovo mamą. Anksčiau atsakovas pasiimdavo vaikus savaitei per tris buvimo Lietuvoje savaites ir vėl išvažiuodavo šešioms savaitėms į reisą. Abu vaikai lanko tą pačią ugdymo įstaigą. Atsakovas, jos žiniomis, prieš skyrybas gaudavo apie 3000 eurų atlygio, neatskaičius mokesčių. Jau tuomet jis dirbo Olandijoje. Žino, kad jis turi du automobilius, du motociklus ir kad butas yra. Iškart po skyrybų yra jai gyręsis kad jis jį pirko už grynus pinigus. Tai jo amžinatilsį močiutės butas,- tėtis savo dalį padovanojo, o dėdė pardavė. Butas yra (duomenys neskelbtini) kaime. Kai grįžta į Lietuvą, jis gyvena šiame bute.

Advokatė V. K., prašo patikslintus ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi. Nurodo, kad juos tikslino atsižvelgdami į atsakovo pateiktus įrodymus apie pajamas, jo įsipareigojimus bei į taikos sutartimi šalių sutartas sąlygas, kurias jie perkėlė į patikslintus reikalavimus. Tariantis dėl jų atsakovas buvo su jomis pilnai sutikęs. Atsakovas sutiko mokėti po 300 Eur per mėnesį vaikui. Vaikų poreikių jis neginčija. Pagal jo turtinę padėtį mokėti po 330 Eur jis gali. Per mėnesį gauna po 3306 Eur, neatskaičius mokesčių, turi du automobilius, vieną motociklą, įsipareigojimus lizingo bendrovei, tačiau juos turi ir ieškovė, todėl atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Be to, vaikų motinai tenka nuolatinė vaikų priežiūros našta. Dėl bendravimo tvarkos prašo nustatyti ją konkrečią, nes ginčas akivaizdus. Šalys pasisakydamos procese labai išryškimo problemas, todėl, siekiant mažinti ginčą tarp tėvų ir sudaryti sąlygas bendrauti su vienu iš tėvų, bendravimo tvarka nustatytina konkreti. Atsakovas su prašoma bendravimo tvarka iš esmės sutiko, nors pageidauja, kad paėmimo/gražinimo išlaidos būtų dalijamos pusiau, tačiau tokio reikalavimo atsakovas nepareiškė. Nesutinka jis ir dėl bendravimo savaitgaliais, tačiau ieškovė taip pat turi teisę į asmeninį poilsį. Atsakovas Lietuvoje būna labai mažai, todėl nemano, kad jo interesus pažeistų du savaitgaliai, kuriuos jis grįžęs praleistų su vaikais. Atsakovas nurodė, kad pernai du kartus po tris savaites per vasarą buvo Lietuvoje, todėl pagrįstas ir 4.7 punkte nurodytas reikalavimas. Priimant sprendimą prašo teismą išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Atsakovas su pareikštais reikalavimais sutinka iš dalies. Sutinka mokėti po 300 Eur per mėnesį vaikui, sutinka su tomis 7 dienomis pranešimui, bet iki pasiimant vaikus, kaip parašyta ieškinyje. Jo pajamos per mėnesį sudaro nuo 1300 Eur, iki 2000 Eur į rankas, dienpinigių, kitokių išmokų jis negauna. Darbdavys - Olandų firma. Anksčiau dirbo ten per agentūrą, bet nuo šio sausio jau dirba tiesiogiai. Ar dėl padidės pajamos nežino, dar negavo. Ten dirba jau du su pusę metų, dar prieš skyrybas pradėjo ten dirbti. Su vaikais jis stengiasi bendrauti kas savaitę. Apie vaikus sužino tik iš vaikų, nes su jų motina nebendrauja. Apie vaikų poreikius žino, akinius sūnui taip pat, nes pats juos pirko, apie šimtą eurų už juos mokėjo. Savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi, butas, kurį nurodo ieškovė, jo giminaičių, t. y. dėdės, bet leidžia jam ten gyventi. Pripažįsta kad dar turi motociklą 500 Eur vertės, kurį įsigijo praeitą vasarą. Dėl bendravimo nurodo, kad tvarka neturėtų būti detali. Turėtų teikti iki 300 eurų per mėnesį. Mano, jog tokia suma yra pakankama. Turi du automobilius, pirktus lizingu. Lizingo įmokų moka apie 600 Eur per mėnesį. Vienas BMW nevažiuojantis, vertė apie 500 eurų. Taps jos savininku už poros metų, pirko už 2500 Eur. Vėliau įsigijo BMW penktos klasės už 12000 Eur, kurio lizingas baigsis 2030 metais. Nekilnojamojo turto neturi. Yra sveikas darbingas, išsilavinimas dvylika klasių, profesija stalius, tačiau pagal specialybę niekada nedirbo. Darbo sąlygos Olandijoje geros, nes turi laisvo laiko, o Lietuvoje dirbdamas neturėtų. Jo deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje, o užsienyje gyvenamąja vieta aprūpina darbdavys. Kasmėnesinių išlaidų turi už telefoną, planšetę ir SIM kortelę. Santuokos nesudaręs, kitų išlaikytinių neturi. Kad kas padėtų jam pačiam nereikia, pragyvena. Dirba tik Olandijos teritorijoje, į užsienį nevyksta, yra vairuotojas ekspeditorius. Dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, kartais ir šeštadienį, o sekmadienis laisva,- būna darbdavio suteiktoje apgyvendinimo vietoje. Stengiasi vaikams paskambinti, pasikalbėti kartą per savaitę, tačiau ne visada gali. O būnant Lietuvoje stengdavosi bent dvi - tris dienas juos pasiimti. Lietuvoje turi reikalų ir darbų. Kai pradės lankyti mokyklą, vaikus galės imti tik savaitgalį.

Atsakovo atstovas, advokato padėjėjas A. M., nurodo, kad atsakovas su patikslintais ieškinio reikalavimais, kuriuos sudaro du reikalavimai, sutinka iš dalies. Pradedant nuo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsakovas nurodė savo pajamas, ieškovė bandė apeliuoti, kad jos yra didesnės, tačiau byloje yra pateikta deklaracija. Atsakovas dirba Olandijoje, visas atlygis mokamas oficialiai,- kas nurodyta ir deklaracijoje. Nurodymas, kad pajamos yra virš trijų tūkstančių, tai jos tokios yra ,,ant popieriaus“, o į rankas gaunamų pajamų vidurkis sudaro 1650 eurų. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, sumoka apie 600 eurus per mėnesį, turi kitų įsipareigojimų, kuriuos atėmus jam lieka apie 1000 eurų, todėl mokant po 300 Eur vaikui, jam pačiam lieka apie 400 Eur. Mano, jog vaikams daugiau nereikia, jie sveiki. Pagal įstatymą tėvų pareigos yra proporcingos tėvų turtinei padėčiai, o nukrypimas nuo lygių dalių turi būti pateisinamas. Motina sveika, darbinga, pagal jos pateiktus įrodymus, jos paaiškinimais vidutiniškai gauna apie 850 eurų per mėnesį. Pagal jos pateiktą į bylą žurnalą ji gauja mažiau, todėl kyla klausimas, kodėl ji nedirba samdomo darbo už bent minimalų atlygį. Todėl tėvų turtinė padėtis yra panaši ir prie išlaikymo jie turėtų prisidėti lygiomis dalimis. Dėl bendravimo tvarkos, prašo įvertinti atsakovo argumentus ir šį reikalavimą tenkinti iš dalies bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė į posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti institucijos atstovei nedalyvaujant. Pateiktą išvadą palaikė (2026-01-30, Nr. DOK-3891). Išvadoje dėl reikalavimų nurodė, kad įvertinus šalių pateiktus rašytinius ir žodinius paaiškinimus, atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką, skyrius neturi objektyvių duomenų, kad atsakovas negebėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų ir pažeistų jų teises. Skyriaus vertinimu, siekiant užkirsti galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų ir konfliktų bei siekiant, kad bendravimo tvarka užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamam abiejų tėvų bei vaikų teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvu, yra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką pagal ieškovės pateikiamą grafiką. Skyrius nepasisako dėl konkrečios išlaikymo sumos, tačiau atsižvelgiama į įstatymo imperatyvų nurodymą, kad nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu jo tėvai. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra pateikta byloje jokių duomenų, kad dėl objektyvių priežasčių atsakovas negalėtų teikti didesnio išlaikymo vaikui (sveikatos problemos ir kt.), taip pat atsižvelgiant į vaiko amžių, kad neužtenka vien tik užtikrinti bazinių poreikių (maistas, apranga ir kt. ), tačiau tai amžius, kuomet nepilnametis asmuo ieško savirealizacijos, atrandat naujas veiklas, pomėgius ir kt., o tai reikalauja didesnių išlaidų, skyriaus nuomonę, ieškovės prašoma išlaikymo suma 330 Eur/mėn. kiekvienam vaikui – neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena tik su vienu iš tėvų, šiuo atveju su ieškove, pastarajai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdieninis materialinis vaiko aprūpinimas. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašomas 330 Eur/mėn. kiekvienam vaikui išlaikymo dydis visiškai atitinka išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), neapsiribojant minimalių poreikių tenkinimu, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta, teismui įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko realius poreikius (2025-10-03, Nr. DOK – 33138; 2026-01-12, DOK - 1333).

Šalims dėl to sutinkant, esant institucijos prašymui bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, teismas sprendžia, kad kliūčių nagrinėti bylą neatvykus institucijos atstovei nėra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys (patikslinti reikalavimai) tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktų procesinių dokumentų aplinkybėmis, šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovų įstatyminė atstovė A. K. ir atsakovas I. B. yra ieškovų D. B. ir A. B. tėvai. Jų santuoka bendru sutikimu teismo sprendimu nutraukta 2024 m. sausio 11 d.. Nutraukiant santuoką patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, buvo susitarta dėl išlaikymo teikimo vaikams iš tėvo po 200 Eur kiekvienam (Sutarties 3.4 punktas), ir kurių gyvenamoji vieta nutraukus santuoką liko su jų motina. Tėvai taip pat susitarė, kad tėvas bendraus su vaikais be jokių apribojimų, nenustatant jokios konkrečios bendravimo tvarkos (Sutarties 3.3 punktas) (2025-06-10, CBP-2699 priedai). Ieškovai, atstovaujami įstatyminės atstovės (vaikų motinos), prašo pakeisti teismo sprendimą, ieškinyje nurodydami, kad teismo sprendimu patvirtintu šalių susitarimu nustatyta išlaikymo vaikui suma neužtikrina net minimalių poreikių tenkinimo, pasikeitė vaikų gyvenimo aplinkybės (tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), dabar persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini)) ir pragyvenimo lygis, išaugo prekių ir paslaugų kainos, ūgtelėjo vaikai, jie ėmė lankyti įvairius ugdymo užsiėmimus, todėl ši suma yra nepakankama ir turi būti padidinta. Kadangi atsakovas su tuo nesutinka, šis klausimas turi būti išspręstas teismo sprendimu. Ieškinio aplinkybėse ieškovai atstovaujami įstatyminės atstovės taip pat nurodė, jog šiuo metu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais, todėl yra pagrindas jį išnagrinėti teisme. Posėdyje vaikų motina nurodė, kad ji negali planuotis laiko, tėvas iš anksto nepraneša, kad grįžta, kaip nutiko dabar, vaikai nesupranta, ar juos pasiims, ar ne. Tėčiui nebendraujant, silpnėja vaikų ir tėvo ryšys, todėl prašo šiuo klausimu priimti teismo sprendimą.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovų įstatyminė atstovė (mama) santuokos nesudariusi, draugo/sugyventinio neturi. Kaip nurodo pati, kas mėnesį materialiai ją paremia tėvai, tiek piniginėmis lėšomis po 200-400 Eur, tiek padėdami pasirūpinti vaikais (juos palieka pas tėvus, kai pati dirba, šie savo sąskaita juos prižiūri, maitina, nuperka ko reikia). Kitų išlaikytinių, apart bendrų su atsakovu vaikų, ji neturi. Atsakovas nurodė, jog santuokos nesudaręs, gyvenimo draugės ir kitų išlaikytinių neturi. Jam pačiam materialiai nepadeda niekas, tačiau nurodė, kad to jam ir nereikia, pakanka to, ką uždirba.

Vaikų mamos pajamas, jos pačios paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, sudaro darbo užmokestis iš kirpėjos veiklos, kaip ji pati nurodo nuo 500 Eur iki 1200 Eur ,,į rankas“ (todėl vidutiniškai 850 Eur per mėn.), 279 Eur valstybės išmoka vaikams ir atsakovo mokami 500 Eur alimentai. Nekilnojamojo turto savo vardu ji neturi. Prieš metus lizingu įsigijo automobilį, Audi A 4, kainuojantį apie 8000 Eur ir kas mėnesį moka lizingo įmokas, po 177 Eur bei taip mokės 8 metus. Taip pat kas mėnesį ji moka po 170 Eur už savo darbo vietą ir po 50 Eur per mėnesį už telefoną ir kompiuterį. Daugiau įsipareigojimų neturi.

Atsakovo pajamas bylos duomenimis sudaro darbo užmokestis, nuo 1300 Eur, iki 2000 Eur, atskaičius mokesčius. Tačiau nuo šių metų sausio mėnesio, jo paties paaiškinimais, jis Olandijos įmonėje jau dirba ne per agentūra, o tiesiogiai, kaip dėl to keisis pajamos dar nežino, jų negavo. Jokių kompensacijų, valstybės išmokų jis negauna. Nekilnojamojo turto savo vardu neturi. Atsakovo patvirtinimu jis nuosavybėje turi motociklą 500 Eur vertės, kurį įsigijo praeitą vasarą. Taip pat du automobilius, pirktus lizingu. Lizingo įmokų moka apie 600 Eur per mėnesį. Vienas BMW pirktas už 2500 Eur, atsakovo teigimu nevažiuojantis, jo reali vertė apie 500 Eur, o vėliau įsigijo kitą BMW, penktos klasės, už 12000 Eur. Kas mėnesį dar išlaidų turi už telefoną, planšetę ir SIM kortelę. Daugiau įsipareigojimų neturi.

Abu vaikų tėvai sveiki ir darbingi, abiejų išsilavinimas vidurinis ir specialybė. Motina įgijusi kirpėjos specialybę, pagal kurią dirba, tėvas staliaus, pagal kurią niekuomet nedirbo. Yra vairuotojas ekspeditorius.

Šalių vaikai specialių poreikių neturi, jie būdingi bendraamžiams, išskyrus sūnų. Jam jau po tėvų skyrybų ir priimto teismo sprendimo atsirado būtinybė nešioti akinius, kuriuos reikia pirkti ir dažnai remontuoti.

Teismo sprendimas dėl nepilnamečius vaikus liečiančių klausimų, kaip antai gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios ateičiai ir bet kada, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, gali būti peržiūrėtas (CK 3.201 straipsnis). Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką vaikų išlaikymo bylose laikomasi nuostatos, jog tėvai, prieš priimdami sprendimą turėti vaikų, turi įvertinti savo galimybes juos išlaikyti, o to nepadarius atsiradusios pasekmės dėl neapgalvotų veiksmų tenka patiems tėvams. Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šios pareigos negali atsisakyti vykdyti. Remiantis CK 3.175 straipsniu kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Nors vaikus atstovaujanti įstatyminė atstovė reikšdama reikalavimus formuluoja reikalavimą pakeisti anksčiau priimtą teismo sprendimą tiek dalyje dėl išlaikymo dydžio vaikams padidinimo, tiek dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau akivaizdu, jog sprendimo pakeitimo klausimas liečia tik vaikams teiktino išlaikymo dydį, tuo tarpu nutraukiant santuoką ginčo dėl bendravimo tvarkos tarp tėvų nebuvo, sutartimi jis nebuvo spręstas ir teismo sprendimas dėl jo nepriimtas. Todėl šioje dalyje keisti sprendimo pagrindo nėra, spręstinas tarp šalių dėl to kilęs ginčas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškinyje nurodoma, kad vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga pinigų suma sudarytų 805 Eur, atėmus vaikui valstybės mokamą išmoką 129,50 Eur, poreikių dydis būtų 675,50 Eur/mėn. ir prašoma išlaikymo pareigą šalims padalyti pusiau, kas sudarytų 337,75 Eur (patikslinus reikalavimą prašo priteisti po 330 Eur). Iš nurodyto teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodoma išlaikymo vaikui mėnesio suma, yra pakankama, kad būtų visiškai užtikrinami visi šalių vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kitiems pirkiniams bei įvairiapusiam ugdymui ir lavinimui. Minėta, teismo sprendimu patvirtinus šalių sutartį, vienam vaikui teiktino išlaikymo sutarta mėnesio suma – 200 Eur. Ieškovų įstatyminė atstovė nurodė, kad nutraukiant santuoką šalys iš pradžių tarėsi dėl didesnės išlaikymo sumos, kurią atsakovas koreguojant sutartį vienašališkai sumažino ir kuri, pradėjus gyventi jiems atskirai paaiškėjo esanti per maža ir šis kriterijus reikšmingas sprendžiant viešo intereso pobūdį turintį klausimą dėl pakankamo išlaikymo vaikams teikimo. Teismas taip pat nustatė, kad nutraukiant santuoką vaikai su motina liko gyventi (duomenys mieste, kur gyveno bei gyvena iki šiol ieškovų seneliai (vaikų motinos tėvai), o vėliau tiek dėl darbo galimybių motinai, tiek dėl geresnių lavinimo galimybių vaikams, motina su vaikais išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) ir tai esmingai įtakojo jų poreikių dydį. Vaikai pradėjo lankyti ugdymo bei įvairias lavinimo įstaigas, kilo ir prekių bei paslaugų kainos, didesniame mieste tampa aktualus susisiekimo ir vaikų vežiojimo klausimas, dėl to taip pat atsiranda išlaidų, ypač, kai savaitgalį dirbant vaikų motinai, juos reikia užtikrinti jų priežiūrą. Šalių sūnui po priimto teismo sprendimo atsirado spec. poreikis akiniams, kuriuos reikia įsigyti ir visos aprašytos, teismo išnagrinėjus bylą nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog yra pagrindas peržiūrėti vaikams priteisto išlaikymo dydį, kuris akivaizdžiai nėra pakankamas. Kad nustatyta 200 Eur išlaikymo suma vaikui per mėnesį nėra pakankama neginčija ir atsakovas nurodydamas, kad šiuo metu jau moka abiem vaikams 500 Eur per mėnesį, t. y. po 250 Eur kiekvienam. Vaikų motina nurodo, kad šią, didesnę sumą ji ėmė gauti po mediacijos proceso. Atsakovas nurodo, kad jis sutiktų didinti išlaikymą vaikui iki 300 Eur. Teismas, įvertinęs nurodytus vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį, kuri yra apylygė ir tiek nutraukiant santuoką, tiek dabar nėra esmingai pasikeitusi (šalys neturėjo ir neturi nekilnojamojo turto, turi lizinguojamų transporto priemonių, atsakovas turi motociklą, tačiau ne didelės vertės), faktą, jog abu tėvai yra sveiki ir darbingi, sprendžia, kad perkelti vienam iš tėvų didesnę išlaikymo pareigos dalį pagrindų nėra. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad byloje nesant įrodymų, jog atsakovas būtų ribotai darbingas, darytina išvada, kad jis turi visas galimybes dirbti (galbūt ne vienoje darbovietėje) ir gauti atlygį, pakankamą vaikams ir sau pačiam išsilaikyti, jeigu matys, kad šiuo metu gaunamų jo pajamų tam nepakanka.

Sprendžiant priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, kaip ir sprendžiant jo priteisimo klausimą, taip pat svarbu nustatyti vaiko poreikius, kuriuos pareigą tenkinti turi abu tėvai ir tėvų galimybes juos atliepti. Teismas nustatė, kad šalių dukra specialių poreikių neturi, jos poreikiai – įprastiniai, būdingi bendraamžiams. O šalių sūnui atsirado būtinybė nešioti akinukus, juos taisyti, tačiau juos įsigijo kartą ir keisti dažnai, pasak mamos, nereikės, tik tenka remontuoti, nes vaikas judrus, tačiau tam išlaidos ne didelės ir poreikių bendros sumos ypatingai ne didina, todėl padidinti poreikiai byloje nenustatyti. Sprendžiant apie bendrųjų poreikių dydį, teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog bendrieji vaiko poreikiai (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui bei įvairiapusiam ugdymui ir lavinimui) yra būdingi visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, įgimtų ar įgytų savybių ir todėl papildomai jų įrodinėti nereikia (LR CPK 182 str. 1 d. 1 p.; Kauno apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-2626-485/2012; Šiaulių apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-493-357/2012, taip pat 2A-371-357/2012 ir kt.). Orientaciniu jų tenkinimo kriterijumi, remiantis teismų praktika, yra minimali mėnesinė alga. Nuo 2026 m. tai 1153 Eur, o į rankas (neto) — apie 847 Eur (nekaupiant pensijai II pakopoje). Vistik, ši suma skaičiuojama suaugusiam žmogui, o šalių vaikams yra penkeri (dukrai) ir netrukus sueis septyneri (sūnui), todėl kai kurios bendrosios išlaidos jiems dar nebūdingos, o poreikiai mažesni. Kita vertus kai kurie poreikiai pramogoms ir laisvalaikiui gali būtų visiškai tenkinami, tik jeigu tėvai turi galimybę tą daryti, o jos nesant renkamasi mažiau tokių išlaidų reikalaujančios alternatyvos.

Ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovų įstatyminės atstovės paaiškinimus, įvertinęs institucijos išvadą, šalių vaikų poreikius ir abiejų jų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą ir jų kitimą per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovų ieškinį šioje reikalavimų dalyje tenkinti iš dalies ir padidinti šalių vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nors tėtis ir didelę laiko dalį praleidžia Olandijoje, nes ten dirba, tačiau į Lietuvą grįžta trims savaitėms ir nori bendrauti su vaikais, juos pasiimti pas save; kad taip buvo anksčiau nurodė ir vaikų motina, teigusi, jog grįžus atsakovui į Lietuvą per jo buvimo Lietuvoje tris savaites, vaikai su juo ir pas jį praleisdavę iki aštuonių dienų; norėdamas pasiimti vaikus, kurie išsikėlė gyventi į kitą miestą jis patirs transporto išlaidų ir tiesioginių išlaidų vaikams, todėl pinigų stoka neturi tapti akstinu jam nebendrauti su savo vaikais, kartu bus išlaikomas poreikių ir teikiamo išlaikymo objektyvus balansas ir užtikrinamos galimybės išlaikyti tėvo ir vaikų ryšį, apie kurį dar bus pasisakyta sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo toje dalyje, kurioje kilo šalių ginčas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Įstatyminės atstovės (motinos) atstovaujami ieškovai prašo nustatyti sekančią tėvo I. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. tvarką: 4.1. atsakovas I. B. raštu (sms žinute; elektroniniu paštu ar kitomis visoms šalims žinomomis ir naudojamomis elektroninėmis ryšio priemonėmis), likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms iki tėvo su vaikais susitikimo, praneša kada tiksliai (metai, mėnuo, diena, valanda) tėvas atvyks pasiimti vaikų, D. B. ir A. B. vaikų gyvenamosios vietos adresu arba ugdymo įstaigos adresu; 4.2. tėvas vaikus pasiima ir grąžina savo asmeninėmis lėšomis; 4.3. tėvas pasiėmęs vaikus užtikrina vaikams saugią aplinką ir sudaro galimybę motinai bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, pagal poreikį; 4.5. motina sudaro galimybę tėvui bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą (ugdymą, papildomą ugdymą), 18-21 valandomis darbo ir mokslo dienomis; 4.6. tėvas su vaikais praleidžia ne mažiau kaip du savaitgalius (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. pertraukų/atostogų darbe metu, būdamas Lietuvoje: 4.7. tėvas su vaikais praleidžia vieną mėnesį (liepos mėnesį 1-31) arba du kartus po dvi savaites (liepos 1-14 dienomis ir rugpjūčio 1-14 dienomis) nepertraukiamai, nepilnamečių vaikų kasmetinių atostogų metu. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. nurodydamas, kad jo nuomone vaikų pasiėmimo ir gražinimo lėšos tėvams turėtų būti padalytos pusiau (4.2. punktas), jis visiškai nesutinka su 4.6. ir 4.7. punktu, kadangi šie negali būti įgyvendinami. Paaiškino, kad jo darbo grafikas kintantis, atostogų jis neturi, jos įskaičiuojamos į tą trijų savaičių laiką, kai jis grįžta Olandijoje atidirbęs šešias savaites, bet, gali nutikti, jog ir šis grafikas gali būti neišlaikytas, jeigu kas nors susirgtų ir jam tektų dirbti ilgiau, ar iš Lietuvos grįžti į darbą anksčiau. Pernai vasarą Lietuvoje jis buvo birželio pradžioje ir rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje. Dėl savaitgalių nesutinka, kad būtų nustatyti tik jie, nes grįžęs į Lietuvą, taip pat turi reikalų ir darbų, todėl mano, jog vienoje savaitėje turėtų būti savaitgalis, o kitoje ir darbo dienos, kol vaikai dar darželyje. Vėliau, jiems ėmus lankyti mokyklą, kitaip, kaip tik savaitgaliais, gali ir nebeišeiti.

Minėta, įstatymo nustatyta, jog vaikų ir skyriumi gyvenančios tėvo bendravimo tvarka turi būti maksimali. Vis tik sprendžiant šį klausimą svarbu ją nustatyti tokią, kad skyriumi gyvenantis tėvas objektyviai turėtų galimybę faktiškai ją įvykdyti. Pradiniu ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl tvarkos nustatymo buvo detalesnis, be kitko apimantis šventes bei atostogas. Teikdama išvadą dėl šios siūlomos bendravimo tvarkos institucija nurodė, kad įvertinus šalių pateiktus rašytinius ir žodinius paaiškinimus, atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką, skyrius neturi objektyvių duomenų, kad atsakovas negebėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų ir pažeistų jų teises. Taip pat įvertinus vaikų išreikštą nuomonę, kad jie nori bendrauti su tėvu, skyriaus nuomone, bendravimo tvarką pagal ieškovės pateiktą grafiką nustatyti nėra visai tikslinga, kadangi jos įgyvendinti nepavyktų. Skyrius siūlo, nustatyti bendravimo tvarką tokia, kuri vyktų realiai, apsvarstyti apie ilgesnį atsakovo pranešimo terminą prieš planuojamą grįžimą į Lietuvą ir bendravimo laiką su vaikais (2025-10-03, DOK - 33138). Ieškovų įstatyminei atstovei patikslinus reikalavimus dalyje dėl bendravimo tvarkos, institucija teikdama išvadą dėl jų nurodė, kad įvertinus šalių pateiktus rašytinius ir žodinius paaiškinimus, atsižvelgiant į atsakovo darbo grafiką, skyriaus vertinimu, siekiant užkirsti galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų ir konfliktų bei siekiant, kad bendravimo tvarka užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamam abiejų tėvų bei vaikų teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvu, yra tikslinga nustatyti bendravimo tvarką pagal ieškovės pateikiamą grafiką (2026-01-12, DOK - 1333). Pritardamas institucijos išvadų argumentams, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas negebėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesų ir pažeistų jų teises, taip pat įvertinus vaikų išreikštą nuomonę, kad jie nori bendrauti su tėvu, atsakovo dalinį sutikimą su šiuo reikalavimu, dėl jo 4.1., 4.3. ir 4.4. (ieškinio reikalavimuose nurodomas kaip 4.5. punktas, bet jis eina iš karto po 4.3. punkto, todėl tai rašymo apsirikimas) punktų, teismas sprendžia, jog jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes todėl nustatytini teismo sprendimu. Atsakovas nesutinka su patikslinto reikalavimo 4.7. punktu, nurodydamas, kad jis būtų realiai neįgyvendinamas. Nustačius, kad atsakovo argumentai dotuoju momentu jam dirbant užsienyje - pagrįsti, įvertinus faktą, kad jo darbo grafikas slenkantis ir kintantis, priklausantis nuo įvairių veiksnių, teismas sprendžia, kad šiuo klausimu nustačius ieškovų mamos prašomą bendravimo tvarką atsakovas jos neturėtų galimybės įgyvendinti. Todėl šioje dalyje reikalavimas tenkintinas iš dalies, nustatant, kad tėvas su vaikais, nepilnamečių vaikų kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia viso tris savaites (nes tai maksimalus atsakovo buvimo Lietuvoje laikas ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas galėtų jį pailginti), iš kurių ne mažiau kaip dvi savaites nepertraukiamai, apie numatomą bendravimo laiką informuodamas vaikų motiną ne vėliau, kaip likus dviem savaitėms iki numatomo jo ir vaikų bendravimo laiko pradžios. Šiuo aspektu, siekiant mažinti tėvų tarpusavio konfliktus pažymėtina, jog jie turėtų bendradarbiauti ir išvykęs į reisą tėvas, artėjant vaikų vasaros atostogoms, numatydamas grįžimo į Lietuvą datą, kiek įmanoma anksčiau turėtų apie ją pranešti vaikų motinai, kad ši galėtų planuoti savo ir vaikų poilsio, o galimai ir užimtumo vasaros stovyklose ar kitur laiką (bendradarbiavimo pareiga). Išklausius šalis nenustatyta, kad tėvas būtų abejingas vaiko gimimo dienos šventei, jeigu jos metu yra Lietuvoje, o motina kategoriškai nesutiktų leisti vaikui ir tėvui ją švęsti kartu, tačiau, šiuo aspektu atkreiptinas tėčio dėmesys į tai, kad paprastai gimtadienio šventės taip pat yra planuojamos gerokai iš anksto (užsakomos šventei skirtos erdvės, kepiniai ar pramogos, rengiami kvietimai šventės dalyviams ir pan., tam patiriama išlaidų), todėl pagal tą pačią tėvų bendradarbiavimo pareigą būtų etiška ir pagarbu vaiko pasiėmimo klausimą tėčiui su mama derinti kiek iš anksčiau, nei numatytas septynių dienų terminas. Teismo sprendimu neįmanoma numatyti visų galimų situacijų, tačiau jos visos gali būti išsprendžiamos geranorišku ir pagarbiu tarpusavio susitarimu, juolab, kad atsakovas pageidauja, jog bendravimo tvarka detali nebūtų nustatyta, o liktų tarpusavio sutarimui. Tad tokia ji gali būti tik tol, kol šalys gali siekti kompromiso ir laikydamosi pagarbiai ieškoti interesų suderinimo galimybių.

Patikslinus reikalavimus, 4.5. punktu (dėl tos pačios rašymo apsirikimo klaidos procesiniame dokumente nurodomas 4.6. punktas) prašoma nustatyti, kad tėvas su vaikais praleidžia ne mažiau kaip du savaitgalius (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. pertraukų/atostogų darbe metu, būdamas Lietuvoje. Vaikų motina nurodo, kad ji savaitgaliais dirba ir kai tėvas yra Lietuvoje, jis turėtų pasirūpinti vaikais. Atsakovas nurodo, kad jam šio reikalavimo gali nepavykti įgyvendinti, kita vertus jis sutinka, kad vaikams ėmus lankyti mokyklą, kitaip, kaip tik bendrauti su jais savaitgaliais gali būti ir neįmanoma. Teismas sutinka su šiais atsakovo argumentais, kad ilgą laiką nebuvus Lietuvoje ir grįžus į ją, natūralu, jog atsakovui atsiranda veiklų ir reikalų bei pareigų artimiesiems, kuriuos grįžęs turi atlikti ir nuveikti. Kadangi vaikai dar nelanko mokyklos, o atsakovas turi galimybę juos pasiimti ir savaitės darbo dienomis, arba jas prijungti prie savaitgalio ir nepertraukiamai praleisti ilgesnį laiką su savo vaikais, kad jų nereikėtų kelis kartus važiuoti pasiimti ir vėl parvežti, nustatytina, kad iki vaikai mokysis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, tėvas būdamas Lietuvoje bendrauja su jais ne mažiau kaip vieną savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., o kitu laiku bendraudamas savo pasirinkimu savaitgalį ir/ar darbo dienomis, iš viso su vaikais praleisdamas ne mažiau kaip 7 dienas savo buvimo Lietuvoje metu. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą tėvas su vaikais praleidžia ne mažiau kaip du savaitgalius, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., jo pertraukų/atostogų darbe metu, būdamas Lietuvoje (šiuo atveju išimtis gali būti kitos vaikų atostogos mokykloje, kai bendras buvimo kartu laikas gali būti pliusuojamas prie vieno savaitgalio pridedant darbo dienas, taip pirmenybę teikiant vaikų ir tėvo ilgesniam nepertraukiamam bendravimui).

Minėta, atsakovas taip pat nesutinka su šio reikalavimo 4.2. punktu, nurodydamas jog šios išlaidos tėvų turėtų būti pasidalijamos pusiau. Teismas tokiai atsakovo nuomonei pritarti negali. Nekilo ginčo, kad vaikų motina verčiasi kirpėjos veikla, dirba savaitgaliais ir, dalydamasi darbo vieta, slenkančiu grafiku darbo dienomis. Atsakovui šiuo teismo sprendimu paliekama teisė rinktis jam patogų bendravimo su vaikais laiką, į tai, kad jis bendraus su vaikais būdamas Lietuvoje, atsižvelgta ir sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikams dydžio priteisimo. Dėl nurodytų argumentų nėra nei pagrindo šių išlaidų dalyti pusiau, nei vaikų motinai nustatyti pareigos pasiimti vaikus iš tėvo pasibaigus jo pasirinktam bendravimo laiku, nes tokia pareiga, įvertinus motinos darbo pobūdį ir laiką jai būtų neproporcinga ir neteisinga. Tokiu būdu šis patikslinto ieškinio reikalavimo punktas tenkintinas visiškai.

Kartu atkeiptinas atsakovo dėmesys į tai, kad jis ne tik turi teisę bendrauti su savo vaikais, tačiau ir pareigą tą daryti, juos auklėti, lavinti ir ruošti savarankiškam gyvenimui, o atsakovui šios pareigos nepagrįstai neįgyvendinant, vėliau jam gali kilti teisinės pasekmės ir atsakomybė, kuri gali būti didesnė nei vaikų motinai, kuri neturi pasirinkimo šios pareigos nevykdyti ir privalo spręsti visus kasdien iškylančius, vaikus liečiančius ir su jais susijusius klausimus (pvz., jei netinkamai auklėtas vaikas padarytų žalos, kuri jam pačiam neturint subjektiškumo ir turto, turėtų būti atlyginta tėvų, o jos atlyginimo dalys subsidiarioje atsakomybėje nustatomos pagal tai, ar tėvai tinkamai vykdė savo pareigą auklėti vaikus ir pan.).

Ieškovų įstatyminė atstovė byloje naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2025-01-29 sprendimą Nr.(8.28Mr)ATP-C-2025-00577, 2025 m. birželio 26 d. Tarnybos sprendimą dėl 2025-01-29 sprendimo Nr.(8.28Mr)ATP-C-2025-00577 pakeitimo ir 2026 m. sausio 27 d. Tarnybos sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2026-00663, pagal kuriuos ieškovų įstatyminei atstovei nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2025-06-10, CBP-2699 priedai; 2025-06-27, DOK – 22105; 2026-02-06, DOK - 4722). Teismui taip pat pateikta Tarnybos 2026-02-10 išrašyta patikslinta pažyma Nr. APD-2026-01650, dėl išlaidų, pagal kurią valstybės patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 674,17 Eur. Įvertinus aplinkybę, kad ieškinys yra tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 87 proc. (pirmo reikalavimo atveju tenkinta viso 91 proc. reikalavimų, antro reikalavimo atveju tenkinta viso 83 proc. reikalavimų (1-4 punktai visiškai, 5 ir 6 pusiau), todėl bendrai tenkinta 87 proc.), arba 587 Eur, taikant mokesčių apvalinimo taisyklę (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 ir 99 straipsniai).

Atsakovas byloje taip pat naudojosi advokato padėjėjo teisine pagalba (2025-07-17, DOK - 24409) ir byloje patyrė 1331 Eur išlaidų. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Įvertinus faktą, kad ieškovų įstatyminės atstovės reiškiami ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. vidutiniškai buvo tenkinta 87 proc. reikalavimų, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos neviršija rekomendacijos patvirtintų dydžių, todėl iš ieškovų įstatyminės atstovės atsakovui priteistinos jo patirtos atstovavimo išlaidos, proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui, t. y. 13 proc., arba 173 Eur.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovo įstatyminė atstovė buvo atleista, t. y. 54 Eur (300 – 200 Eur = 100 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir 95 Eur (115 Eur x 83 proc. tenkintų reikalavimų) už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, viso 149 Eur (CPK 93 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 straipsniu 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį (patikslintus reikalavimus) tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2024-01-11 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-289-802/2024, iš tėvo jo vaikams priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiams vaikams: D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 EUR (tris šimtus eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos – tai yra nuo 2025-06-10, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant vaiko įstatyminei atstovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Nustatyti tokią vaikų D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini) su tėvu I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

4.1. atsakovas I. B., raštu (sms žinute; elektroniniu paštu ar kitomis visoms šalims žinomomis ir naudojamomis elektroninėmis ryšio priemonėmis), likus ne mažiau kaip 7 (septynioms) kalendorinėms dienoms iki tėvo su vaikais susitikimo, praneša kada tiksliai (metai, mėnuo, diena, valanda) tėvas atvyks pasiimti vaikų, D. B. ir A. B. vaikų gyvenamosios vietos adresu arba ugdymo įstaigos adresu;

4.2. tėvas vaikus pasiima ir grąžina savo asmeninėmis lėšomis;

4.3. tėvas pasiėmęs vaikus užtikrina vaikams saugią aplinką ir sudaro galimybę motinai bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, pagal poreikį;

4.4. motina sudaro galimybę tėvui bendrauti su vaikais telefonu ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą (ugdymą, papildomą ugdymą), 18-21 valandomis darbo ir mokslo dienomis;

4.5. iki vaikai mokysis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, tėvas bendrauja su jais ne mažiau kaip vieną savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., o kitu laiku bendrauja savo pasirinkimu savaitgalį ir/ar darbo dienomis, iš viso su vaikais praleisdamas ne mažiau kaip 7 dienas savo buvimo Lietuvoje metu; vaikams pradėjus lankyti mokyklą tėvas su vaikais praleidžia ne mažiau kaip du savaitgalius, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., tėvo kiekvienų pertraukų/atostogų darbe metu, būdamas Lietuvoje (šiuo atveju išimtis gali būti kitos vaikų atostogos mokykloje, kai bendras buvimo kartu laikas gali būti pliusuojamas prie vieno savaitgalio pridedant darbo dienas, taip pirmenybę teikiant vaikų ir tėvo ilgesniam nepertraukiamam bendravimui).

4.6. tėvas su vaikais, nepilnamečių jo vaikų kasmetinių vasaros atostogų metu, praleidžia viso tris savaites, iš kurių ne mažiau kaip dvi savaites nepertraukiamai, apie numatomą bendravimo laiką informuodamas vaikų motiną ne vėliau, kaip likus dviem savaitėms iki numatomo jo ir vaikų bendravimo laiko pradžios.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 149 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su mokėtinu žyminiu mokesčiu (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 587 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios turi būti sumokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr.: (duomenys neskelbtini), ,,Swedbank“, AB banke, (duomenys neskelbtini), AB ,,Citadele“, banke, (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini), Danske banke, (duomenys neskelbtini), Nordea banke, (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovų įstatyminės atstovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 173 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt teris eurus) atstovavimo išlaidų. N

Išaiškinti atsakovui, kad jis, kaip uzufrukto davėjas, turi teisę kontroliuoti ar lėšos, jo skirtos vaiko išlaikymui, yra naudojamos tinkamai, t. y. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnis, 3.203 straipsnis, 4.144 straipsnio 5 dalis).

Išaiškinti šalims, kad remiantis LR CK 3.201 straipsniu, jei po teismo sprendimo, dėl išlaikymo vaikui priteisimo, priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, bet kur šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo (dydžio pakeitimo) nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiųsti neatvykusiems jo išklausyti asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.