- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2A-47-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07097-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- G. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei G. Č. dėl baudos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. Č. 4 000 Eur baudą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. spalio 9 d. tarp ieškovo (būsimo pirkėjo) ir atsakovės (būsimos pardavėjos) buvo sudaryta preliminari sutartis, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudaryti bei pasirašyti pagrindinę sutartį dėl 0,0606 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovei nuosavybės teise, pirkimo pardavimo. Šalių sutarimu pagrindinės sutarties kaina buvo nustatyta 34 000 Eur. Tam atvejui, jeigu ieškovas netinkamai vykdytų ar nevykdytų preliminariąją sutartį, dėl to kilsiančių atsakovės nuostolių atlyginimui užtikrinti ieškovas sumokėjo 4 000 Eur, kurie, sudarius pagrindinę sutartį, būtų buvę įskaityti į parduodamo turto kainą. Preliminariosios sutarties 4.2 papunktyje šalys sutarė dėl esminės sąlygos, kad atsakovė iki pagrindinės sutarties pasirašymo dienos pašalins žemės sklype ir jame esančiuose pastatuose laikomas statybines medžiagas, jų atliekas, kitus daiktus (plytas, čiužinius, lentas, putplastį, pakuotes, baldus, dėžes ir kt.) ir du metalinius garažus. Šalys preliminariąja sutartimi taip pat sutarė, kad jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl būsimo pardavėjo, t. y. atsakovės, kaltės (veikimo, neveikimo, netinkamo preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo) ir šalims nepasirašius pagrindinės sutarties preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2020 m. gruodžio 31 d., ieškovo atsakovei sumokėta 4 000 Eur suma yra grąžinama jam ir atsakovė sumoka 4 000 Eur baudą už sutarties neįvykdymą.
3. 2020 m. gruodžio 15 d. atsakovė grąžino ieškovui sumokėtus 4 000 Eur, tokiu būdu savo veiksmais išreikšdama ir patvirtindama atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Iki preliminariojoje sutartyje numatytos datos 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė pagrindinės sutarties nesudarė.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad nors preliminarioji sutartis buvo sudaryta raštiška forma, tačiau 2020 m. gruodžio 15 d. atsakovės veiksmas – 4 000 Eur, sumokėtų vykdant preliminariąją sutartį, grąžinimas ieškovui nedviprasmiškai ir aiškiai parodė jos valią atsisakyti vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – atlikti tam tikrus veiksmus atlaisvinant parduodamą turtą nuo atsakovei priklausančių daiktų, o svarbiausia – iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas pažymi, kad dar iki šio veiksmo atsakovė ne viename pokalbyje su ieškovu žodžiu jau buvo išreiškusi valią nesudaryti pagrindinės sutarties ir neatlikti kitų organizacinio pobūdžio veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau ieškovas ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį neatsisakė: 2020 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. gruodžio 19 d. raštuose atsakovei priminė apie galimas preliminariosios sutarties neįvykdymo teisines pasekmes, o 2020 m. gruodžio 25 d. rašte pasiūlė sudaryti pagrindinę sutartį mažesne kaina, atsižvelgiant į galimas išlaidas šalinant sklype ir pastate esančius daiktus. Ginčui išspręsti nėra svarbu, ar sąlyga atlaisvinti turtą yra esminė, ar ne, o svarbu yra tai, kuri iš šalių atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį, nes ieškinys reiškiamas atsakovės atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį pagrindu (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Ieškovas, be to, nesutinka, kad preliminariojoje sutartyje numatyta turto atlaisvinimo sąlyga nėra esminė. Ilgalaikis atsakovės neveikimas negali būti pateisinamas nei karantinu, ypač įvertinant tai, jog pati atsakovė fiziškai nebūtų pajėgusi atlaisvinti turto, o karantino sąlygos samdyti kitus asmenis šių darbų atlikimui nedraudė, nei jos sveikatos būkle, įvertinant sveikatos sutrikimo pobūdį ir atsiradimo laiką (pagal medicininius dokumentus, atsakovei sveikata pablogėjo lapkričio mėnesio pabaigoje). Atsakovė, sudarydama preliminariąją sutartį, žinojo epidemiologinę situaciją, jos prognozes, todėl galėjo ir privalėjo numatyti antrosios pandemijos bangos atsiradimą ir dėl to galinčias kilti pasekmes preliminariosios sutarties įvykdymui. Vertinant valstybės veiksmus nustatant karantino apribojimus ir prižiūrint jų vykdymą, pirmiausiai pažymėtina, kad priimti sprendimai atsakovei neatėmė galimybės įvykdyti preliminariąją sutartį – rangos darbų atlikimas, kuris reikalingas sklypo atlaisvinimui bei notarinių paslaugų teikimas, kuris reikalingas pagrindinei sutarčiai sudaryti, nebuvo karantino metu draudžiama veikla (paslaugų teikimas). Pažymėjo, kad asmenų judėjimo ir bendravimo sugriežtinimai atsirado baigiantis terminui sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas preliminariosios sutarties sudarymo metu turėtas laisvas pinigines lėšas buvo investavęs per eToro investicijų platformą, per preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas iš investuotų lėšų gavo atitinkamą pelną, o tai patvirtina, kad ieškovo investicijos buvo pelningos.
Atsiliepimas
5. Atsakovė G. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. nei atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nei patvirtino atsisakymą. Atsakovė, sudariusi 2020 m. spalio 9 d. preliminariąją sutartį, pradėjo vykdyti jos sąlygą dėl daiktų išsivežimo iš žemės sklypo ir namo, tačiau pajuto (duomenys neskelbtini), pasireiškė prieš 3 metus patirtos traumos pasekmės ir ji 2020 m. spalio 26 d. kreipėsi į gydytoją. 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovė sulaukė nekilnojamojo turto agentės K. K. skambučio, kuri informavo atsakovę, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 4 d., neinformavęs atsakovės ir be jos sutikimo, apsilankė žemės sklype, padarė daug nuotraukų, kurias persiuntė nekilnojamojo turto agentei ir reiškia pretenzijas dėl daiktų neišsivežimo (nors terminas dar nebuvo suėjęs). Atsakovė suprato, kad nustatytu terminu išsivežti daiktų iš žemės sklypo nespės, paprašė nekilnojamojo turto agentės parengti susitarimo projektą dėl termino pratęsimo ir suderinti jį su ieškovu. Ieškovas su atsakove susisiekė telefonu, pareiškė daugybę priekaištų, juokėsi iš koronaviruso grėsmės, tad atsakovė grąžino 4 000 Eur ieškovui. Nekilnojamojo turto agentė išsiuntė susitarimo projektą ieškovui, kuriame buvo nurodytos pratęsimo priežastys: pablogėjusi būsimojo pardavėjo sveikata, sugriežtintas karantinas bei asmuo priklauso padidintos rizikos grupei. Ieškovas 2020 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ pranešė atsakovei, kad atsisako pasirašyti atsiųstą susitarimą dėl termino pratęsimo ir reikalauja iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti 4 000 Eur dydžio baudą. Ieškovas pateikė reikalavimą parduoti žemės sklypą, namą su visais juose esančiais daiktais iki 2021 m. sausio 10 d. ir papildomai sumažinti kainą 2 000 Eur. Atsakovė 2020 m. gruodžio 29 d. atsakyme į 2020 m. gruodžio 25 d. raštą nurodė, kad negali sutikti su tokiu nesąžiningu ieškovo pasiūlymu – parduoti visus žemės sklype ir name esančius daiktus pačią kainą dar sumažinant 2 000 Eur. Atsakovė niekada neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties; ieškovas, o ne atsakovė nutraukė preliminarią sutartį, nes atsakovė tik siūlė pratęsti preliminariosios sutarties terminą. Atsakovė nurodė, jog ieškovo nurodyti nuostoliai yra tik tariami ir visiškai nepagrįsti. Ieškovas pats vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį ir jis pats kaltas dėl jos nutraukimo, todėl jam atiteko ir galimų nuostolių rizika. Be to, ieškovo teiginiai apie 34 000 Eur investavimą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. sausio 1 d. yra tik teorinė galimybė, nepagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovas paduotu ieškiniu prašo priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, tačiau tokio dydžio palūkanos taikomos tik verslininkams arba privatiems juridiniams asmenims.
7. Atsakovė siekė pratęsti terminą, o ne atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, o 2020 m. gruodžio 16 d. rašte aiškiai nurodytas ieškovo reikalavimas iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti 4 000 Eur dydžio baudą. Atsakovė niekaip negali ginčyti turto atlaisvinimo sąlygos svarbos, nes tokia svarba šiai sąlygai nėra suteikta pačia preliminariąją sutartimi, - tai tik eilinė preliminarios sutarties sąlyga. Ieškovas reikalauti baudos galėjo tik pasibaigus preliminariajai sutarčiai.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
8.1. Preliminarioje sutartyje atsakovė įsipareigojo iki pagrindinės sutarties pasirašymo dienos pašalinti sklype ir jame esančiuose pastatuose laikomas statybines medžiagas bei jų atliekas, kitus asmeninius daiktus ir abu metalinius garažus (sutarties 4.2 punktas). Atsakovė iki nustatyto termino neįvykdė sutarties 4.2 punkte įtvirtinto įsipareigojimo. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis nustatytu terminu (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nebuvo sudaryta.
8.2. Teismas nurodė, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju šalys 2020 m. spalio 9 d. preliminarioje sutartyje susitarė, kad dėl būsimo pardavėjo kaltės (veikimo ar neveikimo) ir/ar būsimo pardavėjo netinkamo sutarties sąlygų vykdymo šalims nepasirašius pagrindinės sutarties sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2020 m. gruodžio 31 d., būsimajam pirkėjui grąžinamas jo sumokėtas 4 000 Eur avansas ir papildomai būsimas pardavėjas sumoka būsimam pirkėjui 4 000 Eur baudą (sutarties 7.1.1 punktas). Preliminarioje sutartyje įtvirtinta analogiška nuostata ir dėl būsimo pirkėjo (ieškovo) atsakomybės tuo atveju, jei sutartis nustatytu terminu nebūtų pasirašyta dėl būsimo pirkėjo kaltės (sutarties 7.1.2 punktas).
8.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir ginčo dėl to nėra, jog dar iki nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti (2020 m. gruodžio 31 d.), atsakovė 2020 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymu grąžino ieškovui 4 000 Eur avansą.
8.4. Nors atsakovė teigia, kad ji neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties (o siūlė pratęsti jos terminą), be to, egzistuoja atsakovės civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės: nenugalima jėga, būtinasis reikalingumas ir valstybės veiksmai (CK 6.253 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys), teismas tokius argumentus atmetė nurodydamas, jog civilinės atsakomybės nebuvimas ir civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės yra du skirtingi teisiniai institutai, kurie yra savarankiški ir pagal savo esmę negali būti taikomi kartu.
8.5. Atsakovės nekilnojamojo turto brokerė 2020 m. gruodžio 14 d. parengė preliminariosios sutarties pakeitimo projektą, kuriame siūloma pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2021 m. gegužės 1 d. dėl pablogėjusios atsakovės sveikatos, sugriežtinto karantino ir fakto, kad atsakovė priklauso padidintos rizikos grupei, kartu atsisakant preliminariosios sutarties nuostatų, reglamentuojančių nuostolių atlyginimą (sutarties 7.1, 7.1.1 ir 7.1.2 punktai). 2020 m. gruodžio 15 d. atsakovė grąžino ieškovui 4 000 Eur avansą. 2021 m. gruodžio 17 d. rašte atsakovė, be kita ko, nurodė, kad preliminarioje sutartyje nustatytu terminu (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) dėl objektyvių priežasčių pagrindinė sutartis negali būti sudaryta.
8.6. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog preliminarioje sutartyje nustatytu terminu (2020 m. gruodžio 31 d.) atsakovė nebuvo pasirengusi sudaryti pagrindinės sutarties. Atsakovei nurodžius, kad ji negali nustatytu terminu pašalinti preliminarios sutarties 4.2 punkte nurodytų daiktų, ieškovas 2020 m. gruodžio 25 d. pateikė atsakovei pasiūlymą sumažinus parduodamo daikto kainą 2 000 Eur (kurie būtų panaudoti daiktų išvežimo paslaugoms) sudaryti pagrindinę sutartį iki 2021 m. sausio 10 d., tačiau atsakovė tokio pasiūlymo nepriėmė.
8.7. Šalys preliminarioje sutartyje susitarė, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl vien faktas, kad atsakovė siūlė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, o ieškovas su šiuo siūlymu nesutiko, nepaneigia atsakovės atsakomybės dėl 2020 m. spalio 9 d. šalių sudarytos preliminarios sutarties pažeidimo, o ieškovas turėjo teisę, tačiau ne pareigą, sutikti su atsakovės siūlymu pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
8.8. Atsakovė negalėjimą sudaryti pagrindinės sutarties preliminarioje sutartyje nurodytu terminu grindžia karantino režimu ir atsakovės pablogėjusia sveikata. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2020 m. spalio 9 d., taigi sudarant preliminarią sutartį atsakovei buvo žinoma šalyje esanti epidemiologinė situacija. Pagrindinės sutarties sudarymo terminą pasiūlė pati atsakovė. Atsakovės teigimu, ji dėl sveikatos būklės negalėjo laiku įvykdyti preliminarios sutarties nuostatos dėl daiktų išsivežimo iš ketinamo parduoti nekilnojamojo turto ir pateikė įrodymus, kad ji kreipėsi į gydymo įstaigą dėl (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovei buvo nustatytas nedarbingumas. Teismas laikė, kad atsakovės sveikatos būklė pagal byloje esančius duomenis nebuvo tokio pobūdžio, dėl kurio atsakovė nebūtų galėjusi pasitelkti kitų asmenų (užsakyti daiktų išvežimo paslaugą, pasitelkti pažįstamus asmenis), juo labiau, kad iš preliminarioje sutartyje nurodytų išvežamų daiktų pobūdžio matyti, jog šių daiktų objektyviai neįmanoma pašalinti vienam žmogui.
8.9. Mažinti šalių sutartų netesybų (4 000 Eur), kurios tokio paties dydžio numatytos abiejų šalių atžvilgiu, pagrindo nėra. Sutarties sąlyga tarp šalių buvo derinta individualiai, sutarties projektą parengė atsakovės nekilnojamojo turto brokerė, tokio dydžio netesybos pasirašant sutartį atsakovei buvo priimtinos. Nors šalių sutartos netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti, tačiau į bylą pateikti įrodymai leidžia spręsti ir apie realius ieškovo nuostolius, kuriuos jis patyrė negalėdamas investuoti piniginių lėšų, skirtų nekilnojamojo turto iš atsakovės įsigijimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
10. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
10.1. Atsakovė, sudariusi 2020 m. spalio 9 d. Preliminariąją sutartį, pradėjo vykdyti jos sąlygą dėl daiktų išsivežimo iš žemės sklypo ir namo, tačiau vykdant šiuos darbus, pajuto (duomenys neskelbtini), pasireiškė prieš 3 metus patirtos traumos pasekmės, dėl ko ji 2020 m. spalio 26 d. kreipėsi į gydytoją, buvo paskirtas gydymas. Atsakovė, nepaisydama patiriamo skausmo, toliau vykdė daiktų išsivežimą iš žemės sklypo. (duomenys neskelbtini) gydymui nepadedant, atsakovė 2020 m. lapkričio 16 d., lapkričio 25 d., gruodžio 4 d., lankėsi pas įvairius medicinos specialistus. Nustatyta esminė uždegimo priežastis - (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovei išduodama pažyma dėl nedarbingumo, kuri nuolat pratęsiama - paskutinį kartą iki 2021 m. sausio 8 d.
10.2. 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbtas karantinas dėl koronaviruso pandemijos. Žmonėms, vyresniems kaip 65 metai (atsakovei tuo metu buvo 68 metai), rekomenduota likti namuose, vengti kontaktų su kitais žmonėmis.
10.3. Atsakovė, nepaisydama patiriamų skausmų, 2020 m. gruodžio 9 d., pasitelkusi talkininkus, iš žemės sklypo išvežė medieną, tačiau iš artimųjų, kaimynų, susilaukė pastabų, kad elgiasi netinkamai, kontaktuoja su pagalbai pasitelktais žmonėmis, nesilaiko rekomendacijų dėl koronaviruso pandemijos. Paskelbta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvoje įvedamas griežtas karantinas, todėl atsakovei kilo abejonės, ar ji neprisiima pernelyg didelės rizikos savo bei aplinkinių žmonių, jų sveikatos atžvilgiu, per pandemiją bandydama išsivežti didelį kiekį daiktų iš žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodė, kad atsakovė nebuvo pasirengusi sudaryti pagrindinės sutarties, nes kreipėsi į ieškovą dėl pagrindinės sutarties sudarymo terminio pratęsimo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada sunkiai suprantama - atsakovė nebuvo pasirengusi sudaryti pagrindinės sutarties, nes kreipėsi dėl jos sudarymo termino pratęsimo, tuo tarpu ieškovas buvo pasirengęs sudaryti pagrindinę sutartį, nes pasiūlė pratęsti sutarties terminą, sumažinti sutarties kainą ir neatlygintai perleisti jam kitų daiktų, esančių nekilnojamajame turte, nuosavybę. Nesuprantama, kodėl vienu atveju siūlymas pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą vertintas kaip nepasirengimas sudaryti pagrindinę sutartį, o kitu atveju pasiūlymas pratęsti pagrindinės sutarties terminą kartu su tokių esminių sąlygų kaip turto kaina ir papildomų daiktų perdavimas jau laikomas pasirengimu sudaryti pagrindinę sutartį.
10.5. Šiuo atveju atsakomybei atsirasti, apeliantės nuomone, svarbus ne pasirengimas ar nepasirengimas sudaryti pagrindinę sutartį, o atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nes būtent asmeniui, kuris atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, yra numatyta atsakomybė.
10.6. Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad avanso grąžinimas reiškė atsakovės atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau tokią išvadą paneigia tiek pati avanso grąžinimo priežastis, tiek atsakovės ne kartą išreikšta pozicija dėl avanso vėlesniame susirašinėjime (derybose) dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo.
10.7. Avansą atsakovė grąžino ieškovui, atsižvelgdama į 2020 m. gruodžio 14 d. telefoninį pokalbį su ieškovu, kurio metu šis be perstojo kartojo, kad atsakovės banko sąskaitoje jau 2 mėnesius įšaldyti jo 4000 Eur.
10.8. Būtent ieškovas, gavęs atsakovės pasiūlymą pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, 2020 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ nutraukė preliminariąją sutartį (atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį). Ieškovo 2020 m. gruodžio 16 d. rašte nebesiūloma preliminarioje sutartyje nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį - rašte aiškiai nurodytas ieškovo reikalavimas iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti 4000 Eur dydžio baudą, priešingu atveju grasinama su ieškiniu kreiptis į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai nevertino šių ieškovo veiksmų ir dėl jų nepasisakė.
10.9. Ieškovas reikalauti baudos galėjo tik pasibaigus preliminariajai sutarčiai, vadinasi, jau 2020 m. gruodžio 16 d. jis laikė, kad preliminarioji sutartis yra pasibaigusi. Tuo labiau, kad ieškovas pareikalavo sumokėti baudą iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. dar iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pasibaigimo. Atsakovės pasiūlymas pratęsti pagrindinės sutarties terminą ir/ar pakeisti tam tikras preliminariosios sutarties sąlygas nėra ir negali būti pagrindu atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Kiekviena iš sutarties šalių gali siūlyti kitai šaliai bet kokius sudarytos sutarties pakeitimus ar papildymus ir tokių pasiūlymų pateikimas niekaip negali būti pagrindu kitai šaliai nutraukti sudarytą sutartį.
10.10. Ieškovas 2020 m. gruodžio 16 d. atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį nesant atsakovės kaltės. Priešingai, būtent ieškovas atsakingas (kaltas) dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį 2020 m. gruodžio 16 d., nepasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Tai, kad vėliau ieškovas A. K. įsigijo nekilnojamąjį turtą už beveik 3 kartus mažesnę kainą (už 12100 Eur vietoj 34000 Eur), nei numatyta preliminarioje sutartyje, leidžia suabejoti, ar ieškovas 2020 m. gruodžio mėnesį dar buvo suinteresuotas pagrindinės sutarties sudarymu, o ne ieškojo priežasčių preliminariajai sutarčiai nutraukti.
10.11. Preliminarios sutarties 4.2 punktas numato, kad „būsimasis pardavėjas įsipareigoja iki pagrindinės sutarties pasirašymo dienos pašalinti sklype ir jame esančiuose pastatuose laikomas statybines medžiagas bei jų atliekas ir kitus, asmeninius daiktus (plytos, čiužiniai, lentos, putplastis, pakuotės, baldai, dėžės ir kt.) ir abu metalinius garažus“. Šio atsakovės įsipareigojimo įvykdymo terminas siejamas su pagrindinės sutarties sudarymo terminu, tačiau pagrindinės sutarties sudarymas nėra siejamas su šio atsakovės įsipareigojimo įvykdymu. Preliminariojoje sutartyje niekur nenurodyta, kad šio atsakovės įsipareigojimo neįvykdžius, pagrindinė sutartis negali būti sudaryta arba turto neatlaisvinimas yra kliūtis pagrindinės sutarties sudarymui. Preliminariojoje sutartyje taip pat nenumatyta, kad turto neatlaisvinimas nustatytu terminu yra pagrindu atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi, turto atlaisvinimas preliminariojoje sutartyje nėra laikomas esmine sąlyga pagrindinės sutarties sudarymui. Neatlaisvinus turto, pagrindinė sutartis galėjo būti sudaryta ir turto neatlaisvinimas nebuvo kliūtimi pagrindinės sutarties sudarymui. Tokiu atveju pačioje pagrindinėje sutartyje turėjo būti nurodytas pratęstas turto atlaisvinimo terminas. Paplitusi praktika, kai pačioje pagrindinėje sutartyje nustatomas turto atlaisvinimo terminas ir jau sudarius pagrindinę sutartį turtas atlaisvinamas per sutartyje nustatytą terminą.
10.12. Atsakovė 2020 m. gruodžio 14 d. informavo ieškovą, kad dėl svarbių priežasčių ji negalės atlaisvinti turto preliminariojoje sutartyje nurodytu terminu ir pasiūlė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Toks atsakovės G. Č. pranešimas nereiškė, kad ji atsisako sudaryti pagrindinę sutartį - kaip jau minėta, preliminariojoje sutartyje nėra numatyta, kad turto atlaisvinimas yra būtina pagrindinės sutarties sudarymo sąlyga. Preliminariojoje sutartyje nėra numatyta bauda ar kitokios netesybos dėl įsipareigojimo atlaisvinti turtą nustatytu terminu neįvykdymo, tuo labiau, kad ieškovui 2020 m. gruodžio 16 d. atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, turto atlaisvinimas neteko prasmės ir šis atsakovės įsipareigojimas pasibaigė pasibaigus pačiai preliminariajai sutarčiai.
Žemesnės instancijos teismas
10.13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodė, kad karantino režimas ir atsakovės pablogėjusi sveikata nelaikytinos objektyviomis priežastimis, dėl kurių preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta, nes preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2020 m. spalio 9 d., taigi sudarant preliminarią sutartį atsakovei buvo žinoma šalyje esanti epidemiologinė situacija; atsakovės sveikatos būklė pagal byloje esančius duomenis nebuvo tokio pobūdžio, dėl kurio atsakovė nebūtų galėjusi pasitelkti kitų asmenų (užsakyti daiktų išvežimo paslaugą, pasitelkti pažįstamus asmenis). Tokie motyvai, kad atsakovė, sudarydama preliminariąją sutartį, galėjo žinoti apie epidemiologinės situacijos kitimo prognozę, numatyti antrosios pandemijos bangos atsiradimą ir dėl to galinčias kilti pasekmes, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.
10.14. Vilniaus miesto apylinkės teismo motyvai, kad atsakovė galėjo pasitelkti kitus asmenis (užsakyti daiktų išvežimo paslaugą, pasitelkti pažįstamus asmenis) tik atspindi situacijos tinkamą neįvertinimą. Atsakovė turėjo išsigabenti didelės apimties turtą (abu metalinius garažus, plytas, čiužinius, lentas, putplastį, pakuotes, baldus, dėžes ir kt.), kuris atsakovės buvo sukauptas per ilgus metus, atsakovei materialiai vertingas. Visi šie daiktai atsakovės turėjo būti atrinkti, surūšiuoti pagal skirtingą jų paskirtį ir likimą (vieni parduoti, kiti išsivežti atsakovės į skirtingas vietas, treti išvežti į atliekų surinkimo vietas ir t.t.) ir be atsakovės tiesioginio dalyvavimo to nebuvo galima padaryti. Atsakovė, kaip nepasiturintis asmuo, negalėjo sau leisti didelių išlaidų samdant trečiuosius asmenis (kad jie viską sutvarkytų nedalyvaujant atsakovei). Daiktų išvežimui bet kuriuo atveju buvo planuota pasitelkti padėsiančius atsakovei kitus asmenis, tačiau prieš tai atsakovė turėjo atlikti parengiamuosius darbus bei taip pat dalyvauti išvežant daiktus. Įvedus judėjimo draudimą tarp savivaldybių, atsakovės pažįstamų asmenų, gyvenančių Vilniaus mieste, pasitelkimas į pagalbą tapo neįmanomu.
10.15. Rekomendacijų, susijusių su kontaktų ribojimu, didesnės rizikos grupės žmonių saviizoliacijos laikymasis, laikytini būtinojo reikalingumo veiksmais, kurie leido užkirsti kelią didesniam koronaviruso platinimui, mažinti grėsmę tiek atsakovės, tiek aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Turto neatlaisvinimas nustatytu terminu yra itin menkas sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, palyginus su grėsme žmonių gyvybei ir sveikatai.
10.16. Nurodė, kad 4000 Eur bauda yra per didelė, atsižvelgiant į visą sutarties kainą - bauda sudaro net 11,76 proc. visos sutarties kainos. Sandoris buvo nekomercinis, atsakovė pardavinėjo jai priklausantį asmeninėms reikmėms naudotą turtą, ji nėra verslininkė, o senatvės pensininkė, kurios vienintelės pajamos - nedidelė senatvės pensija, šiuo metu sudaranti 241,68 Eur per mėnesį. Atsakovė Turto neatlaisvino dėl objektyvių priežasčių - jos ligos bei dėl to, kad atsakovė kaip atsakinga pilietė vykdė griežtus karantino reikalavimus bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtas rekomendacijas dėl kovos su COVID-19 pandemija. Tuo tarpu ieškovas jokių realių nuostolių nepatyrė, 2021 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą už beveik 3 kartus mažesnę kainą, todėl gavo naudos iš šios situacijos.
Žemesnės instancijos teismas
10.17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai leidžia spręsti ir apie realius ieškovo nuostolius, kuriuos jis patyrė negalėdamas investuoti piniginių lėšų, skirtų nekilnojamojo turto iš atsakovės įsigijimui, tačiau kokie įrodymai ir apie kokius ieškovo realius nuostolius leidžia spręsti, pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepaaiškino.
10.18. Ieškovo pateikti eToro sąskaitos išrašai yra nepatvirtinti, todėl abejotinas jų tikrumas. Neaišku, ar tai yra realios investicijos, ar tik investicijų modelis, skirtas investuotojo edukaciniams tikslams. Netgi tuo atveju, jei pateikti eToro sąskaitos išrašai patvirtintų realias ieškovo investicijas, jie niekaip nepatvirtintų kokių nors ieškovo nuostolių ar pelno. Ieškovas turėjo visas galimybės laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. sausio 1 d. investuoti 30000 Eur, o atsakovei 2020 m. gruodžio 15 d. grąžinus ieškovui 4000 Eur avansą, ir tuos 4000 Eur. Todėl ieškovo teiginiai apie 34000 Eur investavimą yra tik teorinė galimybė, nepagrįsta jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
9. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovas nesutiko su apeliantės nurodomais argumentais dėl preliminariosios sutarties nutraukimo galimybės. Preliminarioji sutartis nėra sandoris, kuris sukuria šalims teises ir pareigas, todėl jo negalima nutraukti, o tik vengti ar atsisakyti įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtą įsipareigojimą – iki nustatyto termino sukurti teisinius santykius ir įsipareigojimus ateityje, sudarant pagrindinę sutartį. CK 6.165 straipsnio 4 dalis preliminariosios sutarties šalies atsakomybę sieja su dviem juridiniais faktais – nepagrįstu vengimu ar atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ne su preliminariosios sutarties nutraukimu, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 16 d. raštu nutraukė preliminariąją sutartį, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Šis ir kitas šalių susirašinėjimas byloje turėtų būti vertinamas per CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nurodytų civilinės atsakomybės pagrindų buvimą – būtent tokį teisingą paminėtos teisės normos aiškinimą ir taikymą atliko pirmosios instancijos teismas.
12.2. Apeliantė jau 2020 m. gruodžio 14 d. parengtu preliminariosios sutarties pakeitimo projektu (jį parengė apeliantės pasirinkta nekilnojamojo turto brokerė) išreiškė savo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį iki šalių sutarto termino – 2020 m. gruodžio 31 d., o kitą dieną, 2020 m. gruodžio 15 d., grąžindama sumokėtą 4000 Eur avansą, ji tik patvirtino atsisakymą iki numatyto termino sudaryti pagrindinę sutartį. Nors apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad 4000 Eur grąžinimas yra susijęs su ieškovo priekaištais dėl šios sumos įšaldymo bei galimai yra priežastis kito pagrindinės sutarties sudarymo termino nustatymui, tačiau akivaizdu, kad gražindama avansą, ji aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią nesudaryti pagrindinės sutarties, t. y. neparduoti ieškovui jai priklausančio turto, nes priešingu atveju sumokėtas avansas būtų įskaičiuotas į parduodamo turto kainą ir nei ieškovui, nei apeliantei neigiamos pasekmės nekiltų.
12.3. Ieškovo nuomone, apeliantės valią neparduoti turto nei preliminariojoje sutartyje numatytu terminu, nei iki jos pasiūlyto naujo pagrindinės sutarties sudarymo termino, patvirtina ir jos pasiūlytas sutarties pakeitimo projekto turinys, nes 2020 m. gruodžio 14 d. preliminariosios sutarties priedu Nr. 1 (susitarimu) apeliantė pasiūlė pagrindinės sutarties sudarymo terminą pratęsti iki 2021 m. gegužės 1 d., panaikinti preliminariosios sutarties 7.1 punktą ir šio punkto 7.1.1 ir 7.1.2 papunkčius bei pagrindinės sutarties sudarymą susieti su abiejų šalių pageidavimu („jei abi Šalys pageidaus“). Akivaizdu, kad tokį preliminariosios sutarties pakeitimą apeliantė siūlė dėl akių, siekdama sudaryti regimybę, kad ji neatsisako parduoti turto, nors preliminariojoje sutartyje numatytos nuostolių atlyginimo sąlygos panaikinimas ir pagrindinės sutarties sudarymo susiejimas su abiejų šalių sutikimu (pageidavimu), šalina bet kokias teisinės garantijas, kad apeliantė sutartį sudarys.
12.4. Preliminariojoje sutartyje esant numatytai abiejų šalių valios išraiškai pagrindinę sutartį sudaryti iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir nesant ieškovo sutikimo keisti esamas preliminariosios sutarties esmines sąlygas į aiškiai neteisingas ir jam nenaudingas, bet kokie apeliacinio skundo argumentai dėl apeliantės siūlymo keisti sąlygas vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės ir nepaneigiantys teismo sprendimo 18 punkto išvadų dėl preliminariosios sutarties šalių teisių ir pareigų vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir preliminariosios sutarties keitimo tvarkos.
12.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovo 2020 m. gruodžio 16 d. raštą reikia vertinti kaip preliminariosios sutarties nutraukimą arba atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovo nuomone, vien tik gramatinis 2020 m. gruodžio 16 d. jo rašto apeliantei turinio aiškinimas neginčytinai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad šiuo raštu ieškovas neva išreiškė nepagrįstą atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Šiame rašte ieškovas apeliantės veiksmus – atsiųstą preliminariosios sutarties pakeitimo projektą ir sumokėto 4000 Eur avanso grąžinimą įvertino kaip jos nepagrįstą atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį ir pareikalavo sumokėti preliminariąja sutartimi numatytas netesybas, tačiau neužsimena apie atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Pati apeliantė, 2020 m. gruodžio 17 d. rašydama atsakymą ieškovui į jo 2020 m. gruodžio 16 d. raštą, šio rašto nevertino kaip ieškovo valios atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį išraiškos, o bandė įrodyti, kad tokią valią ieškovas neva išreiškė atsisakydamas pakeisti preliminariosios sutarties sąlygas pagal jos pasiūlytą projektą. Taigi, ieškovo veiksmus apeliantė interpretuoja taip, kaip jai naudinga, be to šiame rašte apeliantė pareiškė, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. ji pagrindinės sutarties nesudarys.
12.6. 2020 m. gruodžio 25 d. rašte ieškovas pasiūlė apeliantei sumažinti parduodamo turto kainą 2000 Eur, juos panaudojant daiktų išvežimo (iškraustymo) išlaidoms padengti, o pagrindinės sutarties sudarymo datą pratęsti protingam terminui iki 2021 m. sausio 10 d. - jis buvo pasirengęs sudaryti pagrindinę sutartį, o apeliantei nepagrįstai atsisakius tą padaryti, siūlė ją sudaryti pakeistomis sąlygomis.
12.7. Apeliantė ginčija teismo sprendimo motyvus, kuriais buvo atsisakyta sumažinti nustatytą netesybų dydį. Pažymėjo, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje yra numatytas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes apeliantė nei procesiniuose dokumentuose, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nenurodė argumentų dėl to, kad šalių sutartos netesybos yra per didelės; vien dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentai dėl netesybų dydžio nenagrinėtini, nes šis klausimas iškeltas tik apeliaciniame skunde. Kita vertus, pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, kad netesybų dydis buvo derintas individualiai bei atsižvelgęs į tai, kad susitarimas dėl netesybų ir jų dydis buvo nustatytas apeliantės iniciatyva, nes sutartį parengė apeliantės pasirinkta nekilnojamojo turto brokerė, padarė pagrįstą išvadą, kad jos nėra nei neprotingos, nei akivaizdžiai per didelės.
12.8. Vertinant ieškovui padarytos žalos dydį, būtina įvertinti ne tik pagrindinės prievolės kainą, bet ir jos pobūdį, šalių turėtus teisėtus lūkesčius ir kitas aplinkybes, nes ieškovas siekė realiai sudaryti būsto įgijimo sandorį ir tuo tikslu buvo rezervavęs pinigines lėšas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Ieškovui nėra suprantamas apeliacinio skundo motyvas, kad vėliau įgydamas nekilnojamąjį turtą jis netgi gavo naudą. Sandoris, dėl kurio sudarymo ieškovas ir apeliantė pasirašė preliminariąją sutartį ir ieškovo 2021 m. gegužės 18 d. sudarytas nekilnojamojo turto įgijimo sandoris yra visiškai skirtingi savo dalykais sandoriai, todėl argumentas, kad ieškovas iš vėliau sudaryto sandorio gavo naudą, vertintinas kaip deklaratyvus, neatitinkantis faktinės padėties.
12.9. Nuostolių (netesybų) dydis ir prievolė juos atlyginti buvo numatyti preliminariojoje sutartyje, o aplinkybė, kad ieškovo nuostoliai buvo ir realūs, nurodyta kaip papildomas nuostolių dydžio pagrindimo argumentas. Ieškovo pateikti įrodymai apie piniginių lėšų investavimą per preliminariosios sutarties galiojimo terminą, apie investicijų duotą pelną, suteikė teismui pagrindą daryti išvadą apie ieškovo patirtų nuostolių realumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo A. K. ieškinys atsakovei G. Č. dėl 4000 Eur baudos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (4 000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 290 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl apeliacinio skundo aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme
12. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendime nurodė, jog, teismo vertinimu, mažinti šalių sutartų netesybų (4 000 Eur), kurios tokio paties dydžio numatytos abiejų šalių atžvilgiu, pagrindo nėra. Su tuo apeliantė nesutinka, paaiškina, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju 4000 Eur bauda yra per didelė, o atsižvelgiant į visą sutarties kainą, bauda sudaro net 11,76 proc. visos sutarties kainos. Sandoris buvo nekomercinis, atsakovė pardavinėjo jai priklausantį asmeninėms reikmėms naudotą turtą, ji nėra verslininkė, o priešingai, senatvės pensininkė, kurios vienintelės pajamos yra nedidelė senatvės pensija, sudaranti 241,68 Eur per mėnesį.
13. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti tomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė teismui teikdama atsiliepimą į ieškinį bei tripliką nesivadovavo aplinkybe, jog baudos dydis yra neprotingai didelis, todėl mažintinas, nereiškė tokio reikalavimo, o nagrinėjant bylą teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovas taip pat nenurodė nei vieno argumento, kodėl šalių sutartos netesybos neatitinka CK 6.73 straipsnio ir 6.258 straipsnio reikalavimų, - yra per didelės.
14. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl argumentų, kuriais teigiama, kad šalių sutartyje numatytos netesybos yra per didelės.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo nepagrįstumo
15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad preliminarioji sutartis yra šalių organizacinis susitarimas dėl pagrindinės sutarties ateityje sudarymo ir jame išreiškiama suderinta ją sudariusių asmenų valia sukurti tarpusavio teisinius santykius ir įsipareigojimus ateityje sudaryti pagrindinę sutartį susitarime aptartomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020). Preliminarioji sutartis nėra sandoris, kuris sukuria šalims teises ir pareigas, todėl jo negalima nutraukti, o tik vengti ar atsisakyti įvykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtą įsipareigojimą – iki nustatyto termino sukurti teisinius santykius ir įsipareigojimus ateityje, sudarant pagrindinę sutartį.
16. CK 6.165 straipsnio 4 dalis preliminariosios sutarties šalies atsakomybę sieja su dviem juridiniais faktais – nepagrįstu vengimu ar atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ne su preliminariosios sutarties nutraukimu, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 16 d. raštu nutraukė Preliminariąją sutartį, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
17. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį nurodė, kad preliminarioje sutartyje atsakovė įsipareigojo iki pagrindinės sutarties pasirašymo dienos pašalinti sklype ir jame esančiuose pastatuose laikomas statybines medžiagas bei jų atliekas, kitus asmeninius daiktus ir abu metalinius garažus (sutarties 4.2 punktas), tačiau iki nustatyto termino šio įsipareigojimo neįvykdė; pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis nustatytu terminu (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nebuvo sudaryta.
18. Kaip sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad šalys 2020 m. spalio 9 d. preliminarioje sutartyje susitarė, jog dėl būsimo pardavėjo kaltės (veikimo ar neveikimo) ir/ar būsimo pardavėjo netinkamo sutarties sąlygų vykdymo šalims nepasirašius pagrindinės sutarties sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2020 m. gruodžio 31 d., būsimajam pirkėjui grąžinamas jo sumokėtas 4 000 Eur avansas ir papildomai būsimas pardavėjas sumoka būsimam pirkėjui 4 000 Eur baudą, be to, akcentuotina, kad įtvirtinta analogiška nuostata ir dėl būsimo pirkėjo (ieškovo) atsakomybės tuo atveju, jei sutartis nustatytu terminu nebūtų pasirašyta dėl būsimo pirkėjo kaltės.
19. Nors apeliantė nurodė, kad civilinė atsakomybė jai nekyla, nes ji neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties, o siūlė pratęsti jos terminą ir egzistuoja atsakovės civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės, su tokiais jos argumentais teismas nesutinka, nes juos iš esmės paneigia byloje esantys įrodymai.
20. Kaip teisingai byloje esančius įrodymus įvertino pirmosios instancijos teismas, atsakovės nekilnojamojo turto brokerė 2020 m. gruodžio 14 d. parengė preliminariosios sutarties pakeitimo projektą, kur siūlė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2021 m. gegužės 1 d. dėl pablogėjusios atsakovės sveikatos, sugriežtinto karantino ir fakto, kad atsakovė priklauso padidintos rizikos grupei, kartu pašalinant iš sutarties nuostatas dėl nuostolių atlyginimo. 2020 m. gruodžio 15 d. atsakovė grąžino ieškovui 4 000 Eur avansą, o 2020 m. gruodžio 17 d. raštu nurodė, kad preliminarioje sutartyje nustatytu terminu (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) dėl objektyvų priežasčių pagrindinė sutartis negali būti sudaryta.
21. Kaip savo atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodė ieškovas, apeliantės valią neparduoti turto patvirtina ir jos pasiūlytas preliminariosios sutarties pakeitimo projekto turinys. 2020 m. gruodžio 14 d. preliminariosios sutarties priedu Nr. 1 ji pasiūlė pagrindinės sutarties sudarymo terminą pratęsti iki 2021 m. gegužės 1 d., panaikinti preliminariosios sutarties 7.1 punktą ir šio punkto 7.1.1 ir 7.1.2 papunkčius bei pagrindinės sutarties sudarymą susieti su abiejų šalių pageidavimu („jei abi Šalys pageidaus“). Taip atsakovė siekė panaikinti nuostolių atlyginimo sąlygas, pagrindinės sutarties sudarymą susieti su abiejų šalių sutikimu (pageidavimu), pašalinti garantijas, kad dėl nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį kils neigiamos pasekmės.
22. Nurodyti bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad preliminarioje sutartyje nustatytu terminu atsakovė nebuvo pasiruošusi sudaryti pagrindinės sutarties ir apie tai informavo pirkėją, kuris 2020 m. gruodžio 25 d. pateikė atsakovei pasiūlymą sumažinus parduodamo daikto kainą 2 000 Eur, sudaryti pagrindinę sutartį iki 2021 m. sausio 10 d., tačiau atsakovė su pasiūlymu nesutiko.
23. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog jai sunkiai suprantama teismo išvada, kad atsakovė nebuvo pasirengusi sudaryti pagrindinės sutarties, nes kreipėsi dėl jos sudarymo termino pratęsimo, tuo tarpu ieškovas buvo pasirengęs sudaryti pagrindinę sutartį, nes pasiūlė pratęsti sutarties terminą, sumažinti sutarties kainą ir neatlygintai perleisti jam kitų daiktų, esančių nekilnojamajame turte, nuosavybę, tad vienu atveju siūlymas pratęsti terminą vertintinas kaip nepasirengimas sudaryti pagrindinę sutartį, o kitu atveju pasiūlymas pratęsti pagrindinės sutarties terminą kartu su turto kainos keitimu ir papildomų daiktų perdavimu, laikomas pasirengimu sudaryti pagrindinę sutartį. Vis gi, pati apeliantė nurodo, kad svarbiausias yra atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nes būtent asmeniui, kuris atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, numatyta atsakomybė. Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė ir buvo ta sutarties šalis, kuri atsisakė sudaryti sutartį.
24. Kaip teisingai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas ir dar kartą akcentuoja apeliacinės instancijos teismas, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys preliminarioje sutartyje susitarė, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl aplinkybė, kuria vadovaujasi apeliaciniame skunde apeliantė, kad ji siūlė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, o ieškovas su šiuo siūlymu nesutiko, iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės ir niekaip nepaneigia atsakovės atsakomybės dėl preliminarios sutarties pažeidimo. Ir priešingai, ieškovo 2020 m. gruodžio 16 d. raštas, kuriuo jis nesutinka su ieškovės siūlymu pratęsti preliminarioje sutartyje įtvirtinto pagrindinės sutarties sudarymo termino, nereiškia jo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, nes šalys jau preliminarioje sutartyje buvo susitarusios dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino ir vėliau, apeliantės iniciatyva, buvo siūloma tokį terminą pratęsti, tačiau pirkėjas su tuo nesutiko ir tokiam savo nesutikimui turėjo teisę, nes, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas turi tik teisę, bet ne pareigą, sutikti su atsakovės siūlymu pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas.
25. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas netinkamai aiškino avanso grąžinimo aplinkybes, nes nurodė, kad avanso grąžinimas reiškė atsakovės atsisakymą sudaryti Pagrindinę sutartį, o tokią išvadą paneigia tiek pati avanso grąžinimo priežastis, tiek atsakovės ne kartą išreikšta pozicija dėl termino pratęsimo. Su tokia apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija teismas sutikti negali, nes nei avanso grąžinimo priežastis, nei atsakovės kokia nors pozicija dėl avanso grąžinimo vertinant jį kartu su sutarties sudarymo termino pratęsimu, neturi teisinės reikšmės – teisinę reikšmę sudarant ar nesudarant pagrindinę sutartį turi pats avanso grąžinimo faktas, nes jį grąžindama apeliantė patvirtino, kad nurodytu terminu pagrindinės sutarties nesudarys ir daiktų iš sklypo neišsiveš. Pardavėjai grąžinus avansą ir šalims nesusitarus dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo tapo aišku, jog sutartis sudaryta nebus.
26. Todėl nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad ieškovui 2020 m. gruodžio 16 d. rašte nurodžius reikalavimą iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti 4000 Eur dydžio baudą ir grasinant priešingu atveju su ieškiniu kreiptis į teismą, būtent ieškovas atsisakė sudaryti sutartį, nes jis reikalauti baudos galėjo tik pasibaigus preliminariajai sutarčiai.
Žemesnės instancijos teismas
27. Kaip sprendime nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas, vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020), todėl teismas laikė, kad būtent atsakovė turi įrodyti, jog atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo pagrįstas (CPK 178 straipsnis).
28. Apeliantė negalėjimą sudaryti sutarties nurodytu terminu grindžia karantino režimu ir pablogėjusia sveikata. Teismas vertino, kad tokios aplinkybės neįrodo sutarties neįvykdymo objektyvių priežasčių ir su tuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta jau paskelbus šalyje epidemiologinę situaciją, be to, sutarties sudarymo terminą pasiūlė ne ieškovas, o atsakovė. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad ji kreipėsi į gydymo įstaigą dėl (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. jai buvo nustatytas nedarbingumas, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas privalėjo sutikti su sutarties termino pratęsimu. Kaip teisingai vertino aplinkybes savo sprendime teismas, atsakovė galėjo pasitelkti kitus asmenis daiktų išvežimui, be to, pati apeliantė nurodė ir tai matyti iš išvežtinų daiktų pobūdžio ir kiekio, kad šių daiktų objektyviai nebuvo įmanoma pašalinti vienam žmogui.
29. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys patenkintas tuo pagrindu, jog apeliantė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, o ne dėl to, kad ji neįvykdė įsipareigojimo nustatytu terminu atlaisvinti turtą. Turto neatlaisvinimas nebuvo kliūtimi sudaryti pagrindinę sutartį, be to, ieškovas siūlė mažinti turto pardavimo kainą, įvertinus galimas nenupirktų daiktų išvežimo išlaidas. Nors apeliantė daug dėmesio skiria daiktų neišvežimo aplinkybėms, sutiktina su atsiliepimo motyvais, kad šie argumentai neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju tik ieškovas turėjo teisę spręsti, ar apeliantei neatlaisvinus turto, jam sudaryti pagrindinę sutartį, ar jos nesudaryti.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad daiktų sutvarkymui ir išvežimui apeliantė turėjo laiko nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., o gruodžio 15 d., kuomet ji grąžino ieškovui 4000 Eur, kaip nurodo pati apeliantė, ji iš sklypo buvo išvežusi tik medieną. Todėl teismo kritiškai vertinami apeliantės argumentai, kad ji buvo sukaupusi daug daiktų, jie buvo sukaupti per ilgą laiką, apeliantei vertingi, tad juos reikėjo atrinkti, išrūšiuoti, išvežti pagal paskirtį į skirtingas vietas ir tokius darbus galėjo atlikti tik ji pati. Kaip nurodo apeliantė savo skunde, be jos tiesioginio dalyvavimo tokių veiksmų nebuvo galima padaryti, o kaip nepasiturintis asmuo, ji negalėjo sau leisti didelių išlaidų samdant trečiuosius asmenis, kad jie viską sutvarkytų. Daiktų išvežimui bet kuriuo atveju apeliantė planavo pasitelkti padėsiančius asmenis, tačiau prieš tai atsakovė turėjo atlikti parengiamuosius darbus bei taip pat dalyvauti išvežant daiktus. Vertinant šiuos argumentus, apeliacinės instancijos teismui nėra suprantama, kaip tokios apimties darbus apeliantė planavo atlikti iki gruodžio 31 d., kai iki gruodžio 15 d. iš sklypo buvo išgabenta tik mediena, todėl šie argumentai vertintini kritiškai.
31. Negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad tik paaiškėjus, jog atsakovė negalės atlaisvinti turto nustatytu terminu, nors iki termino pabaigos buvo likę dar daug laiko, apie susiklosčiusias aplinkybes ji informavo ieškovą ir pasiūlė pratęsti terminą, tuo tarpu ieškovas vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį. Pažymėtina, kad atsakovė grąžino ieškovui avansą, o įvertinus tai, jog nuo preliminarios sutarties sudarymo iki termino sudaryti pagrindinę sutartį buvo virš 80 dienų, likęs 15 dienų terminas tokio kiekio daiktams išsivežti negali būti vertinamas kaip pakankamai ilgas.
32. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir teisingai įvertino aplinkybes apie ieškovo 2021-05-18 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigytą nekilnojamąjį turtą bei investavimą. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovas po 5 mėnesių įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą už 3 kartus mažesnę kainą, niekaip neįrodo, jog jis gavo naudos, nes kartu nebuvo vertintos aplinkybės, kokį konkrečiai turtą jis įgijo ir tas turtas niekaip nebuvo lygintas su turtu, dėl kurio pirkimo - pardavimo tarp šalių kilo ginčas. Tai, kad ieškovo pateikti sąskaitos išrašai yra nepatvirtinti, teismui abejonių nekėlė, be to, kaip ir nurodo apeliantė, pačiuose sąskaitų išrašuose nurodyta, kad ataskaitos duomenys pateikiami tik informaciniais tikslais. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tokie neaiškūs sąskaitų išrašai negali būti laikomi tinkamais ir patikimais įrodymais, kokiems nors nuostoliams įrodinėti. Visgi, akcentuotina, kad ginčas byloje kilo dėl 4000 Eur baudos, kuri sprendimu ir buvo priteista ieškovui iš atsakovės, o aplinkybės dėl galimų nuostolių buvo nagrinėjamos kaip papildomos; ieškovas neprašė jam priteisti kokius nors patirtus nuostolius.
33. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog būtent atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes byloje nėra įrodymų, jog buvo tam tikros aplinkybės, dėl kurių atsakovė negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo. Be to, konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
35. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).
37. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis, iš atsakovės, pateikė 700 Eur atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti 700 Eur atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistina ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnis).
39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. Č. ieškovui A. K. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.