Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-09-14 · Civilinė byla Nr. e2-12125-1101/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-09-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-14
Bylos Nr.
e2-12125-1101/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07097-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
G. Č.
Advokatai
Stasys Lileikis
Civilinė byla Nr. e2-12125-1101/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07097-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2; 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,sekretoriaujant Gintarei Bučinskaitei, Agnei Ūzaitei,dalyvaujant ieškovui A. K. ir jo atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,atsakovės G. Č. atstovui advokatui Tomui Jaugelavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei G. Č. dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. Č. 4 000 Eur baudą, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. 2020 m. spalio 9 d. tarp ieškovo (būsimo pirkėjo) ir atsakovės (būsimos pardavėjos) buvo sudaryta preliminari sutartis, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudaryti bei pasirašyti pagrindinę sutartį dėl 0,0606 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovei nuosavybės teise, pirkimo pardavimo. Šalių sutarimu pagrindinės sutarties kaina buvo nustatyta 34 000 Eur. Tam atvejui, jeigu ieškovas netinkamai vykdytų ar nevykdytų preliminariosios sutarties, dėl to kilsiančių atsakovės nuostolių atlyginimui užtikrinti, ieškovas sumokėjo 4 000 Eur, kurie, sudarius pagrindinę sutartį, būtų buvę įskaityti į parduodamo turto kainą. Preliminariosios sutarties 4.2 papunktyje šalys sutarė dėl esminės sąlygos, kad atsakovė iki pagrindinės sutarties pasirašymo dienos įsipareigojo pašalinti žemės sklype ir jame esančiuose pastatuose laikomas statybines medžiagas, jų atliekas, kitus daiktus (plytas, čiužinius, lentas, putplastį, pakuotes, baldus, dėžes ir kt.) ir du metalinius garažus. Šalys preliminariąja sutartimi taip pat sutarė, kad jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl būsimo pardavėjo, t. y. atsakovės, kaltės (veikimo, neveikimo, netinkamo preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo) ir šalims nepasirašius pagrindinės sutarties preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2020 m. gruodžio 31 d., ieškovo atsakovei sumokėta 4 000 Eur suma yra grąžinama jam ir atsakovė sumoka 4 000 Eur baudą už sutarties neįvykdymą. 2020 m. gruodžio 15 d. atsakovė grąžino ieškovui sumokėtus 4 000 Eur, tokiu būdu savo veiksmais išreikšdama ir patvirtindama atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį. Taip ir įvyko – nepaisant ieškovo prašymų, pasiūlymų sudaryti sutartį su įvairiomis nuolaidomis atsakovei, iki preliminariojoje sutartyje numatytos datos 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė pagrindinės sutarties nesudarė. Iki pinigų grąžinimo ir po to, pokalbiuose su ieškovu ji nurodė mažareikšmes priežastis, kodėl atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, reiškė konkrečiais įrodymais neparemtas abejones dėl pagrindinės sutarties sudarymo, dėl prisiimtos prievolės atlaisvinti sklypą ir statinius įvykdymo bei kitų aplinkybių. Tokie atsakovės veiksmai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad sudarydama preliminariąją sutartį, ji net neturėjo realių ketinimų sudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovo teigimu, dėl atsakovės neteisėto neveikimo (pareigos sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymo) ieškovas neabejotinai patyrė piniginių nuostolių. Turimas laisvas pinigines lėšas ieškovas laiko ne namuose ar banko depozitinėje sąskaitoje, o jas investuoja. Pasak ieškovo, jeigu atsakovė nebūtų suteikusi pagrįstų lūkesčių, kad parduos ieškovui numatytą turtą, ieškovas 34 000 Eur būtų investavęs ir iš šios investicijos būtų uždirbęs 8 908 Eur. Kadangi atsakovė nevykdė sutarties sąlygų ir prievolės, kilusios pagal preliminariąją sutartį – iki nustatyto termino nesudarė pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties, ji privalo sumokėti 4 000 Eur baudą už preliminariosios sutarties nevykdymą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė G. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė 2020 m. gruodžio 15 d. nei atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nei patvirtino atsisakymą. Faktinės aplinkybės buvo visiškai kitos, o ieškovas nesąžiningai bando jas nuslėpti. Atsakovė, sudariusi 2020 m. spalio 9 d. preliminariąją sutartį, pradėjo vykdyti jos sąlygą dėl daiktų išsivežimo iš žemės sklypo ir namo. Vykdant šiuos darbus, atsakovė pajuto stiprius kairės kojos kelio skausmus, stipriai ištino kelio sąnarys, pasireiškė prieš 3 metus patirtos traumos pasekmės. Atsakovė 2020 m. spalio 26 d. kreipėsi į gydytoją, jai buvo paskirtas gydymas. Atsakovė, nepaisydama patiriamo skausmo, toliau vykdė daiktų išsivežimą iš žemės sklypo; pasitelkusi talkininkus iš žemės sklypo išvežė medieną. Atsakovė iš artimųjų, kaimynų, susilaukė pastabų, kad elgiasi netinkamai, kontaktuoja su daug pagalbai pasitelktų žmonių, nesilaiko rekomendacijų dėl koronaviruso pandemijos. 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovė sulaukė nekilnojamojo turto agentės K. K. skambučio, kuri informavo atsakovę, kad ieškovas 2020 m. gruodžio 4 d., neinformavęs atsakovės ir be jos sutikimo, apsilankė žemės sklype, padarė daug nuotraukų, kurias persiuntė nekilnojamojo turto agentei ir reiškia pretenzijas dėl daiktų neišsivežimo (nors terminas dar nebuvo suėjęs). Atsakovė suprato, kad nustatytu terminu išsivežti daiktų iš žemės sklypo, nesukeldama didelės grėsmės savo ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei negalės, todėl paprašė nekilnojamojo turto agentės parengti susitarimo projektą dėl termino pratęsimo ir suderinti jį su ieškovu. Ieškovas su atsakove susisiekė telefonu, pareiškė daugybę priekaištų, juokėsi iš koronaviruso grėsmės, nuolat kartojo, kad atsakovės banko sąskaitoje jau 2 mėnesius įšaldyti jo 4 000 Eur. Atsakovė nurodė, kad jei tai priežastis termino nepratęsimui, ji galinti 4 000 Eur tuoj pat grąžinti ieškovui. Taip atsakovė ir padarė – grąžino 4 000 Eur ieškovui. Nekilnojamojo turto agentė išsiuntė susitarimo projektą ieškovui. Susitarimo projekte buvo nurodytos pratęsimo priežastys: pablogėjusi būsimojo pardavėjo sveikata, sugriežtintas karantinas bei asmuo priklauso padidintos rizikos grupei. Ieškovas 2020 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ pranešė atsakovei, kad atsisako pasirašyti atsiųstą susitarimą dėl termino pratęsimo ir reikalauja iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti 4 000 Eur dydžio baudą. Ieškovas pateikė reikalavimą parduoti žemės sklypą, namą su visais juose esančiais daiktais iki 2021 m. sausio 10 d. ir papildomai sumažinti kainą 2 000 Eur. Ieškovas A. K. taip pat nurodė, kad atmetus šį jo pasiūlymą, tolimesnis ginčo sprendimas bus perduotas teismui, kas neabejotinai padidins finansines išlaidas, kurių būtų galima išvengti geranoriškai sumokėjus netesybas. Atsakovė 2020 m. gruodžio 29 d. atsakyme į 2020 m. gruodžio 25 d. raštą nurodė, kad negali sutiktu su tokiu nesąžiningu ieškovo pasiūlymu – parduoti visus žemės sklype ir name esančius daiktus pačią kainą dar sumažinant 2 000 Eur. Atsakovė niekada neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovas, o ne atsakovė nutraukė preliminarią sutartį. Atsakovė tik siūlė pratęsti preliminariosios sutarties terminą. Ieškovas 2020 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ atmetė ieškovės pasiūlymą dėl preliminariosios sutarties pratęsimo ir pareikalavo iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti 4 000 Eur dydžio baudą, nurodydamas, kad priešingu atveju su ieškiniu kreipsiantis į teismą. Taigi ieškovas pats 2020 m. gruodžio 16 d. nutraukė preliminariąją sutartį, dar nepasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui – 2020 m. gruodžio 31 d. Teisėto pagrindo nutraukti preliminariąją sutartį 2020 m. gruodžio 16 d., nesibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, ieškovas neturėjo. Atsakovės pasiūlymas pratęsti pagrindinės sutarties terminą ir/ar pakeisti tam tikras preliminariosios sutarties sąlygas nėra ir negali būti pagrindu preliminariosios sutarties nutraukimui. Be to, atsakovės įsipareigojimo pašalinti daiktus įvykdymo terminas siejamas su pagrindinės sutarties sudarymo terminu, tačiau pagrindinės sutarties sudarymas nėra siejamas su šio atsakovės įsipareigojimo įvykdymu. Preliminariojoje sutartyje niekur nenurodyta, kad šio atsakovės įsipareigojimo neįvykdžius, pagrindinė sutartis negali būti sudaryta arba turto neatlaisvinimas yra kliūtis pagrindinės sutarties sudarymui. Preliminariojoje sutartyje taip pat nenumatyta, kad turto neatlaisvinimas nustatytu terminu yra pagrindas nutraukti preliminariąją sutartį. Taigi turto atlaisvinimas preliminariojoje sutartyje nėra laikomas esmine sąlyga pagrindinės sutarties sudarymui. Preliminariojoje sutartyje nėra numatyta bauda ar kitokios netesybos dėl įsipareigojimo atlaisvinti turtą nustatytu terminu neįvykdymo. Tuo labiau, kad ieškovui 2020 m. gruodžio 16 d. vienašališkai nutraukus preliminariąją sutartį, turto atlaisvinimas neteko prasmės ir šis atsakovės įsipareigojimas pasibaigė. Bet kokiu atveju, atsakovei civilinė atsakomybė dėl įsipareigojimo atlaisvinti turtą neįvykdymo neturėtų būti taikoma, nes šiuo atveju yra bent trys pagrindai, suponuojantys civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo jos: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų ir būtinojo reikalingumo. COVID-19 pandemija ir įvestas karantinas neabejotinai yra nenugalimos jėgos aplinkybės, kurių atsakovė negalėjo nei numatyti, nei pašalinti, nei kontroliuoti. Būtent COVID-19 pandemijos antroji banga iš esmės sutrukdė atsakovei atlaisvinti turtą nustatytu terminu. Tuo tarpu rekomendacijų, susijusių su kontaktų ribojimu, didesnės rizikos grupės žmonių saviizoliacijos laikymasis laikytini būtinojo reikalingumo veiksmais, kurie leido užkirsti kelią didesniam koronaviruso platinimui, mažinti grėsmę tiek atsakovės, tiek aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Turto neatlaisvinimas nustatyta terminu yra itin menkas sutartinių įsipareigojimų pažeidimas palyginus su grėsme žmonių gyvybei ir sveikatai. Atsakovė nurodė, jog ieškovo nurodyti nuostoliai yra tik tariami ir visiškai nepagrįsti. Ieškovas pats vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį ir jis pats kaltas dėl jos nutraukimo, todėl jam atiteko ir galimų nuostolių rizika. Be to, ieškovo teiginiai apie 34 000 Eur investavimą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. sausio 1 d., yra tik teorinė galimybė, nepagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovas paduotu ieškiniu prašo priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, tačiau tokio dydžio palūkanos taikomos tik verslininkams arba privatiems juridiniams asmenims.

Šalies argumentai

5. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame prašė atsakovės atsiliepimo argumentus atmesti kaip nepagrįstus ir jo ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad nors preliminarioji sutartis buvo sudaryta raštiška forma, tačiau 2020 m. gruodžio 15 d. atsakovės veiksmas – 4 000 Eur, sumokėtų vykdant preliminariąją sutartį, grąžinimas ieškovui nedviprasmiškai ir aiškiai parodė jos valią atsisakyti vykdyti preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – atlikti tam tikrus veiksmus atlaisvinant parduodamą turtą nuo atsakovei priklausančių daiktų, o svarbiausia – iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas pažymi, kad dar iki šio veiksmo atsakovė ne viename pokalbyje su ieškovu žodžiu jau buvo išreiškusi valią nesudaryti pagrindinės sutarties ir neatlikti kitų organizacinio pobūdžio veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovė, 2020 m. gruodžio 15 d. grąžinusi ieškovui rankpinigius, savo valios atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį iki sutarto laiko – 2020 m. gruodžio 31 d. – nepakeitė, tačiau ieškovas ketinimų sudaryti pagrindinę sutartį neatsisakė: 2020 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. gruodžio 19 d. raštuose atsakovei priminė apie galimas preliminariosios sutarties neįvykdymo teisines pasekmes, o 2020 m. gruodžio 25 d. rašte pasiūlė sudaryti pagrindinę sutartį mažesne kaina, atsižvelgiant į galimas išlaidas šalinant sklype ir pastate esančius daiktus. Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai paneigia atsakovės atsiliepimo argumentą, kad neva ne ji, o ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Be to, ginčui išspręsti nėra svarbu, ar sąlyga atlaisvinti turtą yra esminė, ar ne, o svarbu yra tai, kuri iš šalių atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį, nes ieškinys reiškiamas atsakovės atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį pagrindu (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Antra, ieškovas iš principo nesutinka, kad preliminariojoje sutartyje numatyta turto atlaisvinimo sąlyga nėra esminė. Taigi nekyla abejonių, kad atsakovės įsipareigojimas atlaisvinti turtą reiškia ir jos įsipareigojimą ne tik turtą parduoti už sutartą kainą ir iki sutarto laiko, tačiau ir tokios būkles, kad ieškovas iš karto po turto įgijimo galėtų įgyvendinti nuosavybės teisę į jį be trukdymų ir apsunkinimų. Atsakovės argumentacija yra nenuosekli, nes pirmiausia ji teigė, kad įsipareigojimas atlaisvinti turtą iš viso nėra esminė sutarties sąlyga, o vėliau jau teigia, kad turto neatlaisvinimas dėl jos nurodytų priežasčių kaip tik ir sukliudė laiku sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu atsakovė manė, kad turto atlaisvinimo sąlyga nėra esminė, tai ji galėjo reikalauti, kad ieškovas sudarytų pagrindinę sutartį jai neįvykdžius įsipareigojimo atlaisvinti turtą. Tai, kad ji taip nesielgė ir netgi nesutiko su ieškovo 2020 m. gruodžio 25 d. pasiūlymu sudaryti pagrindinę sutartį neatlaisvinus turto, tik mažesne kaina, neginčytinai įrodo, kad atsakovės atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį nulėmė ne negalėjimas atlaisvinti turtą, ne jos sveikata ir pandemijos situacija, o visai kitos priežastys. Ilgalaikis atsakovės neveikimas negali būti pateisinamas nei karantinu, ypač įvertinant tai, jog pati atsakovė fiziškai nebūtų pajėgusi atlaisvinti turto, o karantino sąlygos samdyti kitus asmenis šių darbų atlikimui nedraudė, nei jos sveikatos būklė, įvertinant sveikatos sutrikimo pobūdį ir atsiradimo laiką (pagal medicininius dokumentus, atsakovei sveikata pablogėjo lapkričio mėnesio pabaigoje). Ieškovas nurodė, jog atsiliepime nepagrįstai teigiama, kad byloje egzistuoja trys pagrindai atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės taikymo: nenugalima jėga, valstybės veiksmai ir būtinasis reikalingumas. Paneigdamas šį atsakovės argumentą, ieškovas pirmiausiai pažymi, kad atsakovės nurodyti pagrindai savo esme yra skirtingi. Ieškovo nuomone, šie trys pagrindai atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės taikymo akivaizdžiai yra nurodomi dirbtinai ir tik rodo atsakovės siekį išvengti civilinės atsakomybės. Be to pažymėtina, kad atsakovė, sudarydama preliminariąją sutartį, žinojo epidemiologinę situaciją, jos prognozes, todėl galėjo ir privalėjo numatyti antrosios pandemijos bangos atsiradimą ir dėl to galinčias kilti pasekmes preliminariosios sutarties įvykdymui. Vertinant valstybės veiksmus nustatant karantino apribojimus ir prižiūrint jų vykdymą, pirmiausiai pažymėtina, kad priimti sprendimai atsakovei neatėmė galimybės įvykdyti preliminariąją sutartį – rangos darbų atlikimas, kuris reikalingas sklypo atlaisvinimui, bei notarinių paslaugų teikimas, kuris reikalingas pagrindinei sutarčiai sudaryti, nebuvo karantino metu draudžiama veikla (paslaugų teikimas). Taip pat pažymėtina, kad asmenų judėjimo ir bendravimo sugriežtinimai atsirado baigiantis terminui sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovo pateikti įrodymai neginčytinai įrodo, jog ieškovas preliminariosios sutarties sudarymo metu turėtas laisvas pinigines lėšas buvo investavęs per eToro investicijų platformą; antra, per preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas iš investuotų lėšų gavo atitinkamą pelną. Šie duomenys objektyviai patvirtina, kad ieškovo investicijos buvo pelningos, o tai savo ruožtu patvirtina, kad jeigu jis būtų investavęs ir pagrindinės sutarties įvykdymui užlaikytas 34 000 Eur lėšas, jis iš jų būtų uždirbęs papildomą pelną, kuris, beje, būtų dvigubai didesnis už reikalaujamą priteisti 4 000 Eur sumą.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovo teiginiai, kad atsakovė, grąžindama avansą, atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, yra visiškai nepagrįsti. Priešingai, atsakovė siekė pratęsti terminą, o ne atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu avansą atsakovė grąžino ieškovui, atsižvelgdama į 2020 m. gruodžio 14 d. telefoninį pokalbį su ieškovu, kurio metu šis be perstojo kartojo, kad atsakovės banko sąskaitoje jau 2 mėnesius įšaldyti jo 4 000 Eur. Ieškovas savo dublike teigia, kad jis 2020 m. gruodžio 16 d. raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“ nenutraukė preliminariosios sutarties. Tokius ieškovo teiginius paneigia paties ieškovo 2020 m. gruodžio 16 d. rašto turinys, kuriame aiškiai nurodytas ieškovo reikalavimas iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėti 4 000 Eur dydžio baudą, ir grasinama priešingu atveju su ieškiniu kreiptis į teismą. Ieškovas dublike bando teigti, kad įsipareigojimas atlaisvinti turtą yra esminė sąlyga pagrindinės sutarties sudarymui, tačiau to nepagrindžia preliminarios sutarties nuostatomis. Atsakovė niekaip negali ginčyti turto atlaisvinimo sąlygos svarbos, nes tokia svarba šiai sąlygai nėra suteikta pačia preliminariąją sutartimi. Tai tik eilinė preliminarios sutarties sąlyga. Ieškovas reikalauti baudos galėjo tik pasibaigus preliminariajai sutarčiai. Ieškovas dublike teigia, kad atsakovės nurodytos priežastys (sveikatos būklė ir karantinas) nėra tikrosios, kad neva atsakovė telefoninio pokalbio metu jam nurodė kitas priežastis. Tokius ieškovo teiginius lengvai paneigia jo paties raštų turinys. Pats ieškovas savo 2020 m. gruodžio 16 d. rašte nurodė, kad atsakovė telefoninio pokalbio metu jam nurodė sveikatos negalavimus bei karantiną kaip priežastis, dėl kurių atsakovė nustatytu terminu negali atlaisvinti turto. Vėlesniuose raštuose ieškovas ginčija atsakovės sveikatos negalavimus bei karantiną kaip nereikšmingas priežastis termino pratęsimui. Ieškovas netgi atsakovės sąžiningus bendradarbiavimo veiksmus – ieškovo informavimą, kad negalės laiku atlaisvinti turto nustatytu terminu, pasiūlymų pratęsti terminą pateikimą, avanso grąžinimą, bando panaudoti prieš atsakovę – neva jei atsakovė galėjo atlikti minėtus veiksmus, be to, lankytis pas gydytoją, ji galėjo atlaisvinti ir turtą. Atsakovė pateko į labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupę, kuriai nurodytos griežtos rekomendacijos. Reikalauti, kad atsakovė būtų jų nesilaikiusi, ir, nepaisant itin didelės rizikos, atlaisvintų turtą, būtų absurdiška.

7. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

8. Kaip minėta, 2020 m. spalio 9 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo, pagal kurią jos šalys susitarė iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę sutartį dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo (sutarties 1-2 punktai). Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad galimam būsimo pardavėjo (atsakovės) nuotolių pagal šią sutartį atlyginimui, būsimas pirkėjas (ieškovas) sumokėjo 4 000 Eur mokėjimo pavedimu į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą. Ieškovo atliktą mokėjimą patvirtina ir byloje pateiktas 2020 m. spalio 9 d. mokėjimo pavedimas. Ši suma šalių susitarimu kartu laikytina avansu už perkamą nekilnojamąjį turtą (sutarties 3.4 punktas).

9. Preliminarioje sutartyje atsakovė, be kita ko, įsipareigojo iki pagrindinės sutarties pasirašymo dienos pašalinti sklype ir jame esančiuose pastatuose laikomas statybines medžiagas bei jų atliekas, kitus asmeninius daiktus ir abu metalinius garažus (sutarties 4.2 punktas). Atsakovė iki nustatyto termino neįvykdė sutarties 4.2 punkte įtvirtinto įsipareigojimo. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis nustatytu terminu (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nebuvo sudaryta.

10. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju šalys 2020 m. spalio 9 d. preliminarioje sutartyje susitarė, kad dėl būsimo pardavėjo kaltės (veikimo ar neveikimo) ir/ar būsimo pardavėjo netinkamo sutarties sąlygų vykdymo šalims nepasirašius pagrindinės sutarties sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2020 m. gruodžio 31 d., būsimajam pirkėjui grąžinamas jo sumokėtas 4 000 Eur avansas ir papildomai būsimas pardavėjas sumoka būsimam pirkėjui 4 000 Eur baudą (sutarties 7.1.1 punktas). Preliminarioje sutartyje įtvirtinta analogiška nuostata ir dėl būsimo pirkėjo (ieškovo) atsakomybės tuo atveju, jei sutartis nustatytu terminu nebūtų pasirašyta dėl būsimo pirkėjo kaltės (sutarties 7.1.2 punktas).

11. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir ginčo dėl to nėra, jog dar iki nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti (2020 m. gruodžio 31 d.), atsakovė 2020 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymu grąžino ieškovui 4 000 Eur avansą. Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovui 4 000 Eur baudą pagal sutarties 7.1.1 punktą.

12. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas.

13. Nesutikdama su pareikštu ieškiniu atsakovė teigia, kad civilinė atsakomybė jai nekyla, kadangi ji neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties (o siūlė pratęsti jos terminą), be to, egzistuoja atsakovės civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės: nenugalima jėga, būtinasis reikalingumas ir valstybės veiksmai (CK 6.253 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys). Šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

14. Visų pirma civilinės atsakomybės nebuvimas ir civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės yra du skirtingi teisiniai institutai, kurie yra savarankiški ir pagal savo esmę negali būti taikomi kartu.

15. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, nei kad atsakovei nekyla civilinė atsakomybė dėl to, jog nustatytu terminu nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis, nei kad yra atsakovės atsakomybę šalinančių aplinkybių.

16. Vienas pagrindinių atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų yra tas, kad atsakovė ne atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, o siekė ir siūlė ieškovui pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, todėl atsakovei nekyla sutartinė civilinė atsakomybė, numatyta sutarties 7.1.1 punkte.

17. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės nekilnojamojo turto brokerė 2020 m. gruodžio 14 d. parengė preliminariosios sutarties pakeitimo projektą, kuriame siūloma pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2021 m. gegužės 1 d. dėl pablogėjusios atsakovės sveikatos, sugriežtinto karantino ir fakto, kad atsakovė priklauso padidintos rizikos grupei, kartu atsisakant preliminariosios sutarties nuostatų, reglamentuojančių nuostolių atlyginimą (sutarties 7.1, 7.1.1 ir 7.1.2 punktai). 2020 m. gruodžio 15 d. atsakovė grąžino ieškovui 4 000 Eur avansą. 2021 m. gruodžio 17 d. rašte atsakovė, be kita ko, nurodė, kad preliminarioje sutartyje nustatytu terminu (iki 2020 m. gruodžio 31 d.) dėl objektyvų priežasčių pagrindinė sutartis negali būti sudaryta. Taigi bylos duomenys patvirtina ir ginčo byloje dėl to nėra, jog preliminarioje sutartyje nustatytu terminu (2020 m. gruodžio 31 d.) atsakovė nebuvo pasirengusi sudaryti pagrindinės sutarties. Tuo tarpu įrodymų, kad ieškovas, kaip būsimas pirkėjas, iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino nebūtų pasiruošęs sudaryti pagrindinės sutarties, byloje nėra. Priešingai, atsakovei nurodžius, kad ji negali nustatytu terminu pašalinti preliminarios sutarties 4.2 punkte nurodytų daiktų, ieškovas 2020 m. gruodžio 25 d. pateikė atsakovei pasiūlymą sumažinus parduodamo daikto kainą 2 000 Eur (kurie būtų panaudoti daiktų išvežimo paslaugoms) sudaryti pagrindinę sutartį iki 2021 m. sausio 10 d., tačiau atsakovė tokio pasiūlymo nepriėmė.

18. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju šalys preliminarioje sutartyje susitarė, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl vien faktas, kad atsakovė siūlė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą, o ieškovas su šiuo siūlymu nesutiko, nepaneigia atsakovės atsakomybės dėl 2020 m. spalio 9 d. šalių sudarytos preliminarios sutarties pažeidimo. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovo 2020 m. gruodžio 16 d. raštas, kuriuo jis nesutinka su ieškovės siūlymu pratęsti preliminarioje sutartyje įtvirtinto pagrindinės sutarties sudarymo termino, nereiškia ieškovo atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Kaip minėta, šalys preliminarioje sutartyje susitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino; byloje nėra ginčo, kad atsakovė iki nustatyto termino nebuvo pasirengusi sudaryti pagrindinės sutarties. Ieškovas turi teisę, tačiau ne pareigą, sutikti su atsakovės siūlymu pakeisti šalių sudarytos sutarties sąlygas.

19. Antra, kaip minėta, tam, kad būtų taikoma atsakovės civilinė atsakomybė, numatyta CK 6.165 straipsnio 4 dalyje, būtina nustatyti, ar atsakovės atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis yra nepagrįstas. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020). Taigi šiuo atveju atsakovė turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį iki 2020 m. gruodžio 30 d. buvo pagrįstas (CPK 178 straipsnis).

20. Atsakovė negalėjimą sudaryti pagrindinės sutarties preliminarioje sutartyje nurodytu terminu grindžia karantino režimu ir atsakovės pablogėjusia sveikata. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl objektyvių priežasčių. Pirma, preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2020 m. spalio 9 d., taigi sudarant preliminarią sutartį atsakovei buvo žinoma šalyje esanti epidemiologinė situacija. Pagrindinės sutarties sudarymo terminą pasiūlė pati atsakovė. Antra, atsakovės teigimu, ji dėl sveikatos būklės negalėjo laiku įvykdyti preliminarios sutarties nuostatos dėl daiktų išsivežimo iš ketinamo parduoti nekilnojamojo turto. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji kreipėsi į gydymo įstaigą dėl kelio sąnario skausmų, laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. atsakovei buvo nustatytas nedarbingumas. Teismo vertinimu, ši atsakovės nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neįvykdė preliminarioje sutartyje nurodyto įsipareigojimo išvežti daiktus dėl objektyvių priežasčių. Atsakovės sveikatos būklė pagal byloje esančius duomenis nebuvo tokio pobūdžio, dėl kurio atsakovė nebūtų galėjusi pasitelkti kitų asmenų (užsakyti daiktų išvežimo paslaugą, pasitelkti pažįstamus asmenis), juo labiau, kad iš preliminarioje sutartyje nurodytų išvežamų daiktų pobūdžio matyti, kad šių daiktų objektyviai neįmanoma pašalinti vienam žmogui.

21. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi neegzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovė nebūtų galėjusi sudaryti pagrindinės sutarties iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei nekyla civilinė atsakomybė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, numatyta preliminarios sutarties 7.1.1 punkte. Atitinkamai teismas nenustatė atsakovės civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių (CK 6.212 straipsnis, 6.253 straipsnis).

22. Pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės.

23. Šiuo atveju, teismo vertinimu, mažinti šalių sutartų netesybų (4 000 Eur), kurios tokio paties dydžio numatytos abiejų šalių atžvilgiu, pagrindo nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ši sutarties sąlyga tarp šalių buvo derinta individualiai, sutarties projektą parengė atsakovės nekilnojamojo turto brokerė, tokio dydžio netesybos pasirašant sutartį atsakovei buvo priimtinos. Nors šalių sutartos netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti, tačiau į bylą pateikti įrodymai leidžia spręsti ir apie realius ieškovo nuostolius, kuriuos jis patyrė negalėdamas investuoti piniginių lėšų, skirtų nekilnojamojo turto iš atsakovės įsigijimui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad mažinti šalių suderinto netesybų dydžio nėra pagrindo.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys dėl 4 000 Eur dydžio baudos priteisimo tenkintinas.

25. Paduotu ieškiniu ieškovas taip pat prašo priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovo prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, tačiau ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), o ne 6 proc. dydžio palūkanos, kurios priteistinos tik tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (4 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas byloje patyrė 1 290 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 90 Eur žyminis mokestis ir 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (4 000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 290 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė