- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-2155-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04638-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“ dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
A. A. A. kontoroje, vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/01981, vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. vykdomasis raštas Nr. 2-8381-454/2011 dėl 871,80 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės G. B. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ („Snoro lizingas“) naudai. Kadangi skolininkė G. B. 2012 m. vasario 24 d. mirė, antstolė 2014 m. vasario 12 d. pateikė teismui prašymą pakeisti skolininkę G. B. vykdomojoje byloje jos palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/01981 pakeisti vykdymo procese pradinę skolininkę G. B. naujuoju skolininku – Lietuvos Respublika, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. Minėtą nutartį suinteresuotas asmuo apskundė. Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar skolininkės kreditorius UAB „Mokilizingas“ arba išieškojimą vykdanti antstolė laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui negrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. nutartimi (b. l. 64) atmetė antstolės A. A. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad po skolininkės G. B. mirties išieškotojas ar išieškojimą vykdanti antstolė A. A. būtų informavusi palikimo atsiradimo vietos notarą ar VMI prie FM apie skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą, ar būtų pateikę teismui prašymą atnaujinti terminą kreditorinio reikalavimo pateikimui. Taip pat nenustatė duomenų, kad turtas, priklausęs skolininkei, būtų areštuotas. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens VMI argumentu, kad tam tikro VMI padalinio galimybė antstolių vykdomųjų bylų duomenų bazėje patikrinti, ar asmeniui yra užvesta vykdomųjų bylų, negali būti laikoma tinkamu pranešimu įpėdiniui apie kreditoriaus reikalavimą, kadangi ši duomenų bazė nėra vieša. Be to, iš pateikto išrašo matyti, kad joje nurodyta tik ieškinio suma, bet nenurodytas bendras skolinių įsipareigojimų dydis (likusi neišieškota suma, palūkanų dydis). Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, teismas sprendė, jog nei išieškotojui, nei antstolei neatlikus nurodytų veiksmų bei nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre, nebuvo pasiekti įstatymų leidėjo tikslai – nebuvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolas per trijų mėnesių laikotarpį ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolė A. A. prašo Kauno aplinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį pakeisti ir vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/01981 proceso šalį iš skolininkės G. B. pakeisti į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie LR FM (b. l. 72).
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog iš pateikto 2014 m. vasario 26 d. palikimo priėmimo valstybei liudijimo, kurį išdavė Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P., matyti, kad valstybė paveldėjo ne tik butą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir piniginius indėlius, esančius Swedbank, AB banke, AB SEB banke bei BAB banke SNORAS. Todėl negalima daryti išvados, kad skolininkės turtas nebuvo areštuotas, nes Swedbank, AB banke (patvarkymas areštuoti sąskaitas 2011 m. rugsėjo 23 d.) bei AB SEB banke (patvarkymas areštuoti sąskaitas 2011 m. rugsėjo 28 d.) iki pat šio momento yra galiojantys. Apeliantė pažymėjo, jog turtą sudaro ne tik nekilnojamieji daiktai, bet ir kiti civilinių teisių objektai, tame tarpe piniginės lėšos, vertybiniai popieriai. Be to, notaras prieš išduodamas palikimo priėmimo valstybei liudijimą, tokią informaciją turėjo ir privalėjo apie tai informuoti paveldėtoją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Mokilizingas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese išspręsti iš esmės – pakeisti skolininkę G. B. naujuoju skolininku – Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR FM. Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog iš pateikto 2014 m. birželio 26 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kurį išdavė Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P., matyti, kad valstybė paveldėjo ne tik butą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir piniginius indėlius, esančius AB „Swedbank“, AB SEB banke bei BAB banke SNORAS. R. B. sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ ir AB SEB banke buvo areštuotos dar 2011 m. rugsėjo mėnesį, t. y. iki palikėjos mirties, todėl nėra pagrindo teigti, jog valstybės atstovams nebuvo žinoma apie palikėjos skolinius įsipareigojimus. Be to, notaras, prieš išduodamas palikimo perėjimo valstybei liudijimą, tokią informaciją turėjo ir privalėjo apie tai informuoti paveldėtoją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Be to, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pažymėtina, jog kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).
Be to, aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, kris sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Minėtos normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz. nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).
Nagrinėjamos bei vykdomosios bylos Nr. 0036/11/01981 duomenimis nustatyta, kad antstolė A. A. vykdo priverstinį 871,80 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininkės G. B. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ („Snoro lizingas“) naudai. Skolininkė G. B. 2012 m. vasario 24 d. mirė, jos palikimą 2014 m. sausio 14 d. priėmė LR valstybė (v. b. l. 17). Iš palikimo priėmimo valstybei liudijimo matyti, jog valstybei perėjo G. B. nuosavybės teise priklausęs turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio ½ daliai taikytas areštas (arešto įrašas viešame registre galioja nuo 2012-07-30); piniginiai indėliai, esantys Swedbank, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); piniginiai indėliai, esantys AB SEB banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); piniginiai indėliai, esantys BAB banko Snoras sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 94-96), kurie, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, yra areštuoti 2011 m. rugsėjo 23 d. antstolės patvarkymais, taigi dar iki palikėjos mirties (v. b. l. 12-14). Be to, atsiskaitomųjų sąskaitų arešto faktą patvirtina ir kartu su atskiruoju skundu antstolės pateikti raštai iš bankų apie palikėjai priklausiusių sąskaitų areštą (b. l. 77-79).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas, o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas; kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos, o CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Minėta, kad palikėjos turtą paveldėjo LR valstybė, atstovaujama VMI prie LR finansų ministerijos. Iš palikimo perėjimo valstybei liudijimo nustatyta, jog palikėjos turtui – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) daliai, palikimo priėmimo metu buvo taikytas areštas, kuris buvo išviešintas Turto arešto akto registre 2012 m. liepos 30 d. Taigi akivaizdu, kad priimant palikimą VMI buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie skolininkės turtui taikomus suvaržymus. Minėta, kad CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Nurodytų aplinkybių pagrindu ir remiantis kasacinio teismo išaiškinimais yra pagrindas išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių pakeisti vykdymo procese pradinį skolininką G. B. naujuoju skolininku – Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie Finansų ministerijos.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, kas sąlygojo netinkamą CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymą ir aiškinimą. Dėl minėtų pažeidimų byla buvo išnagrinėta neteisingai, dėl ko yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininkę G. B. vykdymo procese pakeisti naujuoju skolininku - Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie LR finansų ministerijos (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0036/11/01981) skolininkę G. B. naujuoju skolininku - Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.