Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-681-516/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-25
Bylos Nr.: e2A-681-516/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00560-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas: R. S.
Atsakovas: Plungės rajono žemės ūkio bendrovei „M.“, žemės ūkio bendrovei „A.“
Trečiasis asmuo: R. A., E. J., J. J., R. J., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

2.4.1.2Valdymo atsiradimas ir įgyvendinimas
2.4.1.4Valdymo gynimas
2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)

Civilinė byla Nr. e2A-681-516/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00560-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2; 2.4.1.4; 2.4.1.4; 2.4.2.12.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovėms Plungės rajono žemės ūkio bendrovei „M.“, žemės ūkio bendrovei „A.“ dėl daikto grąžinimo teisėtam savininkui ir nuostolių atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. A., E. J., J. J., R. J., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „M.“ svetimo neteisėto valdymo ir grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį rusišką vikšrinį buldozerį „STALIN“ T-170, Ml.41.1, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir buldozeris), priteisti solidariai iš atsakovų ŽŪB „M.“ ir ŽŪB „A.“ 57 600 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 27 d. ieškovas kartu su B. J. (kuris mirė 2010 m. ar 2011 m.) (pirkėjai) su Rusijoje (Kaliningrado srityje) gyvenančiu D. I. (pardavėju) sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už 70 000 Lt (20 273,40 Eur) įsigijo rusišką buldozerį „STALIN“ T-170, Ml.41.1, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), techninis pasas (duomenys neskelbtini). 2013 m. pradžioje ieškovas su minėtu buldozeriu „STALIN“ T-170 dirbo (duomenys neskelbtini), kur jį buvo laikinai palikęs dėl atsiradusio smulkaus techninio gedimo. Po kelių dienų minėtas buldozeris buvo apvogtas (išplėštos spynos, išleistas kuras). Kadangi buldozeriui reikėjo smulkaus techninio remonto, 2013 m. kovo mėn. minėtą buldozerį ieškovas nuvežė į savo pažįstamo K. D. naudojamas dirbtuves (duomenys neskelbtini), kuriose turėjo būti atliekamas jo remontas. 2013 m. kovo 28 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Šiaulių apygardos valdybos NVTS pareigūnai atliko kratą minėtose K. D. ir A. B. naudojamose dirbtuvėse (duomenys neskelbtini) ir be savininkų (ieškovo) žinios kratos metu paėmė ieškovui nuosavybės teise priklausantį buldozerį, dėl nesuprantamų priežasčių perdavė jį saugoti ŽŪB „A.“ direktoriui R. A.. 2013 m. kovo 28 d. FNTT pareigūnų kratos protokole yra nurodyta, kad rastas ir paimtas traktorius T170, M1.41B, geltonos spalvos, su užrašu „Čeliabinsk“ rusiškomis raidėmis, traktoriaus dešinėje pusėje ties varikliu, šalia vikšrų matyti rėmo apgadinimas, daugiau jokių kitų identifikacinių traktoriaus požymių kratos protokole nefiksuojama. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-8-282/2017 ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vykdydami prokuroro nurodymą, 2016 m. gruodžio 19 d. atliko ŽŪB „A.“ direktoriui R. A. perduoto saugoti buldozerio apžiūrą, iš kurios matyti, kad buldozeris yra laikomas ŽŪB „M.“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

3. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje prašė teismo grąžinti jam teisėtai nuosavybės teise priklausantį bei ikiteisminio tyrimo metu paimtą buldozerį, įsigytą pagal 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau teismai šio klausimo taip ir neišsprendė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-697/2019 nurodė, kad klausimą dėl buldozerio identifikavimo ir jo realaus priklausymo nuosavybės teise konkrečiam asmeniui (tikrojo savininko nustatymo) galima išspręsti civilinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

4. Buldozerio priklausomybę ieškovui patvirtina ne tik pridedama 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, bet ir tai, kad būtent ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė apžiūrai jam nuosavybės teise priklausančio buldozerio „STALIN“ T-170, Ml.41.1 gamyklines lenteles (plokšteles), kurios buvo paties ieškovo nuimtos ir saugomos pas jį, kai tuo tarpu tiek 2013 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktos apžiūros protokole, tiek 2013 m. birželio 11 d. Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvadoje užfiksuota, kad ant buldozerio gamyklinių lentelių nėra, o jų vietose matosi tik tvirtinimo elementų (kniedžių) vietos (kiaurymės).

5. Mano, kad yra visos vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygos. R. S. priklausantis buldozeris „STALIN“ T-170, Ml.41.1, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti teismo išreikalautas iš atsakovo ŽŪB „M.“ svetimo neteisėto valdymo. Be to, laikant, kad buldozeris būtų galėjęs dirbti mažiausiai 5 dienas per savaitę po mažiausiai 8 valandas, per mėnesį dirbant 20 dienų arba 160 valandų, per metus dirbant 6 mėnesius (sezono metu) arba 120 dienų, per 18 mėnesių laikotarpį būtų galėjęs dirbti mažiausiai 360 dienų arba 2880 valandų. Kaip matyti iš pridedamų viešų duomenų, vidutinė tokio tipo buldozerio valandos nuomos kaina rinkoje vyrauja apie 35-38 Eur (jeigu buldozeris nuomojamas su vairuotoju). Šiuo atveju nuomojant tokio tipo buldozerį be vairuotojo, už buldozerio nuomą turėjo būti gaunama ne mažesnė nei 20 Eur už valandą nuomos kaina. Ieškovo įsitikinimu, jis negavo mažiausiai 57 600 Eur (20 Eur x 2 880 val.) buldozerio nuomos pajamų. Atsakovai, neteisėtai valdydami svetimą (ieškovui priklausantį) buldozerį, gavo arba turėjo gauti ne mažiau nei 57 600 Eur pajamų, kurios, patenkinus ieškovo ieškinį ir išreikalavus daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, priteistinos iš nesąžiningų valdytojų – atsakovų – solidariai, nes būtent dėl bendrų atsakovų tyčinių veiksmų (atsakovų kaltės) ieškovas patyrė nuostolių, t. y. ŽŪB „A.“ tyčia negrąžino žinomai svetimo daikto (buldozerio) ieškovui, ir neaišku, kokiu teisiniu pagrindu perdavė šį turtą ŽŪB „M.“, atitinkamai ŽŪB „M.“ akivaizdžiai žinodama apie ŽŪB „A.“ nepriklausantį daiktą (neturint nuosavybės ir kitų techninių dokumentų), veikdama nerūpestingai, laikė jį savo teritorijoje ir naudojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nurodė, kad tik teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismas negali ginti subjektinės teisės, kildinamos iš niekinio sandorio, nes iš neteisės negali kilti teisė.

8. Nurodė, kad kilus prieštaravimams dėl B. J. parašo tikrumo 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, buvo paskirta rašysenos ekspertizė. 2021 m. sausio 18 d. ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties skiltyje „PIRKĖJAI“ po spausdintiniu įrašu „B. J.“, B. J. vardu pasirašė ne B. J.. Taip pat išvadoje nurodyta, jog tikėtina, kad 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje parašai B. J., R. S. ir I. D. vardu yra pasirašyti ta pačia rašymo priemone. Esant tokiems ekspertizės duomenims, teismo vertinimu, yra pagrindas daryti išvadą, jog traktoriaus pirkimo sutartyje yra ne B. J. parašas.

9. Teismas nurodė, kad nors 2021 m. rugpjūčio 24 d. eksperto išvadoje ekspertė J. K. nurodė, jog iš pateiktų lyginamųjų pavyzdžių galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje B. J. vardu pasirašė ne B. J., tačiau, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės, sprendė, kad šios ekspertės išvada remtis nėra pagrindo, nes ji davė preliminarią, o be to, ir priešingą išvadą ieškovui.

10. Teismas nurodė, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, kad turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą. Byloje nustačius, kad 2009 m. lapkričio 27 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje B. J. vardu pasirašė ne B. J., tokia sutartimi, kuria, ieškovo teigimu, jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo traktorių, vadovautis nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui.

11. Teismo vertinimu, tai, kad R. S. turi traktoriaus gamyklines lenteles, nepatvirtina, jog traktorius nuosavybės teise priklauso ieškovui.

12. Teismas sprendė, kad ieškovui neįrodžius visų vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą išreikalauti iš atsakovo ŽŪB „M.“ svetimo neteisėto valdymo rusišką vikšrinį buldozerį „STALIN“ T-170 ir grąžinti jį ieškovui R. S..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, faktiškai nenagrinėjo ir nevertino, ar bylos medžiagoje esantys duomenys bei įrodymai patvirtina visas pagal kasacinio teismo praktiką būtinas aplinkybes vindikacinio reikalavimo reiškimui ir patenkinimui. Teismas apsiribojo tik vienos reikšmingos aplinkybės – ar ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ar ne nustatinėjimu, visiškai nepasisakydamas dėl kitų reikšmingų aplinkybių (ne)egzistavimo/ (ne)įrodymo. Buldozeris yra atsakovės ŽŪB „M.“ teritorijoje, su kuria ieškovo nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Taigi ieškovo reikalavimas išreikalauti jam priklausantį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo buvo pareikštas tinkamo subjekto. ŽŪB „M.“ atstovė teismui nurodė, kad bendrovė į ginčo turtą nepretenduoja, šis turtas bendrovės apskaitoje neapskaitytas, kada ir kokiu pagrindu buldozeris atsirado įmonės teritorijoje nežino ir nurodyti negali, pareiškė, jog pretenzijų dėl teisių į buldozerį neturi ir nereiškia, sutinka, kad daiktas būtų perduotas tikrajam savininkui. ŽŪB „A.“ jokio priešpriešinio reikalavimo dėl buldozerio perdavimo būtent jai, teisme nepareiškė. Esant tokiai ginčo šalių pozicijai, teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą tenkinti ieškovo ieškinį.

13.2. Atsakovės ŽŪB „M.“ daikto valdymo teisėtumo nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu buldozeris buvo perduotas atsakovei ŽŪB „M.“, nėra galimybės objektyviai nustatyti.

13.3. Tai, kad buldozeris nuosavybės teise priklauso ieškovui R. S., patvirtina šios aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai: 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo I. D. ir pirkėjų R. S. bei B. J. ir įgyto daikto perdavimą–priėmimą liudijantis dokumentas; ieškovas valdo metalo plokštelę su Nr. 63791, kuri sutampa su 2009 m. lapkričio 27 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytu įgyto buldozerio variklio numeriu bei ant ginčo buldozerio variklio iškaltu numeriu; ieškovas valdo metalo plokštelę su Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su 2009 m. lapkričio 27 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytu įgyto buldozerio identifikavimo numeriu; ŽŪB „M.“ neginčija ieškovo nuosavybės teisių į buldozerį.

13.4. Nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodo negalintis ginti subjektinės teisės, kildinamos iš niekinio sandorio, nes iš neteisės negali kilti teisė, tačiau sprendime ne tik ex officio (savo iniciatyva) nepripažįsta atitinkamo sandorio niekiniu ir negaliojančiu, bet ir nenurodo jokių motyvų ir argumentų, kurių pagrindu 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį būtų galima laikyti niekiniu sandoriu. Nei vienas iš proceso dalyvių nereiškė teismui reikalavimo 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine, nesudaryta ar negaliojančia, toks reikalavimas nebuvo nagrinėjamas teisme.

13.5. Ginčijamą išvadą, sukeliančią atitinkamas teisines pasekmes, teismas padarė be vienos iš sandorio šalių – pardavėjo I. D. žinios, jam nedalyvaujant, taigi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytą tvarką, o tai gali būti traktuojama kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

13.6. Bylą nagrinėjęs teismas, remdamasis ekspertizės išvada nustatė, kad 2009 m. lapkričio 27 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje vieno iš ginčo buldozerio pirkėjų, t. y. B. J., vardu pasirašė ne B. J. ir tikėtina, kad šią sutartį sudariusių asmenų parašai yra pasirašyti ta pačia rašymo priemone. Teismas laikė, kad šia sutartimi negalima vadovautis, tačiau kaip šios teismo nustatytos aplinkybės lemia ieškovo R. S., kito ginčo buldozerio pirkėjo, teises ir pareigas, jo teisėtus interesus, nepasisakė. Apeliantas įsitikinęs, kad sutartį pasirašė pats B. J., nors tiesiogiai pasirašymo momento ir nematė. Neatmestina tikimybė, kad po 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės–pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo B. J. parašas galėjo pakisti. Teismas išimtinai vadovavosi 2021 m. sausio 18 d. ekspertizės aktu, ignoruodamas kitus bylos medžiagoje esančius įrodymus – skirtingu laiku B. J. pasirašytus dokumentus, kuriuose jo parašas aiškiai vizualiai skiriasi.

13.7. Bylos medžiagoje yra net trys specialistų išvados dėl B. J. parašo identifikavimo – du ekspertizės aktai ir viena preliminari išvada. Ekspertė J. K. iš esmės pateikė dvi kardinaliai skirtingas išvadas – vieną privačiai ieškovui iki teismo nutarties pavesti jai atlikti teismo ekspertizę, o kitą jau po teismo nutarties priėmimo. Teismas, turėdamas atitinkamus prieštaringus ekspertų pateiktus duomenis / išvadas byloje, turėjo itin kritiškai juos vertinti.

13.8. 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje be B. J. (vieno iš pirkėjų) parašo yra dar dviejų šią sutartį sudariusių asmenų parašai – pardavėjo I. D. ir pirkėjo R. S., todėl net ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl tariamai sutartyje esančio ne B. J. parašo nesudaro pagrindo 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį laikyti akivaizdžiai niekine ir negaliojančia šių asmenų atžvilgiu. Ieškovas vis tiek neabejotinai turi teisę reikšti vindikacinį ieškinį ir reikalauti daikto grąžinimo.

13.9. Teismas nelaikė lentelių ir jų buvimo pas ieškovą fakto vienu iš įrodymų byloje, patvirtinančių ieškovo nuosavybės teisę į buldozerį. Ginčas vyksta dėl kilnojamojo ir neregistruotino daikto, todėl nuosavybės teisės į jį įrodinėjimas tokiais atvejais yra sudėtingesnis. Teismas buldozerio identifikacinių lentelių buvimo pas ieškovą faktą turėjo įvertinti kaip vieną iš reikšmingų nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų.

13.10. Teismas, atmetęs ieškovo ieškinį, priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau neteisingai jas apskaičiavo ir paskirstė. Atsakovė ŽŪB „A.“ pateikė teismui jai advokato išrašytą 3 662,31 Eur sumos, įskaitant 635,61 Eur PVM, sąskaitą už teisines paslaugas. Teismas 825 Eur sumažino šioje sąskaitoje nurodytą 975 Eur (be PVM) kelionės išlaidų Vilnius–Klaipėda–Vilnius sumą iki 150 Eur (be PVM), todėl atmetus ieškovo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas iš ieškovo turėjo priteisti ne 2 837,31 Eur, kaip nurodyta skundžiamame teismo sprendime, o 2 664,06 Eur.

Atsiliepimas

14. Atsakovė ŽŪB „M.“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, o ne nuosavybės teisių į daiktą pripažinimo ir/ar nustatymo būdas.

14.2. ŽŪB „M.“ tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdžių metu, pabrėžė, kad buldozerio nevaldo ir savo veikloje nenaudojo bei neeksploatavo, apskaitoje buldozeris nėra apskaitytas. ŽŪB „M.“ jokių pretenzijų dėl teisių į buldozerį neturi ir nereiškia. Tačiau nereiškia, kad tai paneigia ginčo turto buvimo pas atsakovą ŽŪB „M.“ teisėtumo prezumpciją, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde. Atsakovei buldozerio valdymo teisė niekada nebuvo ir nėra perleista ar suteikta. Daikto fizinė buvimo ir/ar laikymo vieta neapsprendžia jo valdymo teisių į jį.

14.3. Sprendime nėra pasakyta, kad 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra pripažįstama niekine. Teismui kilo pagrįstų abejonių, ar apelianto pateikta 2009 m. lapkričio 27 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis yra pakankamas ir nekeliantis abejonių įrodymas byloje. Ieškovas reiškia vindikacinį ieškinį, kuriame pagal kasacinio teismo praktiką privalo įrodyti savo nuosavybės teises į daiktą, tačiau nepagrįstai tikisi, kad pirmosios instancijos teismas nustatys tikrąjį buldozerio savininką.

14.4. Gamyklinių lentelių nuėmimas ir laikymas savo žinioje ne tik neįrodo nuosavybės teisių į daiktą, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, tačiau tik apsunkina kilnojamojo ir neregistruotino daikto identifikavimą ir leidžia daryti išvadą, kad gamyklinės lentelės (plokštelės) buvo nuimtos tikslingai, t. y. siekiant apsunkinti buldozerio identifikavimą.

15. Atsakovė ŽŪB „A.“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. ŽŪB „A.“ 2011 m. birželio 8 d. pateikė Šiaulių apygardos prokuratūrai pareiškimą apie tai, kad ankstesnis bendrovės vadovas V. M. kartu su ieškovu – giminaičiu R. S. galimai pagrobė bendrovei priklausantį buldozerį T170 M 1,41-1B (2007), t. y. tokį patį, kaip ir ieškovo nurodytas buldozeris. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad V. M. 2008 m. spalio 21 d. kasos pajamų orderiu ART Nr.428 parodė tariamą avansinių lėšų 142 200 Lt (41 183,97 Eur) grąžinimą bendrovei, o kitu 2008 m. spalio 22 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 170 gavo iš kasos 147 562 Lt (42 736,91 Eur) buldozerio įgijimui bendrovės vardu ir šiuos pinigus sumokėjo UAB „SEB Lizingas“. Įgytas buldozeris buvo įtrauktas į bendrovės turto apskaitą. Ikiteisminio tyrimo byloje 2011 m. rugpjūčio 2 d. pas ieškovą R. S. buvo atlikta krata, o ją sankcionavusioje Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartyje buvo nurodyta, kad ieškomas bendrovei priklausantis buldozeris T170 M 1,41-1B (2007). Kratos metu ieškovas nepateikė jokių duomenų dėl turimo tokio pat kaip ir paieškomasis buldozerio ar dokumentų. Ieškovas R. S. buvo apklaustas, tačiau jokių duomenų apie pinigų davimą tuometiniam bendrovės vadovui V. M. dėl buldozerio įgijimo bendrovės vardu nenurodė. 2013 m. kovo 28 d. atlikta krata pas J. B., kurios metu dalyvaujant bendrovės atstovui R. A. rastas buldozeris T170 M 1,41-1B (2007), kuris perduotas jam saugoti. 2013 m. lapkričio 8 d. specialaus liudytojo apklausoje R. S., žinodamas apie kratos metu rastą buldozerį, pripažino, kad davė pinigų V. M. pirkti bendrovės vardu buldozerį T170 M 1,41-1B (2007). Pabrėžtina, kad šioje apklausoje ieškovas neminėjo jokio neva Rusijos Kaliningrado srityje įgyto analogiško buldozerio ir neteikė jokių dokumentų ar identifikacinių lentelių. Buvęs bendrovės direktorius V. M. pripažino, kad iš R. S. paimtas ir perduotas bendrovei buldozeris buvo būtent tas, kurį jis bendrovės vardu įgijo už R. S. duotus pinigus. Tik 2016 m. gruodžio 14 d. Šiaulių apygardos teismui R. S. pateikė traktorių identifikacines lenteles (viena jų su numerių perkalimo požymiais) ir buldozerio įgijimo sutartį. Ieškovas pateikė teismui galimai suklastotą sutartį, kadangi visi ekspertai pateikė kategorišką išvadą apie tai, kad joje yra ne B. J. parašas.

15.2. Ieškinys neatitinka vindikacinio ieškinio sąlygų ir yra pareikštas praleidus tokio ieškinio senaties terminus.

16. Tretieji asmenys E. J., J. J. ir R. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamos Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, kad B. J. sutarties nesudarė. Netiesioginiai įrodymai patvirtina, kad B. J. pajamas sudarė gaunama pensija, verslu jis nesivertė, dėl susirgimo buvo ribotai darbingas, pakankamų santaupų sumokėti už buldozerį neturėjo.

16.2. Teismas, nustatęs dokumento klastojimo požymius, pagrįstai veikė ex officio, konstatuodamas, kad B. J. sutarties nesudarė.

16.3. Priešingai nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas nepripažino sutarties negaliojančia, todėl teismo sprendimas neturėjo įtakos I. D. teisėms arba pareigoms. Ieškovas turėjo teisę prašyti teismą įtraukti I. D. dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių galėtų būti peržengiamos apeliacinio skundo ribos.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo R. S. nuosavybės teisės į buldozerį, kuris šiuo metu yra ŽŪB „M.“ žinioje. Ieškovo teigimu, buldozeris nuosavybės teise priklauso jam, todėl prašo jį išreikalauti iš neteisėto valdymo ir priteisti nuostolių atlyginimą.

19. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas R. S. pirmosios instancijos teismui pateikė 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas R. S. kartu su B. J. (mirė 2011 m.) nusipirko už 70 000 Lt (20 273,40 Eur) iš Rusijoje, Kaliningrado srityje gyvenančio D. I. geltonos spalvos rusišką buldozerį „STALIN“ T-170, M1.41.1, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), Techninis pasas (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, kadangi buldozeriui reikėjo smulkaus techninio remonto, 2013 m. kovo mėn. minėtą buldozerį jis nuvežė į savo pažįstamo K. D. naudojamas dirbtuves (duomenys neskelbtini).

20. Byloje nustatyta, kad ŽŪB „A.“ 2011 m. birželio 8 d. pateikė Šiaulių apygardos prokuratūrai pareiškimą, kad buvęs bendrovės vadovas V. M. kartu su ieškovu R. S. galimai pagrobė bendrovei priklausantį buldozerį T170 M 1,41-1B (2007), t. y. tokį patį, kaip ir ieškovo turimas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. FNTT Šiaulių apygardos valdybos NVTS pareigūnai 2013 m. kovo 28 d. atliko kratą K. D. ir A. B. naudojamose dirbtuvėse (duomenys neskelbtini), kurios metu, ieškovo teigimu, paėmė jam nuosavybės teise priklausantį buldozerį. Buldozeris buvo paliktas minėtose dirbtuvėse ir perduotas saugoti ŽŪB „A.“ direktoriui R. A..

21. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vykdydami prokuroro nurodymą, 2016 m. gruodžio 19 d. atliko ŽŪB „A.“ direktoriui R. A. perduoto saugoti buldozerio apžiūrą. Atliekant apžiūrą nustatyta, kad buldozeris yra laikomas ŽŪB „M.“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo buldozeris iki šiol yra ŽŪB „M.“ teritorijoje.

22. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovui R. S. paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis.

23. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančia 2021 m. sausio 18 d. ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės (buldozerio) pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė ne B. J., ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog jis yra teisėtas buldozerio savininkas.

Dėl ieškovo teisės išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo

24. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas. Daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą ir kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Vindikacinis ieškinys yra reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Pagal kasacinio teismo praktiką, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017 ; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta ir tai, kad sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, jog asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019 ir kt.).

26. Ginčas nagrinėjamoje byloje būtent ir kilo dėl to, ar ieškovas R. S. yra prašomo išreikalauti turto – buldozerio – savininkas. Esant ginčui dėl buldozerio nuosavybės teisių, ieškovas R. S. visų pirma turėjo įrodyti, kad būtent jis yra teisėtai įgijęs nuosavybės teisę į šią transporto priemonę.

27. Pažymėtina, kad konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas) bei kitais CK 4.47 straipsnyje ar kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Visi CK 4.47 straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai yra pakankamas nuosavybės teisei įgyti.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pareiškęs vindikacinį ieškinį atsakovui ŽŪB „M.“, savo nuosavybės teisę į ginčo buldozerį įrodinėjo 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią ieškovas R. S. kartu su B. J. nusipirko už 70 000 Lt (20 273,40 Eur) iš Rusijoje, Kaliningrado srityje gyvenančio I. D. buldozerį, bei pas ieškovą esančiomis metalo plokštelėmis, t. y. plokštele su Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sutampa su 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytu įgyto buldozerio variklio numeriu bei ant ginčo buldozerio variklio iškaltu numeriu, ir plokštele su Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytu įgyto buldozerio identifikavimo numeriu.

29. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ieškovas R. S. iš tiesų yra prašomo išreikalauti iš ŽŪB „M.“ buldozerio savininku, kaip minėta, rėmėsi byloje esančiu ekspertizės aktu, kad 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje vieno iš ginčo buldozerio pirkėjų, t. y. B. J. vardu pasirašė ne B. J. ir tikėtina, kad šią sutartį sudariusių asmenų parašai yra pasirašyti ta pačia rašymo priemone. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šia sutartimi negalima vadovautis kaip įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovas yra buldozerio savininkas.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir šalių argumentus, negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Visų pirma pažymėtina tai, kad ekspertizės akto išvadose nurodyta tik tai, kad pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė ne B. J., tačiau nebuvo nustatinėjama ir vertinama dėl kitų transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties šalių – ieškovo ir buldozerio pardavėjo – parašų tikrumo. Taigi tokios ekspertizės išvados atitinkamas teisines pasekmes galėtų sukelti nebent B. J. atžvilgiu, siekiant paneigti jo nuosavybės teises į ginčo buldozerį, tačiau paminėtos išvados ir, atitinkamai, pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad sutartį pasirašė ne B. J., negali lemti kito ginčo buldozerio pirkėjo – ieškovo R. S. – teisių ir teisėtų interesų bei nepaneigia jo nuosavybės teisių į ginčo buldozerį. Kaip jau buvo minėta, 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje be B. J. (vieno iš pirkėjų) parašo yra dar dviejų šią sutartį sudariusių asmenų parašai – pardavėjo I. D. ir pirkėjo R. S., todėl net ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl galimai sutartyje esančio ne B. J. parašo nesudaro pagrindo 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį laikyti akivaizdžiai niekine ir negaliojančia šių asmenų (kitų sutarties šalių) atžvilgiu.

31. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog buldozeris šiuo metu yra atsakovės ŽŪB „M.“ teritorijoje. Ieškovo R. S. ir ŽŪB „M.“ nesiejo ir nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, pati ŽŪB „M.“ neginčija to, kad jos teritorijoje esantis ginčo buldozeris nėra jos nuosavybė. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad ŽŪB „M.“ buldozerio nevaldo ir savo veikloje nenaudojo bei neeksploatavo, apskaitoje buldozeris nėra apskaitytas ir jokių pretenzijų dėl teisių į buldozerį neturi ir nereiškia. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas R. S. reikalavimą išreikalauti jam priklausantį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo pareiškė tinkamam subjektui – atsakovei ŽŪB „M.“, kuri nėra ginčo daikto savininkė ir buldozerį valdo neturėdama tam teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai. Tai, kad buldozeris nuosavybės teise priklauso ieškovui R. S., patvirtina 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp pardavėjo I. D. ir pirkėjo R. S., taip pat, nors ir netiesiogiai, bet ir tai, kad pas ieškovą yra metalo plokštelė su Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sutampa su 2009 m. lapkričio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytu įgyto buldozerio variklio numeriu bei ant ginčo buldozerio variklio iškaltu numeriu. Kaip minėta, ŽŪB „M.“ patvirtino, kad ji nėra ginčo buldozerio savininkė, tuo tarpu atsakovė ŽŪB „A.“ jokio priešpriešinio reikalavimo dėl buldozerio perdavimo jai teisme nereiškė, priešingų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad ieškovas nėra ginčo buldozerio savininkas, teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas R. S. įrodė, jog jis yra prašomo išreikalauti buldozerio, šiuo metu esančio ŽŪB „M.“ teritorijoje, savininkas. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos ieškovo vindikacinio ieškinio reikalavimui – grąžinti daiktą teisėtam savininkui – patenkinti.

32. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo R. S. ieškinio reikalavimą dėl buldozerio išreikalavimo iš atsakovės ŽŪB „M.“ svetimo neteisėto valdymo ir grąžinimo ieškovui tenkinant.

Dėl nuostolių atlyginimo

33. Apelianto teigimu, dėl tyčinių ir neteisėtų abiejų atsakovių ŽŪB „M.“ ir ŽŪB „A.“ nesąžiningų veiksmų, negrąžinant svetimo daikto – R. S. priklausančio buldozerio, jis patyrė 57 600 Eur nuostolių, kuriuos prašo solidariai priteisti iš abiejų atsakovių. Nurodo, kad 57 600 Eur nuostoliai – tai jo negautos buldozerio nuomos pajamos, kurias apeliantas apskaičiavo, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, jog vidutinė tokio tipo buldozerio valandos nuomos kaina rinkoje vyrauja apie 35-38 Eur, jei nuomojama su vairuotoju, arba 20 Eur, jei nuomojama be vairuotojo. Apelianto teigimu, per 18 mėnesių laikotarpį buldozeris būtų galėjęs dirbti mažiausiai 360 dienų arba 2 880 valandų, todėl jo negautos pajamos yra 57 600 Eur (20 Eur x 2 880 val.).

34. Atsiskaitymai tarp savininko ir neteisėto daikto valdytojo vykdomi CK 4.97 straipsnio nustatytomis sąlygomis. CK 4.97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal CK 4.95 straipsnį, turi teisę reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per visą valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą.

35. Nagrinėjamu atveju apeliantas R. S. ne tik neįrodė, kad atsakovės ŽŪB „A.“ ir ŽŪB „M.“ būtų tyčia veikusios neteisėtai ir nesąžiningai užvaldžiusios ieškovui priklausantį daiktą (buldozerį), bet ir neįrodė patirtų nuostolių (negautų pajamų) realumo.

36. Visų pirma pažymėtina tai, kad ieškovui priklausantis buldozeris buvo ne pasisavintas atsakovių ŽŪB „A.“ ir / ar ŽŪB „M.“ nesąžiningais ir tyčiniais neteisėtais veiksmais, o paimtas FNTT Šiaulių apygardos valdybos NVTS pareigūnų, šiems 2013 m. kovo 28 d. atlikus kratą, ir palikus ginčo buldozerį saugoti ŽŪB „A.“ direktoriui R. A.. Vėliau buldozeris buvo nugabentas į ŽŪB „M.“ teritoriją. Taigi vien tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimu ieškovui priklausantis buldozeris buvo paimtas ir paliktas saugoti ŽŪB „A.“, o vėliau nugabentas į ŽŪB „M.“ teritoriją, nereiškia, kad atsakovės atliko neteisėtus veiksmus.

37. Pažymėtina ir tai, kad prašomus priteisti nuostolius (negautas pajamas) ieškovas grindė ne realiais, o tik teoriniais buldozerio galimos nuomos skaičiavimais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-469/2022 20, 21 punktus).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Kaip minėta, reikalavimą priteisti negautas pajamas R. S. grindė ne realiomis, o tikėtinomis pajamomis, pateikęs teorinius skaičiavimus, kiek jis būtų galėjęs gauti buldozerio nuomos pajamų, remdamasis viešai prieinamais duomenimis apie buldozerio valandos nuomos kainas. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki buldozerį paimant ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir paliekant jį saugoti ŽŪB „A.“ direktoriui, ieškovas būtų jį nuomojęs tretiesiems asmenims ir gavęs pajamų, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovui priklausiusį buldozerį atsakovės būtų naudojusios ir gavusios pajamų.

39. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo R. S. reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl tenkinti tokio reikalavimo nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apelianto skundą tenkinus iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

41. Nustatyta, kad ieškovas R. S. už ieškinį sumokėjo 1 306 Eur žyminį mokestį (1 268 Eur už ieškinio reikalavimus dėl svetimo daikto išreikalavimo ir nuostolių priteisimo ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Apeliacinės instancijos teismui ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovių ŽŪB „M.“ ir ŽŪB „A.“ priteistina žyminio mokesčio dalis už tenkintą reikalavimą dėl daikto išreikalavimo, kuri, įvertinus tuo metu galiojusį vartotojų kainų indeksą ir tai, kad ieškinys buvo teiktas elektroninių ryšių priemonėmis, sudarė 269 Eur.

42. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo R. S. pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 1 000 Eur. Ieškovas buvo pareiškęs du savarankiškus reikalavimus, t. y. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir 57 600 Eur nuostolių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismui ieškinį tenkinus iš dalies ir patenkinus vieną iš ieškinio reikalavimų, ieškovui R. S. priteistina pusė pirmosios instancijos teisme patirtų advokato pagalbos išlaidų – 500 Eur – lygiomis dalimis iš atsakovų ŽŪB „M.“ ir ŽŪB „A..

43. Nustatyta, kad atsakovės ŽŪB „A.“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 3 662,31 Eur, iš kurių kelionės Vilnius-Klaipėda-Vilnius išlaidos sudarė 975 Eur. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad kelionės išlaidos yra neprotingai didelės, sumažino jas iki 150 Eur ir nurodė, kad atsakovės ŽŪB „A.“ pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos sudaro 2 837,31 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės patirtos ir prašomos priteisti kelionės išlaidos iš tiesų neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, todėl sprendžia, kad jos pagrįstai buvo sumažintos iki 150 Eur, laikant, kad atsakovės ŽŪB „A.“ pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 837,31 Eur. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismui patenkinus vieną iš ieškovo reikalavimų, atsakovei ŽŪB „A.“ atitinkamai priteistina pusė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 418,65 Eur iš ieškovo R. S..

44. Nustatyta, kad atsakovo ŽŪB „A.“ direktorius R. A. 2020 m. lapkričio 18 d. sumokėjo 1 190 Eur avansą už ekspertizę, o ieškovas R. S. 2021 m. liepos 27 d. sumokėjo 400 Eur. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, R. A. priteistina 595 Eur išlaidų už ekspertizę iš ieškovo R. S., o ieškovui R. S. priteistina 200 Eur ekspertizės išlaidų iš atsakovių ŽŪB „M.“ ir ŽŪB „A.“.

45. Ieškovas R. S., pateikęs apeliacinį skundą, prašė priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys dokumentai – 2022 m. kovo 14 d. sąskaita ir 2022 m. birželio 10 d. pinigų paėmimo kvitas – patvirtina, kad už apeliacinio skundo parengimą R. S. patyrė 800 Eur advokato pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad šios ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 1 306 Eur žyminį mokestį. Ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus vieną iš ieškinio reikalavimų, jam priteistina pusė, t. y. 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato pagalbos išlaidų ir 269 Eur žyminio mokesčio už tenkintą ieškinio reikalavimą iš atsakovių ŽŪB „M.“ ir ŽŪB „A.“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo R. S. ieškinį tenkinti iš dalies. Išreikalauti iš atsakovės žemės ūkio bendrijos „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) svetimo neteisėto valdymo ir grąžinti ieškovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį rusišką vikšrinį buldozerį „STALIN“ T-170, Ml.41.1, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 269 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už ieškinį iš atsakovių žemės ūkio bendrovės „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir žemės ūkio bendrovės „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), priteisiant iš atsakovių lygiomis dalimis po 134,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt centų).

Priteisti ieškovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš atsakovių žemės ūkio bendrovės „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir žemės ūkio bendrovės „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), priteisiant iš atsakovių lygiomis dalimis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų).

Priteisti atsakovei žemės ūkio bendrovei „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 418,65 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniolika eurų ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, iš ieškovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) ekspertizės išlaidų iš atsakovių žemės ūkio bendrovės „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir žemės ūkio bendrovės „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), priteisiant iš atsakovių lygiomis dalimis po 100 (vieną šimtą eurų).

Priteisti trečiajam asmeniui R. A. 595 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) ekspertizės išlaidų iš ieškovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovių žemės ūkio bendrovės „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir žemės ūkio bendrovės „A.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), priteisiant iš atsakovių lygiomis dalimis po 200 Eur (du šimtus eurų).

Priteisti ieškovui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 269 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą iš atsakovių žemės ūkio bendrovės „M.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir žemės ūkio bendrovės „A,“, (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), priteisiant iš atsakovių lygiomis dalimis po 134,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt centų).

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėVigintas Višinskis