- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- 2S-1001-569/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03167-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- Š. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. L. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Š. L. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Š. L. kreipėsi į antstolės E. M. kontorą skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymą areštuoti lėšas, kuriuo apribojama skolininko teisė įsigyti produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, bei panaikinti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl senaties termino.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė atlieka išieškojimą iš lėšų, kurias siunčia pareiškėjo artimieji ir, kurios yra asmeninėje pareiškėjo sąskaitoje, nepaisant, ar viršija ji minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) ar ne, todėl pareiškėjui nelieka jokių pajamų, kurias jis galėtų panaudoti savo reikmėms. Nurodė, kad vyksta išskaičiavimai ir iš jo atlyginimo, uždirbamo pataisos namuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo Š. L. skundą atmetė. Teismas vertino, kad išieškojimas iš nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, esančių piniginių lėšų yra galimas; byloje nėra duomenų, kad išieškojimas nukreiptas į lėšas, iš kurių išieškojimas pagal įstatymą negalimas, todėl antstolė pagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcija ir surašė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
4. Teismas vertino, kad antstolis netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo iš dalies neteisingo 2016 m. birželio 22 d. patvarkymo vykdyti ieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2016 m. birželio 22 d. patvarkymo areštuoti lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimą. Teismas sprendė, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų ir iš skolininko neišskaitė 100 procentų jo pajamų.
5. Teismas sprendė, jog skundo dalies dėl vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, suėjus senaties terminui šioms vykdomosioms byloms vykdyti, tenkinti nėra pagrindo. Pareiškėjas antstolei dar 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo pateikęs skundą, kurio pagrindu prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), nes suėjęs senaties terminas šioms vykdomosioms byloms vykdyti. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3603-832/2015, kuria pareiškėjo skundai dėl antstolės E. M. veiksmų atmesti, nes nenustatyta, jog suėjęs senaties terminas vykdyti išieškojimą minėtose vykdomosios bylose. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą motyvavo analogiškomis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti nutrauktos, minėtos vykdomosios bylos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas Š. L. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir panaikinti antstolės E. M. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu patvarkymai nebus panaikinti, prašo nurodyti išieškojimą areštuojant pinigų sumą, kuri viršija 1 MMA. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
6.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad įkalinimo įstaigos nėra pajėgios aprūpinti nuteistųjų net pirmo būtinumo daiktais. Dėl to nuteistiesiems viską tenka pirkti nuteistųjų parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš pareiškėjo atlyginimo yra atskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 132 straipsnio 1 dalį 25 procentai atlyginimo ir 5 procentai atlyginimo, pervedant į „neliečiamą“ sąskaitą, kuria pareiškėjas disponuoti negali. Po šių išskaitų yra atskaičiuojama pagal vykdomuosius raštus 50 procentų. Pareiškėjui nelieka nieko pragyvenimui, nes jo atlyginimas nesiekia 100 Eur.
6.2. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kuria vadovaujantis išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1MMA.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė E. M. prašo atmesti pareiškėjo Š. L. atskirąjį skundą ir palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas skolininko skundą skundžiamoje dalyje atmetė visiškai ne vadovaudamasis BVK 173 straipsnio pagrindu, o kitais pagrindais ir motyvais, tame tarpe ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016.
7.2. Kadangi skolininko atžvilgiu yra vykdomi 7 vykdomieji dokumentai, iš jo gaunamo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto 1 MMA, turi būti išskaitoma 50 procentų jo gaunamo darbo užmokesčio. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad iš jo gaunamo darbo užmokesčio dalies, neviršijančio Vyriausybės nustatyto 1 MMA, yra išskaitoma daugiau nei 50 procentų.
7.3. Vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, kad iš areštuotos skolininko sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, į antstolės depozitinę sąskaitą yra pervedamos piniginės lėšos. Tokių duomenų nepateikia ir pats skolininkas, o tik deklaratyviai nurodo, kad iš jo sąskaitos yra išskaičiuojamos visos piniginės lėšos, atsiųstos artimųjų.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo atmesti pareiškėjo Š. L. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Pareiškėjo teiginys, jog tesimas nevertino fakto, kad įkalinimo įstaigos nėra pajėgios aprūpinti nuteistųjų net pirmo būtinumo asmens higienos priemonėmis, rūbais ir avalyne yra nepagrįstas jokiais motyvuotais argumentais. Teismas nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, jog atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, o pareiškėjas nėra pateikęs jokių papildomų duomenų apie savo būtiniausius papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Byloje kilo ginčas, ar baudų išieškojimą vykdomosiose bylose vykdantis antstolis teisėtai areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje
11. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad antstolės E. M. kontoroje vykdomos 7 vykdomosios bylos: Nr. (duomenys neskelbtini), skolininko Š. L. atžvilgiu. Antstolė minėtose vykdomosiose bylose 2015 m. sausio 26 d. priėmė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir taip pat priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo.
12. Nagrinėjamu atveju, remdamasis CPK 668 straipsniu, apeliantas nesutiko su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į skolininkui priklausančią pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančią MMA. Apelianto teigimu, išieškojimas, nuskaičiuojant iš jo pinigines lėšas, kurios neviršija MMA, yra neteisėtas. Apelianto teigimu teismas neatsižvelgė į tai, kad iš apelianto yra atskaičiuojama pagal vykdomuosius raštus 50 procentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.
13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
14. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
15. CPK LI skyriuje (733 –743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
16. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai nėra galimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.
17. Nagrinėjamu atveju antstolė E. M. skundžiamuose patvarkymuose dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 611, 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir pagal vieną vykdomąjį dokumentą 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų, nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolės E. M. kontoroje vykdomos 7 vykdomosios bylos skolininko Š. L. atžvilgiu. Kaip jau minėta CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA. Kadangi skolininko atžvilgiu yra vykdomi 7 vykdomieji dokumentai, iš jo gaunamo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, turi būti išskaitoma 50 procentų jo gaunamo darbo užmokesčio.
19. Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733 – 743 straipsnių normomis, antstolė pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priverstinį išieškojimą nukreipdamas į skolininko pinigų sumą, esančią (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų. Pažymėtina, jog apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad iš jo gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra išskaitoma daugiau nei 50 procentų.
20. Nepagrįstais vertinti apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika, tame tarpe ir pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurią apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė tinkamai.
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, bei sprendė, kad antstolė E. M. tinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias išieškojimo tvarką. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.