Telšių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Š. L. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Elena Miliauskienė 2016 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. S3f-35958 atsisakė patenkinti skolininko Š. L. skundą, motyvuodama tuo, jog vykdant vykdomąsias bylas buvo parengti patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kurie išsiųsti vykdyti į Alytaus pataisos namus, kopijos įteiktos skolininkui. Nukreipiant išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas laisvės atėmimo įstaigoje buvo išskaičiuotos iš skolininko pajamų dalies neviršijančios MMA ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, todėl šioje dalyje skundas yra nepagrįstas. Dėl vykdomųjų bylų panaikinimo, suėjus senaties terminui antstolė nurodė, kad nėra jokio įstatyminio pagrindo tenkinti skolininko skundą dėl vykdomųjų bylų nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

CPK 111 straipsnis ir 135 straipsnis numato skundo dėl antstolio veiksmų turinio ir formos reikalavimus (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 510 straipsnis). Skunde dėl antstolio veiksmų turi būti suformuluotas skundo faktinis pagrindas ir dalykas, kurie apibrėžia nagrinėjamos bylos ribas ir įrodinėtinas byloje aplinkybes. Skunde turi būti tinkamai nurodytas skundo faktinis pagrindas ir suformuluotas skundo dalykas, t. y. kokius antstolio veiksmus ar neveikimą skundžia ir ko prašo – panaikinti tam tikrus veiksmus ar įpareigoti antstolį tam tikrus veiksmus atlikti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdomos 7 vykdomosios bylos: Nr. 0009/02/14102, Nr. 0009/04/01803, Nr. 0009/05/01386, Nr. 0009/05/01092, Nr. 0009/05/01093, Nr. 0009/10/04882, Nr. 0009/05/01090, skolininko Š. L. atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo yra apribojama skolininko teisės įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė visose septyniose vykdomosios bylose, vykdomose skolininko Š. L. atžvilgiu 2015 m. sausio 26 d. priėmė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir taip pat priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo. Patvarkymai skolininkui buvo įteikti, tačiau skolininkas per patvarkymuose nustatytą terminą nei vieno patvarkymo neskundė, o ir termino skundams paduoti, atnaujinti neprašė.

Pareiškėjo teigimu, išieškojimas, nuskaičiuojant iš jo pinigines lėšas, kurios neviršija MMA, yra neteisėtas, ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016).

Pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punktas). Išieškojimas iš nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, kurią administruoja bausmės vykdymo institucija, esančių piniginių lėšų, yra galimas. Trečiųjų asmenų pervestos piniginės lėšos į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą netampa šios įstaigos nuosavybe. Minėtas pinigines lėšas bausmės vykdymo institucija privalo įrašyti į nuteistojo asmeninę sąskaitą, tai yra nuteistojo asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis). Antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo pinigines lėšas, esančias pataisos namuose (CPK 688 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad išieškojimas nukreiptas į lėšas, iš kurių išieškojimas pagal įstatymą negalimas (CPK 738 straipsnis ir 739 straipsnis). Kaip savo skunde nurodė pareiškėjas, lėšas į bausmės atlikimo vietos sąskaitą jam perveda artimieji, šias lėšas jis skiria maistui ir būtiniausioms prekėms įsigyti. CPK 738 ir 739 straipsniuose nurodyti sąrašai yra baigtiniai ir juose nėra numatyti atvejai, kad į minėtas skolininko lėšas, gaunamas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą, negali būti nukreipiamas išieškojimas. Todėl antstolė pagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcija ir surašė patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam atliekant bausmę, į sąskaitą yra pervedamos piniginės lėšos, skirtos maistui ir būtiniausioms prekėms įsigyti. Atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas (BVK 173 straipsnis). Pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų apie savo būtiniausius papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis.

Antstolė Elena Miliauskienė Vilniaus pataisos namams nusiųstuose patvarkymuose dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 611, 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Pareiškėjas skundu prašė panaikinti vykdomąsias bylas Nr. Nr. 0009/02/14102, Nr. 0009/04/01803, Nr. 0009/05/01386, Nr. 0009/05/01392, Nr. 0009/05/01393 dėl senaties termino ir dėl suklydimo neteisingai nurodė pastarųjų dviejų vykdomųjų bylų numerius, nes jo atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0009/05/01092, Nr. 0009/05/01093, tačiau tai neturi reikšmės, nes tapačius penkis skundus skolininkas Š. L. antstolei buvo pateikęs dar 2015 m. rugsėjo 22 d., kurių pagrindu prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0009/02/14102, Nr. 0009/04/01803, Nr. 0009/05/01092, Nr. 0009/05/01093, Nr. 0009/05/01386, nes suėjęs senaties terminas šioms vykdomosioms byloms vykdyti. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3603-832/2015, kuria pareiškėjo skundai dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų atmesti, nes nenustatyta, jog suėjęs senaties terminas vykdyti išieškojimą minėtose vykdomosios bylose. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi, civilinė byla Nr. 2S-73-368/2016, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą motyvavo analogiškomis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti nutrauktos, minėtos vykdomosios bylos, todėl skundą šioje dalyje tenkinti nėra jokio pagrindo.

Įvertinus tai kas išdėstyta, teismas neteisėtų antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų nenustatė, todėl pareiškėjo Š. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510­­–513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo Š. L. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.