Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. P. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltės nepripažino ir pagal BK 182 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) (sukčiavimo F. J. atžvilgiu) paaiškino, kad spalio 3 dieną žvejojo. Praėjo senyvo amžiaus moteriškė, pasiūlė jai malkų. Sakė, kad reikėtų. Sakė, kad jam žmogus siūlė, tai jis jai parduos. Ji pasakė, kur ji gyvena, jis pasidėjo meškerę ir nuėjo pas ją. Pakalbėjo, sakė, kad sunku, kad sesuo mirė, bet malkų reikėtų. Ji jam padavė 270 eurų. Nuėjo pas tą žmogų, kuris turėjo parduoti malkas, bet jis pasakė, kad nebeparduoda. Nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio. Tada grįžo pas tą moteriškę, pasakė, kad tas žmogus nebeparduoda, bet jis vis tiek suras, kas jai parduos. Ji jam pati padavė 270 eurų. Malkos buvo pas žmogų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), pas A. K.. Jis negali paliudyti teisme, nes gal prieš kokius metus numirė. Nežino, kodėl tyrėjai nurodė P. K.. Kai jį tardė, buvo išgėręs. Sakė tyrėjai, kad išgėręs, ji ir pati matė, kad jis išgėręs. Tyrėja A. S.. Nebepamena, kuo prisistatė F. J.. Galėjo būti, kad prisistatė A. K.. Nežino, kodėl. Tai moteriškei nesakė, kad pardavė kaime sodybą ir neturi kur dėti malkų. Žinojo ją iš ankščiau, kaimynystėje gyveno. Seniau kažkas buvo su ja dėl malkų, bet su ja atsiskaitė. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatė to asmens, kuris pardavinėjo malkas. Kai pas tyrėją buvo, tas asmuo buvo miręs. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) kaimo gale. Nenorėjo parodyti, kur tos malkos, dėl jo brolio, nes jis toks įdomus, būtų šaukęs, rėkęs. Tyrėja jam sakė, kad jeigu nenori, gali nerodyti. Tai buvo to K. brolis, o tas brolis nebepardavė. Tyrėjai sakė, kad tas K. miręs, o malkos likusios, bet tas jo brolis nebepardavė ir viskas. Gal tas jo brolis ir gyvas, gal jo vardas A., bet jis nežino, kur jis gyvena, gal pavardę sumaišė. Užkalbino jis tą močiutę, nes norėjo parduoti malkas. Siūlė tik jai vienai. Pasiūlė jai, nors ir buvo už tokią pat nusikalstamą veiką nuteistas. Ji iš viso padavė 270 eurų. Tyrėjai sakė, kad 170 eurų, nes susimaišė, kadangi buvo neblaivus, bet davė 270 eurų. Nežino, gal sumaišė to žmogaus pavardę ir klaidingai nurodė tyrėjai. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 2 d. (plėšimo nukentėjusiosios F. J. atžvilgiu), paaiškino, kad kai atėjo antrą kartą pas tą moteriškę, pabarbeno, patraukė už durų ir tas kabliukas iškrito. Sakė jai, kad nekviestų policijos, nes jis atveš jai tas malkas, kalbėjosi ant lovos, ji jam sakė, kad sunku, kad seserį palaidojo. Kai sėdėjo ant lovos, jam ta kepurė buvo nukritusi. Jie pasikalbėjo ir jis išėjo. Pas J. atėjo apie 18 valandą pasakyti, kad atveš malkas už tą sumą. Kai atėjo, buvo išgėręs, o ryte, kai su ja kalbėjo, buvo blaivus. Vakare atėjo neblaivus, buvo gėręs ir degtinės, ir alaus. Gėrė po pietų. Alkoholį pirko iš jos duotų pinigų. Išleido gal 80-90 eurų. Broliui davė 50 eurų ir sesei davė, nes sunkiai gyvena. Būtų pasiskolinęs iš švogerio pinigų ir atpirkęs tas malkas. Pinigų davė broliui ir sesei, nes pradėjo dejuoti, kad neturi iš ko valgyti. J. sakė, jog atveš tas malkas, kad nesiskųstų kaimynams. Ryte jai sakė, kad atveš malkas iki vakaro, o jeigu neišeis, tai kitą dieną. Ėjo pro šalį ir užėjo pas ją pasakyti, kad nepergyventų. Truputį patraukė ir iškrito tas kabliukas. Pabeldė ir labiau patraukė, ir kabliukas iškrito. Matė, kad tas kabliukas iškrito ant žemės. Žino, kad jai virš (duomenys neskelbtini) metų. Ji tą kabliuką pasidėjo ant spintelės. Nežino, kodėl jai to kabliuko nesutvarkė. Kai buvo pas J., atėjo pareigūnai. Nežino, kodėl jie atvyko. Jie klausė, bet nepamena, ko. Jie klausė, kur kažkas gyvena, praeidamas kažką atsakė ir jie pasiliko. Pareigūnė norėjo lipti į antrą aukštą. Nežino, kodėl ji lipo į antrą aukštą. Nepamena, nežino, turbūt nesakė, kad J. gyvena antrame aukšte. Pas J. užtruko apie 30 minučių. Kalbėjosi, ji pasakojo apie gyvenimą. Pamatė, kad ateina pareigūnai ir šiaip išėjo. Jos neapiplėšė, nes ji pati padavė 270 eurų, o paskui sakė, kad ji nebepamena, kur pasideda pinigus, ji kalbėjo, kad 1 000 eurų neberanda, nebepamena, kur pasidėjo 600 eurų. Pasakojo, kad nebeturi atminties, pradėjo dejuoti. Nežino, kodėl ji sakė, kad jis smurtavo prieš ją. Nežino, kodėl ji meluoja, prie jos net neprisilietė, nei smaugė, nei mušė. Turėjo su savimi kepurę. Ji nukrito ant jos lovos, kai su ja kartu sėdėjo. Apie tai sakė tyrėjai. Nedėjo jai kepurės ant veido. Negali paaiškinti, kokiu būdu jos DNR atsirado ant kepurės. Ji jo neprašė įdėti kabliuką. Tyrėja jo klausė, kur buvo kepurė, jai sakė, kad buvo nukritusi ant lovos. Neskaitė savo parodymų. Gailisi dėl tų 270 eurų, kad nepristatė tų malkų. Tarėsi su močiute, kad mokės 50 eurų kas mėnesį. Neleido jam prie jos artintis, todėl negrąžino nei vieno euro. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 4 d. (iki 2023-06-01 galiojusi įstatymo redakcija) (225 eurų vagystės iš nukentėjusiosios N. B. piniginių) paaiškino, jog atėjo brolis, jis visą gyvenimą su N. B. dirbo. Jie atlikdavo remonto darbus. Brolis pasakė, kad reikia pas ją remonto. Vakare nuėjo pas B., pasiūlė padaryti remontą. Sakė, kad jam padės brolis. Buvo blaivus, o ji pasiėmusi degtinės. Paklausė, kiek jam reikės pinigų, sakė, kad kažkiek reikės. Ji jam padavė 70 eurų ir nuėjo arbatos padaryti, o jis pasiėmė iš jos pinigus, kad jos niekas nebeapvogtų, nes neturės už remontą susimokėti. Išėjo, nuėjo į parduotuvę, pirko iš savo pinigų, nes turėjo 30 eurų ir jį sustabdė. Buvo blaivus, o ji gal dvi promiles pripūtė. Pati ji padavė 70 eurų, o kitus paėmė, kad nedingtų, nes ji prisileidžia visokių pijokėlių, tai paėmė, kad nedingtų. Paėmė 225 eurus. Jie buvo vienoje piniginėje. Nežino, kodėl ji nurodė, kad iš dviejų piniginių paėmė, patikrino vieną piniginę. Įvykis galėjo būti vasario 10 dieną apie 18 valandą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tie pinigai buvo kambariuke po stalu, svetainėje. Tyrėjai sakė, kad paėmė pinigus, norėdamas juos pasaugoti. Norėjo išsaugoti tuos pinigus. Būtų atėjęs už kokios dienos, būtų pasakęs, kad paėmė tuos pinigus. Pripažįsta faktines aplinkybes, kad atėjo ir paėmė, bet nepripažįsta, kad norėjo pasisavinti. Policija rado tuos 225 eurus ir tuos 70 eurų. Žalos jai nepadarė. Visi pinigai jai buvo grąžinti. Gailisi. Teistas 10 kartų. Kai grįžo 2012 metais, tai nuo tada „nebesėdo“. Susirado sugyventinę, metė draugus, jau daug kas iš jų išmirę. Kai išgeria, susisuka galva, nebežino. Taip išeina. Abu klubai išoperuoti. Negali pats nei batų užsirišti, nei atsisėsti, viskas sustingę. Jam reikalinga nuolatinė priežiūra, jo sugyventinė viską padaro, kojas nuplauna, nagus nukarpo, jis nieko negali. Kažką atsistojęs gali dirbti, bet pasilenkęs nieko. Norėtų gydytis nuo alkoholizmo, norėtų užsikoduoti, bet pinigų nėra. Gailisi, nes nenorėjo vogti iš N. B.. Būtų atėjęs su broliu ir pasakęs, kad paėmė iš jos tuos pinigus.

Nukentėjusioji N. B. teisme parodė, kad atpažįsta stovintį vyrą, kuris yra matomas ekrane, tai yra P.. Jis paprašė jos pakepti kiaušinienės, kol pakepė, pavogė pinigus. Paėmė 300–320 eurų. Pinigus grąžino. Gali būti, kad 225 eurus paėmė. Pinigus paėmė iš dviejų piniginių, paėmė visus pinigus. Viena piniginė buvo didelė, kita mažutė, abi buvo padėtos stalo apačioje, namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pinigus paėmė prieš du-tris mėnesius, galėjo būti vasario 10 diena. Negali pasakyti tikslaus laiko, galėjo būti apie 17 val. arba 18 val. Tuo metu namuose daugiau nieko nebuvo, ji buvo viena. Gyvena viena. Niekas daugiau pas ją nesilanko. P. atėjo pareikšti užuojautos, nes mirė jos sugyventinis. Prisistatė A. K. pusbroliu. Paprašė pakepti kiaušinienės. Iki kiaušinienės kepimo jis sakė, kad gali padaryti remontus, vonią ir koridorių sutvarkyti. Daugiau neprisimena, ar dar kažką žadėjo sutvarkyti. Sakė, kad padės patiesti linoleumą ir išdažys vonią. Už linoleumo ištiesimą jam davė 70 eurų. Padavė juos iš piniginės ir jis matė, iš kur paėmė. Paėmė tuos pinigus iš mažesnės piniginės. Tos abi piniginės buvo po stalu. Kai padavė jam tuos 70 eurų, jis matė, iš kur ji ištraukė tuos pinigus. Nuėjo kepti kiaušinienės. Gyvena vieno kambario bute. Išėjo kepti į virtuvę, o jis liko tame kambaryje. Butas buvo atrakintas, tik nakčiai užsirakina. Pinigai buvo po 50 eurų kupiūromis, keturi 20 eurų kupiūromis. Toje didesnėje piniginėje buvo 200 eurų, o mažesnėje - 100 eurų. Kai jam padavė 70 eurų, tai vienoje buvo likę 180 eurų, o kitoje 45 eurai. Tai yra jos pensija. Gauna 480 eurų. Po šio įvykio su P. nebendravo, nebebuvo atėjęs. Jai yra grąžinti visi pinigai. Dėl šio įvykio jis jos nebandė atsiprašyti. Kai policiją iškvietė, jį atvežė, tai bandė atsiprašyti. Kai iš jos dingo tie pinigai, buvo blaivi. Nebuvo jokios kalbos, kad jis nori pasaugoti jos pinigus, nes su juo nesueina. Jam nedavė pasaugoti pinigų, jis melavo. Kai iškepė tuos kiaušinius, pamatė, kad jis išeina. Kai išėjo, piniginės buvo toje pačioje vietoje padėtos. Iki paėmimo galėjo būti 295 eurai. Jis išėjo nesulaukęs kiaušinienės. Patikrino pinigines, nes jai įtartina pasidarė, kad nesulaukė kiaušinienės ir pasišalino, tada ir pasigedo pinigų. Jam atidavė be kelių eurų 300 eurų. Galėjo būti 225 eurai ir plius 70 eurų, kuriuos davė jam už linoleumą. Jam atleido, nes pinigus atidavė.

Nukentėjusioji F. J. teisme parodė, kad salėje stovintis vyras (V. P.) jai yra matytas. 2022-10-03 tvarkė artimųjų kapus, išnešė šiukšles į konteinerį. Priėjo vyras, pasiūlė malkų ir pareikalavo 300 eurų. Su savimi pinigų neturėjo. Ėjo kartu į namus. Jo nepažinojo. Kai parėjo, pareikalavo 300 eurų už malkų mašiną. Grįžo į namus, jam padavė pinigus, jis paprašė arbatos, įpylė, jis išgėrė ir išėjo, ir malkų niekada neatvežė. Padavė jam 270 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingą sumą. Jai tas vyras sakė, kad malkas turėtų gauti iš kaimyno, kuris kraustosi į kitą vietą ir neturi kur dėti malkų. To kaimyno neįvardino, bet pasakė tik savo pavardę. Nepamena, kokią pavardę jis nurodė. Ji kalba apie tą vyrą, kuris jai yra rodomas per kamerą, tik galva buvo be plaukų. Tada jo nepažino, pažino tik vėliau, nes jis ankščiau kitoje gatvės pusėje yra gyvenęs. Jis ankščiau jai yra siūlęs malkų, prieš kelis metus. Malkų neatvežė, buvo sumokėjusi, bet pinigus jai tada dalimis grąžino. Jo žmona dirba, tai iš savo algos ji jai atnešdavo. Tuos 270 eurų negrąžino. Atėjo kitą vakarą, išlaužė duris, atėjo dar daugiau pinigų prašyti, dar 300 eurų. Ją smaugė. Jo nepažino, kad čia tas pats, nes jis ankščiau su ramentu vaikščiojo, atpažino tada, kai duris išlaužė ir pagrobė 300 eurų. Ją smaugė, pargriovė. Tuos pinigus už malkas jam padavė kambaryje, namuose pas save. Gyvena (duomenys neskelbtini). Vakare jis atėjo, išlaužė duris, išplėšė durų užraktą, ją pagriovė ant sofos, smaugė už gerklės. Išsivadavo iš jo rankų, atidavė paskutinius pinigus, kiek turėjo. Atidavė 300 eurų. Per abu davimus buvo 500 eurų. Iš viso jis buvo atėjęs keturis kartus, melavo, kad vėl reikia pinigų. Ne visus kartus įsileido jį į namus, antrą kartą, kai buvo atėjęs ir ją smaugė, į namus nebeįsileido. Kai ją smaugė, jis atvyko apie 18 valandą, nes dar gatvėje šviesos nedegė. Buvo tamsu. Jo nebeleido. Jis išlaužė duris, atsinešęs laužtuvą. Ją smaugė už gerklės, ji suriko kaimyno vardą, o kaimynas kaip tik ėjo iš darbo, kaimynas ją išgelbėjo, nes kaimynas jam čiupo už gerklės ir patraukė. Daugiau nebesmurtavo, o išeidamas pasakė, kad jis jos nematė, ji jo nematė, niekam nepasiskųs. Daugiau nieko nedarė, tik smaugė. Prieš pargriaunant, mušė ją į nugarą, į šonus, iki juosmens, apatinės kūno dalies nepalietė. Mušė į ranką, į krūtinę, į nugarą, visur. Jautėsi blogai, vos ne savaitę pragulėjo. Buvo mėlynės, skaudėjo. Kaip neskaudės, su kumščiais trankė, rankos didelės. Prieš ją pragriaunant, stumdė ir mušė rankomis. Apsirengęs - juoda striuke su gobtuvu ir juoda vasarinė kepurė. Kai pradėjo rėkti, jis nusitraukė kepurę ir užkišo jai burną. Grasino, kad nepraneštų policijai. Tą vakarą jis reikalavo duoti pinigų ir grasino fiziniu smurtu. Jis sakė, kad jeigu neduos jam pinigų, jis ją pribaigs. Pinigai buvo šalia spintos, kur buvo kėdė ir ant jos sudėti rūbai. Tai ji paėmė piniginę ir visus pinigus, kiek turėjo, atidavė. Pinigai galėjo būti megztinio kišenėje, nes megztinyje buvo kišenė, o pinigai buvo toje kišenėje. Megztinyje galėjo būti 320 eurų. Tuos pinigus buvo susitaupiusi invalido vežimėliui nusipirkti. Turėjo susitaupiusi 500 eurų, o vežimėlis kainavo 600 eurus. Trūko dar vieno šimto eurų. Malkoms atidavė 270 eurų. Iš viso turėjo 500 eurų, tai 18 valandą vakare iš jos galėjo paimti 230 eurų. Spalio 3 dieną namuose iš viso turėjo 500 eurų. Kaip ji bandys priešintis jam, nes jai koją labai skaudėjo, bandė jį stumti nuo savęs, bet jis pačiupo ją į glėbį, pargriovė ant sofos ir tuoj pat smaugė. Kai jis išplėšė spyną, įkišo ranką norėdamas ištraukti durų grandinėlę, tada ji jam su plaktuku sudavė per ranką, jis ištraukė tą grandinėlę iš sienos ir įlindo. Pinigų jai negrąžino. Sutinka, kad jai priteistų pinigus, kuriuos jis pagrobė. Tie 270 eurų, kuriuos davė malkoms, buvo iš tų pačių sutaupytų pinigų, kuriuos buvo susitaupius vežimėliui. Kai atvyko policija, ant grindų jie rado 10 eurų, jie buvo padėti atskirai. Apie šį įvykį policijai tikriausiai pranešė kitos dienos ryte. Po įvykio buvo nuėjusi į policiją. Sakė pareigūnams, kad ją smaugė ir atėmė pinigus. Dabar neturi jokio telefono. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad ją smaugė. Sakė, kad smaugė, kai ją apklausė apklausos metu.

Liudytoja D. G. teisme parodė, kad kol negeria, su V. P. santykiai nuostabūs. Bet kai išgeria, iškeliauja ir prisidirba. Dabar irgi prisidirbo. Buvo pas tą močiutę F. J.. Ji ją iš matymo pažįsta. Jos pavardę žino, nes ankščiau su ja buvo susijęs. Buvo susijęs dėl malkų, gal prieš 7 metus. Pati išmokėjo jai tą žalą pagal sudarytą grafiką. Dabar tiek težino, kiek perskaitė iš akto. Jai tyrėja perdavė tą kaltinamąjį aktą ir ji perskaitė. Perskaitė ir sužinojo, kad vėl dėl malkų, vėl tas pats. Jos dar tyrėja klausė, ar skaitė tą aktą, sakė, jai, kad perskaitė. Kai ją apklausinėjo kaip liudytoją, nebuvo perskaičiusi akto. Kai dar nieko nežinojo apie tą įvykį, bet jai kilo įtarimas, iš kur pas jį pinigai gėrimui. Įvykis galėjo būti spalio 3 dieną, kai turėjo pinigų, parėjo apsipirkęs maisto, cigarečių, maisto kačiukui. Jam dar kaimynas padėjo parsinešti pirkinius. Jis gauna invalidumo pašalpą, bet ji viską tvarko, nes jis nemoka nusiimti pinigų nuo kortelės. Ji nuima pinigus iš bankomato. Spalio 3 dieną tikrai jis neturėjo pinigų, nes jie labai sunkiai gyvena, pajamos labai mažos. Pradėjo dirbti tik balandžio 5 dieną. Tada gaudavo invalidumą ji ir jis. Nematė, ar spalio 3 d. jis turėjo pinigų su savimi. Suprato, kad turi pinigų, kai pamatė maišą su pirkiniais. Apklausoje nurodė, kad turėjo grynųjų pinigų, bet nematė kupiūrų, nematė, kokių turėjo pinigų. Matė, kad buvo rankose pinigų, bet nematė, kokiomis kupiūromis. Jo paklausė, iš kur prekės ir iš kur gavo pinigų, atsakė, kad ne jos reikalas. Paskui jis apsisuko ir išėjo. Tą dieną jis žvejojo prie tvenkinio, kuris visai šalia namų. Jis į žvejybą išeina anksti ryte. Dabar tik negali, nes turi apykoją. Kapinės yra netoli to tvenkinio. Jis jai vėliau pasisakė, kad buvo sutikęs močiutę, pasišnekėjo, ar ji ten kapus tvarkė, nes buvo prie konteinerio. Ji padejavo, kad jai reikėtų tų malkų ir jie susitarė susitikti, ir jis nuėjo pas ją. Nuėjo į pavakarę. Atsigėrė arbatos ir ji padavė jam 170 eurų malkoms. Tai kad tų malkų nebuvo. Nežino, ar jis turėjo tas malkas, čia jo reikia klausti. Jai pasakė, kad jis sužinojo žmogų, kuris gali parduoti tas malkas, bet neįvardino nei jo vardo, nei pavardės. Nežino, kokią tikslią pinigų sumą jai įvardino. Lyg ir sakė, kad 170 eurų. Daugiau nieko jis jai nepapasakojo. Su visu maišu ir pirkiniais išėjo pas brolį. Mano, kad jis taip pat pasielgė su F. J., kaip ir prieš tai. 12 metų bando jį atvesti į protą. Jis negali gerti nei lašo alkoholio, nes vartoja stiprius antidepresantus. Žino, kad jis kaltinamas už apgavystę ir sukčiavimą. Dėl plėšimo F. J. atžvilgiu kiti žmonės nieko jai nepasakojo. Jis jai sakė, kad jos nemušė ir nieko nedarė. Dėl kepurių, atseit, su kepure ją dusino, bet jis sakė, kad nieko jai nedarė. Jis pats jai apie tai pasakojo. Kiek žino, jis spalio 3 dieną buvo pas F. vieną kartą, bet jis jai sakė, kad buvo du kartus, nes ėjo pasakyti jai, kad nebebus tų malkų. Nežino, kelintą valandą nuėjo pas F. J.. Spalio 3 dieną buvo pirktos tos prekės. Kitas dienas jo nebuvo namuose, todėl negali pasakyti, ar pas jį buvo pinigų. Jis buvo parėjęs naktį, o ryte anksti, kai ji dar snaudė, jis jau išėjo. Jam tas prekes padėjo parnešti kaimynas Š.. Jis neužsiima tokiais reikalais, jis kai išgeria nueina miegoti. A. P. užeina pas juos. Tą spalio 3 d. jis buvo pas juos atėjęs, nes reikėjo pakeisti kraną. Š. atnešė raktą ir išėjo, o paskui V. ir A. išėjo pirkti krano. Tai, vadinasi, iš tų F. pinigų ir pirko. Tas jo brolis parnešė čekį ir jai numetė, kad pažiūrėtų, kiek kainuoja. Pasakė, kad neįdomu. Matė, kad tas kranas kainavo apie 50 eurų. Nepamena, ką V. buvo apsirengęs, bet visą laiką būdavo su treninginėmis kelnėmis ir taip, kaip nurodė apklausoje. Tą dieną jis nesiskundė, kad jam skauda pirštus, rankas. Tyrėja ją apklausė kitą dieną, gali būti spalio 4 dieną. Neįvardijo tos moters, kuri nukentėjo nuo jo, nes apie tai su juo pakalbėjo vėliau. Skaitė, kokius parodymus davė V. P. ir nežino, ar jis teisingai nurodė, kad jis neįvykdė to nusikaltimo. Jis jos neparašė ir nesakė, ką liudyti ir ko nesakyti, nes jam iš karto pasakė, kad ką žinos, tą pasakys. Spalio 3 dieną jis grįžo naktį apie 00.30 val. Jis išeidamas sakė, kad eina pas brolį, o iš kur jis grįžo, nežino, buvo neblaivus. Spalio 3 dieną jis išėjo žvejoti. Ėjo ir išėjo, ji jam skambino, bet niekas neatsakė. Jis grįžo vėliau, jau buvo apie pietus. Jis grįžo ir brolis atėjo, sutvarkė kraną. Kol brolis tvarkė kraną, jis išėjo į parduotuvę ir grįžo su kaimynu. Po kokio pusvalandžio išėjo vėl ir grįžo naktį. Kraną pirko brolis, pinigus davė V. P.. Ji jo paklausė, iš kur pinigai, atsakė, kad ne jos reikalas. Nematė, kad P. turi pinigų, nematė, kaip jis broliui davė pinigus kranui, bet mano, kad iš tų pačių. Brolis neturi pinigų iš ko nupirkti kraną. Kad turėjo, tai turėjo, nes iš ko viską pirko. Kai grįžo pirmą kartą abu su broliu, grįžo išgėrę. Nepasakojo, kur gėrė. Jis jai nesakė, kodėl negrąžino F. pinigų, nors malkų nėra. Pyko ant jo, kad pusantro mėnesio negėrė, o grįžo išgėręs ir dar prisidirbęs. Kai ją apklausinėjo, davė teisingus parodymus, bet tas jos pyktis gal ir darė įtaką, bet ji jo neapkalbėjo. Geriau prisiminė tada, kai ją apklausinėjo kitą dieną po įvykio. Jai su atmintimi negerai, prašo vadovautis jos pirmine apklausa, nes ten tikslesnė. Tvirtina aplinkybę, kad matė pas jį pinigus kupiūromis po 50 eurų. Jai atrodo, kad jis metė pinigus iš striukės kišenės ir prašė, kad brolis eitų krano nupirkti. Jis gauna invalidumą. Jis gali pasiskaldyti, bet ji padavinėja. Neturi namuose jokių malkų. Apie N. B. pats pasisakė. Jai jis sakė, kad buvo nuėjęs pas ją dėl remonto. Pasisakė, kai grįžo iš po sulaikymo ir parsinešė aktą. Jis jai pasipasakojo, kad ėjo su kažkokiu žmogumi tartis dėl remonto. B. iš matymo pažįsta, o ar jis ją pažįsta, nežino. Jis sakė, kad ji padavė jam tuos pinigus. Kiek - negali pasakyti, bet policija jį sutiko prie parduotuvės ir jis buvo su visais pinigais. Jis nesakė, kad kažką neteisėto padarė. Jis sakė, kad tarėsi su B. dėl linoleumo, ji buvo išgėrusi ir davė pinigų, gal 180 eurų, gerai nežino. Papasakojo jis jai apie tai gal už dienos. Nežino, ar ji geruoju padavė jam tuos pinigus. Dėl sveikatos būklės gali dažyti atsistojęs. Jis negali pasilenkti. Linoleumo nepaklos, bet jis sakė, kad buvo dviese. Taip suprato, kad jis pats nežadėjo atlikti darbus, bet žadėjo tarpininkauti. Jis sakė, kad jam tas žmogus padės, o koks, nežino. Jai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų, kai ją apklausinėjo tyrėja.

Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad V. pažįsta, normalūs, draugiški santykiai. Jo tyrėja klausė, ar buvo užėjęs į parduotuvę ir padėjo parnešti jam tašes iš parduotuvės. Atsakė jai, kad nepamena, gal ir nešė, nes buvo girtas. Dabar apklausiamas negirtas. Yra buvę, kad padeda žmogui, jeigu su lazdele, ar netoli gyvena, panešti, bet P. nešė tik tą kartą. Nežiūrėjo, kokios prekės, nežino, kiek jis išleido pinigų, nematė, kiek jis turėjo pinigų su savimi. Keitė kraną virtuvėje pas V. P.. Nežino, kas jį pirko, iš kur pirko. Negali pasakyti, kaip dažnai jis išlaidauja gerbūviui gerinti, nes jie šiaip su juo nebendrauja, dažniausiai susitinka žvejyboje. Teko girdėti kalbų, kad jis pavogė iš kažkokios moters pinigus. Bet neteko girdėti, nei iš kokios moters, nei kokiomis aplinkybėmis. Jam atrodo, kad pakeitus kraną, atsigėrė pas jį alaus. Jis jo turėjo namuose. Nemokėjo už krano pakeitimą, tiesiog iš draugiškumo padėjo. F. J. negirdėta, N. B. irgi negirdėta. Pas pardavėją buvo nuėjęs ir tikslinosi, ar buvo atėjęs, prašė parodyti įrašą, bet nerodė. Nuėjo į parduotuvę ir jo paklausė, ką jis su V. prisidirbo, tai ėjo pasiklausinėti, ką ten prisidirbo, todėl ir klausė. Pamena, kaip keitė kraną, o kaip buvo parduotuvėje, nepamena.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad nepažįsta V. P.. Pirmą kartą mato. F. J. pažįsta. Vadina ją F.. Nežino, kas jai nutiko, nemato ir negirdi. Žino, kad ją apvogė ir prašė jos nupirkti naują spyną. Prašė nupirkti, nes jai anos spynos raktelius pavogė. Nupirko naują spyną. Spynos šerdelę ji nusipirko pati, kad būtų du raktai. Kol nebuvo spynos, jis iš vidaus jai įdėjo kabliuką, prieš tai nebuvo kabliuko. Reikėjo keisti spyną, nes ji nebeužsirakinėjo, sunkiai atsirakinėjo, buvo sugadinta. Kiek žino, iš F. pavogė raktus ir pinigus. Negali pasakyti, kiek pavogė. Nematė to žmogaus, kuris ją apvogė. Ji jam to žmogaus neapibūdino, nieko apie tą asmenį nepasakojo. Nepastebėjo, kad pas F. ant durų buvo laužimo žymių. Negali pasakyti, ar ji pati sakė, ar kažkas kitas sakė, kad ateidavo pas ją pusseserė, o kas galėjo pavogti pinigus, nežino. Jam ji nesakė, kad kažką ją mušė. Kol nebuvo spynos, įdėjo kabliuką iš vidaus. Paprašė F.. Spyną tvarkė ne tą pačią dieną. Kabliukas buvo tol, kol spynos nebuvo. Dienos nepamena. Ji buvo apvogta prieš jam įdedant kabliuką. Jam sakė kaimynė, kad pas F. neliko nei raktų, nei pinigų. Paprašė įsukti kabliuką, kad galėtų iš vidaus užsikabinti, o visą kitą sužinojo tik vėliau. Pakeitė jai šerdelę, nes namuose turėjo atsarginę. Jam atrodo, kad buvo atėjusi policija ir išlupo šerdelę. Jis atnešė iš savo namų ir pakeitė šerdelę, o po to ji nusipirko spyną, kad turėtų du raktus. Jis nupirko naują spyną, o ji nusipirko naują šerdelę.

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad brolis V. važiuoja į teismą, nes prisidirbęs, kažkokią bobutę buvo apstojęs, „apgrabinęs“. Jis jam pasakojo, bet nepamena, kada tai buvo, gal pernai metais. Nepamena bobutės vardo, pavardės. Jis jam pats papasakojo, kad apstojo ir paėmė pinigus. Apie tai, kad mušė tą bobutę, nieko nepasakojo. Sakė, kad apie 500 Eur paėmė. Buvo toks dalykas, kad reikėjo pas V. keisti kraną. Kraną keitė kaimynas Š.. Atrodo, kad matė tą kraną. Buvo nuėjęs pas brolį padėti, nes paskambino. Bute buvo jo sugyventinė D. G.. Nepamena, kas nupirko kraną. Buvo aplinkybė, kad brolis davė D. pinigų, galėjo būti 150 eurų, 3 kupiūros po 50. Jis nieko jam nesakė, kad D. duoda pinigų. Gerai nepamena, bet galėjo būti, kad iš tų 150 jam V. padavė 50 eurų ir jis nupirko kraną. Nepamena kiek mokėjo. Jeigu apklausoje nurodė, kiek kainavo, vadinasi, tiek ir kainavo. Kai parnešė tą kraną pas V. į namus, jo nebuvo, jis parėjo vėliau kartu su Š.. Gal ir parsinešė alkoholio su Š.. Nežino, iš kokių pinigų pirko alkoholį. Jis gauna apie 200 Eur invalidumo pensiją. Nežino jo finansinės padėties, nesikiša. Sesuo I. B. buvo pas jį, o pas V. jos nebuvo. Po krano keitimo išgėrė. V. atėjo pas jį, paskambino seseriai ir ji atėjo. Nežino, kur buvo V. sugyventinė, bet pas jį jos nebuvo. Šiandien nelabai pamena įvykio aplinkybių. Pas jį būdamas V. padavė 20 eurų seseriai ir jam 10 eurų. Pats ir dabar jai duoda, nes gauna virš 200 eurų pensiją. V. nebuvo ilgai pas jį, nes atvyko policija ir išsivežė. Nežino, iš kur pas jį pinigai. Matė, kaip jis davė savo sugyventinei 150 eurų, o iš kur pas jį pinigai, neklausė. Jam atrodo, kad V. P. gauna pašalpą dvyliktą mėnesio dieną, o jis gauna dešimtą mėnesio dieną. Jo sugyventinė parsinešė lapą, kuriame buvo parašyta, kad V. paėmė 500 eurų. Apie tą sumą sužinojo iš to lapo. Perskaitė tą lapą ir jam pačiam pasakė apie tą sumą. Brolis jam pats pasakė, kad paėmė iš bobutės 500 eurų.

Liudytoja I. B. teisme parodė, kad V. P. yra jos brolis. Atsisako duoti parodymus prieš brolį, o ką sakė pas tyrėją, surašyta teisingai.

Liudytoja D. V. teisme parodė, kad dirba pareigūne (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate. Kaltinamas asmuo pažįstamas iš matymo, dėl gautų iškvietimų apie nusikalstamas veikas. Pamena, kad buvo pranešimas. Močiutė pranešė, kad vyriškis pažadėjo jai malkų, ji jam už tai davė pinigų. Sakė, kad jis uždėjo jai kepurę ant veido ir liepė atiduoti pinigus. Iš pradžių ji pati kažkiek jam davė už malkas, o po to jis kelis kartus buvo atėjęs pas ją ir prašė atiduoti pinigus. Iš pradžių jis kažkur mieste prie kapinių su ja susitiko, o paskui jis ją pasekė ar ėjo iš paskos iki namų. Malkų neatvežė. Įvykis su malkomis ir plėšimas įvyko tą pačią dieną. Močiutė skambino jai vieną kartą, o kaltinamasis pas ją buvo atėjęs dar du ar tris kartus. Jos klausė, kodėl neskambino, sakė, kad nenorėjo trukdyti. Jai pasakojo, kad su kepure ar skrybėle uždėjo F. J. ant burnos ir liepė atiduoti pinigus. Tą pačią dieną nuvyko pas ją, bet ne iš karto po įvykio. Močiutė nurodė, kad vyras uždėjo kepurę, kurią nusiėmė nuo galvos. Sakė, kad stambus vyriškis, kuris šlubavo. Bendravo su močiute apie pusvalandį. Iki įvykio tos močiutės nepažinojo. Ji - senyvo amžiaus, bet ji orientuota, tiksliai nurodė tas pačias aplinkybes tiek jai, tiek kolegai. Ji atrodė susijaudinusi, ją apžiūrėjo medikai, suteikė pagalbą. Per tą įvykį ji neteko pinigų. Sumą įvardino, bet tos sumos nepamena. Kepurę dėjo jai ant veido, ant burnos, norėdamas, kad ji atiduotų pinigus, gal išgąsdinti norėjo. Nepamena visų aplinkybių, prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo apklausa, nes tada geriau prisiminė. Tą dieną dirbo su kolega E. M.. Buvo nuvykusi į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, pas F. J.. Kai nuvyko, nebuvo nurodyto buto, pabeldė į pirmas artimiausias duris. Duris atidarė stambus vyras, su kepure. Paklausė, kur gyvena F., jis nurodė kitas duris. Nuėjo prie kitų durų, laukė, kol atidarys, bet niekas neatidarė, nes ten niekas negyvena. Pamatė, kad tas vyriškis išėjo, tada pasibeldė į to buvo duris ir duris atidarė nukentėjusioji, pasakė, kad ji kvietė policiją. Tai buvo tas pats vyras, kuris yra teismo salėje ir tas pats, kuris atidarė duris. Kai atvyko, jau nusikaltimas buvo įvykdytas. Vizualiai sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nematė. Ji nurodė tą vietą, iš kurios buvo paimti pinigai, tai buvo stalas ir iš po staltiesės buvo paimti pinigai. Ji sakė, kad susitaupė iš pensijos. Ji sakė, kad iš pradžių ji pati jį įsileido, o paskui jis išstūmė duris ir įėjo. Pamena, kad matė kažkokį kabliuką duryse. Jai atrodo, kad ji lyg ir kaimyno paprašė sutvarkyti duris, bet negali pasakyti, kada prašė, ar po įvykio, ar prieš. Kabliukas iš durų buvo ištrauktas. Pamena, kad nukentėjusioji nurodė, jog vyras dėjo kepurę jai ant veido. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji nurodė, kad prieš ją buvo smurtauta. Buvo bendrauta su aplinkiniais dėl šio įvykio. Pamena, kad pirmame aukšte niekas negyvena, o antrame aukšte gyveno vyriškis, kiek pamena, ar moteris kažką matė, ar jis pats, bet tiksliai nepamena. Nepamena, ar nukentėjusioji neįsileido jo ir naudojo kažkokius daiktus. Kažkokia kalba buvo apie plaktuką, bet aplinkybių nepamena. Nepamena, ar matė tą plaktuką. Įvykis galėjo vykti 2022-10-03. Buvo nuvykę pas V. P., jis atidarė duris, bet buvo persirengęs, be kepurės ir neatpažino, neigė, kad buvo pas tą močiutę ir sakė, kad visą laiką buvo namuose. Pamaina baigėsi, kolegos perėmė šį įvykį tirti, nuvežė nuotrauką nukentėjusiajai ir ji atpažino tą vyriškį. Vyko dėl malkų ir atsidūrė kito nusikaltimo vietoje. Kiek beklausė, nukentėjusioji nurodė visada tą pačią sumą. Nepamena, ar matė tą kabliuką. Pamena, kad buvo kalbėta apie tą kabliuką, buvo atvykę ekspertai. Nepamena, iš kur tas kabliukas buvo išstumtas ar ištrauktas. Kitas epizodas su kaltinamuoju yra tas, kad jis atėjo pas nukentėjusiąją ir pažadėjo pakeisti linoleumą. Jos vyras miręs. Nukentėjusioji padavė kažkokią sumą pinigų, tada jis paprašė padaryti jam valgyti, ji nuėjo į virtuvę, jis matė, kur nukentėjusioji pasidėjo piniginę, paėmė pinigus ir išėjo. Pasiskambino nukentėjusiajai, paklausė, kaip tas vyras atrodė, ji apibūdino, ir ji pagalvojo, kad tai tas pats asmuo. Perdavė kitam ekipažui, kuris sulaikė jį, rado kažkiek pinigų. Nukentėjusiosios nepažįsta, bet mano, kad ji buvo neblaivi, tačiau orientavosi, labai pergyveno, verkė, jai tie pinigai buvo labai svarbūs. Nukentėjusioji aplinkybes nurodė tiksliai, aiškiai. Policijos ekipažas V. P. surado mieste. Pamena, kad jis nesugebėjo tiksliai paaiškinti, iš kur pas jį pinigai. Iš pradžių sakė, kad sesuo davė, bet jis su ja nebendrauja, paskui nurodė, kad iš kažkokios pensijos, paskui vėl kažką kitaip nurodė. Maišelyje, kurį jis turėjo su savimi, buvo maistas. Atvežė jį pas tą nukentėjusiąją, ji jį atpažino, o jis rėkė, kad ji jam pati tuos pinigus davė. Daugiau jokių kitokių aplinkybių nepamena. Nukentėjusiųjų pavardžių nenurodys, nepamena. Atpažinimas nebuvo įformintas, tiesiog vežė jį pas nukentėjusiąją, galvojo, kad gal jis kažką pasakys.

Liudytojas E. M. teisme parodė, kad dirba pareigūnu (duomenys neskelbtini) policijos komisariate. Kaltinamasis matytas iš darbo. Iš pradžių tikrindavo, nes turėjo probacijos sąlygas, o paskui teko bendrauti dėl įvykio, kai galimai apiplėšė ir sumušė garbaus amžiaus močiutę. Jis ir kolegė D. V. su juo prasilenkė, kai atvyko į įvykio vietą. Jis išėjo iš tos močiutės buto, pasakė, kad nukentėjusioji čia negyvena, nurodė kitą butą. Jis išėjo. Paskui nukentėjusioji išėjo iš to buto ir pasakė, kad jie ką tik su juo prasilenkė. Bėgo ieškoti, nerado, grįžo pas močiutę. Ji nurodė, kad ją apvogė, paskui sumušė. Iškvietė ekspertą, medikus ir pradėjo ikiteisminio veiksmus. Jai parodė kaltinamojo nuotrauką ir ji jį atpažino. Sakė, kad pavogė pinigus ir sumušė. Nepamena sumos. Kolegei ji nurodė vietas, kur jis ją sumušė. Nurodė, kur pinigai buvo padėti. Pinigai buvo po stalo užtiesalu. Ji minėjo, kad kaltinamasis pas ją buvo atėjęs kelis kartus, gal tris. Sakė, kad susitiko prie kapinių, kad atėjo kartu ar po to jis ją susirado. Sakė, kad vieną kartą atėjo, paskui buvo atėjęs, bandė iš jos durų kabliuką išlaužti ar raktą paimti, paskui buvo dar kartą atėjęs, arbatos prašė. Nepamena, ar jis rakto ieškojo, ar ji bandė užsikabinti, o jis išplėšė durų kabliuką. Kai norėjo ją vežtis į policijos komisariatą, tai ant žemės mėtėsi ne kabliukas, o daiktas, į kurį veriamas kabliukas. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis bandė plėšti duris, tik negali pasakyti, ar išeinant, ar įeinant. Ji nurodė, kad paėmė pinigus ir ją sumušė, o dėl malkų, negali tiksliai pasakyti, bet ji minėjo, kad ji kažkur prie kapinių buvo, jis jai pradėjo siūlyti malkas, nors jai nereikėjo, bet jis primygtinai siūlė, tai ji padavė jam gal virš 100 eurų už tas malkas. Kai tą dieną pradėjo darbą, tai gavo pranešimą dėl tų malkų ir įvykiai toliau tęsėsi visą vakarą. Gal pas nukentėjusiąją buvo rasta 10 eurų kupiūra, gerai nepamena. Asmens apžiūrą tikrai darė, bet vaizdo, kaip atrodė nukentėjusioji, nepamena. Bijo pameluoti, bet jam atrodo, kad nukentėjusioji galėjo sakyti, jog priešinosi tam vyrui. Ji aiškino, kad kai kaltinamasis nutraukė durų grandinėlę ir bandė įeiti į vidų, ji priešinosi plaktuku. Įvykio vietoje galėjo būti plaktukas, nes ten daug daiktų buvo. Su ja bendravo labai ilgai, nes kol atvyko ekspertai, viskas užtruko. Ji istoriją pasakojo vienodai, tik mintys truputį šokinėjo. Esminių prieštaravimų nebuvo. Po nukentėjusiosios apklausų apžiūrėjo teritoriją, apvažinėjo, nieko nerado. Tada gal prieš vidurnaktį parodė nukentėjusiajai jo nuotrauką, nes kažkoks panašus įvykis buvo su kaltinamuoju, tai nukentėjusioji pasakė, kad „o kaip greitai jūs jį radote“, jį atpažino. Dienos metu su kolege D. V. buvo pas jį nuvykę į (duomenys neskelbtini) gatvę, į jo namus, bet neatpažino, kad tai tas pats asmuo, kuris išėjo iš nukentėjusiosios buto. Nebuvo įsitikinę šimtu procentu, grįžo į įvykio vietą ir nukentėjusiajai parodė jo nuotrauką, ji jį atpažino. Kolegos važiavo pas jį. Nepamena, ar nukentėjusioji išsakė aplinkybę, kad kaltinamasis jai uždėjo kepurę ant burnos. Realiai V. P. juos suklaidino, sakydamas, kad nukentėjusioji negyvena tame bute, iš kurio jis išėjo, bet gal jis nežinojo nukentėjusiosios pavardės. Kai atvažiavo pas nukentėjusiąją, ji buvo blaivi. Ji pasakojo apie įvykio esmę vienodai, ji sakė, kad pavogė pinigus ir sumušė. Įvykio eiliškumo nepamena. Nuvažiavę pas kaltinamąjį į namus, šimtu procentų neatpažino, abejojo, nes jis buvo su kepure. Atpažinimo neįformino, parodė nukentėjusiajai vieną kaltinamojo nuotrauką ir viskas.

Liudytojas K. M. teisme parodė, kad dirba pareigūnu Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Su V. P. tekdavo susidurti, nes vykdė jo probacijos priežiūrą ir tikrindavo, ar jis laikosi probacijos sąlygų. Vieną įvykį pamena, kad kažkoks pagyvenęs žmogus su lazdele pavogė pinigus, bet nei kiek, nei kada, nepamena. Patruliuodami (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė panašaus apibūdinimo žmogų. Pasistabdė, kolega Š. atpažino, kad tai P.. Jis turėjo maišelį su daiktais ir tarp kišenių buvo rasta pinigų, daugiau nei 100 eurų ir jį su visais daiktais ir pinigais atidavė tiems, kurie tyrė įvykį. Jis jiems nurodė, kad pinigus gavo iš sesers. Dėl nukentėjusiųjų nieko nepamena. Apie spalio 3 dienos įvykį dėl F. J. nukentėjimo, kai jai buvo pasiūlytos malkos, nepamena nieko. Bet dėl to nukentėjusiosios apiplėšimo namuose, jam atrodo, kad apie tai ir papasakojo, tik nepamena aplinkybių. Dėl nukentėjusiosios N. B. įvykio aplinkybių negali pasakyti, gal apie vasario 10 dienos įvykį pasakojo. Pamena tik vyrą, kuris turėjo pinigų sumą ir nurodė, iš kur juos gavo. Nuo pranešimo iki asmens sulaikymo praėjo gal 15-20 minučių. Negali pasakyti, kiek buvo paimta pinigų iš nukentėjusiosios ir kiek pinigų rado pas asmenį.

Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad su A. P. turėjo du įvykius. Vienas - (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jis galėjo iš moters pasisavinti pinigų, paskui kitas, kad pagal nurodytus požymius galėjo apvogti. Galėjo būti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kolegos gavo pranešimą, kad iš moters, siūlant malkas, galėjo apgaule išvilioti pinigus ir ją apgauti. Pagal aprašytą asmenį gatvėje pamatė jį einantį. Susilaikė, jis turėjo pirkinius ir pinigų sumą, kuri beveik atitiko pavogtą sumą. Aiškinantis aplinkybes, jis nurodė, kad brolis jam paskolino, bet jie perdavė jį kitiems kolegoms ir daugiau nežino, ką jis paaiškino kolegoms. Dabar pasakojo apie vasario mėnesio įvykį. Apie (duomenys neskelbtini) gatvės įvykį tiksliai negali pasakyti, ar tai dėl malkų, pamena, kad pagal apibūdinimą jį susistabdė gatvėje, darė pirminę apžiūrą. O dėl B. negali pasakyti. Berods, buvo pavogta 300 eurų, o pas jį rado panašiai tiek. Kai suskaičiavo pirkinių sumą ir sudėjo su tais pinigais, kiek pas jį rado, tai realiai ta suma atitiko paimtų pinigų sumą. Nuo pranešimo iki sulaikymo praėjo apie 20 minučių. Dėl kito įvykio buvo taip, kad jis pasiūlė moteriai malkų, susitarė, paprašė pinigų, nežino, kiek. Išėjo derinti, kada atveš, tada grįžo, prašė dar, nes, atseit, baigėsi kuras ir reikia dar pinigų. Paskui ta moteris išėjo į lauką, jis įlindo į vidų ir iš „tašės“ paėmė pinigus. Kai nustatinėjo asmenį, iš miesto vaizdo kamerų jį atpažino. Nemano, kad jis turėjo tas malkas, nes jeigu žmogus jas parduoda, tai ir atveža, o čia „muilina“, kad trūksta ant kuro ir panašiai. Jie, tikrindami jo probacijos sąlygų vykdymą, žinojo, kad jis tikrai neturi tų malkų. Atėjęs antrą kartą prašo pinigų, gudrauja, tai tikrai traktuotų kaip sukčiavimą. Vykdė nukentėjusiosios apklausą, ji pasakojo viską nuosekliai, buvo susijaudinusi, bet tai normalu. Kitų įvykio aplinkybių, kurias nurodė nukentėjusioji, nepamena, prašo vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Nuo pranešimo ir nukentėjusiosios apklausos buvo praėjęs neilgas laiko tarpas, ne diena ir ne dvi. Prašo vadovautis jo surinkta medžiaga. Nepamena, kokią tikslią sumą jis paėmė.

Liudytojas J. N. teisme parodė, kad kaltinamąjį pamena iš darbinės veiklos. Pamena, kad apgavo močiutę dėl malkų, žadėjo atvežti ir neatvežė. Nepamena, kokia pinigų suma. Nepamena, ar tiesiogiai bendravo su kaltinamuoju. Kiek pamena, jį pristatė į policijos komisariatą. Jam atrodo, įvykis galėjo būti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kiek pamena, nukentėjusiajai buvo kabliukas ištrauktas iš durų, tai jis jai jį įdėjo, kad nakčiai galėtų užsirakinti. Nepamena, ar nukentėjusioji jam aiškino, kaip tas kabliukas iškrito. Kabliukas buvo ar iškritęs, ar išplėštas, nepamena požymių. Yra daryta nuotrauka, yra jo apklausa, tai prašo vadovautis joje duotais parodymais. Įsuko kabliuką į kitą vietą, ne į tą pačią, iš kurios iškrito, nes jis būtų nesilaikęs. Taip išeina, kad tas kabliukas buvo išplėštas. Nepamena, ar nukentėjusioji paaiškino, kas nutiko su tomis durimis. Nepamena, ar buvo požymių, kad tos durys buvo išplėštos. Nepamena, kur tą kabliuką rado, ar jis buvo padėtas, ar močiutė padavė. Važiavo kolegoms į pagalbą, gal dėl plėšimo, bet negali atsakyti. Nepamena, kurią kabliuko dalį įsuko, ar patį kabliuką, ar kabliuko ąselę.

Nors kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu nepripažino padaręs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nukentėjusiosios F. J. atžvilgiu, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiosios F. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, liudytojų A. P., D. G., R. Š., I. B., R. K., E. M., D. V., J. N. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojo A. Š. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

­ nukentėjusiosios F. J. pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2022-10-03, apie 9 val. 30 min., einant iš (duomenys neskelbtini) priėjo asmuo juodai apsirengęs, apvalaus kūno sudėjimo, šlubavo, maždaug 170 cm ūgio, apie 40 metų, dėvėjo juodą vasarinę kepurę, ji jo nepažinojo ir nėra mačiusi. Padavė jam 270 eurų, kad atvežtų malkų, bet jų taip ir neatvežė. Tą pačią dieną, apie 18 val. minėtas asmuo vėl atėjo pas ją, išplėšė durų kabliuką ir įėjo į vidų, reikalavo duoti dar pinigų, buvo agresyvus. Ji pasakė, kad nebeturi. Tuomet jis vis šaukė „duok pinigų“ ir puolė ją stumdyti, ji sakė, kad neturi, vyras toliau ją stumdė, ji pasiėmė plaktuką ir vieną kartą sudavė vyrui į ranką, tuomet jis išplėšė plaktuką ir numetė ant žemės. Pastūmė darkart, ji pargriuvo ant sofos ir tuomet minėtas asmuo jai sudavė apie 6-7 kartus iš dešinės rankos, taip sukeldamas fizinį skausmą. Vyras sudavė jai smūgius į kairę ranką, kairį šoną į nugaros sritį ir į krūtinę, kiek tiksliai ir kur buvo suduoti smūgiai, pasakyti negali. Minėtas asmuo mušdamas ją vis grasino, kartodamas „duok pinigus arba pribaigsiu tave“. Ji kelis kartus rėkė „gelbėkit“, labai bijojo ir bandė kviestis pagalbos, kad ją kažkas išgirstų, todėl minėtas asmuo nusimovė savo kepurę. Tada pamatė, kad jis yra plikas, be plaukų. Nusimovęs minėtą juodą kepurę uždėjo ją jai ant burnos, kad jos rėkimo niekas neišgirstų, bandė muistytis, bet jis buvo stipresnis ir ją laikė prirėmęs, vis kartojo, kad duotų jam pinigus, antraip ją pribaigs ir su ranka vis jai trenkdavo. Ji jo labai išsigando ir dėl uždengtos burnos pradėjo kosėti, šiaip taip nustūmė kepurę nuo burnos ir jam pasakė, kad nebemuštų, kad tikrai pinigų neturi, bet gali nueiti pas kaimyną ir paprašyti pasiskolinti pinigų, kad galėtų paduoti juos jam, nors mintyse žadėjo nuėjusi pas kaimyną išsikviesti pagalbą. Minėtas asmuo pasakė, kad ji niekur nebandytų eiti ir tuo labiau kviesti policijos ar kažkam pranešti, nes ją „nudės“. Ji jo bijojo, o minėtas vyras liepė nebandyti kviesti policijos, todėl trečią kartą jam atėjus policijos nekvietė. Taip pat po jo suduotų smūgių bijojo, kad ją nužudys ir pakėlusi staltiesę, esančią miegamajame, parodė, kad dar turi pinigų. Ten laikė savo pensiją, kur buvo 500 eurų, kokiomis tiksliai kupiūromis, nurodyti negali, nes neprisimena, bet po 50 eurų ir po 20 eurų kupiūros, kurias minėtas vyras iškart pasiėmė ir išėjo. Namuose vaizdo kamerų nėra, daugiau įvykio niekas nematė (1 t., b. l. 27-39);

­ 2022-10-04 – 2022-10-05 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užfiksuota, kad tai medinis namas, kurio dalis dažyta žalios spalvos dažais, kita dengta pilkos spalvos plastikinėmis lentelėmis. Teritorija aptverta metaline, akyta, tvora. Įėjimas į kiemą pro pravirus metalinius vartelius. Įėjimo laukujos durys yra priestate, uždarytos, dengtos drožlių plokšte. Duryse yra įleidžiamoji spyna be rakinimo mechanizmo. Apžiūrėjus įleidžiamosios spynos išorinius paviršius vizualiai panaudojant ir papildomą šviesos šaltinį, laužimo pėdsakų nerasta. Priestato viduje yra medinės grindys. Durys, vedančios į namą, atidarytos. Durų apačioje priremtos rudos spalvos plyta. Pro šias duris patenkama į laiptinę. Laiptinės dešinėje yra medinės, uždarytos, buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Centre - mediniai laiptai, vedantys į antrą aukštą. Kairėje yra buto, pažymėto skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“, medinės, uždarytos, neužrakintos durys. Duryse yra stebėjimo akutė, esanti 1,55 m atstumu nuo durų apatinės dalies, įleidžiamoji spyna su rankena be apdailos detalių bei rakinimo mechanizmu. Apžiūrėjus įleidžiamosios spynos išorinius paviršius ir atraktą, vizualiai ir panaudojant papildomą šviesos šaltinį, laužimo pėdsakų nerasta. Spyna atrakintoje padėtyje. Durų vidinėje dalyje 1,25 m atstumu nuo durų apačios yra įtvirtinta kabliuko kilpa. Kairėje durų staktoje yra metalinė užkaba. Apžiūrėjus užkabos išorinį paviršių, vizualiai ir panaudojant papildomą šviesos šaltinį, laužimo pėdsakų nerasta. Taip pat kairiojoje durų staktoje, 1,23 m atstumu nuo slenksčio yra kabliuko tvirtinimo vieta. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) viduje yra kambarys, kurio grindys medinės. Kambarys yra padalintas į dvi dalis, jas atitveriant rudos spalvos užuolaida. Priekinėje kambario dalyje yra dujinė viryklė su metaliniais puodais, šalia jos mūrinė krosnis, su prie jos sudėtomis malkomis. Ant grindų yra netvarkingai sudėti įvairūs buities daiktai, kirvis mediniu kotu, įvairus plastikiniai indai, polietileniniai maišeliai. Prie priekinės sienos stovi rudos spalvos uždangalu lova. Ant jos yra pagalvės ir netvarkingai sudėti rūbai. Priekinės sienos ir kairiosios sienos kampe yra baltos spalvos dažais dažyta spintelė. Ant jos netvarkingai sudėti įvairūs buities daiktai, indai bei du baltos spalvos su ornamentais keramikiniai puodeliai. Spintelės stalčiai nežymiai atidaryti. Puodeliai pažymėti „1“ ir „2“. Nuo puodelių kraštų paimtos biologinių pėdsakų nuoplovos. Jos supakuotos popieriniuose vokuose Nr. 1 ir Nr. 2. Vokai plombuoti plombomis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Abu puodeliai su galimai rankų pėdsakais supakuoti popierinėje dėžėje Nr. 1. Dėžė plombuota plomba „(duomenys neskelbtini)“. Šalia spintelės, prie kairiosios sienos stovi kėdė. Jos sėdimoji dalis dengta raudonos spalvos medžiaginiu uždangalu. Ant kėdės atkaltės uždengtas medžiaginis, mėlynos spalvos uždangalas. Už kėdės, kairėje sienos yra raudonos spalvos užuolaida, su ornamentais, uždengtas langas. Šalia kėdės, ant grindų netvarkingai sudėti įvairūs buities daiktai, plastikiniai kibirai stikliniai indai, polietileniniai maišeliai ir plaktukas mediniu kotu, kuris yra 1,10 m atstumu nuo kairiosios durų staktos ir 2,00 m atstumu nuo kairiosios ir priekinės sienų kampo. Plaktukas su biologiniais ir galimai rankų pėdsakais supakuotas popierinėje dėžėje Nr. 2. Dėžė plombuota plomba „(duomenys neskelbtini)“. Ant kairiosios sienos arčiau įėjimo durų kabo įvairūs rūbai. Už rudos spalvos užuolaidos yra kambario tęsinys. Už molinės krosnies yra sofa-lova. Ant jos netvarkingai sudėti rūbai įvairūs užtiesalai, pagalvės bei juodos spalvos radijo imtuvas „(duomenys neskelbtini)“, su elektros laidu, kuris yra 0,80 m atstumu nuo molinės krosnies ir 4,17 m nuo dešiniosios sienos dešiniojo kampo. Radijo imtuvas su galimai rankų pėdsakais supakuotas popierinėje dėžėje Nr. 3. Dėžė plombuota plomba „(duomenys neskelbtini)“. Ant grindų yra netvarkingai sudėti įvairūs rūbai, plastikiniai buteliai, polietileniniai maišeliai ir kiti buities daiktai. Langai uždengti vienspalvėmis užuolaidomis. Ant sienų yra religinio turinio paveikslai. Arčiau priekinės sienos stovi stalas su dengtas baltos spalvos staltiese. Prie jo stovi kėdės. Ant jo yra stalinė lempa, radijo imtuvas „(duomenys neskelbtini)“, knygos, rudos spalvos piniginė, plastikinės šukos ir kiti įvairūs daiktai. Apžiūrėjus piniginę vizualiai bei panaudojus papildomą šviesos šaltinį ir daktiloskopinius miltelius, rankų pėdsakų nerasta. Po staltiese yra dar trys baltos spalvos staltiesės su ornamentais. Tarp jų yra įvairūs daiktai, popierius lapai su įvairu turiniu, akinių dėklas, laikraščių iškarpos, vaistų dėžutės, dėžutė su siūlais. Taip pat yra 10 eurų nominalo kupiūra. Jos numeris (duomenys neskelbtini). Už stalo, vazonuose stovi gėlės. Šalia stalo stovi rudos spalvos drabužių spinta. Ant spintos viršaus sudėti įvairūs daiktai ir įrėmintos nuotraukos. Ant spintos durų pakabose pakabinti įvairūs rūbai. Patalpoje avalynės pėdsakų buvo ieškoma naudojant kampinį apšvietimą, rasti tik atskiri avalynės pėdsakų fragmentai, kurie sutepti, neryškūs, tarpusavyje persikloję. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos prieigas, daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta, fotografuota (1 t., b. l. 40-62);

­ 2022-10-19 vietovės apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta vietovės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užfiksuota, kad matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini) g. į namo kiemą patekimas pro metalinius nerakinamus vartus. Namas kiemo atžvilgiu stovi kairėje pusėje. Kiemas apaugęs žolėmis, pagal namo kairį šoną matomas pramintas takelis, kuris veda į namo vidų. Kieme yra ūkinės paskirties pastatas. Iš kairės pastato pusės pramintas takelis, kuris veda į kiemo daržą. Visa namo ir daržo teritorija aptverta metaline tvora apie 1,5 metro aukščio, kuri ribojasi su kitais iš visų pusių esančiais sklypais. Iš namui priklausančios teritorijos išeiti galima tik į (duomenys neskelbtini) gatvę pro kiemo vartus. Išėjus iš kiemo į gatvę, abejose pusėse stovi gyvenamieji namai. Gatvėje pasukus į dešinę pusę ir pėsčiųjų taku (grįstu plytelėmis) einant apie 90 metrų prieinama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Einant toliau dešiniau taku apie 30 metru prieinama (duomenys neskelbtini) gatvė. Sukantis į dešinę pusę ir (duomenys neskelbtini) gatve einant apie 160 metrų, kairėje kelio pusėje matomas baltų plytų daugiabutis namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Nuo gatvės pusės į daugiabutį patekimas per vienas laiptinės duris. Nuo daugiabučio einama atgal adresu (duomenys neskelbtini). Einama trumpiausiu keliu, tai yra nuo daugiabučio laiptinės einama tiesiai apie 25 metrus iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Perėjus gatvę einama tiesiai pro (duomenys neskelbtini) pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastatas kairėje pusėje, dešinėje pusėje (duomenys neskelbtini) garažai. (duomenys neskelbtini) teritorija neaptverta. Einama tiesiai keliuku ir automobilių stovėjimo aikštele apie 160 metrų, kairėje pusėje (duomenys neskelbtini) pastatas, kuris yra (duomenys neskelbtini), o dešinėje pusėje tvora, priklausanti sklypui, adresu (duomenys neskelbtini). Einama toliau apie 40 metrų pro automobilių stovėjimo aikštelę ir prieinama (duomenys neskelbtini) gatvė. Sukantis į dešinę pusę ir pėsčiųjų taku einant apie 100 metrų, prieinamas (duomenys neskelbtini) esantis namas. Visos apžiūros metu ant žemės nerasta jokių pėdsakų ar daiktų, reikšmingų tyrimui. Taip pat matyti, kad visa apžiūrėta vietovė nėra stebima vaizdo kameromis (1 t., b. l. 63-77);

­ 2022-10-04 asmens apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta F. J. kūno dalinė apžiūra. Užfiksuota, jog atlikus F. J. dalinę kūno apžiūrą ir jos nurodytas skaudamas kūno vietas, t. y. kairės pusės nugarą, kairės pusės šoną, kairės rankos riešą, kairės pusės krūtinę, jokių smurto žymių nėra. Apžiūrėjus asmens kitas matomas kūno dalis, jokių kūno sužalojimų nepastebėta, fotografuota (1 t., b. l. 78-87);

­ 2022-10-03 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (forma Nr. 110/a), kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji F. J. skundžiasi, jog užpuolimo metu kumščiais sumušta krūtinės kairė pusė, nugara. Apžiūrint išorinių sužalojimų nestebima. Čiuopiant skausminga po k. mentimi. Diagnozė - emocinio šoko ir streso būsena (1 t., b. l. 91-92);

­ 2022-10-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose F. J. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota (1 t., b. l. 97);

­ 2022-12-13 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad ant tirti pateiktos kepurės, tiriant pažymėtos Nr. 1 (2022-10-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu paimtos iš įtariamojo V. P.) rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su F. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų F. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-23 (1 t., b. l. 103-108);

­ BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, iš kurios matyti, kad 2022-10-03 16.48 val. pranešėja F. J. informavo, jog šiandien nepažįstamas asmuo pasiūlė malkų, kuriam sumokėjo 270 eurų, bet vyriškis malkų taip ir neatvežė. Dabar atėjo ir prašo dar pinigų, o išeidamas per duris išsitraukė ir pasiėmė buto raktą. Pranešėja laukia namuose, baiminasi dėl savo saugumo. Atvykus policijos ekipažui, nustatyta, kad atėjęs nepažįstamas vyriškis pasiūlė pirkti malkų, pranešėja padavė 270 eurų, po to vyriškis sugrįžo dar du kartus, gėrė kavos, o paskutinį kartą sudavė į nugarą ir pagrobė 500 eurų. Nusikalstamos veikos aprašymo skiltyje nurodyta, kad 2022-10-04 apie 18.00 val. į gyvenamąjį butą pas F. J., gim. 1938-06-08, įsibrovė nepažįstamas vyriškis, ją sumušė ir iš po staltiesės pagrobė 500 eurų. Nukentėjusiąją dėl sukelto fizinio skausmo GMP medikai apžiūrėjo namuose, gydosi ambulatoriškai. Turtinė žala 500 eurų. Įtariamas asmuo nesulaikytas, ieškomas (1 t., b. l. 129-132);

­ 2023-02-07 kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra. Užfiksuota, jog skambinusi moteris, prisistačiusi F. J., pranešė, kad nepažįstamas asmuo pasiūlė pirkti malkų, paėmė 270 eurų, ištraukė buto raktus, o malkų neatvežė (1 t., b. l. 133-135);

­ 2023-01-08 kitų objektų apžiūros protokolas, 2023-03-08-2023-03-09 kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad atlikta tarnybinių mobilių vaizdo kamerų (kūno kamerų) atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašų apžiūra. Užfiksuota, kad policijos pareigūnams nuvykus į nukentėjusiosios F. J. gyvenamąjį namą, jie susitiko įtariamąjį V. P., išeinantį iš jos buto. Nukentėjusioji F. J. pareigūnams nurodė, kad susitiko vyrą eidama iš kapinių, jis prisistatė A. K. ir pasiūlė malkų, malkoms nupirkti vyrui ji davė du šimtus septyniasdešimt eurų, iš viso vyras buvo atėjęs tris kartus. Atėjęs paskutinį kartą nebeišėjo, ją mušė rankomis, sudavė į krūtinę ir nugarą, sudavė šešis ar septynis smūgius, „biškį“ skauda, klausė, kur pinigai, reikalavo juos duoti ir paėmė. Iš viso pinigų buvo penki šimtai eurų. Ji jį mušė plaktuku. Išeidamas vyras išsinešė jos buto durų raktą. Pareigūnams nuvykus į įtariamojo V. P. namus, jis nurodė, kad visą laiką buvo namuose (1 t., b. l. 136-161);

­ 2023-02-15 – 2023-02-20 kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta (duomenys neskelbtini) parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-10-03 vaizdo įrašų apžiūra. Užfiksuota, jog 2022-10-03 į parduotuvę įtariamasis V. P. pirmą kartą atėjo 10.24 val., antrą kartą atėjo 14.05 val., trečią kartą atėjo 15.54 val., kiekvieną kartą parduotuvėje jis įsigijo alkoholinių gėrimų ir kitų prekių, atsiskaitė grynaisiais pinigais (1 t., b. l. 168-175);

­ 2022-10-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo E. M. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2022-10-03 dirbant ekipaže ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ kartu su Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK RS tyrėja D. V., apie 19.34 val. buvo gautas Šiaulių apskr. VPK OVS pranešimas, kad šiandien buvo nepažįstamas asmuo, pasiūlė malkų, pranešėja sumokėjo 270 Eur, bet vyriškis malkų taip ir neatvežė. Dabar atėjo ir prašo dar pinigų, o išeidamas per duris išsitraukė ir pasiėmė buto raktą. Pranešėja laukia namuose, baiminasi dėl savo saugumo. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), įėjus į namą buvo pasibelsta į buto duris Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nebuvo nurodytas buto numeris. Duris atidarė vyriškis, akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Vyriškis apvalaus kūno sudėjimo, maždaug 170 cm. ūgio, apie 40 metų, be barzdos, buvo tamsiai apsirengęs, užsidėjęs kepurę su snapeliu, išskirtinių asmens bruožų nepastebėta. Asmens buvo paklausta, kur gyvena pranešėja F. J., gim. (duomenys neskelbtini), šis atsakė, kad antrame aukšte ir minėtas vyriškis išėjo į lauką. Užlipus į antrą aukštą, buvo belsta į kitas buto duris. Esant prie minėtų durų iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo senyvo amžiaus moteris, kuri prisistatė kaip pranešėja F. J. ir pasakė, kad iš jos buto išėjo pranešime nurodytas nepažįstamas vyriškis. Išbėgus iš namo į (duomenys neskelbtini) gatvę, vyriškio nebebuvo. Iškart apžiūrėtos gretimos gatvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet vyriškis nepastebėtas. Bendrauta su antrame aukšte gyvenančiu F. J. kaimynu R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jokio vyriškio nematė, jokių grumtynių ar kokių nors kitų garsų, sklindančių iš F. J. buto, negirdėjo. Priešais F. J. butą esančiame bute nieko nebuvo, niekas buto durų neatidarė. Iš Šiaulių VPK OVS budėtojo gauta informacija, kad iki 2022-10-04 01.00 val. į (duomenys neskelbtini) miesto priėmimo skyrių dėl rankos sužalojimo niekas nesikreipė. Slaugytojos informuotos, kad jei kreipsis asmuo dėl rankos sužalojimo, praneštų policijai. Pranešėja F. J. teigė, kad įvykio metu su plaktuku trenkė nepažįstamam vyriškiui per ranką. Ekipažas (duomenys neskelbtini) buvo nuvykęs į laikino gyvenimo namus, adresu (duomenys neskelbtini), sužinota, kad tokio apibūdinimo asmuo jų įstaigoje negyvena. Filmuota „BodyCam“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 176-178);

­ 2022-10-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. V. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog 2022-10-03 apie 10 val. (duomenys neskelbtini), pas F. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., nepažįstamas asmuo, pasiūlė malkų, pranešėja sumokėjo 270 Eur, bet vyriškis malkų taip ir neatvežė. Atėjęs prašo dar pinigų, o išeidamas per duris išsitraukė ir pasiėmė buto raktą. 2022-10-03, apie 18 val., į gyvenamąjį butą pas F. J. įsibrovė minėtas vyriškis, ją sumušė ir iš po staltiesės pagrobė 500 eurų. Asmuo buvo apsirengęs juodai, dėvėjo juodą vasarinę kepurę, apvalaus kūno sudėjimo, šlubavo, apie 170 cm ūgio, apie 40 metų, ant kažkurios rankos piršto turėjo galimai auksinį žiedą. Susipažinus su analogiškais įvykiais, nustatyta, kad 2022-07-07 Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) registruotas įvykis ROIK (duomenys neskelbtini), jog 2022-07-07 apie 15.10 val., (duomenys neskelbtini), pas M. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., atėjęs vyriškis pasiūlęs pirkti malkas, įėjo į gyvenamojo namo vidų ir iš rankinės pavogė 350 Eur. Šio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką galėjo įvykdyti V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Atsižvelgiant į tai, kad šių nusikalstamų veikų bruožas analogiškas, o V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., žinomas ir kaip prižiūrimoje teritorijoje gyvenantis asmuo, kuris atitinka F. J. apibūdintus asmens bruožus, todėl neatmetama versija, kad plėšimą galėjo įvykdyti V. P. (1 t., b. l. 179-180);

­ 2022-10-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji F. J. atpažino nuotraukoje jai rodomą V. P., jį atpažino iš smakro stambumo, iš bendros veido formos. Dėl asmens atpažinimo atpažįstančiajai nekilo jokių abejonių (2 t., b. l. 9-14);

­ 2022-12-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji F. J. savo namuose parodė, iš kur 2022-10-03 paėmė ir įtariamajam V. P. padavė pinigus, kaip įtariamasis V. P. buvo ją pargriovęs ant lovos, sudavė smūgius, smaugė, buvo ant galvos ir veido uždėjęs savo kepurę (2 t., b. l. 29-45);

­ 2022-10-04 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad 2022-10-04 atlikus kratą įtariamojo V. P. namuose, rastos ir paimtos trys sportinio tipo kepurės su snapeliais (2 t., b. l. 100-103, 107-109);

­ 2023-03-02 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandant nustatyti įtariamojo V. P. nurodytą asmenį P. K. arba P. K., gyvenusį (duomenys neskelbtini), vidaus reikalų sistemos informacinės sistemos (VRIS) naršyklėje buvo suvesti paieškos duomenys, paieškos sąlygose nurodant vardą ir pavardę P. K. bei P. K.. Išanalizavus VRIS naršyklėje pagal užklausos sąlygas sugeneruotą informaciją duomenų, kad (duomenys neskelbtini), būtų gyvenęs dabar jau miręs asmuo, vardu ir pavarde P. K. (arba P. K.), negauta (2 t., b. l. 182-184, 185-186, 187-189);

­ liudytojos I. B. parodymai, kad ji yra V. P. sesuo, kokį nusikaltimą brolis V. P. yra padaręs, nežino ir negali nurodyti, nes su juo bendrauja labai mažai. V. pastoviai prisidaro problemų, po to jiems visiems reikia vaikščioti po policijas, todėl stengiasi su juo bendrauti kuo mažiau. Kai nevartoja alkoholio, V. yra normalus žmogus, tačiau kai pradeda gerti ir „užsiveda“, ištisai visur vaikšto ir landžioja, namuose jo neužlaikysi, todėl ir prisidaro nesąmonių. Būna, kad užgėręs V. pas ją ateina, nes ji irgi mėgsta išgerti, tačiau dažniausiai jis tik prašo jį palydėti iki namų. V. dažniau lankosi pas jų brolį A. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini), jie sutaria labiau. Kada paskutinį kartą yra mačiusi V. negali pasakyti, nes nepamena. Kiek paskutiniu metu yra sakęs brolis A., V. pas jį nebeateina, tai gal paskutiniu metu nebegeria. Prisimena tą dieną, kai su broliu V. buvo susitikę brolio A. P. namuose, bet kada buvo ta diena nebeprisimena, buvo jau seniai. Ji buvo savo namuose, ar buvo rytas, ar vakaras, tiksliai negali pasakyti, bet buvo prietema, kai jai paskambino brolis A.. Jis pasakė, kad pas jį yra atėjęs V. - taip jie vadina brolį V., kuris nori su ja susitikti. Ji A. dar paklausė, ko V. iš jos nori, tačiau A. pasakė, kad gali pati ateiti ir su V. pasikalbėti. Ji taip ir padarė - iš karto nuėjo pas A. į namus, jis gyvena netoliese. Buvo blaivi. Nuėjusi pas A. jo namuose rado brolį V., patį A., jo sugyventinę V. V., daugiau žmonių pas juos nebuvo. Jie visi vartojo alkoholį. Alkoholio buteliais buvo nukrautas visas stalas virtuvėje. Kai pradėjo klausti, kas per šventė vyksta, A. sakė, kad ateidamas alkoholį atsinešė V.. V. ji klausė, kodėl jis ją kvietėsi, o jis atsakė, kad nori atsisveikinti, nes išvažiuoja į sanatoriją. Tokį jo pasakymą suprato tiesiogiai, kad jis tikrai išvažiuoja kažkur gydytis, nes turi problemų dėl judėjimo, tačiau juo nepatikėjo, nes V. žino ir pažįsta, jis mėgėjas prikurti ir primeluoti. Atsisėdusi prie stalo ji pradėjo alkoholį vartoti kartu su broliais ir A. sugyventine V.. A. vis sakė, kad visą alkoholį nupirko ir pas jį atsinešė V.. Iš kur V. pirko alkoholio nežino, to neklausė. Taip pat nežino, iš kur jis atėjo pas A., nes kai pati nuėjo į A. namus, V. jau sėdėjo virtuvėje ant sofos. Taip pat nesuprato, iš kur V. buvo gavęs pinigų alkoholiui. Kiek žino, jis gauna neįgalumo išmoką, tačiau ją paima jo sugyventinė D., V. retai kada su savimi turi grynųjų pinigų. Kiek tą kartą V. iš viso su savimi turėjo pinigų nežino, nes jis jų nerodė. Begeriant vienu metu V. jai padavė vieną dvidešimties eurų kupiūrą. Kai jo paklausė, už ką duoda pinigus, jis pasakė, kad už šiuos pinigus ji galės nusipirkti maisto. Ji jam sakė, kad nesupranta, iš kur pas jį pinigai, o jis liepė pinigus imti, jeigu jau duoda. Pinigus ji iš V. paėmė. Toliau begeriant V. jai padavė dar vieną penkių eurų kupiūrą, sakė „va, sesute, imk dar pinigų“. Kai klausė, kodėl jis dar duoda pinigų, jis sakė, kad jeigu broliukas duoda, reikia imti. Kiek matė, pinigus V. traukė iš savo vilkėtos striukės kišenės. Kiek pamena, jo striukė buvo juodos spalvos, ar jis ant galvos buvo užsidėjęs kažkokią kepurę, nepamena. Po to jis jai davė ir penkiasdešimt centų, kurie buvo dešimties ir dvidešimties centų monetomis. Iš jo paėmė ir šiuos jo duotus pinigus. Iš kur jis gavęs tiek pinigų ji nebeklausinėjo, nes kai keletą kartų klausė prieš tai, jis nieko nesakė. Be to, kiek V. pažįsta, jis teisybės ir nebūtų pasakęs. Jai būnant V. pinigų nei broliui A., nei jo sugyventinei V. nedavė, ji to nematė. Jeigu jų buvo davęs, gal pinigų jiems jis jau buvo spėjęs duoti iki jai ateinant. Nei A., nei V. jai nesakė, kad V. jiems būtų davęs pinigų. Kol gėrė, nei vienas iš jų eiti nupirkti dar alkoholio nebuvo išėjęs, nes jo ir taip buvo pripirkta sočiai, jeigu gerai pamena, buvo keli buteliai degtinės. Visi sėdėjo ir gėrė toliau, kai pas brolį A. į namus atėjo policijos pareigūnė L. Š.. Ji sakė, kad nori pasikalbėti su V. ir jį išsivedė į lauką. Daugiau V. pas A. į namus nebegrįžo, matė, kad pareigūnė jį policijos automobiliu kažkur išsivežė. Pabuvusi dar kurį laiką A. namuose, ji išėjo namo. Su V. A. namuose buvo susitikusi ir alkoholį vartojo tik tą vieną dieną ir tą vieną kartą (2 t., b. l. 139-142);

- 2022-10-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog pareikalavus iš V. P. paimta sportinio tipo kepuraitė su snapeliu, kurią jis buvo užsidėjęs ant galvos, kai 2022-10-04 buvo pristatytas į policijos įstaigą (3 t., b. l. 25-28);

- 2022-12-07 akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta akistata tarp nukentėjusiosios F. J. ir įtariamojo V. P.. Protokole užfiksuota, jog nukentėjusioji F. J. parodė, jog kai įtariamasis V. P. įsibrovė į jos butą ir pradėjo reikalauti pinigų, ji namuose ant stalo, po staltiese buvusius pinigus - tris šimtus trisdešimt eurų įsidėjo į savo vilkėto megztuko kišenes, nes V. P. visur pinigų ieškojo ir kraustė. Ji galvojo, kad jeigu pinigus laikys prie savęs, įtariamasis jų neras, tačiau kai V. P. iš jos namų niekur nėjo, todėl iš vienos kišenės pinigus ji jam padavė pati, o iš kitos kišenės pinigus jis išsitraukė pats. Vyrą ji atpažino, nes jis buvo ją apiplėšęs prieš aštuonis metus. Po to įtariamasis ją pargriovė ant sofos virtuvėje, rankomis mušė ir smaugė, reikalavo duoti dar pinigų, bandant šauktis pagalbos uždėjo savo kepurę ant veido ir tildė, dusino. Apklausiant ją pirmą kartą ji buvo klaidingai suprasta kai nurodė, kad iš po staltiesės nuo stalo įtariamasis V. P. paėmė penkis šimtus eurų. Ji galimai nurodė bendrą turėtą pinigų sumą, o pareigūnai ją užrašė. Kai V. P. pas ją buvo atėjęs dieną, ji jam padavė du šimtus septyniasdešimt eurų nupirkti malkoms, davė visą pensiją. Namuose buvo likę trys šimtai trisdešimt eurų, atėjęs antrą kartą V. P. paėmė tris šimtus dvidešimt eurų, nes dešimt eurų atvažiavę pareigūnai rado jos namuose. Įtariamasis V. P. liko prie savo apklausos metu duotų parodymų (3 t., b. l. 41-46);

- 2023-02-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad V. P. paaiškinus, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje reikalinga patikrinti jo parodymus įvykio vietoje, apie tai, kurioje vietoje susitiko su nukentėjusiąja F. J., kokiu keliu (gatvėmis) ėjo į namus, kokiu adresu buvo nuėjęs ieškoti parduodamų malkų, V. P. žodžiu nurodė, kad patvirtinti savo duotų parodymų įvykio vietoje nesutinka, nes jo ir F. J. susitikimo vieta ir taip aiški, daugiau jos namuose lankytis nenori, nes jam nepatogu prieš moters kaimynus, sodybos, į kurią buvo nuėjęs ieškoti malkų, jis parodyti nebegalėtų, nes tiksliai jos nebeprisimena (3 t., b. l. 49-52).

BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį, pranešdamas neteisingus, fiktyvius duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Sukčiavimas užvaldant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas perleidžia jį kaltininkui, o šis turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltės dėl sukčiavimo nukentėjusiosios F. J. atžvilgiu nepripažino, paaiškindamas, kad kaltinime nurodytą dieną žvejojo ir praėjus senyvo amžiaus moteriškei, pasiūlė jai malkų, pasakęs, kad jam žmogus siūlė, tai jis jai parduos. Moteriškei nesakė, kad pardavė kaime sodybą ir neturi kur dėti malkų. Užkalbino tą močiutę norėdamas parduoti malkas. Nuėjus pas moterį į namus, ji jam padavė 270 eurų. Tyrėjai sakė, kad 170 eurų, nes susimaišė, kadangi buvo neblaivus. Nuėjęs pas tą žmogų, kuris turėjo parduoti malkas, šis pasakęs, kad nebeparduoda. Tada nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio. Grįžęs pas tą moteriškę, pasakė jai, kad tas žmogus nebeparduoda, bet jis vis tiek suras, kas malkų jai parduos. Nurodė, kad malkos buvo pas žmogų, gyvenantį (duomenys neskelbtini), pas A. K., kuris apytiksliai prieš metus numirė. Kai buvo pas tyrėją, tas asmuo jau buvo miręs. Kodėl tyrėjai nurodė P. K., nežino, buvo išgėręs. Tyrėjai sakė, kad tas K. miręs, o malkos likusios, bet jo brolis malkų nebepardavė. Kuo prisistatė F. J., nebepamena, galėjo būti, kad prisistatė A. K.. Parodyti, kur tos malkos, nenorėjo dėl K. brolio, nes jis yra įdomus ir būtų šaukęs, rėkęs. Nežino, gal tas brolis ir gyvas, kur jis gyvena, nežino, gal brolio vardas A., gal pavardę sumaišė ir tyrėjai klaidingai nurodė. Tačiau teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad kaltinamojo V. P. teisme išreikšta pozicija vertintina kaip gynybinė, siekiant atriboti save nuo įvykio ir gresiančios baudžiamosios atsakomybės, bei kuri prieštarauja tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek kitiems byloje esantiems ir teisme ištirtiems duomenims.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. kaltės nepripažino, nurodydamas, jog žvejodamas pamatė einančią senyvo amžiaus nepažįstamą moterį, jis ją užkalbino ir bekalbant paklausė, ar jai nereikia malkų. V. P. teigė, kad malkų jam prieš kurį laiką buvo pasiūlęs pažįstamas asmuo P. K., kuris yra jau miręs, o gyveno jis (duomenys neskelbtini). Moteris iš pradžių jam davė 150 eurų, kuriuose paėmęs moteriai pasakęs, jog eina tartis dėl malkų. Nuėjo pas mirusio pažįstamo pusbrolį, kurio vardo ir pavardės nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kaimo gale, važiuojant link (duomenys neskelbtini). Kokiu adresu šis asmuo gyveno, nežino ir tiksliai nurodyti negali. Paklausęs to asmens, ar dar vis parduodamos malkos, šis atsakęs, kad nieko neparduoda ir liepė eiti lauk iš kiemo. Negavęs malkų, grįžo pas tą pačią moterį ir jai pasakė, kad malkų nebėra ir jų jai neatveš. Tuomet moteris pasakė, kad jos duotų pinigų jis gali iš karto neatiduoti ir pasilaikyti, nes malkų jai reikia ir gal jam dar pavyks jų surasti, o už tai, kad paieškotų pasiūlė dar 20 eurų. Pinigus sutiko paimti, nes pinigų jam reikėjo ir išeidamas iš moters jai pasakė, kad radęs malkų jas atveš. Išėjęs iš moters nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti alkoholio, paskui nuėjo pas savo brolį A. P.. Pas brolį atėjo ir sesuo I. B.. Visiems begeriant alkoholį, jis iš moters duotųjų pinigų tiek broliui A., tiek seseriai I. davė po 20 eurų, gal ir po 30 eurų, neprisimena tiksliai, kadangi jie sakė, jog neturi pinigų. Iš brolio grįžo į namus ir parsinešęs likusio iš brolio alkoholio jį toliau namuose vartojo. Nurodė, kad jis nemelavo ir davė teisingus parodymus, nes jokio tikslo meluoti neturi. Jam duotus 170 Eur moteriai tikrai grąžins, nes kas mėnesį gauna invalidumo išmoką. Dar kartą pakartojo, kad už malkas moteris jam tikrai davė 170 Eur, o ne 270 Eur, kodėl ji nurodo kitokią sumą, nežino (3 t., b. l. 8-12). Kitos apklausos metu parodė, jog 2022-10-03 jis prisimena gerai ir tikrai tai moteriai ketino suorganizuoti malkų atvežimą, tačiau negavo jų nupirkti. Nurodė, kad kiek jis pamena, moteris jam davė 200 Eur, kurių jis negrąžino, nes išleido ir dar nesutaupė. Galvojo grąžinti vėliau. Kodėl ankstesnės apklausos ir akistatos metu sakė, kad moteris jam davė tik 170 Eur, o dabar sako, kad davė 200 Eur, jis paaiškinti negali, gal tiesiog visko tiksliai nebeprisimena (4 t., b. l. 94-97). Kaip matyti, visų apklausų metu kaltinamasis V. P. nurodo skirtingą paimtų pinigų sumą, pirminės apklausos metu nurodė gavęs 150 Eur, prie kurių paskiausiai buvo pridėta dar 20 Eur ir bendroje sumoje nurodo 170 Eur, kitos apklausos metu jau teigė gavęs 200 Eur, o teisminio nagrinėjimo metu jau ir 270 Eur. Teisme kaltinamasis paaiškino, jog, tyrėjai nurodydamas 170 eurų sumą, sumaišė, kadangi buvo neblaivus, tačiau matyti, kad papildomos apklausos metu tyrėjai nurodė, jog tą dieną prisimena gerai ir patvirtino, kad tikrai iš moters paėmė visgi 200 Eur, o teisme nurodė jau ir visus 270 Eur, kas rodo, jog kaltinamasis viso proceso metu vengė sakyti tiesą ir tik teisminio nagrinėjimo metu dėl surinktų įrodymų pripažino paėmęs kaltinime nurodytą 270 eurų sumą. Toliau kaltinamasis pirminės apklausos metu nurodė, kad malkos neva yra pas mirusį jo pažįstamą P. K. ir, paėmęs pinigus už malkas, ėjo pas mirusio pažįstamo pusbrolį, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kaimo gale, važiuojant link (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, tačiau malkų jis nebepardavė. Teisme kaltinamasis jau aiškino, jog malkos buvo pas (duomenys neskelbtini) gyvenantį A. K., kuris apytiksliai prieš metus mirė. Kodėl tyrėjai nurodė P. K., teigė nežinantis, buvo išgėręs, o parodyti, kur randasi malkos, nenorėjo, nes K. brolis yra įdomus ir būtų ant jo šaukęs, rėkęs. Nurodė, kad kur tas brolis gyvena, nežino, o brolio vardas gal ir yra A., gal pavardę sumaišė ir tyrėjai nurodė klaidingai. Iš 2023-02-13 parodymų patikrinimo vietoje atlikimo protokolo (3 t., b. l. 49-52) matyti, kad paprašius V. P. parodyti, kurioje vietoje buvo susitikęs su nukentėjusiąja F. J., kokiu keliu (gatvėmis) ėjo į namus, kokiu adresu buvo nuėjęs ieškoti parduodamų malkų, V. P. žodžiu nurodė, kad patvirtinti savo duotų parodymų įvykio vietoje nesutinka, nes jo ir F. J. susitikimo vieta ir taip aiški, o daugiau jos namuose lankytis nenori, nes jam nepatogu prieš moters kaimynus. Sodybos, į kurią buvo nuėjęs ieškoti malkų, jis parodyti nebegalėtų, nes tiksliai jos nebeprisimena. Kaip matyti, kaltinamasis įvairiai nurodo aplinkybes, kad malkos neva buvo tai pas jo pažįstamą vardu P., paskui jau pas A., galimai maišo ir pavardes, vienu kartu nurodo neva mirusio pažįstamo pusbrolį, teisme jau kalba apie brolį, o parodyti malkų buvimo vietą atsisakė, nes pabijojo to brolio, neva jis yra įdomus ir būtų šaukęs, rėkęs ant jo, taip pat teigė ir tai, kad sodybos, kurioje buvo malkos, nebeprisimena. Tokie netikslūs ir varijuojantys paaiškinimai teismui nesuponuoja jokio pagrindo jais tikėti ir priimti kaip objektyvią tiesą dėl byloje nagrinėjamų įvykio aplinkybių, o kaltinamojo paaiškinimas, kad jis išties turėjo ketinimą suorganizuoti nukentėjusiajai malkų atvežimą ir paimtus pinigus tikrai planavo susitaupęs grąžinti, vertintini tik kaip gynybiniai, nes tokį ketinimą vienareikšmiškai paneigia aplinkybės, jog jis paimtus pinigus netrukus išleido alkoholiui, maistui, krano pirkimui (nors apie jį kaltinamasis neužsiminė nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu, šią aplinkybę patvirtino liudytojai D. G., A. P., R. Š.), dalį jų išdalino giminaičiams (broliui ir seseriai), kitų pajamų, išskyrus gaunamą neįgalumo pašalpą, negauna (tą patvirtino ir apklausti liudytojai D. G., I. B.), kaip rodo bylos medžiaga, yra linkęs dažnai vartoti alkoholį, o gaunamą neįgalumo pašalpą paima jo sugyventinė, nes pats naudotis bankomatu nemoka. Dar daugiau, kaltinamojo ketinimą organizuoti malkų atvežimą už iš nukentėjusiosios paimtus pinigus paneigia ir aplinkybė, jog jis nurodęs, kad neva iki malkų buvimo vietos ((duomenys neskelbtini), kažkur net jo galo) jis suvaikščiojo pėstute. Tuo tarpu viso proceso metu kaltinamasis nurodė turintis negalią ir dėl to vaikštantis labai lėtai (3 t., b. l. 8-12). Ikiteisminio tyrimo apklausų metu parodė, kad, paėmęs iš F. J. pinigus už malkas, ėjo tartis dėl jų nupirkimo. Iškart iš F. J. nuėjo pas mirusio pažįstamo pusbrolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaimo gale, važiuojant link (tikslaus adreso nežino), tačiau malkų negavęs vėl grįžo pas F. J. (buvo jau prietema, nes nueiti užtruko laiko, dėl neįgalumo vaikšto labai lėtai,) ir jai pasakęs, kad malkų nebėra ir jų nebeatveš, o susitaręs, kad nupirkti malkų toliau ieškos, iš moters namų išėjo ir ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pirko alkoholio. Patikrinus interneto adresu https://www.google.com/maps, nuo nukentėjusiosios F. J. namo ((duomenys neskelbtini)) iki kaltinamojo nurodytos neva malkų buvimo vietos ((duomenys neskelbtini), tikslaus adreso teigė neprisimenantis, bet kažkur kaimo gale, važiuojant link Šiaulių) pėstute užtrunka apytiksliai 14-16 minučių laiko (į vieną pusę), kas per du kartus (abi puses) užtruktų daugmaž 28-32 min. laiko, o įvertinus kaltinamojo sveikatos būklę, turėjo trukti dar ilgiau, kai tuo tarpu iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis V. P. pirmą kartą į parduotuvę atėjo 10.24 val., antrą kartą – 14.05 val., trečią kartą – 15.54 val. ir kiekvieną kartą įsigijo alkoholinių gėrimų, kitų prekių bei atsiskaitė grynaisiais pinigais (1 t., b. l. 168-175). Apie tai, kad į parduotuvę ėjo ir prieš einant į (duomenys neskelbtini) kaimą ar grįžęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo ir prieš užsukant pas nukentėjusiąją, neminėjo, anaiptol, nurodė, kad ryte išėjęs iš F. J. namų ėjo iškart tartis dėl malkų į (duomenys neskelbtini) kaimo galą, o į parduotuvę ėjo tik po to, kai sugrįžo pas F. J. ir pranešė jai, kad neva malkų nebeatveš, jau buvo prietema. Dar daugiau, kad kaltinamasis sunkiai galėtų pėsčiomis suvaikščioti nurodomą atstumą, patvirtina ir jo sugyventinės D. G. ikiteisminio tyrimo metu išreikštos abejonės, jog V. P. dėl turimos fizinės negalios labai sunkiai vaikšto ir vargu ar pajėgtų nueiti net į tolimesnes mieste esančias parduotuves. Į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ nueina, nes yra arčiausiai jų namų (2 t., b. l. 126-130). Kad kaltinamasis sunkiai vaikšto, patvirtino ir kaimynas R. Š., nurodęs, kad dėl to, jog jis sunkiai paeina, jam yra ne kartą padėjęs parnešti iš parduotuvės pirkinius (2 t., b. l. 133-136). Svarbus paminėtinas momentas dar yra ir tas, kad kaltinamojo sugyventinė ikiteisminio tyrimo metu yra nurodžiusi, jog ryte išeidamas iš namų žvejoti V. P. su savimi tikrai neturėjo grynųjų pinigų, o išsiimti jų iš bankomato negalėjo, nes nemoka, todėl ir banko kortelė yra pas ją ir ji paima jo neįgalumo išmokas. Teisme dar kartą patvirtino, kad spalio 3 dieną V. P. tikrai neturėjo pinigų, nes jie labai sunkiai gyvena, pajamos labai mažos. Paminėtina ir tai, kad ir pats kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog tą dieną alkoholį pirko iš nukentėjusiosios F. J. pinigų, juos visus išleido, jų nebeturi. Todėl akivaizdu, kad versija suorganizuoti malkų atvežimą nuketėjusiajai F. J. už jos duotus pinigus tėra tik bandymas teisinti savo neteisėtą elgesį, nes kaltinamojo nurodomos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio visiškai neatitinka bylos medžiagos ir dėl to yra vertintinos kritiškai.

Antai nukentėjusioji F. J. teisme parodė, kad 2022-10-03 tvarkė artimųjų kapus ir, išnešus šiukšles į konteinerį, prie jos priėjo jai nepažįstamas vyras, kuris pasiūlė malkų ir už tai pareikalavo 300 eurų. Su savimi pinigų neturėjo, todėl kartu ėjo į namus. Grįžusi į namus jam padavė pinigus, jis paprašė arbatos, išgėrė ir išėjo, o malkų niekada neatvežė. Padavė jam 270 eurų ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingą sumą. Jai tas vyras sakė, kad malkas turėtų gauti iš besikraustančio kaimyno, kuris neturi jų kur dėti. Kaimyno neįvardino. Pats asmuo pasakė tik savo pavardę, nepamena kokią. Pažino asmenį tik vėliau, nes ankščiau kitoje gatvės pusėje yra gyvenęs. Jis jai prieš kelis metus yra siūlęs malkų, kurių taip ir neatvežė, o sumokėtus pinigus jai tada dalimis grąžino jo žmona. Tuos 270 eurų padavė kambaryje, savo namuose, (duomenys neskelbtini), ir jų negrąžino. Tie 270 eurų buvo iš sutaupytų vežimėliui skirtų 500 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji F. J. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes. Pirminiame pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nukentėjusioji parodė, kad 2022-10-03 apie 9.30 val. einant iš kapinių prie jos priėjo nepažįstamas ir nematytas asmuo, padavė jam 270 eurų, kad atvežtų malkų, bet jų taip ir neatvežė. Kitu kartu nukentėjusioji nurodė, kad 2022-10-03 apie 9.30 val. kapinėse, nešdama šiukšles nuo kapo pamatė ateinantį šlubuojantį nepažįstamą ir nematytą vyriškį, kuris prisistatė esantis A. K. ir kad pardavė (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, tačiau neturi kur dėti malkų, o svetimiems palikti nenori. Nukentėjusioji pasakė, kad neturi pinigų, bet asmuo atsakė, kad brangiai neims. Tada ji pasakė, kad gali sumokėti 200 eurų, su kuo jis sutiko, pasakė jam savo namų adresą (duomenys neskelbtini) ir sutarė, kad malkas pirks. Iš pradžių ėjo kartu, vėliau asmuo beeinant kažkur nusuko ir jie išsiskyrė. Apie 10.30 val. nukentėjusioji grįžo namo, užsirakino, raktą paliko duryse iš vidaus, po kokių 15 minučių atėjo minėtas asmuo. Atrakinusi duris įsileido. Jis prašė sumokėti už malkas, sakė, kad turės sumokėti darbininkui, dar vairuotojui, todėl iš viso jam reikia 270 eurų. Nukentėjusioji pasakė, kad sumokės atvežus malkas, o šis nurodė, kad malkos atvežtos jau prie jos namo vartų. Tačiau pažiūrėjusi pro langą jokio sunkvežimio su malkomis nebuvo. Tuomet asmuo teigė, kad tuoj paskambins ir atveš. Tada nukentėjusioji iš piniginės, kur turėjo savo pensijos pinigus, padavė tam asmeniui 270 eurų, t. y. 4 kupiūras po 50 eurų, 2 kupiūras po 20 eurų ir 3 kupiūras po 10 eurų. Gavęs pinigus asmuo išėjo. Vėliau pastebėjo, kad duryse nebėra rakto, tada paprašė kaimyno R. K. sutvarkyti duris ir iš vidaus sukalė užkabinamą kabliuką ir uždėjo grandinėlę, kad galėtų bent taip užsirakinti namų duris. Tuomet tą pačią dieną apie 15 val. pas ją atėjo vėl tas pats asmuo, bet durys buvo uždarytos su kabliuku, jo neįsileido ir už durų girdėjo, kaip jis jos prašė duoti dar 50 eurų. Nukentėjusioji atsakė, kad nieko daugiau neduos, kol neatveš jai malkų. Nesulaukusi malkų paskambino bendruoju pagalbos numeriu (1 t., b. l. 27-39).

Nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtina liudytojos D. G. proceso metu duoti parodymai. Teisme liudytoja parodė, kad įvykis su malkomis nukentėjusiosios F. J. atžvilgiu atsitiko pakartotinai, anksčiau jau buvo analogiškas įvykis, tačiau V. P. padarytą žalą dalimis ji pati atlygino. Jai kilo įtarimas, iš kur pas V. P. gėrimui pinigai. Kai turėjo pinigų, parėjo namo apsipirkęs maisto, cigarečių, kačiukui maisto, dar kaimynas Š. padėjo parsinešti pirkinius. Nurodė, kad V. P. gauna invalidumo pašalpą, bet viską tvarko ji, nes jis nemoka nusiimti pinigų nuo kortelės, pinigus išima iš bankomato ji pati. Kaltinime nurodytą dieną jis tikrai pinigų neturėjo, nes jie labai sunkiai gyvena, pajamos labai mažos. Tuo metu jie abu gaudavo tik neįgalumo išmokas. Kad turi pinigų suprato, kai pamatė maišą su pirkiniais. Paklausus jo iš kur prekės, iš kur gavo pinigų, atsakė, kad ne jos reikalas. Tą dieną jis žvejojo prie tvenkinio, šalia namų. Vėliau jai pasisakė, kad buvo sutikęs močiutę, pasišnekėjo, močiutė padejavo, kad jai reikėtų malkų ir jie susitarė susitikti, ir V. P. nuėjo pas ją. Nuėjo į pavakarę. Atsigėrė arbatos ir ji padavė jam lyg ir 170 eurų malkoms, bet ar tų malkų buvo, ar nebuvo, nežino. Namuose neturi jokių malkų. Jai pasakė, kad jis sužinojo žmogų, kuris gali parduoti tas malkas, bet neįvardino nei jo vardo, nei pavardės. Daugiau nieko jis jai nepapasakojo. Su visu maišu ir pirkiniais išėjo pas brolį A.. Nurodė, kad tvirtina aplinkybę, jog matė pas V. P. pinigus kupiūromis po 50 eurų. Jai atrodo, kad jis metė pinigus iš striukės kišenės ir prašė, kad brolis eitų krano nupirkti, vadinasi, pirko iš tų F. pinigų. Kol brolis tvarkė kraną, jis išėjo į parduotuvę ir grįžo su kaimynu. Geriau prisiminė aplinkybes atliekant apklausą kitą dieną po įvykio, todėl prašo vadovautis jos pirmine apklausa, kuri yra tikslesnė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad kaltinime nurodytą dieną V. P. išėjo žvejoti apie 8 val. ryto ir grynųjų pinigų su savimi tikrai neturėjo. Namo grįžo apie 13.30 val. kartu su broliu A. gerokai neblaivūs ir parėjo dėl to, kad turėjo pakeisti kraną. Matė, kad parėjęs į namus V. rankose turėjo grynųjų, kiek tiksliai jų turėjo, pasakyti negali. Sugyventinei paklausus, iš kur pas jį pinigai ir ar jis vėl grįžo prie senų „darbelių“, jis atsakė, kad ne jos reikalas ir metė pinigus kambaryje ant lovos. Kupiūros buvo tikrai penkiasdešimties eurų, kiek tiksliai, pasakyti negali, neskaičiavo, bet mintyse pagalvojo, kad apie pusantro šimto eurų. Sugyventinė V. pasakė, kad pinigus pasiimtų, nes jai jo „kruvinų“ pinigų nereikia. Suprato, kad teisėtai sugyventinis iš niekur pinigų gauti negalėjo, nes net nemoka jų išsiimti bankomate. Po ko V. pinigus susirinko ir taip nepaaiškino iš kur juos gavo. 50 eurų V. davė broliui A., kad nupirktų kraną. Kol brolis namuose keitė kraną, V. iš namų kažkur išėjo, o grįžęs parsinešė du maišelius, pridėtus alaus ir degtinės, užkandos, ėdalo katinui. Liudytoja taip pat parodė, kad V. dėl savo fizinės negalios labai sunkiai vaikšto ir abejoja, ar būtų nuėjęs į toliau esančias parduotuves, nei į „(duomenys neskelbtini)“, nes ji yra arčiausiai jų namų. Brolis iš namų išėjo apie 15.30 val., po kurio laiko, apie 16.00 val. iš namų išėjo ir pats V., ant galvos užsidėjęs juodą medžiaginę sportinio tipo kepuraitę su snapeliu ir grįžo namo jau vėlai vakare (2 t., b. l. 126-130).

Liudytojo A. P. teisme duoti parodymai iš esmės patvirtina nukentėjusios F. J. ir liudytojos D. G. parodymus. Liudytojas parodė, kad dėl to, jog jo brolis V. yra prisidirbęs, nes kažkokią bobutę buvo apstojęs, „apgrabinęs“, jam yra žinoma. V. P. pats jam papasakojo, kad apstojo ir paėmė iš jos pinigus. Jam sakė, kad apie 500 Eur paėmė. Liudytojas patvirtino, kad buvo toks dalykas, jog reikėjo pas V. pakeisti kraną, kurį keitė kaimynas Š., o jis buvo nuėjęs pas brolį padėti. Parodė, kad buvo aplinkybė, jog brolis V. davė sugyventinei D. pinigų, galėjo būti 150 eurų, 3 kupiūros po 50. Galėjo būti, kad iš tų 150 Eur jam V. padavė 50 eurų nupirkti kraną. Tačiau iš kokių pinigų pirko V. P. alkoholį, nežino. Brolio finansinės padėties nežino, nesikiša. Iš kur pas jį pinigai, nežino. Tačiau matė, kaip jis savo sugyventinei davė 150 eurų, o iš kur pas jį pinigai, neklausė. Brolis pats jam pasakė, kad paėmė iš bobutės 500 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat parodė, kad nuėjęs pas brolį pakeisti krano, V. P. iš kelnių kišenės išsitraukė 3 vnt. po 50 eurų kupiūras, viso 150 Eurų, numetė ant lovos ir pasakė D., kad pasiimtų, nes čia jai. D. nieko nesakė, o V. pasakė, kad virtuvėje reikia pakeisti kraną ir paprašė nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. V. iš tų 150 eurų paėmė 50 eurų ir padavė jam, kad nupirktų kraną. Kol jis keitė kraną, į namus parėjo V. kartu su kaimynu R. Š. nešinas du maišelius alkoholio, užkandos. Atsigėręs kartu su jais, liudytojas išėjo namo. Po kelių valandų pas liudytoją į namus vėl atėjo V., atsinešė alkoholio, begeriant paskambino seseriai I. B., kad pas jį ateitų. Kiek pamena, V. iš kišenės išsitraukė po 50 eurų, kiek jų buvo, nepastebėjo. Davė jam 50 eurų kupiūrą, kad nueitų į „(duomenys neskelbtini)“ iškeisti. Iškeitė į du po 20 eurų ir 10 eurų. V. davė jam 10 eurų ir seseriai I. 20 eurų, o likusius 20 eurų įsikišo į kišenę. Iš kur V. gavo pinigų, jis nežino (2 t., b. l. 119-123).

Liudytojas R. Š., nors tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nežino ir nematė, kiek kaltinamasis įvykio dieną turėjo pinigų su savimi, kad dėl girtumo nepamena, ar padėjo jam parsinešti pirkinius iš parduotuvės, kad išvis nepamena, kaip buvo parduotuvėje, tačiau teisme patvirtino aplinkybę, jog kaltinamojo namuose, virtuvėje tą dieną keitė kraną, o dėl pagalbos parsinešti pirkinius irgi nurodė skirtingai – vienu kartu, kad nepamena, kitą kartą, kad visgi nešė, bet tik tą kartą. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nurodęs įvairiai. Vienu kartu sakė, jog nepamena, kad kartu su V. P. būtų ėjęs į kažkurią (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir būtų padėjęs nešti maišus su pirkiniais, kad neprisimena, ką V. galėjo pirkti, kiek pinigų galėjo turėti, tačiau toliau jau nurodo, kad gali būti, jog V. jis visgi padėjo iš parduotuvės į namus parnešti pirkinius, nes V. labai sunkiai vaikšto ir ne kartą jam yra padėjęs pirkinius parnešti ir anksčiau. Nors, kaip liudytojas yra nurodęs, kad kaltinamasis jam nesigyrė, kiek turi pinigų ir iš kur jų gavo, tačiau liudytojo nurodytos aplinkybės dėl krano keitimo ir padėjimo parsinešti pirkinius patvirtina, kad kaltinamasis įvykio dieną grynų pinigų buvo gavęs, už juos pirko kraną, atsiskaitė už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kai tuo tarpu kaltinamojo sugyventinė tvirtino, jog bylai reikšmingu laiku jis pinigų turėti negalėjo, nes jie gyveno iš labai nedidelių pajamų, ir tik iš gaunamų neįgaliųjų išmokų, o pamačiusi pinigus, už kuriuos pirko ir kraną, ir kitas prekes, kai pinigų bandė duoti ir jai, tačiau ji jų neėmusi, ji suprato, kad pinigai gauti neteisėtai, yra „nešvarūs“.

Liudytoja I. B. nors teisme parodymus duoti atsisakė, nes V. P. yra jos brolis, tačiau nurodė, kad tai, ką sakė pas tyrėją, surašyta teisingai, todėl teismas remiasi šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Liudytoja parodė, kad tą dieną nuėjusi pas brolį A. į jo namus, juose rado brolį V., patį A., jo sugyventinę V. V.. Visi vartojo alkoholį. Alkoholio buteliais buvo nukrautas visas stalas virtuvėje. Paklausus, kokia vyksta šventė, A. sakė, kad V. ateidamas atsinešė alkoholio. V. ji klausė, kodėl jis ją kvietėsi, o jis atsakė, kad nori atsisveikinti, nes išvažiuoja į sanatoriją, tačiau juo nepatikėjusi, nes V. žino ir pažįsta, jis mėgėjas prikurti ir primeluoti. Iš kur V. pirko alkoholio, nežino ir to neklausė. Taip pat nesuprato, iš kur V. buvo gavęs pinigų alkoholiui. Liudytojos žiniomis, jis gauna neįgalumo išmoką, tačiau ją paima jo sugyventinė D., todėl V. retai kada su savimi turi grynųjų pinigų. Kiek tą kartą V. iš viso su savimi turėjo pinigų nežino, nes jis jų nerodė. Liudytoja toliau parodė, kad begeriant vienu metu V. jai padavė vieną dvidešimties eurų kupiūrą. Paklaususi už ką duoda pinigus, jis pasakė, kad už juos galės nusipirkti maisto. Ji jam sakė, kad nesupranta, iš kur pas jį pinigai, o jis siūlė pinigus imti, jeigu jau duoda. Vėliau begeriant V. jai padavė dar vieną penkių eurų kupiūrą. Paklaususi, kodėl dar duoda pinigų, atsakė, kad jeigu broliukas duoda, reikia imti. Kiek matė, pinigus V. traukė iš savo vilkėtos striukės kišenės. Po to jis jai davė ir penkiasdešimt centų, kurie buvo dešimties ir dvidešimties centų monetomis. Iš kur jis gavęs tiek pinigų ji nebeklausinėjo, nes kai keletą kartų klausė prieš tai, jis nieko nesakė. Be to, kiek V. pažįsta, jis teisybės ir nebūtų pasakęs (2 t., b. l. 139-142). Šie liudytojos parodymai taip pat patvirtina, kad kaltinamajam įprastai nebūdinga su savimi turėti grynųjų pinigų, nes jo gaunamas neįgalumo išmokas paima jo sugyventinė, kitų pajamų negauna, iš kur kaltinamasis duodamas jai pinigų jų gavo, ji nežinanti, nesuprato, pats kaltinamasis jai to nepasakęs, tik paraginęs imti, jeigu jau duoda. Kaip matyti, liudytoja, gerai žinodama savo brolį (kaltinamąjį) ir jo finansinę padėtį, buvo nustebusi dėl to, kad jis buvo pripirkęs ir atsinešęs į brolio A. namus ne tik didelį kiekį alkoholio, bet dar pinigų padalino ir jai (seseriai), nors liudytojai ir buvo neaišku, iš kur šie pinigai pas V. P. atsirado.

Liudytojas E. M., duodamas parodymus teisme, nors ir nurodė, kad dėl malkų pasakyti tiksliai negali, tačiau parodė, kad F. J. minėjo, jog jai būnant kažkur prie kapinių, V. P. pradėjo siūlyti jai malkas ir nors jai nereikėjo, bet siūlė primygtinai, tai moteris padavė jam gal virš 100 eurų už tas malkas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat parodė, kad atvykus į įvykio vietą kartu su kolege D. V. jis girdėjo, kaip moteris kolegei pasakojo, jog vyras ją atsekė nuo kapinių, klausinėjo, ar jai nereikia malkų. Moteris tvirtino, kad pinigus už malkas vyrui padavė pati. Nors daugiau su moterimi kalbėjosi pareigūnė D. V. ir ji moters visko klausinėjo smulkiau, tačiau iš viso moters pasakojimo liudytojui yra įstrigę tai, kad su vyru nukentėjusioji susitiko prie kapinių, kad nukentėjusioji pati V. P. davė pinigus už malkas, kad po to V. P. buvo atėjęs ir dar prašyti daugiau pinigų (2 t., b. l. 151-155). Liudytoja D. V. teisme parodė tapačias aplinkybes, kad gavus pranešimą apie tai, kaip vyriškis pažadėjo malkų močiutei, kuri jam už tai davė pinigų, tačiau malkų taip ir nepristatė, su kolega E. M. nuvyko į nukentėjusiosios F. J. gyvenamąją vietą. Pareigūnei moteris aiškino, kad iš pradžių vyriškis kažkur mieste prie kapinių su ja susitiko, o paskui ją pasekė ar ėjo iš paskos iki namų. Kadangi liudytoja visų aplinkybių neprisiminė, prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo apklausa, nes tada prisiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, jog gerai pamena, kaip moteris jai sakė, kad tą vyrą pažįsta iš matymo. Taip pat sakė, kad malkų jai reikėjo, todėl jie abu parėjo pas ją į namus, ji jam davė pinigų už malkas. Moteris tikrai nurodė duotą sumą, tačiau šios sumos nebeprisimena. Gavęs pinigus vyras išėjo, o po to buvo atėjęs dar kartą, tačiau ji jo neįsileido (2 t., b. l. 158-162). Liudytojas A. Š. teisme taip pat parodė, kad kolegos gavo pranešimą, jog iš moters, siūlant malkas, galėjo apgaule išvilioti pinigus ir ją apgauti. Pasiūlė moteriai malkų, susitarė, paprašė pinigų, tačiau nežino kiek. Išėjo derinti, kada atveš, tada grįžo, prašė dar, nes, neva baigėsi kuras ir reikia dar pinigų. Liudytojas parodė, kad V. P. jam žinomas, nes tikrindavo jo probacijos sąlygų vykdymą ir žinojo, kad jis tikrai tų malkų neturi. Liudytojo teigimu, vykdant nukentėjusiosios apklausą, ji pasakojo viską nuosekliai, buvo susijaudinusi, bet tai normalu. Prašo vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Liudytojas J. N. teisme analogiškai parodė, kad kaltinamąjį pamena iš darbinės veiklos. Pamena, kad apgavo močiutę dėl malkų, žadėjo atvežti ir neatvežė, tik nepamena, už kokią pinigų sumą.

Aukščiau aptarti tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymai dėl įvykio aplinkybių tapačiai atsispindi ir kitoje bylos rašytinėje medžiagoje. Antai policijos BIRT ataskaitų žiūryklės informacijoje nurodyta, jog 2022-10-03 16.48 val. pranešėja F. J. informavo, kaip šiandien nepažįstamas asmuo pasiūlė jai malkų ir už tai jam sumokėjo 270 eurų, bet vyriškis malkų taip ir neatvežė. Dabar atėjo ir prašo dar pinigų, o išeidamas per duris išsitraukė ir pasiėmė buto raktą. Atvykus policijai, nustatyta, kad atėjęs nepažįstamas vyriškis pasiūlė pirkti malkų, pranešėja padavė 270 eurų, po to vyriškis sugrįžo dar du kartus, gėrė kavos (1 t., b. l. 129-132). 2023-02-07 kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra, nurodyta, jog skambinusi moteris prisistatė F. J. ir pranešė, kad nepažįstamas asmuo pasiūlė pirkti malkų, paėmė 270 eurų, ištraukė buto raktus, o malkų neatvežė (1 t., b. l. 133-135). 2023-01-08, 2023-03-08-2023-03-09 kitų objektų apžiūros protokoluose, kuriuose užfiksuota tarnybinių mobilių vaizdo kamerų (kūno kamerų) vaizdo įrašų apžiūra, nurodyta, jog policijos pareigūnams nuvykus į nukentėjusiosios F. J. gyvenamąjį namą, jie susitiko įtariamąjį V. P. išeinantį iš jos buto. Nukentėjusioji F. J. pareigūnams nurodė, kad susitiko vyrą eidama iš kapinių, jis prisistatė A. K. ir pasiūlė malkų, malkoms nupirkti vyrui ji davė 270 eurų, iš viso vyras buvo atėjęs tris kartus. Išeidamas vyras išsinešė jos buto durų raktą. Pareigūnams nuvykus į įtariamojo V. P. namus, jis nurodė, kad visą laiką buvo namuose (1 t., b. l. 136-145, 146-161). 2022-10-04 pareigūno E. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-10-03 dirbant kartu su tyrėja D. V., apie 19.34 val. buvo gautas Šiaulių apskr. VPK OVS pranešimas, kad šiandien nepažįstamas asmuo pranešėjai pasiūlė malkų ir sumokėjo 270 Eur, bet vyriškis malkų taip ir neatvežė. Dabar atėjo ir prašo dar pinigų, o išeidamas per duris išsitraukė ir pasiėmė buto raktą. Pranešėja laukia namuose, baiminasi dėl savo saugumo. Atvykus nurodytu adresu ir pasibeldus į buto duris Nr. (duomenys neskelbtini), duris atidarė akivaizdžiai neblaivus vyriškis, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Asmens paklausus, kur gyvena pranešėja F. J., šis atsakė, kad antrame aukšte ir minėtas vyriškis išėjo į lauką. Užlipus į antrą aukštą buvo belsta į kitas buto duris. Esant prie minėtų durų, iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo senyvo amžiaus moteris, kuri prisistatė kaip pranešėja F. J. ir pasakė, kad iš jos buto išėjo pranešime nurodytas nepažįstamas vyriškis. Išbėgus iš namo į (duomenys neskelbtini) gatvę vyriškio nebebuvo (1 t., b. l. 176-178). 2022-10-04 pareigūno R. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyta, jog 2022-10-03 apie 10 val. (duomenys neskelbtini), pas F. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., nepažįstamas asmuo, pasiūlė malkų, pranešėja sumokėjo 270 Eur, bet vyriškis malkų taip ir neatvežė. Atėjęs prašo dar pinigų, o išeidamas per duris išsitraukė ir pasiėmė buto raktą. Nustatyta, kad nusikalstamą veiką galėjo įvykdyti V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 179-180). 2023-03-02 pareigūnės A. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, bandant nustatyti įtariamojo V. P. nurodytą asmenį P. K. arba P. K., gyvenusį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), VRIS naršyklėje pagal užklausos sąlygas duomenų, kad tokiu adresu būtų gyvenęs dabar jau miręs asmuo, vardu ir pavarde P. K. (arba P. K.), negauta (2 t., b. l. 182-189). 2022-10-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusioji F. J. atpažino nuotraukoje jai rodomą V. P. iš smakro stambumo, iš bendros veido formos. Dėl asmens atpažinimo jokių abejonių nukentėjusiajai nekilo (2 t., b. l. 9-14). 2023-02-13 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad V. P. nurodė, jog patvirtinti savo duotų parodymų įvykio vietoje nesutiko, nes jo ir F. J. susitikimo vieta ir taip aiški ir daugiau jos namuose lankytis nenori, nes jam nepatogu prieš moters kaimynus, o sodybos, į kurią buvo nuėjęs ieškoti malkų, jis parodyti nebegalėtų, nes tiksliai jos nebeprisimena (3 t., b. l. 49-52).

Dar daugiau, bylos medžiaga (4 t., b. l. 14-16) patvirtina, kad V. P. praeityje buvo nuteistas dėl analogiško sukčiavimo F. J. atžvilgiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), minimoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės beveik identiškos šios baudžiamosios bylos aplinkybėms, kas tik dar kartą patvirtina, kad tarp F. J. ir V. P. nebuvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

Sudėjęs aukščiau nurodytas aplinkybes į nuoseklią loginę grandinę, išanalizavęs kitus rašytinius įrodymus, kurie buvo ištirti teisme, visus duomenis apjungus į bendrą visumą, teismas pripažįsta, jog kaltinamasis V. P., 2022-10-03 apie 10 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) sutikęs nukentėjusiąją F. J. ir turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, jai pasiūlė įsigyti malkų, kurių neturėjo, o nukentėjusiajai sutikus malkas pirkti, kartu su ja parėjęs į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), už malkas ir jų pristatymą iš F. J. paėmė 270 eurų, tačiau malkų nukentėjusiajai F. J. neatvežė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule užvaldė F. J. priklausančius 270 eurų ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023-06-31). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023-06-01), padarė 2022-10-03, o nuo 2023-06-01 įsigaliojo nauja šio BK straipsnio redakcija, pasisakytina dėl BK pakeitimų įtakos kaltinamojo teisinei padėčiai. Baudžiamojo įstatymo galiojimą laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą asmenims. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai reiškia, kad nustatytos bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis ir jos esmė yra tai, kad kaltininkui taikomas ne įstatymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vėlesnis įstatymas, jei remiantis baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktika jis pripažįstamas švelnesniu, taip pasireiškia humanistinis baudžiamųjų įstatymų pobūdis. Pažymėtina, kad pagal iki 2023-06-01 galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją nedidelės vertės turtu laikytas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL dydžio sumos. Įstatymų leidėjas 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023-06-01, naujai išaiškino nedidelės vertės turto sąvoką, nustatydamas, kad nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, jog pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 10 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Remiantis minėtais pakeitimais, V. P. veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023-04-27 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kadangi nuo 2023-06-01 nedidelės vertės turto apibūdinimas pasikeitė, o nagrinėjamu atveju V. P. apgaule užvaldytas turtas neviršijo 500 Eur sumos ir pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją jo apgaule įgytas svetimas turtas - 270 Eur jau yra laikoma nedidelės vertės turtu, kas ir sudaro pagrindą šią veiką perkvalifikuoti, nes tai lengvina kaltinamojo teisinę padėtį.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023-06-01) numatyta kvalifikuota plėšimo sudėtis, t. y. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, t. y. tada, kai jis įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodyta, jog plėšimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl veika laikoma baigta, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai – turto užvaldymas, tai yra kai kaltininkai turi visas galimybes užvaldytu turtu laisvai ir netrukdomai disponuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2010). Plėšimo būdu turtas užvaldomas prieš savininko valią, plėšimo sudėtyje įtvirtintas galimybės priešintis atėmimo požymis reiškia tai, kad turto pagrobimas gali būti įgyvendinamas suvaržius kito asmens teisę laisvai veikti ir galimybę apginti savo nuosavybę nuo pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-1073/2023). Pašalinus galimybę nukentėjusiajam priešintis ir užvaldžius nukentėjusiojo daiktus, taip įgyjant realią galimybę elgtis su svetimu turtu savo nuožiūra, laikoma, kad tokie veiksmai atitinka plėšimo sudėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-495/2020).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltės dėl plėšimo nukentėjusiosios F. J. atžvilgiu nepripažino, paaiškindamas, kad atėjęs pas nukentėjusiąją antrą kartą, apie 18 valandą, pabarbeno, truputį patraukė už durų ir tas kabliukas iškrito. Prašė jos nekviesti policijos, nes atėjo pasakyti, kad tas malkas už tą sumą jai atveš, sakė, kad kaimynams nesiskųstų, kad dėl malkų nepergyventų. Kalbėjosi su F. J. sėdėdamas ant lovos, o kepurė, kurią turėjo su savimi, buvo jam nukritusi ant lovos. Pasikalbėjus išėjo. Būnant pas F. J., atėjo pareigūnai, o kodėl jie atvyko, nežino. Pamatęs, kad ateina pareigūnai šiaip išėjo. Nepamena, ko pareigūnai jo klausė. Jo klausė, kur kažkas gyvena, praeidamas kažką atsakė ir pareigūnai pasiliko. Kodėl pareigūnė lipo į antrą aukštą, nežino. Kad būtų sakęs, jog F. J. gyvena antrame aukšte nepamena, nežino. Pas J. užtruko apie 30 minučių. F. J. jis neapiplėšė, ji pati sakė, kad nebepamena, kur pasideda pinigus, kalbėjo, kad neberanda 1 000 eurų, nebepamena, kur pasidėjo 600 eurų. Pasakojo, kad nebeturi atminties, pradėjo dejuoti. Kodėl ji sakė, kad jis smurtavo prieš ją, jis nežino. Nežino, kodėl ji meluoja, nes prie jos net neprisilietė, nei smaugė, nei mušė. Kepurės jai ant veido nedėjo, o kokiu būdu jos DNR atsirado ant jo kepurės, paaiškinti negali. Savo parodymų pas tyrėją neskaitė. Gailisi, kad nepristatė tų malkų. Su močiute tarėsi, kad mokės 50 eurų kas mėnesį, tačiau jam prie jos artintis neleido, todėl nei vieno euro ir negrąžino. Tačiau teismas su tokiais kaltinamojo V. P. paaiškinimais nesutinka ir juos atmeta, vertindamas kaip siekį atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius jo duotus paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad nukentėjusiosios F. J. nemušė, pinigų iš jos negrobė, pinigus ji davė pati. Parodė, kad negavęs malkų jis grįžo atgal pas tą pačią moterį. Buto durys buvo užkabintos iš vidaus, todėl jis į duris pabeldė. Moteris duris atidarė atkabinusi iš vidaus. Tuomet jis moteriai pasakė, kad malkų nebėra ir jų jai neatveš. Moteriai pasakius, kad jis, kaip ir ji, taip pat sunkiai verčiasi, tuomet moteris jam pasakė, kad jos duotų pinigų jis gali iš karto neatiduoti, juos pasilaikyti, nes malkų jai tikrai reikia ir gal jam dar pavyks jų surasti, o jis pasakė, kad gali malkų dar paieškoti. Moteris pasakė, kad už tai, kad suras malkų, ji duos jam dar dvidešimt eurų. Jis sutiko, pinigus paėmė, nes jų jam reikėjo ir paėmęs pinigus moteriai pasakė, kad žino, kur ji gyvena ir jeigu ras nupirkti malkų, jai jas atveš (tuo tarpu teisme tokios aplinkybės, jog F. J. dar davė papildomai pinigų ir sakė, jog kaltinamasis gali duotus pinigus pasilaikyti iki suras nupirkti malkų, neminėjo, to nei karto proceso metu nenurodė ir nukentėjusioji). Pas ją namuose nebepasiliko, ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, joje nusipirko alaus bei degtinės ir nuėjo pas savo brolį A. P., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Išėjus iš moters buto jau buvo sutemę, kiek buvo valandų, nežino, bet alkoholį parduotuvėje jam dar pardavė, todėl turėjo būti iki 20 val. vakaro (kai tuo tarpu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad paskutinis trečiasis kaltinamojo apsilankymo šioje parduotuvėje kartas buvo 15.54 val., todėl įvertinus sezono laiką (spalio 3 d.), negalėjo būti nei sutemę, kaip nurodė V. P., nei negalėjo būti apie 20 val., nes tokiu laiku jo lankymasis parduotuvėje nėra užfiksuotas). Nuėjus pas brolį, pas jį namuose vartojo alkoholį. Begeriant pas brolį atėjo jo sesuo I. B.. Ir broliui A., ir sesei I. jis davė po dvidešimt eurų. Jie sakė, kad neturi pinigų, todėl po dvidešimt eurų jis jiems davė iš nepažįstamos moters duotųjų pinigų. Gal jiems davė net ne po dvidešimt, o po trisdešimt eurų, dabar to tiksliai nebeprisimena (kai tuo tarpu liudytojai A. P. ir I. B. tokios aplinkybės, jog jie skundėsi kaltinamajam neturintys pinigų, neminėjo, pinigus tiesiog davė, sakydamas, jeigu jau brolis duoda, reikia imti). Iš kur gavo pinigus jiems nesakė, bet jie žino, kad jis gauna išmokas už invalidumą ir pinigų su savimi turi visada (anaiptol, I. B. apklausos metu nuosekliai tvirtino, kad jai sukėlė nuostabą, iš kur pas V. P. yra grynieji pinigai, nes jis įprastai jų neturėdavo, kadangi jo gaunamas neįgalumo išmokas paima jo sugyventinė). Pareidamas namo dar parsinešė nepilną butelį degtinės, kurio neišgėrė pas brolį. Begeriant namuose pas jį į namus atvažiavo du policijos pareigūnai - moteris ir vyras, kurie paklausė, ar prieš tai jis buvo namuose. Atsakė, kad neseniai parėjo į namus iš brolio (kai tuo tarpu liudytojai E. M. ir D. V. nuosekliai nurodė, jog kaltinamasis jiems tvirtinęs, kad visą laiką buvo namuose). Šiuo metu moters duotų pinigų nebeturi, nes juos išleido parduotuvėje ir išdalino. Nepripažįsta savo kaltės dėl to, kad išplėšė iš moters durų kabliuką ir įsibrovė į jos butą, taip pat kad ją mušė, grasino, reikalavo atiduoti pinigus bei iš jos kambario pagrobė penkis šimtus eurų, nes tai yra netiesa. Pas moterį namuose jis tikrai buvo nuėjęs, buvo nuėjęs du kartus, tačiau juose buvo neilgai, kiekvieną kartą ne ilgiau kaip po pusvalandį laiko. Moters jis tikrai nemušė ir rankos prieš ją nekėlė, o kodėl ji taip sako, paaiškinti negali. Nurodė, kad moteris jam pasirodė dėl senatvės nelabai besusigaudanti, nes duodama pinigus pradėjo abejoti kokiomis kupiūromis padavė. Kai antrą kartą pas ją nuėjo, ji, atidariusi duris, rankose laikė kočėlą. Kodėl ji jį buvo paėmusi, nežino ir negali pasakyti, jos to neklausė. Su plaktuku per rankas moteris jam tikrai netrenkė (kai tuo tarpu nukentėjusioji jokio kočėlo neminėjo, ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai kalbėjo tik apie plaktuką, su kuriuo jam trenkė per ranką). Taip pat jis moteriai nebuvo ant galvos ir veido uždėjęs savo juodos spalvos kepurės, nes nesupranta, kodėl turėjo ją dėti. Kai nuėjo pas moterį, ant galvos buvo užsidėjęs juodą sportinę kepurę su snapeliu, su ja parėjo į namus ir paliko savo namuose (kai tuo tarpu tiek pati nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis kepurę dėjo jai ant burnos, kad jos rėkimo niekas neišgirstų, dėl uždengtos burnos pradėjo net kosėti, tiek tokią aplinkybę nurodė ir pareigūnei D. V., kuri apklausos metu nurodė, jog nukentėjusioji jai pasakojo, kaip kaltinamasis jai ant lūpų buvo uždėjęs kepurę, tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis paaiškinti, kokiu būdu nukentėjusios DNR atsirado ant jo kepurės, negalėjo). Jis moters namuose paėmė tik tuos pinigus, kuriuos ji davė pati, smurto prieš ją nenaudojo ir pats savavališkai jos pinigų negrobė, todėl mano, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Nurodė, kad parėjęs namo iš brolio parsinešė alkoholio ir toliau savo namuose gėrė, tada atvažiavo du pareigūnai – moteris ir vyras. Pareigūnams paklausus ar buvo namuose, jiems nurodė, kad neseniai parėjo į namus iš brolio. Pareigūnai jam nieko daugiau nesakė ir nepaaiškino, jis ėjo miegoti, o paryčiais vėl išėjo pas brolį, iš kurio namų atvykę pareigūnai išsivežė į policijos komisariatą (3 t., b. l. 8-12). Tačiau teisme, kaip matyti, kaltinamasis jau aiškino, kad pareigūnai atėjo jam būnant pas F. J., o kodėl jie atvyko, jis nežino. Tiesiog pamatęs, kad ateina pareigūnai, šiaip išėjo. Nepamena, ko pareigūnai jo klausė. Klausė, kur kažkas gyvena, praeidamas kažką atsakė ir jie pasiliko. Kodėl pareigūnė lipo į antrą aukštą, nežino. Kad būtų sakęs, jog F. J. gyvena antrame aukšte, nepamena, nežino.

Ikiteisminiame tyrime liudytojais apklausti pareigūnai E. M. ir D. V. parodė, kad jiems apsilankius pas kaltinamąjį namuose šis pasakė, kad visą laiką buvo namuose. Apie tai, kad buvo išėjęs pas brolį, tokios aplinkybės jiems neminėjo. Tiek E. M., tiek D. V. tapačiai nurodė, jog atvykus nurodytu adresu ir nežinojus tikslaus pranešėjos buto, nes nebuvo nurodytas, pasibeldė į pirmame namo aukšte pirmas pasitaikiusias buto duris, kurias netrukus atidarė vyras. Jo paklausus, kur gyvena F. J., iš vyro reakcijos E. M. pasirodė, kad asmuo nesuprato, ko jo buvo klausiama. Dar kartą paklausus, kur gyvena moteriškė, kaltinamasis parodė, kad reikia lipti laiptais į viršų ir vyras, nieko nelaukęs, kol pareigūnai lipo į viršų, iš namo išėjo. Pareigūnams užlipus į namo antrą aukštą ir pradėjus belstis, skambinti į ten buvusias buto duris pastebėjo, kaip iš pirmame aukšte esančio buto, kurio duris atidarė pasišalinęs vyras, į koridorių išėjo, kaip netrukus paaiškėjo, pati F. J., kuri pareigūnams ir patvirtino, kad ką tik pas ją buvo tas pats vyras, apie kurį ji pranešė dėl nusikalstamos veikos. Kai tik pareigūnui E. M. pasakius, jog jis matė, kaip asmuo pasišalino iš namo, abu su D. V. bėgo į namo kiemą jo ieškoti, tačiau neberado. Analogiškai aplinkybes liudytojai nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu. Dar daugiau teisme kaltinamasis tvirtino, jog savo parodymų pas tyrėją neskaitė. Tačiau, iš įtariamojo apklausos protokolų matyti, kad tiek 2022-10-04, tiek 2023-22-02, tiek 2023-05-03 apklausos protokoluose V. P. yra paties ranka parašyta, kad protokolai jam yra garsiai perskaityti, jo parodymai surašyti teisingai ir pasirašyta parašu, jokių pastabų dėl protokolų turinių nepateikta. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis, aiškindamas įvykio aplinkybes, buvo visiškai nenuoširdus, mėtėsi savo paties parodymuose, nes jų bylos medžiaga ne tik kad nepatvirtina, bet kardinaliai paneigia ir neginčijamai įrodo, jog nagrinėjamoje situacijoje meluoja būtent pats kaltinamasis.

Nukentėjusioji F. J. teisme teikdama parodymus nurodė, kad V. P. tą vakarą reikalavo duoti pinigų ir grasino fiziniu smurtu. Įkišo ranką norėdamas ištraukti durų grandinėlę, išlaužė duris, išplėšė durų užraktą, tada ji jam su plaktuku sudavė per ranką, jis ištraukė tą grandinėlę iš sienos ir įlindo. Atėjo dar pinigų prašyti. Ją smaugė, pargriovė ant sofos, smaugė už gerklės. Prieš pargriaunant, stumdė ir mušė rankomis, mušė į nugarą, šonus, iki juosmens, apatinės kūno dalies nepalietė. Mušė į ranką, krūtinę, nugarą, visur. Jautėsi blogai, vos ne savaitę pragulėjo. Buvo mėlynės, skaudėjo. Su kumščiais trankė, rankos didelės. Nukentėjusiajai pradėjus rėkti, V. P. nusitraukė kepurę ir užkišo jai burną. Grasino, kad nepraneštų policijai. Jis sakė, kad jeigu neduos jam pinigų, jis ją pribaigs. Išsivadavusi iš jo rankų, paėmusi piniginę atidavė paskutinius pinigus, kiek turėjo. Bandė priešintis jam, nors jai labai skaudėjo koją, bandė jį stumti nuo savęs, bet jis pačiupo ją į glėbį, pargriovė ant sofos ir tuoj pat smaugė. Po įvykio buvo nuėjusi į policiją. Sakė pareigūnams, kad ją smaugė ir atėmė pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, kad tą pačią dieną apie 18 val. atėjo agresyviai nusiteikęs kaltinamasis, išplėšė durų kabliuką ir įėjęs vidun reikalavo duoti dar pinigų. Pasakius, kad daugiau pinigų nebeturi, jis puolė ją stumdyti, o ji, pasiėmusi plaktuką, vieną kartą sudavė vyrui į ranką, jis tą plaktuką išplėšė ir numetė ant žemės. Pastūmė ją dar kartą, ji pargriuvo ant sofos, tada vyras jai sudavė 6-7 kartus iš dešinės rankos, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sudavė į kairę ranką, kairį šoną į nugaros sritį ir į krūtinę, tikslaus smūgio skaičiaus pasakyti negali. Vyras ją mušdamas vis grasino ją pribaigti, jei ji neduos pinigų. Moteris bandė rėkti, šauktis pagalbos, bet vyras nusiėmęs savo juodą kepurę uždėjo jai ant burnos, kad niekas jos rėkimo neišgirstų. Moteris bandė muistytis, bet jis buvo stipresnis ir ją laikė prirėmęs vis kartodamas atiduoti jam pinigus, antraip ją pribaigs ir su ranka vis jai trenkdavo. Dėl uždengtos burnos ji pradėjo kosėti, šiaip taip nustūmė kepurę nuo burnos ir prašė jos nebemušti, kad tikrai pinigų neturi, bet gali nueiti paprašyti kaimyno, o mintyse žadėjo pas kaimyną išsikviesti pagalbos. Tačiau vyras jai liepė nebandyti niekur eiti, nes „nudės“. Buvo labai išsigandusi, todėl turėtus pinigus jam atidavė. Pinigus pasiėmęs vyras išėjo (1 t., b. l. 27-39). Nors nukentėjusiosios parodymuose stebimas tam tikras minčių šokinėjimas, įvykio detalės dėstomos ne itin laikantis eiliškumo, kai kurios aplinkybės apklausų metų nurodomos netgi skirtingai (kaip, pvz., pinigų laikymo vieta (ant stalo po staltiese, rūbų kišenėse); tiksli netektų pinigų suma (visgi, ji buvo išsiaiškinta); aplinkybės apie kaimyną, kuris neva ją išgelbėjo, nors kitu kartu nurodė, kad tik mintyse ketino eiti pas kaimyną ir išsikviesti pagalbą; taip pat, kad iš pradžių galvojusi, jog butų durų raktą išsinešė būtent kaltinamasis V. P. pirmo apsilankymo tą dieną metu, kada tarėsi dėl malkų atvežimo, tačiau, kai vieną dieną norėjo apsimauti savo kasdieninius batus, stovėjusius prie sienos, šalia laukinių durų, juos paėmusi pamatė, kad buto durų raktas yra įkritęs į vieną batą ir galvoja, kad užsirakinusi duris ji raktą į batą įsidėjo pati, kai tą dieną pamatė, kad V. P. vėl ateina pas ją į kiemą ir jo išsigando, o po to iš to išgąsčio net nebeprisiminė, kur raktą pasidėjo, todėl raktui atsiradus, dėl jo niekam jokių pretenzijų nebeturi (2 t., b. l. 50-54), ir pan.), tačiau esminės aplinkybės apie tai, kad kaltinamasis įsibrovė į nukentėjusiosios butą ir, panaudojęs smurtą bei tokiu būdu palaužęs nukentėjusiosios valią, pagrobė jai priklausančius pinigus, išliko nuoseklios viso proceso metu.

Apie tai, kad nukentėjusioji adekvačiai ir logiškai aiškino įvykio aplinkybes, patvirtino ir į įvykio vietą atvykę pareigūnai. Liudytojas E. M. tiek teisminio, tiek ikiteisminio nagrinėjimo metu įvykio aplinkybes dėstė identiškai. Teisme liudytojas parodė, kad kartu su kolege D. V. atvykę į įvykio vietą su kaltinamuoju buvo prasilenkę, asmuo išėjo iš pranešėjos močiutės buto pasakęs, kad nukentėjusioji čia negyvena ir nurodė kitą butą, tokiu būdu pareigūnus suklaidindamas, o pats pasišalino iš namo. Paskui iš to buto išėjusi nukentėjusioji pasakė, kad pareigūnai ką tik su tuo asmeniu prasilenkė. Bėgo jo ieškoti, tačiau neradę grįžo pas močiutę, kuri nurodė, kad pavogė jos pinigus ir sumušė. Atvažiavus pas nukentėjusiąją ji buvo blaivi. Apie įvykio esmę pasakojo vienodai sakydama, kad pavogė pinigus ir sumušė. Įvykio eiliškumo nepamena. Iškvietė ekspertą, medikus. Sumušimo vietas nurodė jo kolegei. Nukentėjusioji parodė, kad pinigai buvo po padėti po stalo užtiesalu. Pareigūnams moteris minėjo, kad kaltinamasis pas ją buvo atėjęs net kelis kartus, gal tris. Sakė, kad kaltinamasis bandė iš jos durų kabliuką išlaužti ar raktą paimti, paskui buvo dar kartą atėjęs, išplėšė durų kabliuką, bandė plėšti duris. Liudytojas matė, kad ant žemės mėtėsi ne kabliukas, o daiktas, į kurį veriamas kabliukas. Moteris nurodė, kad paėmė pinigus ir ją sumušė. Liudytojui atrodo, kad nukentėjusioji galėjo sakyti, jog priešinosi tam vyrui. Nukentėjusioji aiškino, kad kai kaltinamasis nutraukė durų grandinėlę ir bandė įeiti į vidų, ji priešinosi plaktuku. Su nukentėjusiąja teko bendrauti labai ilgai. Liudytojo parodymais, istoriją moteris pasakojo vienodai, mintys truputį šokinėjo, tačiau esminių prieštaravimų nebuvo. Aplinkybės apie tai, kad nukentėjusioji išsakė, jog kaltinamasis moteriai būtų uždėjęs kepurę ant burnos, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė iš esmės tapačiai, tik detaliau, kad iš viso moters pasakojimo jam yra įstrigę, kaip nukentėjusioji su V. P. buvo susitikę prie kapinių, pati jam davė pinigus už malkas, po to vyriškis buvo atėjęs dar prašyti daugiau pinigų, o paskutinį kartą atėjęs atsidarė jos buto duris ir nutraukė durų grandinėlę, kaip ji vyrui per rankas trenkė plaktuku, kaip ją mušė ir reikalavo duoti dar pinigų, kad buvo pargriovęs ant lovos, kad paėmė pinigus nuo stalo iš po staltiesės, kad po to prašė padaryti arbatos ir moters padarytą arbatą gėrė, kad buvo atsigulęs į lovą ir užmigęs. Liudytojas nurodė, kad moters pasakojimas ir duodami parodymai tikrai buvo kaip seno žmogaus, ne visus klausimus suprasdavo, ne viską girdėjo, kas jos klausiama. Nors jos duodamus parodymus suprasti ir buvo sunkoka, tačiau tai, kad pas ją namuose buvo atėjęs vyras, buvo visiška tiesa, nes jie patys su juo prasilenkė ateidami. Pagrindines ir esmines aplinkybes ji vis perklausiama nurodydavo tas pačias, gal tik ne viską nurodydavo nuosekliai ir paeiliui. Taip pat liudytojas nurodė, kad iš jos durų tikrai buvo ištrauktas kabliukas ir padėtas ant stalo, kurioje, pasak moters, buvo padėti iš jos pagrobti pinigai, buvo likusi viena dešimties eurų kupiūra. Moteris teigė, kad vyras pats įėjo į jos butą, ištraukęs durų kabliuką ir grandinėlę. Kadangi moters durys buvo medinės, tai matėsi, kad iš staktos yra ištrauktas kabliukas. Jokių vizualiai matomų sužalojimų ant moters veido nesimatė. Iš kitų pareigūnų gavo informaciją, jog nusikalstamą veiką galėjo įvykdyti (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenantis ir į probacijos tarnybos įskaitą įrašytas vyras, kurį jis žino iš matymo, nes tekdavo jį tikrinti pagal paskirtus apribojimus, vardo ir pavardės nepamena ir nurodyti negali. Tačiau su D. V. nuvažiavus į šio vyro gyvenamąją vietą, jį rado namuose, kuris pats atidarė duris ir sakė, kad visą laiką buvo namuose. Tuo metu vyras buvo be kepurės, o išeidamas iš moters buto jis buvo su kepure, todėl iš bendrų veido bruožų jis nepasirodė panašus į vyrą, kurį sutiko tarpduryje išeinantį iš nukentėjusios moters buto. Kaip sužinojo jau vėliau, vis dėlto tai buvo tas pats vyras, tik jie jo neatpažino (2 t., b. l. 151-155). Liudytojos D. V. nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės tapačios liudytojo E. M. nurodytoms aplinkybėms. Teisme liudytoja parodė, kad gavę močiutės pranešimą, jog vyriškis pažadėjo jai malkų ir ji už tai jam davė pinigų, nuvyko pas ją tą pačią dieną, bet ne iš karto po įvykio. Pabeldė į pirmas artimiausias duris, kurias atidarė stambus, su kepure vyras. Paklausė, kur gyvena F., jis nurodė kitas duris, tačiau ten niekas durų neatidarė. Pamačius, kad tas vyriškis išėjo, tada pasibeldė į to buvo duris ir duris atidarė nukentėjusioji, kuri pasakė, jo tai ji kvietė policiją. Pasakodama įvykio aplinkybes, moteris pareigūnams sakė, kad vyras uždėjo jai kepurę, kurią nusiėmė nuo galvos, ant veido ir liepė atiduoti pinigus. Iš pradžių ji pati kažkiek jam davė pinigų už malkas, po to vyras buvo atėjęs pas ją dar kelis kartus ir prašė atiduoti pinigus. Kaltinamasis pas močiutę buvo atėjęs dar du ar tris kartus. Moteris nurodė vietą, iš kurios buvo paimti pinigai, tai buvo stalas ir iš po staltiesės buvo paimti pinigai. Sakė, jog iš pradžių vyriškį įsileido pati, o paskui jis išstūmė duris ir įėjo. Pamena, kad duryse matė kažkokį kabliuką. Liudytojai atrodo, kad močiutė lyg ir kaimyno paprašė sutvarkyti duris, bet negali pasakyti, kada prašė, ar po įvykio, ar prieš. Kabliukas iš durų buvo ištrauktas. Vyriškį nukentėjusioji apibūdino kaip stambų, šlubuojantį. Liudytojos parodymais, močiutė senyvo amžiaus, tačiau orientuota, tiek jai, tiek kolegai tiksliai nurodė tas pačias aplinkybes. Atrodė susijaudinusi, ją apžiūrėjo medikai, suteikė pagalbą. Netektą pinigų sumą įvardino, bet sumos nepamena. Kažkokia kalba buvo apie plaktuką, bet aplinkybių nepamena. Vizualiai sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nematė. Apie kabliuką buvo kalbėta, buvo atvykę ekspertai, tačiau iš kur tas kabliukas buvo išstumtas ar ištrauktas, nepamena. Nuvykę pas V. P., jis atidarė duris, bet buvo jau persirengęs, be kepurės ir jo neatpažino, vyras neigė, kad buvo pas tą močiutę ir sakė, kad visą laiką buvo namuose. Nuvežus nuotrauką nukentėjusiajai, ji tą vyriškį atpažino. Kadangi visų aplinkybių liudytoja nepamena, prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo apklausa, nes tada prisiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad atvykus nurodytu adresu ir pasibeldus į vienas duris, kiek pamena, gana greitai duris iš vidaus atidarė nepažįstamas vyras, kuris ant galvos buvo užsidėjęs tamsią sportinę kepurę. Paklausus jo, kur gyvena moteris, kiek pamena, nurodė jos vardą, jis pasakė, kad ji gyvena antrame namo aukšte. Su kolega E. M. iš karto laiptais lipo į antrą namo aukštą. Kur nuėjo vyras, tuo metu ji nematė. Užlipus laiptais beldė ir skambino į ten esančio buto duris, tačiau jų niekas neatidarė. Iš buto pirmame aukšte, kurio duris atidarė tas nepažįstamas vyras, į koridorių išėjo senyvo amžiau moteris, kuri pasakė, kad ji kvietė policiją, o tas vyras, kuris išėjo, yra tas pats, apie kurį pranešė. Bandė išėjusio vyro ieškoti, tačiau nerado. Paprašius moters paaiškinti, kas atsitiko, sakė, kad eidama iš kapinių susitiko vyrą, kuris jai pasiūlė pirkti malkų. Malkų jai reikėjo, todėl jie abu parėjo pas ją į namus, ji jam davė pinigų už malkas. Gavęs pinigus vyras iš jos namų išėjo, o po to, pasak moters, buvo atėjęs dar kartą, tačiau ji jo neįsileido. Vyras buvo atėjęs ir trečią kartą, šį kartą jis pastūmė jos buto duris ir įėjo į jos butą. Įėjęs pradėjo ją mušti ir prašyti duoti daugiau pinigų. Moteris sakė, kad vyras buvo ją pargriovęs ant lovos, tačiau kiek smūgių sudavė, į kurias vietas sudavė, liudytoja tiksliai nebeprisimena. Įvykio vietoje buvo naudojama tarnybinė mobili vaizdo kamera. Liudytoja parodė, kad moterį visko klausinėjo smulkiai ir nors šiai tekdavo atsakinėti į tuos pačius klausimus, atsakymai visada būdavo vienodi, ji visada atsakydavo tiksliai tą patį, ką sakė anksčiau, jos atsakymai į visus užduodamus klausimus buvo logiški. Pasakodama apie įvykio aplinkybes moteris nesipainiojo, savo jau duotų parodymų nekeisdavo. Nors moteris sakė, kad vyras ją mušė, vizualiai ant jos veido jokių sužalojimų nematė. Pati moters kūną vėliau apžiūrėjo ir atlikdama jos asmens apžiūra, tačiau jos nurodomose skaudamose vietose taip pat jokių sužalojimų nematė. Besikalbant moteris pradėjo sakyti, kad patekęs į jos butą vyras ne tik ją sumušė, bet ir pagrobė pinigus, buvusius ant stalo po staltiese. Moteris pinigų sumą nurodė, tačiau šios sumos liudytoja neprisimena, tačiau visada pakartodavo ir patvirtindavo tą pačią sumą, kuri įrašyta ir pirmoje moters apklausoje. Liudytoja nurodė, kad moters duodami paaiškinimai atrodė realūs, nes kad pas ją į butą buvo atėjęs vyras jie matė ir patys, nes pamatęs pareigūnus jis labai staigiai pasišalino, todėl buvo tikimybė, kad viskas vyko būtent taip, kad sako moteris. Moteris pasakojo, kad kai pargriovė ją ant lovos, mušė ir reikalavo pinigų, vyras jai ant lūpų buvo uždėjęs savo kepurę. Moters apžiūrai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Moteris taip sakė, kad trečią kartą atėjęs į jos butą vyras prašė padaryti arbatos, ji jam jos padarė, vyras arbatą gėrė iš puoduko, po to buvo atsigulęs į lovą ir lyg snaudė. Apžiūrėjus moters buto duris iš vidinės pusės matėsi, kad buvo ištraukta grandinėlės kilpa, todėl buvo nuspręsta į įvykio vietą kviesti kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistus, kad jie atliktų įvykio vietos apžiūrą bei surinktų tyrimui reikšmingus pėdsakus. Kažkokia kalba apie plaktuką tikrai taip pat buvo. Surašant protokolą moteris davė tuos pačius parodymus, kuriuos prieš tai buvo nurodžiusi žodžiu, nieko nekeitė ir dėl nieko nedvejojo, todėl dėl jos duodamų parodymų ir situacijos supratimo pareigūnei jokių abejonių nekilo. Toliau liudytoja parodė, kad, kiek pamena, ji buvo užlipusi į antrą namo aukštą ir kalbėjosi su ten gyvenančiu vyresnio amžiaus vyru, kuris sakė, jog nieko nematė ir nežino, tik tą pačią dieną pirmame aukšte gyvenanti moteris, pas kurią jie ir buvo atvykę, prašė jo sutvarkyti duris. Kadangi prieš kurį laiką taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai pas vieną moterį atėjęs vyras siūlė įsigyti malkų, o po to pagrobė pinigus, asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką buvo nustatytas, nusprendė nuvažiuoti į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje aštuntame daugiabučiame name. Abu su kolega E. M. nuvažiavę pas šį vyrą, rado jį namuose, tačiau jis patvirtino, kad visą vakarą buvo namuose. Vyras buvo kitaip apsirengęs, be kepurės, todėl iš išvaizdos jis nepasirodė jiems panašus į tą, kuris atidarė nukentėjusios moters buto duris ir iš jo išėjo (2 t., b. l. 158-162).

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad nukentėjusioji F. J. buvo apvogta prieš jam įdedant kabliuką, ji prašė jo nupirkti naują spyną, nes jai buvusios spynos raktelius pavogė, ji nebeužsirakinėjo, sunkiai atsirakinėjo, buvo sugadinta. Jis nupirko naują spyną, o spynos šerdelę ji nusipirko pati. Kol nebuvo spynos, jis iš vidaus jai įdėjo kabliuką, prieš tai kabliuko nebuvo. Paprašė įsukti kabliuką, kad galėtų iš vidaus užsikabinti. Spyną tvarkė ne tą pačią dieną. Kabliukas buvo tol, kol spynos nebuvo. Nepastebėjo, kad pas nukentėjusiąją ant durų būtų buvę laužimo žymių. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis pirmiausiai sutvarkė nukentėjusiajai duris įdėdamas durų kabliuką, kad ji galėtų buto duris užsikabinti iš vidaus, o kai nupirko naują durų spynos šerdelę - ją pakeitė. Tvarkydamas duris nematė, kad jos būtų kažkaip sugadintos ar įlaužtos. Nebuvo sugadinta ir spyna, tik paprasčiausiai nebebuvo spynos rakto. Nežino, kas tą vakarą vyko nukentėjusiosios namuose ir kodėl buvo pavogti jos buto durų raktai, todėl negali nieko reikšmingo pasakyti. Kai jau tvarkė jai duris, nematė, kad ji būtų buvusi sumušta, jokių žymių ant jos veido nematė. Nematė, kad tą dieną pas ją būtų ėję kažkokie svetimi žmonės. Pas ją į namus labai retai kas ateidavo, daugiausiai ji būdavo viena (2 t., b. l. 145-148). Liudytojas J. N. teisme parodė, kad, kiek jis pamena, nukentėjusiajai kabliukas buvo ištrauktas iš durų, todėl jį įdėjo, kad nakčiai galėtų užsirakinti. Įsuko kabliuką į kitą vietą, ne į tą pačią, iš kurios iškrito, nes jis būtų nesilaikęs. Taip išeina, kad tas kabliukas buvo išplėštas. Nepamena, ar nukentėjusioji jam aiškino, kaip tas kabliukas iškrito. Nepamena ir požymių, kokioje padėtyje buvo tas kabliukas - ar iškritęs, ar išplėštas. Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad prisimena, jog vieno nuvažiavimo metu jis moters bute į durų staktą įsuko metalinį kabliuką, kad ji galėtų buto duris užsikabinti iš vidaus, nes moteris labai pergyveno, kad negalės nakčiai užsirakinti ir užsikabinti durų. Jis į staktą įsuko kabliuką, kuris prieš tai buvo įsuktas į durų varčios vidinę pusę. Kiek pamena, moters klausė, kodėl ji durų neužsirakina, bet ką tiksliai ji atsakė nebepamena. Matė, kad durų varčioje, virš rankenos, buvo kilputė kabliukui įkabinti, o durų staktoje, tame pačiame aukštyje, paties kabliuko nebuvo, buvo tik tuščia ertmė, iš kurios lyg būtų ištraukta kažkas įsukto. Virš kilputės durų varčioje, labiau centre, kabaliavo kabliukas, todėl jis pats rankomis kabliuką išsuko ir įsuko staktoje kilputės aukštyje, kad būtų galima kabliuką įkabinti į kilputę. Išsamiai moters apie tai, koks kabliukas varčioje buvo įsuktas prieš tai ir kur jis yra dabar, neklausinėjo ir per daug nesidomėjo, nes smulkiai visas įvykio aplinkybes jau buvo išsiaiškinę pareigūnai D. V. ir E. M.. Jis tik įvykdė moters prašymą sutvarkyti duris, kad ji galėtų jas užsikabinti. Kai į durų staktą įsuko durų kabliuką, jokio kitokio durų užkabinimo iš vidaus nebuvo ir jeigu jis nebūtų kabliuko įsukęs, moteris tikrai niekaip nebūtų galėjusi durų užsikabinti. Tikrai nepamena, kad prie durų varčios arba staktos būtų buvusi kažkokia durų grandinėlė. Kiek pamena, pati durų varčia ir stakta sugadinta nebuvo, jokių vizualiai matomų sugadinimų nesimatė. Kaip moters durys buvo užkabintos ar užrakintos prieš įvykį negali pasakyti, nes nežino (2 t., b. l. 173-176). Iš specialisto D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad, gavus pranešimą, jog į gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo patekta kito asmens ir iš senyvos moters pagrobti pinigai, buvo nuvykta apžiūrėti įvykio vietos. Užfiksuota, jog nukentėjusiosios namų duryse buvo įleidžiamoji spyna be rakinimo mechanizmo, spyna neužrakintoje padėtyje. Ant durų išorinės pusės nebuvo įleidžiamosios spynos apdailos detalės. Išorinėje durų pusėje vizualiai apžiūrėjus rakinimo mechanizmą, pašalinių įnagių pėdsakų neaptikta. Vidinėje pusėje nebuvo įleidžiamosios spynos apdailos detalės. Virš spynos buvo įsuktas į duris kilpinis varžtas, o aukščiau jo buvo kabliukas. Ant durų vidinės pusės vizualiai matomų pašalinio įnagio pažeidimų nebuvo. Kairėje staktos pusėje buvo pritvirtinta užkaba, kurią vizualiai apžiūrėjus pašalinio įnagio pažeidimų neaptikta. Virš užkabos staktoje buvo vizualiai matomas medžio struktūros pažeidimas. Pažeidime yra nekiauryminė kiaurymė (skylė). Šis pažeidimas pagal aukšti beveik atitinka įsukto į durų vidinę pusę kilpinio varžto aukštį. Durų vidinėje pusėje bei ant staktų daugiau vizualiai matomų medžio struktūros pažeidimų nebuvo. Prie įėjimo durų slenksčio, ant grindų, durų grandinėlės ir kabliukų nebuvo (2 t., b. l. 167-170).

Iš teisme liudytojo A. P. duotų parodymų taip pat matyti, kad jam, broliui, kaltinamasis buvo papasakojęs, jog kažkokią bobutę buvo apstojęs ir „apgrabinęs“. Papasakojo pats V. P., kad apstojo ir paėmė pinigus, paėmė apie 500 Eur. Apie tai, kad mušė tą bobutę, nieko nepasakojo. 2022-10-03 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad nukentėjusioji F. J. skundžiasi, jog užpuolimo metu kumščiais sumušta krūtinės kairė pusė, nugara. Apžiūrint išorinių sužalojimų nestebima. Čiuopiant skausminga po k. mentimi. Nustatyta diagnozė - emocinio šoko ir streso būsena (1 t., b. l. 91-92). 2022-10-04 asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog atlikus F. J. dalinę kūno apžiūrą ir jos nurodytas skaudamas kūno vietas, t. y. kairės pusės nugarą, kairės pusės šoną, kairės rankos riešą, kairės pusės krūtinę, jokių smurto žymių nėra. Apžiūrėjus asmens kitas matomas kūno dalis, jokių kūno sužalojimų nepastebėta (1 t., b. l. 78-87). 2022-12-13 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktos iš įtariamojo V. P. kepurės rasta moters biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su F. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų F. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-23 (1 t., b. l. 103-108).(kaltinamasis aplinkybės, kaip ant jam priklausančios kepurės galėjo atsirasti F. J. DNR genotipas, teisme paaiškinti negalėjo). BIRT ataskaitų žiūryklės informacijoje užfiksuota, kad 2022-10-03 16.48 val. pranešėja F. J. informavo, jog šiandien nepažįstamas asmuo pasiūlė malkų, kuriam sumokėjo 270 eurų, bet vyriškis malkų taip ir neatvežė, o dabar atėjęs prašo dar pinigų. Atvykus policijos ekipažui, nustatyta, kad po to, kai moteriškė nepažįstama vyrui padavė 270 eurų malkoms nupirkti, vyriškis sugrįžo dar du kartus, gėrė kavos, o paskutinį kartą sudavė į nugarą ir pagrobė 500 eurų. Nusikalstamos veikos aprašymo skiltyje nurodyta, kad 2022-10-04 apie 18.00 val. į gyvenamąjį butą pas F. J. įsibrovė nepažįstamas vyriškis, ją sumušė ir iš po staltiesės pagrobė 500 eurų (1 t., b. l. 129-132). 2023-01-08, 2023-03-08-2023-03-09 kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyta, jog atlikus tarnybinių mobilių vaizdo kamerų (kūno kamerų) vaizdo įrašų apžiūrą užfiksuota, kad policijos pareigūnams nuvykus į nukentėjusiosios F. J. gyvenamąjį namą, jie susitiko įtariamąjį V. P. išeinantį iš jos buto. Iš viso vyras pas nukentėjusiąją buvo atėjęs tris kartus. Atėjęs paskutinį kartą nebeišėjo, ją mušė rankomis, sudavė į krūtinę ir nugarą, sudavė šešis ar septynis smūgius, „biškį“ skauda, klausė, kur pinigai, reikalavo juos duoti ir paėmė. Nukentėjusioji vyrą mušė plaktuku. Pareigūnams nuvykus į įtariamojo V. P. namus, jis nurodė, kad visą laiką buvo namuose (1 t., b. l. 136-145, 146-161). 2023-02-15 – 2023-02-20 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-10-03 vaizdo įrašų apžiūros matyti, kad 2023-10-03 į parduotuvę V. P. pirmą kartą atėjo 10.24 val., antrą kartą - 14.05 val., trečią kartą - 15.54 val., kiekvieną kartą parduotuvėje jis įsigijo alkoholinių gėrimų ir kitų prekių, atsiskaitė grynaisiais pinigais (1 t., b. l. 168-175). 2022-10-04 pareigūno E. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vyriškis, pasiūlęs nupirkti malkų už duotus 270 eurų, taip jų ir neatvežė, o dabar atėjo ir prašo dar pinigų. Pareigūnams atvykus nurodytu adresu ir pasibeldus į buto duris Nr. (duomenys neskelbtini), jas atidarė akivaizdžiai neblaivus vyriškis, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Vyriškis buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu. Asmens paklausus, kur gyvena pranešėja F. J., šis atsakė, kad antrame aukšte ir minėtas vyriškis išėjo į lauką. Užlipus į antrą aukštą buvo belsta į kitas buto duris ir buvo pastebėta, kad iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo senyvo amžiaus moteris, prisistačiusi kaip pranešėja F. J., kuri pasakė, kad iš jos buto išėjo pranešime nurodytas nepažįstamas vyriškis. Išbėgus iš namo į gatvę vyriškio nebebuvo. Iškart apžiūrėtos gretimos gatvės, bet vyriškis nepastebėtas. Pabendravus su antrame aukšte gyvenančiu F. J. kaimynu R. K. šis paaiškino, kad jokio vyriškio nematė, jokių grumtynių ar kokių nors kitų garsų, sklindančių iš F. J. buto, negirdėjo. Pranešėja F. J. teigė, kad įvykio metu su plaktuku trenkė nepažįstamam vyriškiui per ranką (1 t., b. l. 176-178). 2022-10-04 pareigūno R. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-10-03 apie 10 val., (duomenys neskelbtini), pas F. J. nepažįstamas asmuo, pasiūlė malkų, pranešėja sumokėjo 270 Eur, bet vyriškis malkų taip ir neatvežė. Atėjęs prašo dar pinigų. 2022-10-03 apie 18 val. į gyvenamąjį butą pas F. J. įsibrovė minėtas vyriškis, ją sumušė ir iš po staltiesės pagrobė 500 eurų. Asmuo buvo apsirengęs juodai, dėvėjo juodą vasarinę kepurę, apvalaus kūno sudėjimo, šlubavo, apie 170 cm. ūgio, apie 40 metų, ant kažkurios rankos piršto turėjo galimai auksinį žiedą. Susipažinus su analogiškais įvykiais nustatyta, kad plėšimą galėjo įvykdyti V. P. (1 t., b. l. 179-180). Iš 2022-10-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji F. J. atpažino nuotraukoje jai rodomą V. P., atpažino iš smakro stambumo, iš bendros veido formos. Dėl atpažinimo nekilo jokių abejonių (2 t., b. l. 9-14). 2022-12-08 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji F. J. savo namuose parodė, iš kur 2022-10-03 paėmė ir įtariamajam V. P. padavė pinigus, kaip įtariamasis V. P. buvo ją pargriovęs ant lovos, sudavė smūgius, smaugė, buvo ant galvos ir veido uždėjęs savo kepurę (2 t., b. l. 29-45). 2022-10-04 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad pareikalavus iš V. P. paimta sportinio tipo kepuraitė su snapeliu, kurią jis buvo užsidėjęs ant galvos, kai 2022-10-04 buvo pristatytas į policijos įstaigą (3 t., b. l. 25-28). Iš 2022-12-07 akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji F. J. parodė, jog V. P. ji atpažino, nes jis buvo ją apiplėšęs prieš aštuonis metus. Po to V. P. ją pargriovė ant sofos virtuvėje, rankomis mušė ir smaugė, reikalavo duoti dar pinigų, bandant šauktis pagalbos uždėjo savo kepurę ant veido ir tildė, dusino. Apklausiant ją pirmą kartą ji buvo klaidingai suprasta kai nurodė, kad iš po staltiesės nuo stalo V. P. paėmė penkis šimtus eurų. Ji galimai nurodė bendrą turėtą pinigų sumą, o pareigūnai ją užrašė. Kai V. P. pas ją buvo atėjęs dieną, ji jam padavė du šimtus septyniasdešimt eurų nupirkti malkoms, davė visą pensiją. Įtariamasis V. P. liko prie savo apklausos metu duotų parodymų (3 t., b. l. 41-46). Iš 2023-02-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. P. žodžiu nurodė, jog patvirtinti savo duotų parodymų įvykio vietoje nesutinka, nes jo ir F. J. susitikimo vieta ir taip aiški, daugiau jos namuose lankytis nenori, nes jam nepatogu prieš moters kaimynus (3 t., b. l. 49-52).

Aukščiau įvardintų duomenų visumos analizė rodo, kad V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iškeltos versijos akivaizdžiai nepasitvirtino, o byloje surinktų įrodymų visetas (nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto paaiškinimai dėl medžio struktūros pažeidimo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, vaizdo medžiaga, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys, DNR tyrimo duomenys ir kt.) patvirtina, kad V. P., turėdamas tikslą pagrobti svetimus, nukentėjusiajai F. J. priklausančius, pinigus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įsibrovęs į F. J. butą ir panaudojęs fizinį smurtą – rankomis stumdydamas, pargriovęs ant lovos, suduodamas ne mažiau 4 smūgių rankomis į nukentėjusiosios kairę ranką, kairį šoną, nugaros sritį bei krūtinę, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip pat uždėdamas nukentėjusiajai ant galvos-veido savo kepurę, tokiu būdu ją bandydamas tildyti ir atimdamas galimybę priešintis, grasindamas „pribaigti“, reikalavo atiduoti pinigus ir pagrobė pinigus, tokiu būdu įvykdė plėšimą.

Kaltinime nurodyta, jog V. P. pagrobė 320 eurų, tačiau tiek iš pačios nukentėjusios F. J. teisme duotų parodymų, kad per abu kartus ji kaltinamajam atidavė iš viso 500 eurų, kurie buvo sutaupyti neįgaliojo vežimėliui (paaiškino, kad vežimėlio kaina 600 eurų, tai jam įsigyti reikėjo sutaupyti dar 100 eurų), kad iš tų sutaupytų 500 eurų ji davė ir tuos 270 eurų dėl malkų nupirkimo, kad spalio 3 dieną namuose ji iš viso turėjo susitaupiusi 500 eurų, o policijai atvykus ant grindų rasti 10 eurų buvo padėti atskirai, t. y. kaip neįeinantys į tą sutaupytą sumą, tiek iš kitos bylos medžiagos teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji F. J. plėšimo metu neteko 230 eurų, todėl kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad kaltinamasis V. P., įsibrovęs į F. J. butą ir panaudodamas fizinį smurtą, iš nukentėjusiosios F. J. pagrobė 230 eurų.

Kadangi svetimą turtą pagrobė įsibrovęs į patalpą, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, t. y. plėšimą esant kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovus į patalpą, padarė 2022-10-03, o nuo 2023-06-01 įsigaliojo nauja šio BK straipsnio redakcija, pasisakytina dėl BK pakeitimų įtakos kaltinamojo teisinei padėčiai. Baudžiamojo įstatymo galiojimą laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą asmenims. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai reiškia, kad nustatytos bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis ir jos esmė yra tai, kad kaltininkui taikomas ne įstatymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vėlesnis įstatymas, jei remiantis baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktika jis pripažįstamas švelnesniu, taip pasireiškia humanistinis baudžiamųjų įstatymų pobūdis. Nuo 2023-06-01 įsigalioję BK pakeitimai numato, kad BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą. Už šio nusikaltimo padarymą numatyta bausmė - laisvės atėmimas iki septynerių metų (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023-06-01). Nuo 2023-06-01 BK 180 straipsnio 2 dalis pasikeitė tuo, jog vietoj plėšimą kvalifikuojančio požymio – panaudojant peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, įtvirtintas plėšimą kvalifikuojantis požymis – panaudojant kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti arba apiplėšimas įvykdytas pagrobiant didelės vertės svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju šie pakeitimai byloje nėra aktualūs, kadangi plėšimas įvykdytas esant kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovus į patalpą, kuris, kaip plėšimą kvalifikuojantis požymis, išliko ir įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, bausmės dydis nepasikeitė, alternatyvių bausmių neatsirado, todėl pagrindo perkvalifikuoti kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nėra ir taikytina BK 180 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu.

Dėl vagystės iš nukentėjusios N. B.

Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023-06-01), nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiosios N. B. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, liudytojų A. Š., D. V. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

­ 2023-02-14 pareiškėjos N. B. pareiškimas-protokolas, kuriame nurodyta, jog 2023-02-10 apie 16-17 val., į jos namus atėjo nepažįstamas vyras, kuris prisistatė jos mirusio sugyventinio A. K. pusbroliu. Vyras pasakė, kad padės patiesti linoleumą, todėl iš piniginės, kurioje buvo 250 eurų, ji ištraukė 50 eurų ir 20 eurų kupiūras ir jam padavė, o kai jis paprašė pakepti kiaušinienės, išėjus iš svetainės į virtuvę, vyras iš piniginės ištraukė likusius 180 eurų, vieną kupiūrą 50 eurų, 4 kupiūras po 20 eurų, tris ar keturias kupiūras po 10 eurų ir likusios po 5 eurus, o iš kitos piniginės ištraukė 45 eurus, ten buvo po 10 ir po 5 eurų kupiūras. Viso pavogė 225 eurus. Kol kepė kiaušinienę, vyras iš jos buto pasišalino. Tuomet iš karto skambino policijai. Nors asmens nepažinojo, tačiau kai jį policijos pareigūnai atvežė, tai buvo tikrai tas pats asmuo. Prašo kaltą asmenį nubausti pagal galiojančius įstatymus. Jai padaryta 225 eurų turtinė žala (3 t., b. l. 69-76);

­ 2023-02-10 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta daugiabučio namo buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambario apžiūra. Užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), penkių aukštų, trijų laiptinių gyvenamajame daugiabučiame name. Įėjus į pirmą nuo kairės pusės laiptinę ir užlipus į penktą namo aukštą, matomas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą patenkama į koridorių. Iš koridoriaus įeinama į dešinėje pusėje esantį svetainės kambarį. Apžiūrint svetainės kambarį, kambario viduryje matomas stalas, apkrautas įvairiais daiktais. Ant stalo matoma padėta tamsiai rudos spalvos piniginė. Piniginėje yra vienas euras trisdešimt du centai bei parduotuvių nuolaidų kortelės. Ant lovos gelsvu užklotu matomas raudonas sulenktas plastikinis aplankas, kuriame yra N. B. dokumentai. Taip pat ant tos pačios lovos matoma padėta ruda rankinė su įvairiais nereikšmingais popieriniais lapais viduje. Aplinka netvarkinga, matosi girtuokliavimo požymiai. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Įvykio vietoje paimti daiktai - viena 0,5 l talpos skardinė „(duomenys neskelbtini)“, viena piniginė, viena rankinė ir plastikinis raudonos spalvos aplankas, fotografuota (3 t., b. l. 77-91);

­ 2023-02-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. V. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2023-02-10, dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu S. Š., apie 18.21 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), „Ką tik pas pranešėją buvo atėjęs nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė kaip jos mirusio sugyventinio pusbrolis ir nuo stalo pavogė pranešėjos piniginę, kurioje buvo 300 eurų. Šiuo metu pasišalinęs. Pranešėja nežino jo vardo, pavardės. Vyras stambaus kūno sudėjimo. Pranešėja laukia namuose“. Nurodytu telefonu buvo susisiekta su pranešėja N. B., kuri nurodė, kad vyriškis buvo apvalaus kūno sudėjimo, plikas ir šlubavo bei pavogė iš jos pinigus. Minėta informacija iškart buvo perduota tuo metu rajone dirbantiems policijos pareigūnams. Kadangi prieš kelis mėnesius jau buvo panašiomis aplinkybėmis įvykdyta vagystė, o asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, buvo nustatytas ir atitiko šiuos išvardintus požymius, įtarė, kad tai V. P.. Nuvykus į vyro namus, buto duris atidarė moteris ir nurodė, kad V. P. namuose nėra, o kai prieš pusvalandį kalbėjo telefonu, jis paaiškino, kad yra pas brolį, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus šiuo adresu, asmuo rastas nebuvo. Tuomet ekipažas „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo minėtą vyriškį. Atvykę prie jų pabendravo su blaiviu V. P., kuris su savimi turėjo pirkinių maišelį su įvairiais produktais. Taip pat turėjo 285,20 eurų, kuriuos savanoriškai pateikė. Paklausus, iš kur V. P. turi šiuos pinigus, asmuo painiojosi ir vis keisdavo savo parodymus - iš pradžių nurodė, kad pinigus nusiėmė iš savo banko sąskaitos, nes gavo pensiją, vėliau teigė, kad minėtus pinigus davė jo sesuo I. B., po kiek laiko nurodė, kad sesuo davė 15 eurų, vėliau teigė, kad sesuo davė 3 eurus, o visi kiti likę pinigai yra jo santaupos, asmuo vis keisdavo savo parodymus, o iš kur tiksliai turi šiuos pinigus, nurodyti negalėjo. Vėliau V. P. nurodė, kad buvo pas moterį, vardu N., kuriai prižadėjo pakeisti linoleumą, o ji jam pati davė 70 eurų, todėl su minėtu asmeniu buvo nuvykta į įvykio vietą pasiaiškinti įvykio aplinkybių. Kalbant telefonu su pranešėja, buvo sunku susišnekėti, nes moteris sunkiai orientavosi aplinkoje, sunkiai dėstė mintis ir nurodydavo neteisingą savo adresą. Išsiaiškinta, kad pranešėja gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvykus buvo pabendrauta su N. B., moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, nurodė, kad yra išgėrusi pusę butelio degtinės, bandant kelis kartus patikrinti blaivumą, N. B. į alkoholio kiekio matuoklį įpūsti nesugebėjo, todėl girtumo nustatyti nepavyko. N. B. aiškino, kad į jos buto duris pasibeldė stambaus kūno sudėjimo vyriškis, kuris buvo plikas ir šlubavo, ji jo nepažino, anksčiau jo mačiusi nebuvo. Šis asmuo jai prisistatė jos mirusio sugyventinio pusbroliu ir pasisiūlė jai pakeisti grindinį, moteris sutiko ir pati jam padavė (kaip iš pradžių nurodė) 50 eurų (vieną kupiūrą), nors vėliau teigė, kad davė 70 eurų, tuomet minėtas asmuo kažkam paskambino telefonu ir, kiek girdėjo pranešėja, jis užsakė jai naują linoleumą. Tuomet ji piniginę, iš kurios padavė vyriškiui pinigus, pasidėjo svetainėje ant stalo ir vyriškį pasikvietė į svetainę, kur moteris gėrė degtinę, o minėtas vyriškis savo atsineštą nealkoholinį alų. Tuomet po kiek laiko vyriškis paprašė jam iškepti kiaušinių, o N. B. nuėjo į virtuvę ruošti vakarienę. Po kiek laiko moteris, grįžusi į svetainę, minėto vyriškio neberado, kaip jis išėjo iš jos buto, negirdėjo. Patikrinusi savo piniginę, kurią buvo palikusi ant stalo, joje neberado viso 250 eurų, iš kurių 2 kupiūros tikrai buvo po 50 eurų, o visos kitos po 10 eurų, 20 eurų ir 5 eurų. Vėliau moteris nurodė, kad pinigai buvo padėti dviejose vietose ir iš abiejų vietų buvo pavogti, tai yra minėtoje piniginėje ant stalo, kurioje buvo 80 eurų ir rudoje rankinėje, kuri buvo ant lovos, joje buvo 150 eurų, tuomet teigė, kad iš jos buvo pavogta viso 230 eurų. Moteris dėl girtumo nesugebėjo nurodyti tikslių įvykio aplinkybių, o ir savo parodymus vis keisdavo. Išėjusi į lauką N. B. matė tarnybiniame automobilyje V. P. ir jį atpažino bei patvirtino, kad būtent šis asmuo buvo pas ją atėjęs ir ją apvogė. Buvo surinkta pirminė medžiaga (3 t., b. l. 92-93);

­ 2023-02-10 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog įtariamasis V. P. savanoriškai pateikė 285,20 eurų popierinėmis kupiūromis ir monetomis (3 t., b. l. 94-99);

­ 2023-02-24 daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta įtariamojo V. P. pateiktų grynųjų pinigų banknotų ir metalinių monetų apžiūra. Užfiksuota, kad įtariamojo V. P. savanoriškai pateiktus pinigus sudaro du 50 eurų banknotai, keturi 20 eurų banknotai, aštuoni 10 eurų banknotai, keturi 5 eurų banknotai, viena 2 eurų moneta, trys 1 euro monetos, viena 20 centų moneta (3 t., b. l. 100-103);

­ 2023-03-07 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų objektų - vienos 0,5 l talpos skardinės „(duomenys neskelbtini)“, vienos piniginės, vienos rankinės ir plastikinio raudonos spalvos aplanko išryškinti rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka (3 t., b. l. 115-119);

­ policijos BIRT ataskaitų žiūrylės informacija, iš kurios matyti, kad 2023-02-10 18.20 val. pranešėja N. B. iš telefono numerio pranešė, jog ką tik pas pranešėją buvo atėjęs nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė kaip jos mirusio sugyventinio pusbrolis ir nuo stalo pavogė pranešėjos piniginę, kurioje buvo 300 eurų. Šiuo metu pasišalinęs. Jo vardo ir pavardės nežino. Vyras stambaus kūno sudėjimo. Pranešėja laukia namuose. Pranešėjos skambučio data ir laikas 2023-02-10 18.13 val. Nusikalstamos veikos aprašymo grafoje nurodyta, jog 2023-02-10 18.00 val. į namus atėjęs V. P. prisistatė mirusio sugyventinio giminaičiu ir iš N. B. dviejų piniginių pagrobė 225 eurus. Ikiteisminis įvykis pradėtas patikslinus įvykio aplinkybes. V. P. savanoriškai pateikė 285,20 Eur (3 t., b. l. 125-130);

­ 2023-03-03 kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra. Užfiksuota, jog paskambinusi moteris prisistatė N. B. ir pranešė, kad atėjęs į jos namus nepažįstamas vyras, prisistatęs jos mirusio sugyventinio pusbroliu, pavogė tris šimtus eurų (3 t., b. l. 131-135);

­ 2023-03-22 – 2023-03-23 kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio S. Š. 2023-02-10 naudotos kūno kameros vaizdo įrašų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užfiksuota, kad policijos pareigūnams nukentėjusiajai N. B. parodžius tarnybiniame automobilyje sėdintį įtariamąjį V. P., ji nurodė, kad tai tas pats asmuo, įtariamasis nurodė, kad septyniasdešimt eurų nukentėjusioji jam davė pati. Bendraujant su policijos pareigūnu įtariamasis V. P. teigė „nieks nepavoge, pričiom čė pavoge?“. Nukentėjusioji N. B. policijos pareigūnui savo namuose parodė pinigines, iš kurių buvo pavogti pinigai, sakė, kad pinigai buvo paimti, kol ji iškepė ir atnešė kiaušinienę (3 t., b. l. 136-142);

­ 2023-04-14 kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo A. Š. naudotos kūno kameros vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Užfiksuota, kad sulaikytas policijos pareigūnų įtariamasis V. P. nurodė, jog pinigų turi, nes „gavo invalidumą“, vėliau nurodė, kad „sesuo davė“. Pas įtariamąjį rasta 285,20 eurų, kuriuos jis policijos pareigūnams savanoriškai pateikė (3 t., b. l. 143-146);

­ 2023-03-01 akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad atlikta nukentėjusiosios N. B. ir įtariamojo V. P. akistata. Užfiksuota, jog tiek nukentėjusioji N. B., tiek įtariamasis V. P. pasiliko prie savo duotų parodymų, prieštaravimai pašalinti nebuvo, bet įtariamasis V. P. vienu kartu nurodė, kad N. B. jo paprašė pasaugoti jos pinigus, kitu kartu pripažino, jog moteris iš tikrųjų neprašė paimti pasaugoti jos pinigų, jis juos nusprendė paimti pats, kad kas kitas iš moters jų nepavogtų (4 t., b. l. 76-81).

Kaltinamasis V. P. dėl šios nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir teisme aiškindamas aplinkybes parodė, jog atėjo brolis, kuris visą gyvenimą su N. B. dirbo, su kuria atlikdavo remonto darbus. Brolis pasakė, kad reikia pas ją remonto ir vakare pas B. nuėjęs pasiūlė su brolio pagalba padaryti remontą. Jis buvo blaivus, o ji vartojo degtinę. Paklausus kiek jam reikės pinigų, atsakė, kad kažkiek reikės ir ji jam padavė 70 eurų, paskui nuėjo padaryti arbatos, o jis pasiėmė iš jos pinigus, kad jos niekas nebeapvogtų, nes neturės už remontą susimokėti. Išėjęs nuėjo į parduotuvę, apsipirko iš savo turėtų 30 eurų ir jį sustabdė. Tuos 70 eurų ji pati padavė, o kitus 225 eurus, kurie buvo vienoje piniginėje, paėmė, kad nedingtų, nes ji prisileidžia visokių pijokėlių. Kodėl ji nurodė, kad iš dviejų piniginių paėmė, nežino, jis patikrino vieną piniginę. Pinigai buvo kambariuke po stalu, svetainėje. Tyrėjai sakė, kad paėmė pinigus, norėdamas juos pasaugoti ir išsaugoti. Už kokios dienos su broliu būtų atėjęs ir pasakęs, kad tuos pinigus paėmė. Pripažįsta faktines aplinkybes, kad atėjo ir paėmė, bet nepripažįsta, kad norėjo pasisavinti. Visi pinigai jai buvo grąžinti. Gailisi, nes nenorėjo vogti iš N. B.. Tačiau teismas, įvertinęs įrodymų visumą, tokią kaltinamojo poziciją vertina kaip gynybinę, kadangi ją paneigia kiti byloje esantys duomenys, ištirti teisme.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad atėjęs pas N. B. jai tikrai neprisistatė mirusio jos sugyventinio pusbroliu, o pasakė, kad yra A. P. brolis. Apžiūrėjęs butą, pasiūlė padaryti su brolio pagalba remontą. Visą laiką moteris gėrė degtinę, buvo visiškai girta. Matė, kad nebelabai orientuojasi kur eina, ką daro, virtuvėje griuvo, todėl jai išėjus iš kambario į virtuvę iškepti jam kiaušinienės, nors jis jos to neprašė, jis nusprendė pinigus, esančius jos didelėje piniginėje, panašioje į „papkę“, po staliuku (iš kurios padavė ir tuos 70 eurų), paimti ir pasaugoti, kad kas iš jos vėl pinigų nepavogtų. Pinigų vogti neketino, juos būtų vėliau atidavęs. Paėmęs pinigus, nusprendė eiti namo, nes suprato, kad su N. jau nebesusikalbės. Moteriai pasakė, kad išeina, girdėjo, kaip ji atsakė „gerai, gerai“. Kad su savimi pasiėmė pinigus iš jos „papkės“, jai nepasakė, nes nemanė, kad ji iš karto jų pasiges, o kitos dienos ryte planavo pas N. ateiti kartu su broliu A. pasitarti konkrečiau dėl remonto ir pinigus jai grąžinti. N. jo neišlydėjo, išeinant iš buto ji buvo virtuvėje. Kai jau buvo laiptinėje, girdėjo, kad jos buto durys užsirakino iš vidaus, todėl suprato, kad jas užsirakino pati N.. Išėjęs užėjo į (duomenys neskelbtini) mieste esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ . Joje už savo turėtus pinigus pirko maisto produktų. Einant namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, apžiūrėjo jo turimus daiktus, pinigus. Pareigūnams paklausus pasakė, kad buvo pas N., o pareigūnai pasakė, kad jie apie tai jau žino. Pareigūnams pasakė, kad N. pati jam davė 70 eurų, o likusius pinigus jis iš jos paėmė dėl to, kad ji jų nepragertų. Sakė, kad ji geria viena, įsileidžia visus, kas pas ją ateina, neužsirakina durų, vieną kartą jau buvo apvogta. Pareigūnai liepė atiduoti visus pinigus, kiek jų turi. Pareigūnai jį nuvežė prie N. namo, kur N. buvo paprašyta jį atpažinti ir ji patvirtino, kad pas ją namuose buvo jis. Jis ir pareigūnams, ir N. pasakė, kad net neneigia, kad buvo jos namuose. Savo kaltės dėl pinigų vagystės nepripažįsta. Pinigus paėmė tik geru tikslu, norėdamas juos pasaugoti. N. neaiškino, kodėl paima pinigus, nes ji buvo girta. Jokios kalbos apie tai, kad gali pasaugoti jos pinigus, tą vakarą su N. nebuvo, ji pasaugoti pinigų neprašė. Taip pasielgti jis nusprendė pats. Dabar supranta, kad gal ir negerai pasielgė, bet žmogui norėjo tik gero, kad jos vėl kas neapvogtų. Jokios savo kaltės savo veiksmuose nemato (4 t., b. l. 67-71, 94-97).

Tokią kaltinamojo versiją kardinaliai paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios N. B. parodymai, kuri teisme teigė, jog V. P. visus pinigus paėmė iš dviejų piniginių. Viena piniginė buvo didelė, kita mažutė, abi buvo padėtos stalo apačioje. V. P. atėjo pareikšti užuojautos mirus jos sugyventiniui prisistatęs A. K. pusbroliu. Jai sakė, kad gali padaryti remontus, vonią ir koridorių sutvarkyti, neprisimena, ar dar kažką žadėjo sutvarkyti. Sakė, kad padės patiesti linoleumą ir išdažys vonią. Už linoleumo ištiesimą jam davė 70 eurų. Padavė pinigus iš mažesnės piniginės ir jis matė, iš kur paėmė. Abi piniginės buvo po stalu. Padavus jam tuos 70 eurų, jis paprašė jam iškepti kiaušinienės ir ji nuėjo į virtuvę jos kepti, jį palikusi kambaryje. Butas buvo atrakintas, tik nakčiai užsirakina. Jai visi pinigai yra grąžinti, tačiau dėl šio įvykio jis jos nebandė atsiprašyti. Kai policiją iškvietė ir jį atvežė, tai bandė atsiprašyti. Jokios kalbos, kad jis nori pasaugoti jos pinigus, nebuvo, nes su juo nesueina. Jam nedavė pasaugoti pinigų, jis melavo. Iškepusi kiaušinius pamatė, kad jis išeina ir išėjo nesulaukęs kiaušinienės, dėl ko jai pasidarė įtartina, jog asmuo pasišalino nesulaukęs kiaušinienės. Tada pasitikrino, piniginės buvo toje pačioje vietoje padėtos, bet pasigedo pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, kad tą kartą V. P. matė pirmą sykį ir pristatė esantis jos mirusio sugyventinio A. K. pusbroliu iš (duomenys neskelbtini). Bekalbant svetainėje V. P. užvedė kalbą, kad jos bute yra sugadintas linoleumas, pasakė, kad gali sutvarkyti. Tuomet ji pasiėmė savo didžiąją piniginę ir iš jos jam padavė 70 eurų. Piniginę vėl padėjo atgal po stalu. Mažoji piniginė buvo padėta ant stalo, joje buvo 45 eurai. Padavus 70 eurų vyras iš karto pasakė, kad nori valgyti ir, kad ji jam pakeptų kiaušinienės. Ji nuėjo į virtuvę ir pradėjo kepti, o vyrą paliko svetainėje. Ar buto duris buvo užtaisiusi, neprisimena. Baigusi kepti išgirdo, kad kažkas išėjo iš buto, nuėjo prie durų ir pamatė, kad tas vyras leidžiasi laiptais žemyn, dar paklausė, ko išeina ir nebevalgo, bet jis nieko nebesakė ir išėjo. Toks jo pabėgimas pasirodė įtartinas, todėl ji atėjo į svetainę ir pasižiūrėjusi į mažąją piniginę pamatė, kad joje nebėra 45 eurų, o tada pradariusi didžiąją piniginę pamatė, kad ji taip pat tuščia ir nebėra joje buvusių 180 eurų. Pastebėjusi, kad nebėra pinigų, iš karto paskambino pagalbos skambučiu. To vyro veidą ji gerai įsidėmėjo ir kai po kokios valandos jai atvežė vieną vyrą, ji jį atpažino (3 t., b. l. 156-160). Kitos apklausos metu N. B. taip pat parodė, kad atėjusio žmogaus ji nepažino, jis sakėsi atėjęs pareikšti užuojautos dėl jos sugyventinio A. K. mirties. Kodėl šį žmogų įsileido į savo namus, negali paaiškinti. Atėjęs vyras apžiūrinėjo butą ir žadėjo padėti jį remontuoti, todėl ji jam pati ir padavė 70 eurų. Tą patį vakarą policijos pareigūnai buvo atvežę parodyti vyrą, kuris pavogė iš jos pinigus, šį vyrą ji atpažino. Kol jis buvo jos namuose, jokios kalbos apie tai, kad jis paims jos pinigus pasaugoti, tikrai nebuvo, apie tai jie nekalbėjo ir net nesupranta, kodėl kažkas turėtų imti ir saugoti jos turimus pinigus (3 t., b. l. 163-166).

Nukentėjusios N. B. parodymus patvirtina ir liudytojos D. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo duoti parodymai. Teisme liudytoja parodė, kad nukentėjusiojo aiškino, jog kaltinamasis atėjo pas nukentėjusiąją ir pažadėjo pakeisti linoleumą. Nukentėjusioji padavė kažkokią sumą pinigų, tada jis paprašė padaryti jam valgyti, ji nuėjo į virtuvę. Vyras matė, kur nukentėjusioji pasidėjo piniginę, paėmęs pinigus išėjo. Nors, liudytojos manymu, nukentėjusioji buvo neblaivi, tačiau orientavosi, labai pergyveno, verkė dėl pinigų, kurie jai buvo labai svarbūs. Nukentėjusioji aplinkybes nurodė tiksliai, aiškiai. Pareigūnams mieste sulaikius V. P., pas jį buvo rasta kažkiek pinigų. Pamena, kad jis nesugebėjo tiksliai paaiškinti, iš kur pas jį pinigai. Iš pradžių sakė, kad sesuo davė, su kuria nebendrauja, paskui nurodė, kad iš kažkokios pensijos, paskui vėl kažką kitaip nurodė. Atvežus jį pas tą nukentėjusiąją, ji jį atpažino, o jis rėkė, kad ji jam pati tuos pinigus davė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja dar išsamiau nurodė, jog tik gavus pranešimą iš karto pranešime nurodytu nukentėjusiosios telefono numeriu jai paskambino. Iš balso suprato, kad ji yra stipriai neblaivi, nes moteris kalbėjo nelabai aiškiai ir rišliai. Moters išklausinėjo, kaip atrodė ją galimai apvogęs vyras. Pagal moters apibūdinimą iš karto pagalvojo, kad pas ją galėjo lankytis būtent P., nes tokios išvaizdos vyrų, ypatingai šlubčiojančių, (duomenys neskelbtini) mieste nėra daug. Be to, praeityje jau yra buvęs ne vienas atvejis, kai P., atėjęs pas senyvo amžiaus moteris, iš jų pavagia pinigus. (duomenys neskelbtini) mieste, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sulaikę P. pareigūnai apžiūrėjo jo turimus daiktus, pinigus, tikslios sumos nebepamena, tačiau suma buvo panaši į tą, kurią nurodė nukentėjusioji. P. paklausė, iš kur jis yra gavęs tiek pinigų, iš pradžių jis sakė, kad jam pinigų paskolino sesuo. Kai pradėjo aiškintis, kas ta sesuo, jis pradėjo sakyti, kad sesuo jam nupirko maisto ir davė tik kelis eurus. Po to, kiek pamena, vyras jau sakė, kad pinigai iš jo pensijos. P. neneigė buvęs pas vieną moterį, kuri, pasak jo, jam davė 70 eurų už tai, kad jis išremontuos jos butą. Kadangi jis pastoviai keitė savo paaiškinimus, nusprendė jį nuvežti pas nukentėjusiąją moterį, kad ši pasakytų, ar tai tas pas asmuo, kuris buvo pas ją atėjęs. Nuvykus akivaizdžiai matėsi, kad moteris yra neblaivi, tačiau ji iš karto pasakė, kad tai tas pats vyras, kuris buvo pas ją atėjęs ir iš jos pavogė pinigus. Net ir po to, kai moteris jį atpažino, vyras toliau neigė iš jos vogęs pinigus, vis tvirtino, kad dalį pinigų moteris jam davė pati, o likusieji pinigai irgi jo. Moteris pasakojo, jog pas ją į butą atėjęs nepažįstamas vyras prisistatė jos mirusio sugyventinio pusbroliu, pasisiūlė jos bute atlikti remontą, todėl ji pati jam davė pinigų. Pinigines, kuriose laikė pinigus, ji pasidėjo ant stalo kambaryje. Po to vyras jos paprašė iškepti kiaušinių, ji nuėjo į virtuvę, o grįžusi kambaryje neberado nei to vyro, nei piniginėse buvusių pinigų (3 t., b. l. 184-188). Liudytojos D. V. parodymai atitinka liudytojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. P. buvo pastebėtas einantis gatve ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“ ir galimai penkiolikai minučių nuo pranešimo apie įvykį. Gerai prisimena tai, kad su savimi vyras turėjo panašią sumą, kokia ir buvo pavogta iš moters. Taip pat su nukentėjusios moters nurodytas pinigų kupiūras atitiko ir vyro turimos kupiūros. Kai V. P. paklausė, iš kur jis gavęs pinigų, šis iš pradžių sakė, kad yra gavęs invalidumo pašalpą, po to sakė, kad pinigų jam kažkas paskolino (3 t., b. l. 178-181).

Kaip matyti, kaltinamojo nurodyta versija, jog jis neva jį sustabdžiusiems pareigūnams yra sakęs, kad iš jų turimų pinigų 70 eurų yra davusi pati N. B., o likę pinigai iš moters paimti tikslu pasaugoti, kad jų nepragertų, liudytojų nurodyta nebuvo, anaiptol, pareigūnai nurodė, jog sustabdę gatvėje V. P. ir jo paklausus, iš kur pas jį pinigai, nurodė skirtingas jų gavimo versijas – vienu kartu, kad iš neįgalumo pašalpos, kitu kartu, kad sesuo davė, dar kitu kartu, kad paskolino, o apie tai, kad jis pasiėmė pinigus neva pasaugojimui, kad moteris nepragertų, pareigūnams neminėjo, tokia versija iškilo vėliau vykdant įtariamojo apklausą. Pinigų paėmimo pasaugojimui versiją paneigia ir kita bylos medžiaga. Nei viename procesiniame dokumente aplinkybės apie neva pinigų paėmimą dėl pasaugojimo neminima. 2023-02-14 pareiškėjos N. B. pareiškime-protokole nurodyta, jog 2023-02-10 apie 16-17 val. į jos namus atėjęs nepažįstamas vyras ir prisistatęs mirusio sugyventinio A. K. pusbroliu, pasisiūlė padėti patiesti linoleumą, už tai padavė 70 eurų, paskui paprašė pakepti kiaušinienės ir išėjus iš svetainės į virtuvę vyras iš piniginės ištraukė likusius 225 eurus, ir iš buto pasišalino. Policijos pareigūnams atvežus vyrą atpažinimui, asmenį atpažino (3 t., b. l. 69-76). 2023-02-10 pareigūnės D. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad paklausus, iš kur V. P. turi pinigus, asmuo painiojosi ir vis keisdavo savo parodymus. Iš pradžių nurodė, kad pinigus nusiėmė iš savo banko sąskaitos, nes gavo pensiją, vėliau teigė, kad minėtus pinigus davė jo sesuo I. B., po kiek laiko nurodė, kad sesuo davė 15 eurų, vėliau teigė, kad sesuo davė 3 eurus, o visi kiti likę pinigai yra jo santaupos, asmuo vis keisdavo savo parodymus, o iš kur tiksliai turi šiuos pinigus, nurodyti negalėjo. Vėliau V. P. nurodė, kad buvo pas moterį, vardu N., kuriai prižadėjo pakeisti linoleumą, o ji jam pati davė 70 eurų. N. B. aiškino, kad į jos buto duris pasibeldė jai nematytas vyriškis, kuris jai prisistatė jos mirusio sugyventinio pusbroliu, ir pasisiūlė jai pakeisti grindinį, moteris sutiko ir pati jam padavė 70 eurų. Piniginę, iš kurios padavė vyriškiui pinigus, pasidėjo svetainėje ant stalo ir vyriškį pasikvietė į svetainę, kur moteris gėrė degtinę, o minėtas vyriškis savo atsineštą nealkoholinį alų. Tuomet po kiek laiko vyriškis paprašė jam iškepti kiaušinių. N. B. nuėjus į virtuvę ruošti vakarienę, po kiek laiko grįžusi į svetainę minėto vyriškio neberado, kaip jis išėjo iš jos buto negirdėjo. Pasitikrinusi neberado pinigų (3 t., b. l. 92-93). Policijos BIRT ataskaitų žiūrylės informacijoje nurodyta, kad 2023-02-10 18.20 val. pranešėja N. B. telefonu pranešė, jog ką tik pas pranešėją buvo atėjęs nepažįstamas asmuo, kurio vardo ir pavardės nežino, stambaus kūno sudėjimo, prisistatęs kaip jos mirusio sugyventinio pusbrolis ir nuo stalo pavogė pranešėjos piniginę, kurioje buvo 300 eurų. Šiuo metu pasišalinęs. Nusikalstamos veikos aprašymo grafoje nurodyta, jog 2023-02-10 18.00 val. į namus atėjęs V. P., prisistatęs mirusio sugyventinio giminaičiu, iš N. B. dviejų piniginių pagrobė 225 eurus. V. P. savanoriškai pateikė 285,20 Eur (3 t., b. l. 125-130). 2023-03-03 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikus Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūrą užfiksuota, jog paskambinusi moteris prisistatė N. B. ir pranešė, kad atėjęs į jos namus nepažįstamas vyras, prisistatęs jos mirusio sugyventinio pusbroliu, pavogė tris šimtus eurų (3 t., b. l. 131-135). 2023-03-22 – 2023-03-23 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta pareigūno S. Š. 2023-02-10 naudotos kūno kameros vaizdo įrašų apžiūra ir užfiksuota, jog policijos pareigūnams nukentėjusiajai N. B. parodžius tarnybiniame automobilyje sėdintį V. P., ši nurodė, kad tai tas pats asmuo, o V. P. nurodė, kad septyniasdešimt eurų nukentėjusioji jam davė pati. Bendraujant su policijos pareigūnu įtariamasis V. P. teigė „nieks nepavoge, pričiom čė pavoge“. Nukentėjusioji N. B. policijos pareigūnui savo namuose parodė abi pinigines, iš kurių buvo pavogti pinigai, sakė, kad pinigai buvo paimti, kol ji iškepė ir atnešė kiaušinienę (3 t., b. l. 136-142). 2023-04-14 kitų objektų apžiūros protokole, atlikus pareigūno A. Š. naudotos kūno kameros vaizdo įrašo apžiūrą, užfiksuota, kad sulaikytas policijos pareigūnų įtariamasis V. P. nurodė, jog pinigų turi, nes „gavo invalidumą“, vėliau nurodė, kad „sesuo davė“. Pas įtariamąjį rasta 285,20 eurų, kuriuos jis policijos pareigūnams savanoriškai pateikė (3 t., b. l. 143-146). Iš 2023-03-01 akistatos protokolo matyti, kad atlikus nukentėjusiosios N. B. ir V. P. akistatą, jos metu užfiksuota, jog tiek nukentėjusioji N. B., tiek V. P. pasiliko prie savo duotų parodymų, prieštaravimai pašalinti nebuvo, bet įtariamasis V. P. vienu kartu nurodė, kad N. B. jo paprašė pasaugoti jos pinigus, kitu kartu pripažino, jog moteris iš tikrųjų neprašė paimti pasaugoti jos pinigų, jis juos nusprendė paimti pats, kad kas kitas iš moters jų nepavogtų (4 t., b. l. 76-81). Taigi, iš aukščiau aptartų duomenų matyti, jog kaltinamojo V. P. versija, kad neva pinigus iš nukentėjusiosios N. B. paėmęs tikslu juos pasaugoti, paneigiama ne tik nukentėjusiosios N. B., liudytojų D. V., A. Š. parodymais, kita rašytine bylos medžiaga, bet ir paties kaltinamojo parodymais, nes pirminio pokalbio su pareigūnais metu aplinkybės dėl pinigų pasaugojimo neminėjo, anaiptol, aiškindamas iš kur gavo pinigų ir nurodydamas skirtingas jų gavimo versija, būtent pasaugojimo ir neminėjo, tokia versiją iškėlė tik įtariamojo apklausos metu, be to, akistatos su nukentėjusiąja metu aiškiai matyti, jog kaltinamasis mėtosi, vienu kartu nurodydamas, kad N. B. jo paprašė pasaugoti jos pinigus, kitu kartu jau pripažino, kad moteris iš tikrųjų neprašė paimti pasaugoti jos pinigų, jis juos nusprendė paimti pats, kad kas kitas iš moters jų nepavogtų, todėl teismui aptarti duomenys nesuteikia jokio svaraus pagrindo kaltinamojo parodymų vertinti kaip objektyvių ir atitinkančių nagrinėjamas įvykio aplinkybes.

Kaip minėta, nukentėjusioji F. J. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 500 Eur. Nukentėjusioji 2023-02-02 civiliniame ieškinyje dalyje dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad kaltinamasis, prieš ją naudojo fizinę prievartą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, išgąstį, diskomfortą, dėl patirto smurto skaudėjo sumuštas vietas, patyrė didžiulę psichologinę traumą, nuo įvykio blogai ir jautriai miega, turi baimės jausmą, kad vėl gali įsibrauti į jos namus, o gyvena viena ir neturi kas ją apgintų. Teisminio nagrinėjimo metu F. J. taip pat teigė, kad dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto jautėsi blogai, vos ne savaitę pragulėjo, buvo mėlynės, skaudėjo, užkišo jai burną, kad nesišauktų pagalbos, buvo grasinama ją pribaigti, jei neduos pinigų.